- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-825-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38686-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- A. L., N. L.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir N. L. apeliacinį skundą bei atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir N. L. ieškinį atsakovei D. S. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė teismo nustatyti tokią jų bendravimo su vaikaičiu D. L. (anksčiau –A. L.) tvarką: 1) ieškovai du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendraus su vaikaičiu vieną kartą per mėnesį – paskutinį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 18 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, jei su atsakove nesutariama kita vieta. Susitikimuose asmeniškai turi teisę dalyvauti atsakovė; 2) praėjus 1 punkte nurodytam laikotarpiui ieškovai bendraus su vaikaičiu 3–7 punktuose nustatyta tvarka; 3) ieškovai bendraus su vaikaičiu du kartus per mėnesį, antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 18 val., tuo metu ieškovai paims vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos ir parveš į gyvenamąją vietą, o kiekvienų metų vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėnesių antrąjį šeštadienį ieškovai paims vaikaitį 13 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžins į gyvenamąją vietą po to einančio sekmadienio 13 val.; 4) ieškovai bendrauja su vaikaičiu šiomis šventinėmis dienomis: stačiatikių Kalėdų antroji diena, stačiatikių Velykų antroji diena, pasiimdami vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ryte ir grąžindami jį atgal į jo gyvenamąją vietą iki to pačios dienos 20 val.; 5) jeigu vaikaitis serga ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių vaikaitis negali matytis su ieškovais bendravimo su vaikaičiu dienomis, ieškovų bendravimas su vaikaičiu perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; 6) ieškovai vaikaičio gimtadienio dieną, t. y. kovo 6 d., praleidžia su vaikaičiu, paimdami jį gimtadienio dienos 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindami vaikaitį į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 7) ieškovai bendrauja su vaikaičiu vieną savaitę kiekvienų metų vasaros laikotarpiu laisvu nuo atsakovės atostogų metu. Ieškovai paims vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos prieš tai suderinę su atsakove iš anksto, bet ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d., suderintą bendrauti savaitę einantį sekmadienį 20 val., ir vaikaitis praleidžia kitą savaitę kartu su ieškovais. Ieškovai bendravimo savaitės sekmadienį iki 20 val. grąžina vaikaitį į jo gyvenamąją vietą. Šiuo bendravimo metu ieškovai gali išvykti su vaikaičiu į užsienį, nurodydami atsakovei šalį ir buvimo laiką; 8) susitarę su atsakove, ieškovai gali bendrauti su vaikaičiu ir kitu laiku, paimti jį iš kitos ir grąžinti į kitą (ne vaikaičio gyvenamąją) vietą; 9) atsakovė įsipareigoja nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti ieškovus apie jos bei vaikaičio gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto ir kt.) pasikeitimą.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai yra D. L. (gim. 2013 m. kovo 6 d.) seneliai. Jų sūnus S. L. yra vaikaičio tėvas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. daliniu sprendimu ieškovų vaikaičio gyvenamoji vieta nustatyta su motina – atsakove. Ieškovas yra taip pat ir nepilnamečio krikštatėvis. Dėl konfliktų su ieškovų sūnumi atsakovė ieškovams nebeleidžia susitikti ir bendrauti su vaikaičiu. Ieškovai 2017 m. gegužė 15 d. kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių ir prašė nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarką. Skyrius nepatenkino ieškovų prašymo. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal vaiko tėvo (ieškovų sūnaus) ieškinį atsakovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. e2-3290-512/2017). Teismas atsisakė priimti ieškovus į bylą trečiaisiais asmenims, nurodė kreiptis į teismą savarankiškai. Nors Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaikas senelių nepažįsta, bet vaiko tėvas ir ieškovas 2017 m. kovo 18 d. vyko į susitikimą su vaiku. Atsakovė leido pasimatyti su vaiku tik ieškovui. Senelis susitarė su atsakove dėl ieškovo susitikimo su vaikaičiu. Vėliau ieškovas su vaiko tėvu, atsakove ir vaiku vyko į dinozaurų parką. Dėl to vaikui seneliai nėra nepažįstami asmenys. Seniau ieškovai bendravo su vaikaičiu. Dėl konfliktų su vaiko tėvu atsakovė vaikui senelį pristato kaip dėdę, nors šis prašo būti vadinamas seneliu. Kuo ilgiau ieškovams nebus leidžiama matytis su anūku, tuo sunkiau bus bendrauti ateityje, nes vaikas neprisimins senelių, laikys juos svetimais žmonėmis. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Anūkui nebėra būtina nuolatinė motinos priežiūra. Ieškovai gyvena Klaipėdos rajone, o atsakovė su vaikaičiu – Vilniuje. Dėl to būtų racionaliausia, jei ieškovai bendrautų su vaikaičiu savaitgaliais, nes kelionė iš Klaipėdos rajono į Vilnių ir atgal užtrunka apie 7 val.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad po metų nuo vaiko gimimo tėvas paliko šeimą ir dingo, slapstėsi nuo teisėsaugos. Nuo 2014 m. balandžio mėn. atsakovė vaiką augina viena. Ieškovai vaiku taip pat nesidomėjo, neteikė paramos, nors jų pačių gyvenimo sąlygos labai geros. Dabar jie nori bendrauti su vaiku tam, kad pakenktų atsakovei, ir siekia naudos vaiko tėvui baudžiamojoje byloje. Atsakovė 2017 m. kovo 20 d. geranoriškai leido ieškovui pasimatyti su vaikaičiu, nors vaikas nepažįsta ieškovo. Susitikimo metu ieškovas vaikui prižadėjo dovanų, bet dingo. Atsakovė skambino, bet ieškovas nebendravo. Sūnus dėl to buvo sudirgęs. Ieškovė nuo 2014 metų nė karto neparodė noro bendrauti su vaikaičiu. Ieškovo iniciatyva atsakovei pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas melagingai liudija prieš atsakovę. Dėl ieškovų suorganizuoto įmonės bankroto atsakovė liko be žemės sklypo, negauna nuomos pinigų. Ieškovai įsigijo atsakovės dukterims priklausiusį turtą, bet nesumokėjo pinigų. Ieškovai vaikui yra svetimi, jų nesieja glaudus šeimos ryšys. Priverstinis bendravimas su ieškovas kenksmingas mažamečio vaiko psichologinei raidai. Konfliktas su seneliais prasidėjo dėl to, kad seneliai norėjo, jog vaikas eitų į rusų darželį, mokyklą ir vaiko tėvas palaikė savo tėvų pusę.
