- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-814-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02486-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Ž.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams A. B., A. B., trečiajam asmeniui V. J., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl įpareigojimo tėvus sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artima giminaite.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus A. B. ir A. B. leisti jai pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. ryto pasiimti vaikaites V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų gyvenamosios vietos, leisti netrukdomai su jomis bendrauti ir iki tos pačios dienos 20 val. grąžinti vaikaites tėvams; 2) įpareigoti atsakovus leisti 2 savaitėms pasiimti vaikaites kartu poilsiauti ieškovės atostogų metu vasarą ir leisti praleisti kartu su vaikaitėmis (iš anksto suderinus su atsakovais) vieną iš didžiųjų metų švenčių – Šv. Kalėdas arba Šv. Velykas, taip pat sudaryti sąlygas pasveikinti gimtadienio proga; 3) įpareigoti atsakovus leisti netrukdomai ieškovei bendrauti su vaikaitėmis visomis ryšio priemonėmis ir teikti jai informaciją apie vaikaičių sveikatą, ugdymo ar mokymosi procesus.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai dėl turtinio ginčo nesudaro sąlygų jai bendrauti su vaikaitėmis, nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS sprendimu įpareigojo atsakovus tokias sąlygas sudaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė tokią A. J. bendravimo su jos vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. tvarką: 1. Bendravimas su vaikaitėmis savaitgaliais: A. J. bendrauja su jos vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2. Bendravimas su vaikaitėmis vasaros atostogų metu: Vasaros atostogų metu A. J. su vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. praleidžia dvi savaites (14 kalendorinių dienų). Apie atostogų laiką A. J. informuoja vaikų tėvus prieš vieną mėnesį iki planuojamo atostogų praleidimo. Vaikai A. J. paimami pirmą atostogų dieną 11 val. ir į vaikų gyvenamąją vietą A. J. grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 20 val.; 3. Bendravimas su vaikaitėmis švenčių dienomis: A. J. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.: poriniais metais – Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną; neporiniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną. Vaikų tėvai sudaro galimybę A. J. pasveikinti vaikus gimtadienio proga; 4. Bendravimas su vaikaitėmis telekomunikacijų priemonėmis: A. J. su vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (t. y. telefonu, internetu) netrikdydama vaikų dienos režimo, dienotvarkės ir esant pačių vaikų pageidavimui; 4. Bendrosios nuostatos: Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su A. J. tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitai telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Vaikams susirgus ir / ar susižalojus, esant A. J. žinioje, A. J. turi informuoti vieną iš vaikų tėvų apie tai ir, esant poreikiui bei būtinybei, nedelsiant pristatyti vaikus į gydymo įstaigą. A. J. pasiimant vaikaites iš jų gyvenamosios vietos, vaikų tėvai (vienas iš jų) suteikia A. J. informaciją apie vaikaičių sveikatą, ugdymo ir mokymosi procesus.
4. Teismas, įvertinęs 4 metų ir 6 metų vaikų amžių ir vaikų galimybes suformuoti aiškią ir objektyvią nuomonę, byloje neskyrė atlikti nepilnamečių vaikų apklausos dėl vaikų nuomonės dėl bendravimo su močiute.
5. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, parodančių, jog vaikaičių bendravimas su senele neprieštarautų jų interesams. Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nemoka bendrauti su vaikais, jų nemyli, neturi tam įgūdžių, piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovės šeimoje naudojamas fizinis smurtas. Teismas vertino, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė turi specialių žinių ir profesionalių įgūdžių, kurie leistų jei lengviau bendrauti su vaikaitėmis ir teigiamai paveiktų vaikų raidą. Teismas sprendė, kad susitikimai su ieškove nekeltų vaikams įtampos, vien konfliktiški ieškovės ir atsakovų santykiai negali būti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti senelės ir vaikaičių bendravimą.
