Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Advert“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

9.1. Išvadą dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo teismas grindė vien tik pačia ieškinio pateikimo aplinkybe. Tačiau turinio ir formos reikalavimų įvykdymas nerodo preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

9.2. Spręsdamas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, teismas visiškai neatžvelgė į tai, kad ieškovės ginčijamas viešas konkursas yra paskelbtas galiojančių teisės aktų pagrindu, būtent kuriuose ir yra įtvirtintos ieškovės šioje byloje ginčijamos viešo konkurso sąlygos, ir kurie, kaip administracinis norminis aktas, nėra ginčijami.

9.3. Nutarties priėmimo metu neegzistavo antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nenurodė, kodėl ginčijamo viešo konkurso sąlygos, jeigu įsiteisėjusiu sprendimu teismas šioje byloje jas visgi pripažintų neteisėtomis, negalėtų būti laikomos neteisėtomis (t. y. sprendimas negalėtų būti įvykdomas ar sunkiai įvykdomas) tuo atveju, jeigu viešas konkursas visgi nebūtų sustabdytas ir įvyktų.

9.4. Teismas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą įvertino vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis viešųjų pirkimų ypatumus ir iš esmės suklydo dėl bylos esmės. Teismas akivaizdžiai suklydo kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė remdamasis kitą teisinį institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, kas jau savaime suponuoja ginčijamos nutarties neteisėtumą atsakovės atžvilgiu.

9.5. Jokių įrodymų apie tai, kad nesustabdyto ir įvykusio viešo konkurso pagrindu išduoti išorinės reklamos leidimai negalėtų būti Vilniaus savivaldybės administracijos iš karto panaikinti ir viešas konkursas negalėtų būti tiesiog skelbiamas iš naujo (patikslinus sąlygas pagal ieškovei galimai palankų teismo sprendimą), ieškovė į bylą nepateikė – tokių galimų pasekmių nutartyje neaptarė ir teismas.

9.6. Atsakovės teisės ir teisėti interesai, jeigu viešas konkursas bus sustabdytas neribotam laikui, tačiau galutiniu teismo sprendimu visgi nebus pripažintas neteisėtu (t. y. ieškovės ieškinys bus atmestas), neabejotinai nukentės. Būsimi atsakovės nuostoliai (171 911,35 Eur biudžeto pajamų netekimas), priešingai negu tariamas ieškovės interesų pažeidimas, yra labai aiškūs ir konkretūs.

10. Ieškovė UAB „LT Advert“ atsiliepime prašė atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Priimdamas nutartį teismas tinkamai įvertino ieškinio preliminarų pagrįstumą.

10.2. Nutartimi teismas tinkamai įvertino ir grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui buvimą ir padarė dėl to pagrįstą išvadą, kad jeigu būtų vykdomos, tęsiamos ir užbaigiamos procedūros, taip pat sudaroma ir vykdoma viešojo pirkimo sutartis pagal galimai neteisėtas konkurso sąlygas, tai reikštų imperatyvių teisės normų, viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Tokia išvada atitinka nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje, sprendžiant dėl viešųjų išorinės reklamos įrengimo konkursų, taip pat yra akcentuojamas viešasis interesas, susijęs su vykdomo viešo konkurso procedūrų teisėtumu.

10.3. Teismas tinkamai įvertino, kad, nesustabdžius viešo konkurso procedūrų, konkursas įvyks ir neteisėto konkurso pagrindu bus išduotas leidimas įrengti išorinės reklamą, sąžiningo konkurso laimėtojo investuota į reklamos įrengimą (t. y. statinio statybą) ir vėlesnis konkurso sąlygų pripažinimas neteisėtomis neužtikrins teismo sprendimo įvykdymo, kadangi bus iš esmės sudėtingas (arba negalimas) teisėtai įrengtos išorinės reklamos demontavimas, su tuo susijusių leidimų panaikinimas, o tai gali sukelti naujus teisminius procesus. Jeigu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, konkursas įvyktų ir būtų nustatyti jo laimėtojai, teismo sprendimas, kuriuo konkursas būtų nutrauktas, iš viso netektų prasmės.