4. Institucija pateikė išvadą, kad institucijos atstovė lankėsi atsakovės, jos pilnametės dukters ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje – nuomojamame trijų kambarių bute Vilniuje. Vaikas turi atskirą kambarį su daug žaislų, konstruktorių, ugdomųjų priemonių; lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Naminukas“. Vaikas yra sveikas. Atsakovė yra UAB „Nauja linija“ direktorė, UAB „Abadora“ ekonomistė, Isajevo medicinos klinikos ekonomikos skyriaus vedėja. Atsakovė nesutinka su senelių siūloma bendravimo su vaikaičiu tvarka, nes vaikas jų nepažįsta, su jaus nebendravo taip pat ir jai su vaiku gyvenant Klaipėdoje. Ieškovas buvo atvykęs pasimatyti su vaiku, pažadėjo vaiką lankyti, jį remti, bet netesėjo pažadų. Institucija neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų pareigas. Vaikas turi turėti galimybę susitikti ir bendrauti su artimais giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį. Institucijos nuomone, siekiant atkurti senelių ir vaikaičio tarpusavio ryšį, reikalingas pereinamasis laikotarpis ir specialistų pagalba. Prašoma nustatyti tvarka ribotų vaiko tėvų bendravimą su vaiku, seneliai negali turėti teisėto lūkesčio praleisti su vaiku tiek pat laiko, kiek ir tėvai. Institucijos atstovė taip pat lankėsi ieškovų gyvenamojoje vietoje Klaipėdos rajone. Ieškovai gyvena 5 kambarių name. Būtų viso sąlygos vaikui svečiuotis nurodytame name. Namuose jauku, švaru, tvarkinga, yra visi baldai ir namų apyvokos daiktai. Tėvai vaiką yra palikę keletui dienų seneliams prižiūrėti. Ieškovai vaikaičio nematė tris metus. Šiais metais vaikas su seneliu buvo susitikęs du kartus. Institucija neturi informacijos, kad senelių bendravimas su vaikaičiu kenktų jo interesams. Nustatant bendravimo tvarką reikia atsižvelgti į vaiko amžių, atstumą nuo senelių iki vaikaičio gyvenamosios vietos, susiformavusius tarpusavio santykius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, nustatė ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarką pereinamuoju laikotarpiu ir po jo. Teismas nustatė, kad pereinamuoju laikotarpiu ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ieškovai su vaikaičiu bendrauja tarpininkaujant atsakovės parinktam psichologui pagal šio specialisto parengtą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. Susitikimuose dalyvauja vaiko motina arba kitas atsakovės pavedimu vaikui artimas asmuo. Už psichologo paslaugas (iki 50 Eur už valandą) sumoka ieškovai. Apie pasirinktą specialisto kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) vaiko motina praneša ieškovams elektroniniu paštu „naftosbunkeris@gmail.com“ ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė įpareigojama užtikrinti vaikaičio atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį iki vaiko seneliai ir motina sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, teismas nustatė tokią bendravimo su vaikaičiu tvarką: 1) ieškovai bendrauja su vaikaičiu vieną kartą per mėnesį – paskutinįjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki sekmadienio 13 val. Ieškovai paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina susitartos vietos ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina susitartą vietą; 2) ieškovai bendrauja su vaikaičiu kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu vieną savaitę, nesutampančią su atsakovės atostogomis. Bendravimo laikas suderinamas su atsakove iš anksto, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Ieškovai paima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina sutartos vietos prieš bendravimo savaitę esantį sekmadienį 20 val. ir kitos savaitės sekmadienį iki 20 val. grąžina vaikaitį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą; 3) susitarę su atsakove, ieškovai gali bendrauti su vaikaičiu ir kitu laiku; susitarę su atsakove, ieškovai vaikaitį gali paimti iš kitos ir grąžinti į kitą (ne vaikaičio gyvenamąją) vietą; 4) atsakovė delsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja ieškovus apie jos bei sūnaus gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto) pasikeitimą. Teismas priteisė ieškovams iš atsakovės 37,50 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nurodė, kad CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis.
7. Teismas nustatė, kad D. L. (iki 2018 m. kovo 24 d. – A. L.) (gim. (duomenys nekelbtini) yra atsakovės (anksčiau – L. L.) ir S. L. sūnus. Ieškovai yra nepilnamečio tėvo tėvai ir nepilnamečio seneliai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. daliniu sprendimu nutraukta nepilnamečio vaiko tėvų santuoka, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Teisme nagrinėjama kita civilinė byla dėl tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Taip pat teismas nustatė, kad iki 2014 m. balandžio mėn. (iki vienerių vaiko metų) seneliai bendravo su vaikaičiu ir jį prižiūrėjo. Tuo metu atsakovės ir ieškovų santykiai buvo geri. Ieškovas yra ne tik vaiko senelis, bet taip pat ir krikštatėvis. Vaikui duotas vardas „Aleksandras“ seneliui pagerbti. Atsakovė pradėjo dirbti iki vaikui sukako vieneri. Ieškovė padėjo prižiūrėti vaiką. Atsakovė visada skatino vaiko ryšį su seneliais. Jai atrodė, kad vaikaitis seneliams svarbus. Jie nuveždavo vaiką į polikliniką, norėdavo jį nešioti, susitikti su juo. Vaikaitis tuo metu yra likęs nakvoti pas ieškovus. Nuo 2014 metų atsakovė, jos buvęs sutuoktinis ir jo tėvai konfliktuoja, todėl ieškovai nebendravo su vaikaičiu. Ieškovai ir atsakovė nurodo skirtingas priežastis, dėl kurių iki ieškinio pateikimo dienos ieškovai nebendravo su vaikaičiu. Ieškovai tvirtina, kad siekė negilinti konflikto su atsakove. Atsakovė teigė, kad ieškovų noras bendrauti su vaikaičiu atsirado turint ketinimų pagelbėti savo sūnui (atsakovės vaiko tėvui). Teismo vertinimu, senelių ir vaikaičio bendravimas nutrūko dėl ieškovų ir atsakovės nesutarimų nulemto senelių ir vaikaičio nesimatymo, nebendravimo, gyvenimo skirtinguose miestuose (ieškovai gyvena Klaipėdoje, atsakovė su vaiku – Vilniuje).
