Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-05 teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui V. M. dėl 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (2.3)-(NTP-2)-17-NT-1926-19078 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Advokatas V. M. 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė Klaipėdos skyriui išvadą, kad pareiškėjos atstovavimas neperspektyvus, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 yra pagrįsta, pareiškėja nei teismui, nei jam nepateikė duomenų ir įrodymų dėl proceso atnaujinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnį. Advokatas nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-03, 2015-03-25 ir 2015-07-16 nutartimis atsisakė priimti pareiškėjos kasacinius skundus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėja nepateikė naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Pareiškėja prieš teismo posėdį advokatui pateikė tik tai, kas buvo išnagrinėta ankstesnėse bylose. Dėl šios priežasties advokatas V. M. prašė nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl bylos neperspektyvumo. Vien tik pareiškėjos išreikšta nuomonė, kad teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu neteisingai padalino turtą, o Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi tai patvirtino, nesudaro pagrindo kreiptis teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. nustačius, jog atstovavimas yra neperspektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (2.3)-(NTP-2)-17-NT-1926-19078 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo Tarnybos sprendimu pareiškėjai nutrauktas Tarnybos 2017 m. rugsėjo 26 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1926-18403 skirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme (b. l. 33-34 ir 37-38).

Klaipėdos skyriuje 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas O. K. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 apskundimo, siekiant atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-743-826/2014 (b. l. 24-28). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1926-18403 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 apskundimo, rengti procesinius dokumentus teismui ir atstovauti pareiškėją apeliacinės instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjos prašymu Tarnyba paskyrė advokatą V. M. (b. l. 33-34). Iš pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 4 d. prašymo, reg. Nr. (2.3)NTP- 9-4114, matyti, kad ji pasitiki advokatu V. M., jo kompetencija ir prašė jį paskirti (b. l. 39).

Advokatas V. M. 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė Klaipėdos skyriui išvadą, reg. Nr.(2.3)NO-1-8918 (b. l. 35-36), kuria informavo, kad pareiškėjos O. K. atstovavimas yra neperspektyvus, jis negali parengti apeliacinio skundo dėl to, kad, jo manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 yra pagrįsta, nėra civilinės bylos atnaujinimo pagrindų ir pareiškėja yra praleidusi terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pažymi, jog pareiškėja nori, kad santuokoje įgytas turtas būtų pagalintas pagal jos norą ir ji nenori girdėti jokių paaiškinimų, prieštaraujančių jos nuomonei. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2 kartus atsisakė priimti pareiškėjos kasacinius skundus.