10.4. Konkurso sąlygos nenustato atsakovei teisės laisvai spręsti dėl išorinės reklamos leidimų panaikinimo, todėl nagrinėjamos situacijos atveju nurodytas panaikinimas būtų iš esmės apsunkintas.

10.5. Atsakovės pateikti skaičiavimai yra pagrįsti išimtinai prielaidomis, kad konkursas įvyks visose išorinės reklamos įrenginių vietose, kad konkurso laimėtojai pateiks prašymus visoms konkurso vietoms ir kad pagal jas bus išduoti leidimai. Taip pat atsakovės pateiktuose skaičiavimuose nėra įvertinta, kad konkurso laimėtojams leidimai gali būti išduoti per 150 kalendorinių dienų nuo konkurso laimėtojų patvirtinimo dienos. Skaičiuodama negautas rinkliavas atsakovė nutyli aplinkybę, kad, ieškovės žiniomis, šiuo metu konkurso vietose yra eksploatuojami išorinės reklamos įrenginiai (kurie bus pakeisti konkurso laimėtojų įrenginiais), taigi atsakovė šiuo metu gauna pajamas iš nurodytų išorinės reklamos įrenginių naudojimo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu toks prašymas atitinka du reikalavimus: 1) šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Abi šios sąlygos yra kumuliacinės – jeigu bent viena jų nenustatoma (neegzistuoja), asmenų teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2024).

3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne visada lemia siekis eliminuoti atsakovui galimybę pakeisti (pabloginti) savo turtinę padėtį. Tam tikrais atvejais atitinkamų ribojimų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatymą suponuoja ir objektyvus poreikis išsaugoti (užfiksuoti) pačią situaciją. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo, be kita ko, nesukeliančia didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-912/2022; 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-717-464/2023).

4. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės bei teisinės padėties išsaugojimo poreikiu iš esmės ir buvo grindžiamas ieškovės prašymas dėl atitinkamų draudimų apeliantei nustatymo, su galimais pokyčiais, jeigu viešo konkurso procedūros nebūtų sustabdytos, siejant sprendimo neįvykdymo rizikos buvimą. Todėl ir į šį aspektą, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgs.

Dėl ieškinio preliminaraus (ne)pagrįstumo

5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmos būtinosios, t. y. ieškinio tikėtino pagrįstumo, sąlygos, neįžvelgė prielaidų vertinimui, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad vien tai, jog ieškovės ieškinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, dar nereiškia preliminaraus ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

6. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti preliminariai įvertinti pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai, nenagrinėjant ieškinio esmės pagrįstumo, t. y. vien preliminariai nustatant tikimybę, ar, išnagrinėjus bylos esmę, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netiria ir teisiškai neįvertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir bylos įrodymų, vien preliminariai nustatydamas tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar taptų negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022).

7. Kitaip tariant, ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas, priešingai nei mano apeliantė, negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; ; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).

8. Dar daugiau, teismo atliekamas ieškinio vertinimas pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną leidžia jam atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2024 m gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-464/2024). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindas) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Ieškinys atitinka proceso įstatyme jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

10. Atskirojo skundo teiginiai, kad administracinis norminis aktas, kurio pagrindu inicijuotas viešas konkursas, nėra nuginčytas ar ginčijamas, yra argumentai dėl ginčo esmės ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą) nėra pagrindo vertinti tokių teiginių kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą.

11. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie ieškinio tikėtiną pagrįstumą atskirojo skundo argumentais nepaneigta.

Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės

12. Kaip pirmiau minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

13. Pasisakydamas dėl antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas akcentavo poreikį išvengti viešo konkurso padarinių, jeigu jo procedūros vyktų toliau, atsiradimo (laimėtojo paskelbimo, sutarties su juo sudarymo ir pan.), nes tai galbūt reikštų imperatyvių teisės normų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą, jeigu teismas ieškinį patenkintų. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, apeliantė, be kita ko, kelia netinkamo susiklosčiusio teisinio santykio kvalifikavimo ir tokios rizikos, kurią įvardijo pirmosios instancijos teismas (galimas imperatyvių teisės normų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimas), nebuvimo klausimus. Tačiau ir šie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

14. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ginčas yra kilęs dėl apeliantės paskelbto viešo konkurso. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.947 straipsnio 1 dalį viešu konkursu pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Vadovaujantis CK 6.948 straipsnio 1, 3 dalimis, pakeisti konkurso sąlygas arba jį atšaukti leidžiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmojoje pusėje, tokiu atveju organizatorius turi atlyginti kiekvieno asmens, įvykdžiusio konkurso sąlygose numatytą darbą iki tol, kol jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie konkurso sąlygų pakeitimą ar jo atšaukimą, turėtas išlaidas.