8. Teismo pavedimu atliktas psichologinis vaiko ir senelių vertinimas. Specialistas nurodė, atsakovės ir vaiko ryšys geras, atsakovė pasirinkusi poziciją izoliuoti vaiką nuo svarbios nepakeičiamos jo gyvenimo dalies pažinimo – kad vaikas turi tėtį ir jo giminių. Negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ieškovų ir vaiko ryšys negali būti atkurtas ar kad tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų. Abu seneliai geba bendrauti su vaikaičiu, atpažįsta jo emocinius poreikius ir interesus, turi savybių, dėl kurių gali palaikyti ir stiprinti emocinį ryšį su vaiku, turi bendravimo su vaikais patirties. Ieškovai vertina santykius su artimaisiais, bendrauja su pirmąja sūnaus sutuoktine ir onkologine liga sergančia vaikaite. Jie padeda šią vaikaitę slaugyti ir prižiūrėti. Pas juos dažnai vieši du ieškovo sesers anūkai. Ieškovai turi žinių apie pozityvų vaikų auklėjimą, geba atpažinti verbalinius ir neverbalinius vaiko poreikius. Į senelių pastangas bendrauti vaikas protarpiais atsakydavo pozityviai, rodė susidomėjimą, iniciatyvą, atsakydavo į klausimus. Po susitikimų su seneliais vaikas psichologei pasakė, kad jautėsi drąsiai, norėtų dar vieną kartą susitikti. Į atsakovės klausimą, ar norėtų susitikti su seneliais, nes jie atvežė dovanų, vaikas atsakė, jog ne dėl dovanų, bet dėl to, kad buvo įdomu. Nei atsakovė, nei ieškovai neformuoja vaikui neigiamos nuomonės vieni apie kitus. Atsakovė siekė pasiekti su ieškovai kompromisą, bet nepavyko. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovų ir vaikaičio ryšys nutrūkęs, bet jį galima atkurti. Dėl to teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį.
9. Teismas padarė išvadą, kad pereinamuoju laikotarpiu ieškovai su vaikaičiu gali bendrauti tarpininkaujant atsakovės parinktam psichologui. Atsakovė taip pat gali dalyvauti susitikimuose. Teismas pabrėžė, kad pereinamąjį laikotarpį nustatė iki ieškovai ir atsakovė susitars dėl ieškovų bendravimo su vaikaičiu be tarpininko. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos, jeigu atsakovė nesutiks užtikrinti ieškovų ir vaikaičio tiesioginio bendravimo. Nurodytą išvadą teismas grindė kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas atmetė ieškovų prašymą nustatyti dviejų mėnesių pereinamojo laikotarpio trukmę, nes tokio laiko gali nepakakti jų ryšiui atkurti. Be to, psichologinį vertinimą atlikęs psichologas nurodė, kad turėtų būti 10–18 konsultacijų-susitikimų.
10. Pasisakydamas dėl ieškovų ir vaikaičio bendravimo pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko seneliai negali tikėtis tokio bendravimo intensyvumo su vaikaičiu, kokį turi vaikų tėvai. Teismas įvertino tai, kad vaikaitis turi senelių tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Vaiko tėvai nutraukė santuoką, bet vaikas turi teisę bendrauti taip pat ir su atskirai gyvenančiu tėvu. Atsižvelgęs į psichologo išvadą, kad vaikaičiui nerekomenduojama likti nakvoti su ieškovais, bet po to tokios rekomendacijos nėra, teismas nustatė, kad po pereinamojo laikotarpio vaikaitis su ieškovais bendrauja vieną kartą per mėnesį (šeštadienį paimamas ir sekmadienį grąžinamas atsakovei). Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovai turi teisę su vaikaičiu bendrauti vieną savaitę vaikaičio vasaros atostogų metu. Teismas atmetė ieškovų prašymą leisti vaikaitį vasaros atostogų metu išvežti kelionei į užsienį, nes ieškovai nepateikė rodymų apie tai, kad vasaros atostogas leidžia užsienyje. Teismas nepatenkino ieškovų prašymo leisti su vaikaičiu bendrauti jo gimimo dienos vakare, nes vaikaičiui šešeri metai, gimtadienis yra asmeninė vaiko šventė, švenčiama ne tik su giminaičiais, bet taip pat ir su draugais. Patenkinus nurodytą prašymą, pirmenybė būtų teikiama ne vaiko interesams, bet ieškovų patogumui. Teismas nenustatė, kad atsakovė draustų ieškovams sveikinti vaiko ir dalyvauto jo gimimo dienos šventėse. Teismas nenustatė būtinybės nustatyti kompensacinį bendravimo mechanizmą, jeigu vaikas susirgtų tuo metu, kai ieškovai turėtų teisę bendrauti su vaikaičiu. Dėl nurodyto mechanizmo didėtų ieškovų ir atsakovės konfliktas. Tai neatitiktų vaiko interesų. Teismas atmetė ieškovų prašymą leisti jiems bendrauti su vaikaičiui stačiatikių Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, nes kitoje civilinėje byloje vaiko tėvas (ieškovų sūnus) prašo leisti bendrauti su vaiku. Ne tik atsakovė, bet ir vaiko tėvas turi pareigą užtikrinti, kad vaikas bendrautų giminaičiais, taip pat ir su ieškovais. Be to, ieškovai neįrodė objektyvaus poreikio vaikaičiui bendrauti su ieškovais nurodytomis dienomis.