Tarnyba, išnagrinėjusi advokato V. M. pateiktą informaciją bei kitus duomenis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Skundžiamu sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai atstovavimas yra neperspektyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/200, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011, 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra konstatavęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-743-826/2014 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, ieškovės O. K. ir atsakovo M. K. santuokos metu įgytą turtą padalijo tokiu būdu: po santuokos nutraukimo ieškovei O. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė 54/100 dalis buto (78840 Lt vertės), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė 46/100 dalis buto (67160 Lt vertės), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė buto, kurio bendras plotas 51.80 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio K(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2011-01-28 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo parengtą pastato patalpų padalijimo projektą, nustatant, kad ieškovė O. K. naudojasi kambariu (17.97 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 49-6, o atsakovas M. K. (M. K.) naudojasi kambariu (13.81 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 49-5. Bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 49-1, 49-2, 49-3 ir 49-4 šalys naudojasi bendrai. Žemės sklypą, kurio plotas 0.0597 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ant žemės sklypo pastatytais statiniais (įrenginiais) 37500 Lt vertės po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypą, kurio plotas 0.0584 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ant žemės sklypo pastatytais statiniais (įrenginiais) 30000 Lt vertės po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei O. K. asmeninės nuosavybės teise. Po santuokos nutraukimo atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: benzininę žoliapjovę „Husquarna T560RS“, kurios vertė 850 Lt, benzininę rankinę žolės pjovimo mašiną „Jonsered BC2125“, kurios vertė 1475 Lt, vienfazį suvirinimo aparatą „Kuhtreiber“ KITin190, serijos Nr. 470283, kurio vertė 1790 Lt, žemės įdirbimo mašiną – motobloką „Partner 4040S“, kurio vertė 3500 Lt ir elektrinę betono maišyklę, modelis B132, gamyklinis Nr. SABF7112-B-43, kurio vertė 666 Lt. Iš ieškovės O. K. atsakovo naudai priteisė 884,05 Lt skirtumą tarp ieškovei tenkančios buto (duomenys neskelbtini), išlaikymo dalies ir kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Prievolę trečiajam asmeniui V. P., t. y. likusią nesumokėtą 800 Lt dydžio skolą, po santuokos nutraukimo pripažino asmenine atsakovo M. K. prievole. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktą ieškovės O. K. apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1559-538/2014) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 95-102).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 4 d. ir 2015 m. kovo 20 d. nutartimis atsisakė priimti O. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi netenkino ieškovės O. K. prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino O. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-743-826/2014 (civilinė byla Nr. A2-6882-512/2017, b. l. 103-106). Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė, kad tik po teismo procesinių sprendimų įsiteisėjimo jai tapo žinoma, kad ją atstovavę advokatai, teisininkai veikė prieš jos valią ir kenkė jos interesams, bylą nagrinėję teismai galėjo būti šališki, todėl teismai priėmė neteisėtus sprendimus. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus, kad egzistuoja pagrindai, nustatyti CPK 366 straipsnyje. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos teiginiai apie tai, kad bylą nagrinėję teismai galėjo būti susitarę su atsakovu ar jo atstovais priimti ieškovei nepalankų sprendimą nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais O. K. teigimas, kad teismai galėjo priimti jai nepalankius sprendimus vien todėl, kad M. K. kažkada seniai dirbo VRM sistemoje, nelaikyti net minimaliai pakankamu pagrindu nors kiek abejoti bylą nagrinėjusių teismų šališkumu. Be to, apie atsakovo kažkada dirbtą darbą milicijoje, ieškovė žinojo jau nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Šis faktas jai jokių abejonių dėl teismo šališkumo nekėlė, dvejonių dėl to ji neturėjo, nušalinimų bylą nagrinėjusiems teisėjams nereiškė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nurodė, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas aktualus nagrinėjamai bylai proceso atnaujinimo pagrindas: jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Priimti teismų procesiniai sprendimai yra išsamiai motyvuoti, argumentuoti, tinkamai įvertinti visi byloje pateikti įrodymai. Teismai teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių dalijamo turto balanso sudarymą (CK 3.118 straipsnis), nustatė dalijamo turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams atitenkančio turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai).

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šios aplinkybės O. K. buvo žinomos dar 2015 m., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti jos kasacinius skundus, todėl laikytina, kad ji praleido ir prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus, todėl ir dėl šios aplinkybės prašymas taip pat netenkintas.

Pažymėtina, jog informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties motyvus ir advokato V. M. 2017 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 144/17 pateiktą išsamią informaciją, teismas sutinka su išvada, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 neperspektyvus. Be to, pareiškėja nagrinėjant šią administracinę bylą taip pat nenurodė jokių pagrindų dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo. Ji tik paaiškino, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisingai padalino jos ir buvusio sutuoktinio turtą, kad ji negali gyventi viename bute su buvusiu sutuoktiniu, nes jis smurtauja ir gyvena tame bute su kita moterimi, šiuo metu ji gyvena dukters bute. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-138-613/2018) palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis minėtoje byloje. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog pareiškėjos siekta apskųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta ir Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 neperspektyvus.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Tarnyba Skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai nutraukė Tarnybos 2017 m. rugsėjo 26 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1926-18403 skirtą antrinės teisinės pagalbos teikimą. Skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui V. M. dėl 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (2.3)-(NTP-2)-17-NT-1926-19078 panaikinimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.