15. Taigi, nors apeliantė viešą konkursą paskelbė, be kita ko, vadovaudamasi ir specialiu jos veiklos teisiniu reglamentavimu, pirmiau aptartos CK nuostatos leidžia daryti išvadą, kad, įvykus viešam konkursui, jeigu jo procedūros dėl kilusio teisminio ginčo nebūtų sustabdytos, pripažinus jo nugalėtoją bei išdavus jam atitinkamą leidimą, egzistuoja didelė papildomų išlaidų atsiradimo tikimybė konkurso laimėtojui išduoto leidimo panaikinimo ir naujo konkurso paskelbimo atveju. Tokios išlaidos turėtų būti kompensuotos viešosiomis lėšomis. Todėl ir tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar ji pati negalėtų iš karto panaikinti viešo konkurso rezultatų bei paskelbti jo iš naujo, atitinkamai patikslinus sąlygas pagal ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, neeliminuoja konservacinių priemonių taikymo poreikio, siekiant išvengti teismo sprendimo neįvykdymo ar sunkesnio jo įvykdymo rizikos.

16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau pateiktus išaiškinimus, kad viešo konkurso procedūras, kaip ir viešojo pirkimo procedūras, reguliuoja analogiški – lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, nediskriminavimo, skaidrumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principai, taip pat racionalumo bei viešosios teisės principai, kurie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme. Todėl ir viešo konkurso atveju yra aktuali teismų praktika, kurioje buvo sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, vykdant viešuosius pirkimus, kiek tai susiję su aukščiau nurodytų teisės principų taikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-851-467/2022 ir Nr. e2-872-467/2022; 2024 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-248-464/2024). Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįstai aptarė ir vadovavosi teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ginčuose, kilusiuose iš viešųjų pirkimų.

17. Konstatuotina, kad ir šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados (apie antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos buvimą) apeliantė nepaneigė.

Dėl taikytų ribojimų proporcingumo

18. Apeliantė atskirajame skunde taip pat kelia jai taikytų draudimų neproporcingumo klausimą, teigdama, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių ji praras 171 911,35 Eur savo biudžeto pajamų.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas reikalauja iš teismo taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje e2-264-912/2024).

20. Pažymėtina, kad pacituota Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra priimta toje pačioje byloje, kaip ir skundžiama nutartis, vertinant kito apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl to paties viešo konkurso sustabdymo pagal kitos šioje byloje dalyvaujančios ieškovės prašymą. Padaryti kitokią išvadą, nei dėl viešo konkurso sustabdymo proporcingumo apeliantės interesų kontekste jau yra padaręs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje e2-264-912/2024, atskirojo skundo argumentai pagrindo neteikia.

21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo konkursu nėra siekiama įsigyti tokių paslaugų ar darbų, kurių nedelsiant neįsigijus būtų padaryta žala esminiams visuomenės interesams. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad nepaneigta galimybė, jog apeliantė šiuo metu gauna pajamas už viešame konkurse siekiamus išnuomoti reklamos plotus. Kita vertus, apeliantės išimtinai piniginio pobūdžio interesas nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip prioritetinis, lyginant su viešo konkurso teisėtumu, skaidrumu ir sąžiningu konkurso dalyvių konkuravimu jame, ką užtikrinti padeda byloje pritaikytos konservacinės laikinosios apsaugos priemonės.

22. Atsižvelgiantį į išdėstytą, konstatuotina, kad laikinai sustabdžius viešą konkursą nebus pažeista bylos šalių interesų pusiausvyra, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai ar viešasis interesas.

23. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką bei nustatęs būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.