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nustatyta senelių ir vaikaičio bendravimo tvarka neriboja šalių laisva valia nuspręsti dėl ilgesnio, dažnesnio bendravimo tiek ryšio atkūrimo metu, tiek atkūrus ryšį. Svarbu, kad tai neprieštarautų vaiko interesams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl perinamojo bendravimo tvarkos laikotarpio ir nustatyti tokią ieškovų ir vaikaičio bendravimo pereinamuoju laikotarpiu tvarką: pereinamuoju laikotarpiu nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovai su vaikaičiu bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 17 val. vaikaičio gyvenamojoje vietoje, jei su atsakove nesutariama kita vieta. Bendravimas vyksta dalyvaujant atsakovės parinktam vaikų psichologui. Susitikimuose dalyvauja vaiko motina arba kitas jos pavedimu vaikui artimas asmuo. Už psichologo paslaugas (iki 50 Eur už 1 val.) sumoka ieškovai. Apie pasirinktą psichologo kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) atsakovė praneša ieškovams elektroniniu paštu „naftosbunkenris@gmail.com“ per 7 dienas nuo teismo įsiteisėjimo dienos, bet ne vėliau kaip iki pirmo ieškovų bendravimo su vaikaičiu. Pereinamasis laikotarpis trunka 10 mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Apeliantas neaiškus teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaikaičiu 1 punktas, nes jis nekonkretus. Tai yra sąlyginis sprendimas. Jis gali būti interpretuojamas laisvai. Nustatytas pereinamasis bendravimo terminas yra sąlyginis, bet pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus. Be to, tai, ar bus vykdomas sprendimas ar ne, priklausys nuo atsakovės parinkto psichologo užimtumo. Atsakovė nusiteikusi priešiškai, todėl teismo sprendime nustatyta sąlyga nebus įvykdyta.
12.2. Tuo metu, kai buvo atlikta psichologinė ekspertizė, ieškovai ir atsakovė gyveno skirtinguose miestuose. Šiuo metu situacija pasikeitė, nes atsakovė su vaikaičiu gyvena tame pačiame mieste kaip ir ieškovai – Klaipėdoje. Dėl to bendravimo grafiką turi nustatyti teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai parengti bendravimo grafiką pavedė atsakovės parinktam psichologui. Teismo ekspertizės išvadoje yra pakankamai duomenų konkrečiai bendravimo tvarkai nustatyti.
12.3. Skundžiamas teismo sprendimas užkerta kelią ieškovams pasimatyti su vaikaičiu jau pirmą mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes sprendime nustatytoje bendravimo tvarkoje įrašyta, kad atsakovė apie pasirinką specialisto kandidatūrą informuoja per vieną mėnesį sprendimo įsiteisėjimo tvarkos.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Taip pat atsakovė prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisėjusius tesimo sprendimu bus nustatyta vaiko bendravimo tvarka su jo tėvu (ieškovų sūnumi). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Būtina, kad pereinamuoju laikotarpiu vaikaitis su ieškovais bendrautų dalyvaujant tarpininkui – psichologui – ir artimiausiam asmeniui – motinai. Teismo nustatyta tvarka, kad bendraujama turi būti pagal specialisto parengtą planą, grafiką ir jo nustatytoje vietoje, yra aiški ir suprantama. Pagal ieškovų siūlymą, psichologas nebeturėtų galimybės atsižvelgti į vaiko psichologinį bei emocinį pasirengimą, jo poreikius ir interesus, todėl nebegalėtų suteikti vaikui reikiamos pagalbos.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovai nepagrįstai prašo nustatyti jų bendravimo su vaikaičiu vietą atsakovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovų teisė bendrauti su vaikaičiu negali būti įgyvendinama atsakovės sąskaita. Dėl to bendravimui su vaiku ieškovai turi siūlyti jiems priklausančią privačią ar surasti neutralią erdvę. Ne psichologas, bet ieškovai turi rūpintis ir dėti pastangas surasti tinkamas bendravimo su vaikaičiu vietas. Ieškovai turi pasiūlyti bendravimo vietas, suderinti jas su atsakove ir psichologu.
Atsiliepimas
13.3. Atsakovė nesutinka su ieškovų reikalavimu nustatyti bendravimo laiką – 4 valandas. Vaikas mažas (šešerių metų amžiaus), todėl jam gali būti sunku išbūti ilgą laiką su nepažįstamais asmenimis, jis gali patirti stresą. Atsakovė siūlo nustatyti 45 min. susitikimo laiką. Be to, psichologas turi turėti teisę keisti bendravimo trukmę.
13.4. Atsakovė teigia, kad teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu ieškovų ir vaikaičio susitikimuose dalyvauja vaikaičiui artimas asmuo, nepagrįsta. Nurodytu spendimu nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų. Tai – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tik vaiko motina gali būti įpareigota dalyvauti susitikimuose.
13.5. Teismas nepagrįstai nustatė maksimalią mokesčio už psichologo konsultacijas ribą – iki 50 Eur. Tai reiškia, kad už dalį psichologo paslaugų teks mokėti atsakovei. Tai pažeidžia jos teises. Be to, teismas turi įpareigoti ieškovus apmokėti ne tik už psichologo paslaugas, bet taip pat ir atsakovės bei vaiko išlaidas, kurių šie patirtų, jeigu susitikimai vyktų darbo dienomis. Atsakovė negalėtų tuo metu dirbti ir negautų pajamų.
13.6. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, kad ji privalo užtikrinti vaikaičio atvykimą įbendravimo su ieškovais vietą. Ieškovai turi būti įpareigoti kompensuoti atsakovei atvykimo išlaidas. Jie turi pasirūpinti vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimu atgal.