6. Teismas vertino, kad nėra pagrindo skirti pereinamąjį laikotarpį. Senelės ir vaikaičių bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant atsakovams nustatymas) būtų rimtas senelės ir vaikaičių teisių bendrauti ribojimas.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta bendravimo su vaikais tvarka papildys bendravimo su tėvais spragą jų darbo penktadienį ir šeštadienį metu ir tuo pačiu padės palaikyti glaudesnį ryšį su ieškove, kas yra svarbu visapusiškai ir harmoningai vaikų raidai, vaikų tapatybės jausmui. Teismas sprendė, kad ieškovės bendravimas su vaikaitėmis telekomunikacijos priemonėmis turi vykti, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, netrikdant vaikų dienos režimo, dienotvarkės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovai A. B. ir A. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir nustatyti tokią ieškovės A. J. bendravimo su vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. tvarką: ieškovė A. J. bendrauja su vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11.00 iki 14.00 val., dalyvaujant vienam iš atsakovų arba abiem atsakovams; ieškovė A. J. bendrauja su vaikaitėmis kiekvienais poriniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų, o neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų švenčių metu antrą šių švenčių dieną nuo 11.00 iki 14.00 val., dalyvaujant vienam iš atsakovų arba abiem atsakovams. Atsakovai A. B. ir A. B. sudaro galimybę ieškovei A. J. pasveikinti vaikus gimtadienio proga; ieškovė A. J. bendrauja su vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. telekomunikacijų priemonėmis (t. y. telefonu, internetu), netrikdydama vaikaičių dienos režimo, dienotvarkės ir esant pačių, vaikaičių pageidavimui; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su ieškove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitai šaliai telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu, ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas vaikaičių ir senelės bendravimo tvarką, atsižvelgė tik į senelės, o ne į vaikaičių interesus. Esant nutrūkusiam dvasiniam ir emociniam ryšiui tarp ieškovės ir vaikaitės V. B. ir nesant tokio ryšio tarp ieškovės ir vaikaitės Ž. B., nustatydamas tokią bendravimo tvarką, pagal kurią mažametės mergaitės turės bendrauti su vienai vaikaitei menkai pažįstama, o kitai vaikaitei – visiškai nepažįstama senele ne savo namuose, o kitoje aplinkoje, nepaisė vaikų interesų augti saugioje, ramioje, jam įprastoje aplinkoje, nepatirti psichologinės įtampos, kurią gali sukelti mažai pažįstami ar visiškai nepažįstami asmenys (ieškovė, jos sutuoktinis) bei nepažįstama aplinka.
8.2. Nepagrįstai teismas atsisakė apklausti atsakovų vaikus, motyvuodamas vaikų amžiumi. Teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti vaikų valią, norus bendrauti su ieškove, nesiekė nustatyti, ar tarp vaikaičių ir ieškovės yra dvasinis ir emocinis ryšys.
8.3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir vaikaičių šiuo metu nesieja joks dvasinis ir emocinis ryšys, turėtų būti nustatytas ne toks ilgalaikis bendravimas – pakaktų trijų valandų bendravimo vietoje teismo nustatyto devynių valandų trukmės bendravimo šeštadieniais. Būtina atsižvelgti į vaikaitės Ž. B. dienos režimą (tai, kad ji miega pietų miegą), jos miegojimo laiką, tai, kad ji nėra pratusi miegoti jai nepažįstamoje aplinkoje.
8.4. Teismas, nustatydamas ieškovės bendravimą su vaikaitėmis vasaros atostogų metu po 14 kalendorinių dienų, taip pat visiškai nepaisė nei mergaičių amžiaus, nei dvasinio ir emocinio ryšio nebuvimo su ieškove, todėl toks ieškovės bendravimo tvarkos su vaikaitėmis vasaros atostogų metu ne tik kad neatitinka vaikaičių interesų, tačiau padarys žalą mergaitėms, sukels joms stresą.
Šalies argumentai
8.5. Teismas skundžiamu sprendimu viršijo ieškinio reikalavimus ir nustatė, kad ieškovė turi teisę bendrauti su vaikaitėmis kiekvienais metais tiek Šv. Kalėdų tiek Šv. Velykų švenčių metu, nors ieškovė ieškiniu prašė leisti jai bendrauti su vaikaitėmis tik vienos iš šių švenčių metu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas A. B. apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tarp jų vaikų ir ieškovės nėra jokių ryšių, kadangi jie nebuvo sukurti, ieškovė su vaikais nebendrauja apie tris metus, apsilankiusi buvo kokius penkis kartus. Jiems yra gimęs sūnus, jo priežiūra reikalauja papildomų pastangų, jo sutuoktinei reikalinga ramybė, vaikų bendravimas su atsakove sukeltų įtampą ir konfliktus.
10. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė A. B. apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovė bendrautų su jos vaikais, tačiau dalyvaujant vienam iš jų, tris valandas ir jų namuose. Jos dukros yra labai prisirišusios prie jos ir sutuoktinio, ieškovė jai yra svetimas žmogus. Jų šeimoje yra naujagimis, todėl jie neturi laiko vežti vaikus pasimatymams su ieškove. Tarp jos ir ieškovės - jo motinos - taip pat nėra susiformavę ryšiai, nes ją augino močiutė. Tarp jos ir ieškovės nuolat kildavo konfliktai, nes ieškovė buvo nusistačiusi prieš jos vaikų gimimą, nuolat jai prikišdavo sunkią jos šeimos materialinę padėtį. Konfliktus matė vaikai, todėl tikėtina, kad susiformavo neigiamą nuomonę apie ieškovę. Ji ir pati yra neigiamai atsiliepusi apie ieškovę vaikams, kadangi jai nepriimtinas jos siekis papirkti vaikus daiktais.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė bendravimo su anūkėmis siekia nuo pat jų gimimo, tačiau tik dėl dukters A. negatyvaus nusistatymo, negali to pasiekti. Nepagrįstai apeliantai prašo patvirtinti bendravimo su vaikaitėmis V. ir Ž. B. tvarką, kuria reikalaujama, kad visų susitikimų metu privalomai dalyvautų abu arba vienas iš atsakovų. Žinant dukters A. užsispyrimą neleisti bendrauti su mergaitėmis, jos dalyvavimas turės tik neigiamą įtaką santykių su vaikaitėmis užmezgimui. Ieškovė yra pedagogė ir pati ne blogiau už atsakovę išmano kaip reikia elgtis su tokio amžiaus vaikais. Teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaikaitėmis tvarka yra teisinga ir nepažeidžia atsakovų interesų, todėl jos keisti nereikia.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė A. J. sutiko, kad savaitgalį numatytas bendrauti su anūkėmis valandų skaičius būtų sumažintas, tačiau prieštarauja, kad bendravimo metu dalyvautų vienas iš atsakovų ir bendravimas vyktų atsakovų namuose. Tarp jos ir atsakovės yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl to, kad ji neperleido atsakovei savo motinos buto. Todėl bendraujant su vaikais atsakovų namuose gali kilti konfliktų, kurie neigiamai atsilietų vaikams. Bendravime su vaikais dalyvaujant vienam iš atsakovų kiltų įtampa. Ji turi trijų kambarių butą, pas ją yra geresnės sąlygos bendrauti su vaikais. Vyresnė anūkė prieš 2-3 metus yra pas ją nakvojusi. Anūkės yra labai prisirišusios prie tėvų, nes tik su jais bendrauja, nieko nemačiusios, jų gyvenimas – darželis ir namai. Dėl bendravimo švenčių dienomis bei atostogų laikotarpiu prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
13. Trečiasis asmuo V. J. palaikė ieškovės poziciją dėl apeliacinio skundo.
14. Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. Ž. prašo iš dalies tenkinti apeliacinį skundą. Nurodė, kad tikslinga sumažinti bendravimo valandų skaičių savaitgaliais, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris galėtų būti iki metų laiko, nustatant, kad bendraujant su vaikais dalyvautų atsakovas. Mano, kad bendravimas turėtų vykti neutralioje aplinkoje, o pereinamuoju laikotarpiu bendravimas atostogų metu neturėtų būti nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje kilo ginčas dėl mažamečių atsakovų vaikų bendravimo su artima giminaite (senele) nustatymo.
17. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
18. Ieškovė, atsakovų vaikų senelė, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti bendravimo su vaikaitėmis tvarką, kadangi atsakovai su jomis bendrauti neleido. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės bendravimo su vaikaitėmis tvarką, tačiau atsakovai su ja nesutinka, nors iš esmės neprieštarauja, kad vaikai bendrautų senele.
Dėl bendravimo su vaikaitėmis savaitgaliais
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su vaikaitėmis bendraus juos pasiimdama iš jų gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir antrą šeštadienį nuo 11 val. ir grąžindama jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Atsakovai nesutiko su tokia bendravimo tvarka visų pirma todėl, kad nustatytas laikas yra per ilgas. Atsakovų teigimu, vaikai nepažįsta ieškovės, yra prisirišę prie jų, todėl 9 valandų trukmės laikotarpis yra per ilgas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad bendravimo laikas savaitgaliais būtų sutrumpintas iki trijų valandų, todėl ginčo šioje dalyje nebėra. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pozicija dėl bendravimo trukmės sutampa, bendravimo laikas savaitgaliais nustatytinas nuo 11 val. iki 14 val., ieškovei pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant nustatytu laiku.
20. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos sprendimu, prašo nustatyti, kad ieškovei bendraujant su vaikais dalyvautų vienas iš tėvų ar abu tėvai. Savo prašymą atsakovai motyvuoja tuo, kad tarp ieškovės ir jų dukrų nėra susiformavę emociniai ryšiai, ieškovė vaikams yra svetimas žmogus, todėl vaikų bendravimas nedalyvaujant tėvams neigiamai atsilieptų vaikų sveikatai, pažeistų jų interesus.
21. Iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad vaikai prie jų labai prisirišę. Ieškovė neneigė, kad su vaikais ilgą laiką nebendravo, nes neleido atsakovė, nors nurodė, kad vyresnioji vaikaitė yra prieš kelis metus pas ją nakvojusi. Apklausta teismo posėdyje liudytoja (duomenys neskelbtini) E. Ž. nurodė, kad vieno iš tėvų dalyvavimas bendraujant ieškovei su vaikaitėmis yra būtinas, įvertinus, kad ieškovė joms yra svetimas žmogus, palikus jas bendrauti su ieškove be tėvų, vaikai jaustųsi nesaugūs. Liudytoja patvirtino, kad vaikai yra labai prisirišę prie tėvų, turi nežymių neurologinių sutrikimų, tikėtina, kad yra hiperaktyvūs, o tai reiškia, jog vaikai yra jautresni. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė J. Ž. taip pat pripažino, kad tėvų dalyvavimas ieškovei pradedant bendrauti su vaikaitėmis yra būtinas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi vaikų amžių, charakterio savybes, tai, kad ieškovė su vaikaite V. bendravo maždaug prieš tris metus, o su Ž. – visiškai nėra bendravusi, kad vaikai yra labai prisirišę prie tėvų, daro išvadą, kad tėvų dalyvavimas ieškovei bendraujant su vaikais yra būtinas, tačiau tik tam tikrą laikotarpį.
22. Atsakovai prašo nustatyti, kad ieškovei bendraujant su vaikaitėmis jų dalyvavimas būtų nustatytas neribotą laiką. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstove J. Ž., kad šiuo atveju būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas vyktų dalyvaujant atsakovams. Atsakovų išdėstyti argumentai, jog vaikai nėra bendravę su ieškove, jos nepažįsta, rodo, kad atsakovai savo dalyvavimo būtinumą bendraujant ieškovei su vaikais grindžia emocinio ryšio nebuvimu tarp vaikų ir senelės. Tačiau kitų argumentų, kodėl vaikai negalėtų bendrauti su ieškove be jų dalyvavimo praėjus tam tikram laikotarpiui, nenurodė. Byloje nėra duomenų, jog vaikų bendravimas su ieškove darytų jiems neigiamą įtaką, būtų žalingas ar pažeistų jų interesus. Nors dukra V. pokalbio metu, siekiant išsiaiškinti jos nuomonę dėl bendravimo, nurodė, kad ieškovė yra bloga, bylos nagrinėjimo metu pati atsakovė pripažino, kad vaikas tokią nuomonę galėjo susidaryti dėl jos ir ieškovės konfliktų, be to, taip apie ieškovę dukrai yra atsiliepusi ir ji pati. Todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė su vaikaitėmis turi bendrauti pastoviai dalyvaujant atsakovams. Įvertinus vaikų amžių, ryšių su ieškove nebuvimą, ieškovės profesinius gebėjimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant ginčą tikslinga nustatyti 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo nutarties priėmimo datos. Nors Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki metų laiko, yra pagrindo manyti, kad pernelyg ilgas pereinamasis laikotarpis gali sąlygoti naujus konfliktus ir ginčus tarp šalių, kurie visų pirma neigiamai atsilieptų vaikams. Nors bylos nagrinėjimo metu kai kurie proceso dalyviai nurodė, kad bendravimo metu būtų tikslinga dalyvauti atsakovui, kadangi jis su ieškove nekonfliktuoja. Tačiau nustačius tik jo dalyvavimą bendravimo metu gali būti apribota galimybė įvykdyti teismo sprendimą apskritai. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių gali ne visada turėti galimybę dalyvauti bendravime.
23. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nurodė naują argumentą, kad ieškovės bendravimas su vaikais vyktų tik jų namuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai apeliaciniame skunde tokių reikalavimų nekėlė ir tokių aplinkybių nenurodė, kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.
Dėl bendravimo su vaikaitėmis švenčių dienomis
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė švenčių dienomis pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 11val. ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. poriniais metais – Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, neporiniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną, taip pat tėvai sudaro galimybę ieškovei pasveikinti vaikus gimtadienio proga. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti bendravimo laiką, taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu viršijo ieškovės pareikštus reikalavimus ir nustatė bendravimą kiekvienais metais ir per Šv. Kalėdų, ir per Šv. Velykų šventes, nors ieškovė prašė nustatyti bendravimą vienos iš švenčių metu.
25. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė neprieštaravo, kad būtų sumažinta bendravimo trukmė, todėl nustatytina, kad švenčių metu ieškovė bendrauja su vaikais tokiu pačiu laiku, kaip ir savaitgaliais – nuo 11 val. iki 14val. Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nustatė intensyvesnį bendravimo laiką, nei ieškiniu prašė ieškovė. Nors teismas šeimos bylose gali išeiti už ieškinio ribų (CK 376 straipsnio 3 dalis), tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo nustatyti intensyvesnės bendravimo tvarkos nei prašė ieškovė. Pagrįsti atsakovų argumentai, jog vaikai turi ir kitų artimų giminaičių (pvz. atsakovo tėvai), todėl nustačius ieškovės bendravimą su vaikais kiekvienos šventės metu, tuo labiau pirmą šventės dieną, vaikų bendravimas tiek su pačiais tėvais, tiek su kitais artimais giminaičiais būtų apribotas, taip pat būtų užkirstas kelias atsakovų šeimai išvykti į keliones švenčių metu. Pagal teismų praktiką toks intensyvus bendravimas švenčių dienomis su vaikais paprastai yra nustatomas atskirai gyvenantiems tėvams, o ne artimiems giminaičiams, tuo labiau, kad byloje nėra ginčo, jog emocinio ryšio tarp ieškovės ir vaikaičių šiuo metu nėra. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės bendravimo su vaikais tvarka keistina, nustatant atsakovų apeliaciniame skunde prašomą nustatyti bendravimo švenčių dienomis tvarką.
Dėl bendravimo su vaikaitėmis vasaros atostogų metu
26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės bendravimo su vaikaitėmis trukmė tiek savaitgalių, tiek švenčių metu yra per ilga. Pati ieškovė neprieštaravo, kad bendravimo laikas būtų sutrumpintas. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad būtų pakeista sprendimo dalis dėl bendravimo su vaikaitėmis atostogų metu, akivaizdu, kad, nesant jokio ryšio tarp ieškovės ir vaikaičių, jų bendravimas nustatant 14 dienų atostogų laikotarpiu šiuo momentu yra neįmanomas, neatitiktų vaikų interesų ir juos pažeistų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl jau paminėtų argumentų - vaikų amžiaus, charakterio savybių, jų padidinto jautrumo, vaikų prisirišimo prie tėvų, emocinio ryšio tarp ieškovės ir vaikų nebuvimo – nėra pagrindo nustatyti 14 dienų bendravimo atostogų laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tarp ieškovei pradėjus bendrauti su vaikaitėmis, atsiradus tarp jų emociniam ryšiui, ieškovė turi teisę tartis su atsakovais dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o atsakovams nesutikus – kreiptis dėl pažeistų teisių į teismą.
27. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliantų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį dėl ieškovės bendravimo su vaikaitėmis tvarkos nustatymo, tačiau sprendimu nustatyta bendravimo tvarka keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
28. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys pirmosios instancijos teisme neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pirmosios instancijos teismas jų nepriteisė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliantai A. B. ir A. B. apeliacinėje instancijoje patyrė 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Įvertinus bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliantams iš ieškovės A. J. priteistina 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017m. birželio 15d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
,,Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti tokią ieškovės A. J. (a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikaitėmis V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Ž. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką: ieškovė A. J. bendrauja su vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11.00 iki 14.00 val., dalyvaujant vienam iš atsakovų arba abiem atsakovams A. B. ir A. B., tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos, po to bendravimas vyksta nurodyta tvarka be atsakovų dalyvavimo; ieškovė A. J. bendrauja su vaikaitėmis kiekvienais poriniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų, o neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų švenčių metu antrą šių švenčių dieną nuo 11.00 iki 14.00 val., dalyvaujant vienam iš atsakovų arba abiem atsakovams A. B. ir A. B., tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos, po to bendravimas vyksta nurodyta tvarka be atsakovų dalyvavimo; atsakovai A. B. ir A. B. sudaro galimybę ieškovei A. J. pasveikinti vaikus gimtadienio proga; ieškovė A. J. bendrauja su vaikaitėmis V. B. ir Ž. B. telekomunikacijų priemonėmis (t. y. telefonu, internetu), netrikdydama vaikaičių dienos režimo, dienotvarkės ir esant pačių, vaikaičių pageidavimui; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su ieškove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitai šaliai telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu, ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus
Kitoje dalyje ieškinį atmesti‘‘.
Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovams A. B. ir A. B. 105,00 Eur (šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.