13.7. Atsakovė nesutinka, kad būtų iki 7 dienų sutrumpintas terminas, per kurį ji turi pranešti ieškovams apie pasirinktą psichologą. Per tokį trumpą laiko tarpą neįmanoma surasti psichologo. Psichologas turės susipažinti su bylos duomenimis, aplinkybėmis, įvertinti savo galimybes. Tai užtruks. Dėl to atsakovė prašo nustatyti ilgesnį laiko tarpą psichologui surasti – ne vieną, bet tris mėnesius. Taip pat atsakovė prašo įvertinti tai, kad psichologą būtų galima keisti kitu specialistu – kitu psichologu ar psichiatru, nes pasirinktasis gali būti užimtas, erzinti vaiką ir kt.
13.8. Atsakovė prašo netenkinti ieškovų reikalavimo nustatyti 10 mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį. Tik psichologas gali nuspręsti, kada nebereikia tarpininkų ieškovų ir vaikaičio susitikimuose. Dėl to atsakovė prašo nustatyti, kad psichologas turi teisę nuspręsti, kada baigiasi pereinamasis laikotarpis.
13.9. Ieškovai apeliaciniame skunde netiksliai cituoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekia įteigti, kad atsakovė yra priešiška ieškovams.
13.10. Teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad bendravimo su vaikaičiu metu ieškovai privalo užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas: atskirą kambarį, visavertį maitinimą, tinkamą aprangą, sveikatą, mokymosi, būrelių (treniruočių) lankymą, laisvalaikio ir poilsio priemones bei apmokėti visas bendravimo metu atsiradusias vaiko išlaidas.
13.11. Ieškovų siūloma bendravimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka, kad ieškovai su vaikaičiu bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 13 vai. iki 17 val. prieštarauja kitoje byloje teismo nustatytai vaiko bendravimo su tėvu tvarkai. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendime nustatyta, kad vaikas su tėvu bendrauja šeštadieniais nuo 11 val. iki 15 val.
13.12. Skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka po pereinamojo laikotarpio, kad ieškovai bendrauja su vaikaičiu vieną kartą per mėnesį – paskutinįjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki sekmadienio 13 val. taip pat prieštarauja Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nustatytai vaiko bendravimo su tėvu tvarkai. Pagal nurodytą tvarką vaikas su tėvu bendrauja kas antrą savaitę nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val.
13.13. Vaiko tėvas gyvena kartu su ieškovais, todėl vaikas kiekvieną mėnesį tris iš keturių savaitgalių praleistų su tėvu ir seneliais. Tai prieštarauja atsakovės, kaip motinos, pirmumo teisei bendrauti su vaiku (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).
13.14. Bendravimo su tėvu pereinamasis laikotarpis nustatytas iki vaikas baigs pirmąją klasę. Neaišku, kada baigsis vaiko bendravimo su seneliais terminas. Gali būti, kad, nepasibaigus senelių bendravimo su vaiku pereinamajam laikotarpiui, vaikas, pabaigęs pirmąją klasę, senelių namuose, kur gyvena vaiko tėvas, neteisėtai bendraus su seneliais ne pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką pereinamuoju laikotarpiu, bet tiesiogiai.
13.15. Vasaros atostogų metu vaikas gali neteisėtai bendrauti su ieškovais, nes jie turi teisę savaitę pasiimti vaiką, o, pagal kitoje byloje priimtą Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį, vaiko tėvui uždrausta be teismo leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos.
13.16. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, kuriuo nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, neįsiteisėjęs, nes atsakovė padavė apeliacinį skundą. Vaiko bendravimo su seneliais tvarka gali būti nustatyta tik po to, kai bus nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Dėl to atsakovė prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
Šalies argumentai
14. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Nustatyta vaikaičio bendravimo su ieškovais tvarka neteisėta, todėl turi būti panaikinta, bet ne pataisyta pagal ieškovų pageidavimus. Pagal CK 3.172, 3.176 straipsnius, tėvai turi pareigą sudaryti sąlygas bendrauti su tokiais savo nepilnamečių vaikų giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai.
14.2. Ieškovų ir vaikaičio nesieja emocinis ryšys. Ieškovai vaikaičiu nesidomėjo, nerodė iniciatyvos su bendrauti nuo 2014 m. balandžio mėn., kai vaikui buvo vieneri metai. Vaikas nepažįsta ieškovų. Padaręs išvadą, kad vaikaičio ir ieškovų ryšys šiuo metu nutrūkęs, teismas vis tiek nustatė bendravimo tvarką. Ieškovų ir vaiko ryšys ne nutrūko, bet šio ryšio niekada nebuvo.
14.3. Atsakovė nepažeidė ieškovų teisės bendrauti su vaikaičiu, netrukdė jiems sukurti su vaikaičiu emocinio ryšio ir jo nenutraukė.
14.4. Ieškovai į teismą kreipėsi nepagrįstai, nes patys kalti, kad nėra jų ir vaikaičio emocinio ar kito šeimos santykiams būdingo ryšio. Ieškovo pasakymas jis su vaikaičiu bendrauja „be problemų“, reiškia, jog ieškovo požiūris į vaiką formalus, šaltas,. Ieškovas yra nejautrus ir nejaučia jokio emocinio prieraišumo vaikui.
14.5. Teismas ignoravo šešerių metų amžiaus vaiko nuomonę. Nepilnametis aiškiai išreiškė poziciją, kad nepažįstą savo senelių ir nejaučia poreikio bendrauti. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir psichologų atsakymas į 7–ą klausimą.
14.6. Priimtas teismo sprendimas, įpareigojantis nepilnametį priverstine tvarka sukurti emocinį ryšį su jam nepažįstamais ieškovais, prieštarauja CK 3.172 ir 3.176 straipsnių nuostatoms, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam geriausių vaiko interesų prioriteto principui, Konstitucinio Teismo suformuluotai šeimos sampratai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatoms, todėl turi būti panaikintas.
14.7. Teismo sprendime nustačius, kad susitikimuose gali dalyvauti vaikui artimas asmuo, sukurta prielaida ieškovams bendrauti vaikaičiu jam nesaugioje aplinkoje ir nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų.
14.8. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir nepriteisė jai patirtų išlaidų iš ieškovų.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime ieškovai prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Atsakovės pateikiama CK 3.172 ir 3.176 straipsnių interpretacija neatitinka vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais esmės ir iškraipo įstatymo leidėjo valią. Nurodytų straipsnių pakeitimų tikslas yra ne siaurinti, bet išplėsti giminaičių ratą, su kuriais vaikas turi teisę bendrauti. Vaikas turi teisę bendrauti ne tik tėvais, su seneliais, broliais ir seserimis, bet taip pat ir su kitais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emocinis ryšys. Emocinio ryčio stoka nėra pagrindas riboti vaikų bendravimą su seneliais, nesant byloje kitų duomenų, kad bendravimas su seneliais darytų vaikams neigiamą įtaką, būtų žalingas ar pažeistų jų interesus (žr. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-814-569/2017). Ieškovai turi pakankamai įgūdžių bendrauti su vaikaičiu, jis taip pat aiškiai išreiškia interesą bendrauti su seneliais.
15.2. Atsakovė vengdama pasakoti vaikui apie senelius, siekdama izoliuoti vaiką nuo giminių iš vaiko tėvo pusės, neatsižvelgia į vaiko poreikius ir interesus. Bendravimas su seneliais yra vaiko teisė. Įstatymų leidėjas pavedė nurodytą teisę įgyvendinti vaiko tėvams, bet atsakovė ignoruoja šią vaiko teisę.
15.3. Atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovų teisė bendrauti su vaikaičiu turi priklausyti nuo ieškovų sūnaus (vaikaičio tėvo) bendravimo intensyvumo su vaiku. Tai – savarankiškos teisės. Dėl to ieškovai prašo netenkinti atsakovės prašymo sustabdyti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl senelių bendravimo tvarkos su vaikaičiu (CK 3.172, 3.176 straipsniai).
17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija priima į bylą prie atsilepimo į ieškovų apeliacinį skundą atsakovės pridėtus dokumentus – jie galuti turėti įtakos visoms bylos aplinkybėms įvertinti ir, į jas atsižvelgus, teismo procesiniam sprendimui priimti. Spręstina, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsakovei iškilo po to, kai byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis D. L. (gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės ir ieškovų sūnaus vaikas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. daliniu sprendimu nutraukė vaiko tėvų santuoką, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Teisme nagrinėjama kita civilinė byla dėl tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Patikrinus vieningą teismų informacinę sistemą „LITEKO“ nustatyta, kad nurodytoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi nurodytoje byloje nepriimtas teismo sprendimas ir nenustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.
20. Iki 2014 m. balandžio mėn. ieškovai bendravo su vaikaičiu ir jį prižiūrėjo. Tuo metu atsakovės ir ieškovų santykiai buvo geri. Atsakovė pradėjo dirbti iki vaikui sukako vieneri. Ieškovė padėjo prižiūrėti vaiką. Atsakovė skatino vaiko ryšį su seneliais. Vaikaitis yra likęs nakvoti ieškovų namuose. Nuo 2014 metų atsakovė, jos buvęs sutuoktinis ir jo tėvai konfliktuoja, todėl ieškovai nebendravo su vaikaičiu. Ieškovai ir atsakovė šiuo metu gyvena Klaipėdoje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė gyveno Vilniuje.
Dėl pagrindo nustatyti ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarką buvimo (CK 3.172 straipsnio aiškinimo ir taikymo)
21. Pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalį, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo, motinystės visokeriopos apsaugos principais ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.
22. Vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 2 dalimi, šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.
23. Pagal CK 3.134 straipsnio 2 dalį, teisinių padarinių sukelia tik įstatymų numatytas giminystės artumo laipsnis. Pagal CK 3.135 straipsnį, artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys.
24. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 3 dalimi, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.172 straipsnį, tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Vadovaudamasis CK 3.176 straipsnio 4 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
25. Iš ieškovų paaiškinimų, tai pat 2019 m. balandžio 1 d. pateikto psichologinio įvertinimo išvados nustatyta, kad iki atsakovės ir ieškovės sūnaus vaikui sukako vieneri metai, ieškovai bendravo su vaikaičiu, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Atsakovė teigia, kad ieškovų pasimatymo su vaikaičiu, rūpinimosi juo ir priežiūros atvejų tuo laiku būta tik pavienių. Vaikas buvo tik vienerių metų ir mažesnis. Dėl to neužsimezgė jo ir ieškovų, kaip šeimos narių plačiąja prasme ryšys. Nurodytas atsakovės teiginys nepagrįstas. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad iki atsakovės ir ieškovų sūnaus santuokos nutraukimo atsakovės ir ieškovų santykiai buvo geri. Atsakovė leido ieškovams matytis su vaikaičiu, juo rūpintis. Po metų, iširus jos ir ieškovų sūnaus santuokai, atsakovė apsigyveno Vilniuje, t. y. kitame negu ieškovai mieste. Taigi nutrūko jų ir atsakovės, taip pat ir vaikaičio santykiai. Nors šiuo metu vaikaitis ieškovų nepažįsta, bet ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad ieškovai yra artimieji vaikaičio giminaičiai, anksčiau jie bendravo tiek su atsakove, tiek su vaikaičiu. Dėl nurodytos aplinkybės savaime vaikas negali prarasti teisės pažinti ieškovus, kaip savo artimuosius giminaičius, ir su jais nebendrauti. Priešingai, vaiko teisė bendrauti su ieškovais, kaip artimaisiais giminaičiais, nustatyta CK 3.172 straipsnyje. Įgyvendinant nurodytą teisę užtikrinamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų visokeriopos apsaugos principas. Teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais lemia būtent nurodytas šeimos teisės principas, bet ne ieškovų interesai.
27. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra vaikaičio krikštatėvis, vaikui duotas vardas „Aleksandras“, toks pat, kaip ir ieškovo (senelio). Kai atsakovė pradėjo dirbti vaikui nebuvo vienerių metų. Jį tuo metu prižiūrėti padėdavo ieškovė. Atsakovė skatino vaiko ryšį su ieškovais. Jai atrodė, kad vaikaitis seneliams svarbus. Ieškovai nuveždavo vaikaitį į polikliniką, norėdavo jį nešioti, susitikti su juo. Vaikaitis buvo likęs nakvoti jų namuose. Prasidėjus atsakovės ir ieškovų konfliktams, pastarieji kelis metus nebendravo nei su atsakove, nei su vaikaičiu. Atsakovė akcentuoja, kad vaikas išreiškė norą nebendrauti su ieškovais, kurių jis šiuo metu nepažįsta. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovų ir vaikaičio ryšys buvo, bet jis nutrauktas ir gali būti atkurtas, pasitelkus psichologo pagalbą.
28. Iš bylos aplinkybių nustatyta abipusė, t. y. tiek ieškovų, tiek atsakovės, kaltė, kad nutrūko ieškovų ir vaikaičio ryšys, kad vaikaitis nepažįsta ieškovų. Pažymėtina, kad ieškovai, susitelkę į savo ir atsakovės konfliktą, taip pat į atsakovės ir ieškovų sūnaus konfliktą, nesirūpino tuo, kad būtų išsaugotas ir puoselėjamas jų tarpusavio santykis su vaikaičiu. Kita vertus, atsakovė taip pat nedėjo nesistengė išsaugoti savo vaiko ryšio su ieškovais. Atsakovė, susitelkusi į nuoskaudas dėl jos ir ieškovų konfliktų, neatsižvelgia į tai, kad įstatyme jai, kaip motinai, nustatyta pareiga sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat ir ieškovais (CK 3.172 straipsnis).
29. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad dėl netinkamo ieškovų elgesio, susijusio konkrečiai su vaiku, ar kitų priežasčių negalima atkurti senelių ir vaikaičio ryšio ir tai prieštarautų vaiko interesams. Psichologų išvadoje nurodyta, kad į senelių pastangas bendrauti vaikas protarpiais atsakydavo pozityviai, rodė susidomėjimą, iniciatyvą, atsakydavo į klausimus. Po susitikimų su seneliais vaikas psichologei pasakė, kad jautėsi drąsiai, norėtų dar vieną kartą susitikti. Į atsakovės klausimą, ar norėtų su ieškovais susitikti, nes gavo dovanų, vaikas atsakė, kad ne dėl dovanų, bet dėl to, jog buvo įdomu. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė taip pat ir įvaiko nuomonę.
30. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliaciniame skundo argumentai, kuriais ji teigia, kad nebuvo senelių ir vaikaičio ryšio, kad negalima jo priverstinai sukurti teismo sprendimo pagalba, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.172 straipsnį, taip pat su juo susijusias kitas šeimos teisės normas, rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, taip pat kasacinio teismo išaiškinimais vaiko bendravimo su artimais giminaičiais klausimais ir pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nustatyti ieškovų ir vaikaičio bendravimo tvarką.
Dėl ieškovų bendravimo su vaikaičiu bendravimo tvarkos pobūdžio ir konkrečių sąlygų
31. Ieškovai ir atsakovė apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į vienas kito skundus kvestionuoja konkrečias pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovų bendravimo su vaikaičiu sąlygas.
32. Ieškovai teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka, per abstrakti, nekonkreti, neaiški, sąlyginė, dėl jos ribojama ieškovų galimybė su vaikaičiu pasimatyti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
33. Atsakovė tvirtina, kad bendravimo tvarka taip pat turi būti pakeista: atsakovei pailgintas terminas psichologui parinkti, suteikta atsakovei teisė pakeisti psichologą ar kitą specialistą, psichologui suteikta teisė nuspręsti, kada baigiasi pereinamasis laikotarpis, sutrumpintas ieškovų susitikimo su vaikaičiu laikas iki akademinės valandos, uždrausta susitikimuose dalyvauti kitam asmeniui (ne motinai), kuris artimams vaikui, neapriboti atlygio psichologui dydžio, nustatyti daugiau pareigų ieškovams (parinkti susitikimų su vaiku vietą, paimti vaiką iš namų ir grąžinti atgal, apmokėti atsakovė ir vaiko išlaidas kelionei ir kt.).
34. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo galima kreiptis ateityje. Iš apskųsto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatytą pereinamąjį laikotarpį išsamiai motyvavo ir pagrindė. Teismas atsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes, t. y. į psichologinį vertinimą atlikusių psichologų rekomendacijas. Teismas įvertino tai, kad ieškovai turi įgyti vaikaičio pasitikėjimą. Tai padaryti geriau gali padėti tarpininkas – psichologas. Jam ir vaiko motinai dalyvaujant susitikimuose su ieškovu šis tikslas bus pasiektas greičiau. Tai atitinka vaiko interesus. Susitikimai pereinamuoju laikotarpiu organizuojami vieną kartą per mėnesį. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu psichologas parengia bendravimo planą, susitikimų grafiką ir vietą. Specialistas pagal konkrečią situaciją geriausiai gali įvertinti nurodytus aspektus. Jie yra aiškūs ir konkretūs. Teikdami priešingai, ieškovai yra neteisūs. Dėl to nėra pagrindo, a priori (lot. iš anksto) nustatyti konkretaus susitikimo termino (ieškovų prašomo 4 val., atsakovės – 45 min.), kurį parinkti diskrecijos teisės nustatyta psichologui, įvertinus konkrečius bendravimo su vaikaičiu eigą ir rezultatus. Ieškovai nurodė, kiek lėšų jie gali skirti psichologo konsultacijoms. Dėl to atsakovė nepagrįstai siekia, kad bendravimui pereinamuoju laikotarpiu pasitelktam psichologui būtų nenustatytas maksimalus įkainis. Ieškovai įvertino savo galimybių ribas, tiek, kiek jie gali skirti lėšų psichologo konsultacijoms ir kitoms paslaugoms. Dėl to atsakovė, norėdama pasitelkti psichologą, kurio paslaugoms taikomas didesnis įkainis, turi pareigą prisiimto tokio veiksmo turtinius padarinius. Taigi nėra pagrindo neriboti išlaidų psichologo paslaugoms. Tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
35. Pirmosios instancijos teismas taip pat ginčijamame sprendime motyvavo, kodėl netenkino ieškovų prašymo ir nustatė pereinamojo laikotarpio terminą – iki šalių susitarimo sudarymo, bet ne du mėnesius. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai neįrodė, jog per du mėnesius ryšys su vaiku bus atkurtas. Teismas teisingai akcentavo, psichologinį vertinimą atlikusių psichologų rekomendacijas, pagal kurias ieškovų ir vaiko ryšiui atkurti minimalus susitikimų skaičius turėtų būti 10–18 kartų, visos trukmės iš anksto negalima prognozuoti. Byloje taip pat reikšminga aplinkybė ta, kad, pagal šalių 2019 m. gegužės 23 d. geranorišką susitarimą dėl ieškovų bendravimo su vaikaičiu, ieškovai iki 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio su vaikaičiu bendravo tik vieną kartą, nors atsakovė su vaiku jau gyvena Klaipėdoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aptariamą aplinkybę. Pereinamojo laikotarpio pabaiga apibrėžta šalių susitarimu. Tai – terminas, apibrėžtas įvykiu. Taigi šiuo aspektu teismo sprendimu nustatyta ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarka nelaikytina sąlyginiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvejopo pobūdžio bendravimo su vaikaičiu tvarką – pereinamuoju laikotarpiu ir po jo. Nagrinėjamoje byloje pereinamuoju laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka yra ne sąlyginė, bet laikina, t. y. terminuota, kurios termino pabaiga apibrėžta pirmiau nurodytu įvykiu. Dėl to ieškovai nepagrįstai teigia, kad, nustatydamas aptariamą bendravimo tvarką, teismas priėmė sąlyginį sprendimą. Teisėjų kolega sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 267 straipsnyje nustatyto draudimo priimti sąlyginius sprendimus. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu ir nurodė, kad, ateityje objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, bet atsakovei prieštaraujant, jog ieškovai tiesiogiai bendrautų su vaikaičiu, tai būtų laikoma vaiko ir ieškovų teisių pažeidimu. Dėl to ieškovai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir priemonės, ribojančios jų tiesioginį bendravimą su vaiku panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nurodytas išaiškinimas paneigia ieškovų apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad nustatyta bendravimo su vaikaičiu tvarka neapibrėžta, neaiški ir palanki atsakovei piktnaudžiauti.
36. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę užtikrinti, jog vaikas atvyktų specialisto nurodytu laiku į nurodytą vietą. Atsakovės nuomone, ieškovai, siekdami ir norėdami bendrauti su vaikaičiu, turi užtikrinti, kad pastarasis atvyktų į specialisto nurodytą vietą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas atsakovės argumentas nepagrįstas dėl tokių priežasčių. Pirma, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Dėl to jau lengviau organizuoti ir planuoti vaiko dienotvarkę, parengti vaiką kelionei ir užtikrinti, kad jis atvyktų laiku į specialisto paskirtą vietą. Antra, ieškovams paimti vaikaiti iš jo gyvenamosios vietos sunkiau, negu atsakovei kartu su vaiku atvykti į susitikimą. Trečia, tikimybė, kad kils ieškovų ir atsakovės konfliktų ieškovams atvykus į jos gyvenamąją vietą negu šalims atvykus į neutralią objektyvią specialisto parinktą vietą, yra didesnė. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovę užtikrinti, jog vaikas atvyktų į specialisto parinktą vietą, šiuo konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.
37. Atsakovė teigia, kad yra absoliutus ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisinių ir pareigų – leido pereinamuoju laikotarpiu ieškovų ir vaikaičio susitikimuose dalyvauti ne tik vaiko motinai, bet taip pat ir kitam vaikui artimam asmeniui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarką pereinamuoju laikotarpiu, nustatė, kad susitikimuose dalyvauja vaiko motina arba kitas jos pavedimu vaikui artimas asmuo. Iš nurodytos formuluotės matyti, kad teismas konkretizavo atsakovės teisę įgalioti kitą asmenį dalyvauti susitikimuose ir susiaurino pagal tokį įgaliojimą teisę veikti turinčių asmenų ratą – vaikui artimas asmuo. Taigi nagrinėjamoje byloje detalizuota veikti pagal įgaliojimą tvarką (CK 2.137 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl konkretaus į bylą dalyvauti neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų, bet detalizavo atsakovės materialiąją teisę būti atstovaujamai ir įgalioti kitą vaikui artimą asmenį dalyvauti ieškovų ir vaikaičio susitikimuose. Šiuo konkrečiu atveju aptartas teismo veiksmas nelaikytinas nusprendimu dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų bei absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Dėl to atsakovės argumentai, susiję su absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu, atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl bylos nesustabdymo
38. Atsakovė prašo sustabdyti šią civilinę bylą tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla ir joje teismas nustatys vaiko bendravimo su tėvu (ieškovų sūnumi) tvarką (CPK 163 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad teisme nagrinėjama kita civilinė byla dėl tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo.
39. Patikrinus „LITEKO“ sistemą, nustatyta, kad nurodytoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr. šios nutarties 19 punktą). Taigi nurodytoje byloje nepriimtas teismo sprendimas ir nenustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Dėl to atsakovės argumentai, kad tėvo ir vaiko bendravimo tvarka bei ieškovų ir vaikaičio bendravimo tvarka gali prieštarauti viena kitai pagrįsta prielaidomis.
40. Be to, teisėjų kolegija dar kartą atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo galima kreiptis ateityje. Dėl to ateityje manydama, kad vaiko bendravimo tiek su ieškovais, tiek su tėvu tvarkos pažeidžia atsakovės interesus, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl vienos iš jų pakeitimo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra privalomojo pagrindo bylai sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
41. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius šeimos teisės normas, kuriose reglamentuotas vaikaičio bendravimo su seneliais institutas, taip pat vadovautasi kasacinio teismo praktika, formuojama šios kategorijos bylose, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
43. Atmetus abiejų bylos šalių apeliacinius skundus, nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos nei ieškovams, nei atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovės D. S. prašymą sustabdyti civilinę bylą.
Atmesti apeliacinius skundus.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą.