Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo East China Automobile Association LTD atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8151-949/2015 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) East China Automobile Association LTD prašymą dėl priverstinio įkeitimo nustatymo skolininkui UAB Ecca Europe, tretieji asmenys UAB „Vaivorykštė“, J. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas East China Automobile Association LTD pateiktu teismui prašymu prašė 2015-05-26 Lietuvos arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 1-1/2013 įvykdymo užtikrinimui kreditoriaus naudai nustatyti priverstinį atsakovui UAB Ecca Europe priklausančio turto, areštuoto Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, ir aprašyto antstolio A. L. 2013-08-01 patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr.AN053356, įkeitimą, įkeisto turto saugotoju paskiriant pareiškėją East China Automobile Association LTD.

Pareiškėjo manymu jam turėtų būti suteikta pirmumo teisė į areštuotą turtą, nes prievolės įvykdymo dieną atsakovas buvo pajėgus grąžinti skolą, atsakovas sąmoningai vilkino ir vilkina skolos grąžinimą, po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo (2013-04-13) atsakovas prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, prieš kuriuos pareiškėjas turi pirmumo teisę. Be to, šiai dienai turto pakanka padengti skolinius įsipareigojimus sąžiningiems kreditoriams. Tretieji asmenys įsteigė UAB Universal Auto ir jai perleido/perleidžia didelės vertės turtą be apmokėjimo, nors UAB Universal Auto skolos viršija turimą turtą. Taip pat per šią įmonę UAB „Vaivorykštė“, veikiant išvien su J. D., nesąžiningai susigrąžino paskolintas lėšas, UAB „Vaivorykštė“ savininkas ir akcininkas A. V. kontroliuoja atsakovo veiklą ir atsakovo vardu priimamus sprendimus. Atsakovo vadovas pripažino, kad skola pareiškėjui bus grąžinta po prekių pardavimo, tačiau skola grąžinama tik vienam iš akcininkų – UAB „Vaivorykštė“, atsakovo akcininkai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D., neinformuodami pareiškėjo, 2015-08-07 neteisėtai sušaukė pakartotinį UAB Ecca Europe visuotinį akcininkų susirinkimą ir patenkino UAB „Vaivorykštė“ siūlymą skolą grąžinti prekėmis, atsakovo akcininkai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. nesąžiningai susigrąžino paskolintas sumas įsigydami naujai išleistų akcijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo East China Automobile Association LTD prašymą atmetė.

Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas matė, kad 2015-06-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-816-180/2015 buvo sustabdytas Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1/2013, vykdymas iki galutinio Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal atsakovo UAB Ecca Europe skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1-/2013, panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka įstatymo reikalaujamos sąlygos – turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo priverstinio įkeitimo nustatymui. Kadangi Lietuvos arbitražo teismo sprendimo vykdymas sustabdytas, todėl teismo sprendimas negali būti vykdomas priverstinai.

Teismas sprendė, kad priverstinis įkeitimas atsakovo turtui negali būti nustatomas, nes neegzistuoja išskirtinis pareiškėjo interesas, kuris sąlygotų prašomą atsakovo bei kitų jo kreditorių interesų suvaržymo pateisinimą. Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimas pirmumo teisės prieš kitus atsakovo kreditorius pareiškėjui nesuteikia. Tuo tarpu tokią teisę pareiškėjui neabejotinai suteiktų jo prašomas nustatyti priverstinis įkeitimas. Vien tik atsakovo elgesys, neatitinkantis bona fides elgesio reikalavimų, per se nesuponuoja esant pagrindą atsakovo interesus ir teises ginti aptartu išimtiniu būdu. Tokią teismo išvadą sąlygojo aplinkybės, jog nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti egzistuojant realią grėsmę, kad atsakovas neįvykdys ieškovui savo turtinių prievolių pagal Lietuvos arbitražo teismo sprendimą. Šiuo atveju priverstinio įkeitimo nustatymas ne atkurtų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, bet ją nepagrįstai iškreiptų, o vien tik šalies, pareiškusios atitinkamą reikalavimą, įsitikinimas, kad jos galimai pažeistos teisės ir interesai gali būti apginti būtent jos pasirinktu ir prašomu taikyti jų gynimo būdu, nereiškia tokio reikalavimo pagrįstumo. Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turėjo įrodyti, kad ginčo šalių interesų pusiausvyra gali būti atstatyta tik jo siūlomu būdu, kuris dėl savo pobūdžio laikytinas ultima ratio priemone. Vis dėlto teismas laikė, kad nurodytos aplinkybės pareiškėjas neįrodė.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pareikštų reikalavimų suma yra didelė, atsakovas galimai elgiasi nesąžiningai, siekdamas perleisti turtą tretiesiems asmenims, ir tai sukelia realią būsimo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kad ieškovas liks be jokios realios teisinės apsaugos bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakaks efektyviai apginti ieškovo pažeistas teises, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinį įkeitimą, kai nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesai yra apsaugoti procesinių – laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas neatitinka priverstinio įkeitimo sąlygų visumos, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas reikštų neabejotinai neproporcingų ir neprotingų pasekmių atsiradimą atsakovo bei trečiųjų asmenų atžvilgiu, o paties pareiškėjo interesai yra apsaugoti pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – areštu, todėl teismas pareiškėjo prašymą, dėl priverstinio įkeitimo nustatymo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas East China Automobile Association LTD prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą.

Nors teismas nurodė, kad turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo, tačiau įsiteisėjusį ir galiojantį 2015 m. gegužės 26 d. Lietuvos arbitražo teismo sprendimą, priimtą byloje Nr. 1-1/2013, tarsi pripažino panaikintu, nors realiai tėra sustabdytas jo vykdymas. Apeliantas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad neabejotinai egzistuoja teismo sprendimas, kuriuo patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad yra pateikęs eilę įrodymų, patvirtinančių priverstinio įkeitimo sąlygų egzistavimą. Teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų priverstiniam įkeitimui būtinų pagrindų, todėl nutartis naikintina esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, nes nutartis be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pareiškėjas tinkamai įrodė, kad šiai dienai laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina pareiškėjo teisėtų interesų, todėl ir buvo prašoma taikyti priverstinį įkeitimą, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nutarė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakanka.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB Ecca Europe ir trečiasis asmuo UAB „Vaivorykštė“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad nutartis neva tai yra be motyvų. Jei teismo sprendimas negali būti vykdomas, tai jis negali būti užtikrinamas atsakovo turto įkeitimu.

Nagrinėjamu atveju galėtų būti priimtas atsakovui Ecca Europe UAB palankus teismo procesinis sprendimas, todėl šiuo metu apeliantas neturi galiojančios reikalavimo teisės dėl 390732,91 Eur skolos ir 9,5 procentų palūkanų priteisimo. Skundžiama nutartis priimta pagrįstai įvertinus ir tą aplinkybę, kad apelianto ieškinio reikalavimai jau faktiškai yra užtikrinti Vilniaus apygardos teismui 2013-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-656/2013, taikius laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teiginiai, kad yra švaistomas atsakovo turtas ir nepagrįstai perleidžiamas įmonei Universal Auto UAB yra ne tik kad nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, tačiau ne kas kita, kaip jokios įrodomosios reikšmės neturinčios apelianto prielaidos. Nutartyje pagrįstai padaryta išvada, kad neegzistuoja visuma sąlygų dėl priverstinio įkeitimo įstatymo taikymo. Apeliantas neįrodė, kad egzistuoja išskirtinis apelianto interesas, kuris sąlygotų prašomą atsakovo bei kitų jo kreditorių interesų suvaržymo pateisinimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti priverstinį įkeitimą skolininko turtui, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Kadangi neabejotinai egzistuoja teismo sprendimas, kuriuo patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo, apelianto manymu, įsiteisėjusį ir galiojantį 2015 m. gegužės 26 d. Lietuvos arbitražo teismo sprendimą, priimtą byloje Nr. 1-1/2013, teismas nepagrįstai tarsi pripažino panaikintu, nors realiai tėra sustabdytas jo vykdymas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Nagrinėjamu atveju teismas visiškai pagrįstai rėmėsi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kurie patvirtina, kad 2015-06-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-816-180/2015 yra sustabdytas Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1/2013, vykdymas iki galutinio Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo UAB Ecca Europe skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1-/2013, panaikinimo, priėmimo. Šiuo atveju atsakovo UAB Ecca Europe skundas dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1-/2013 neišnagrinėtas, todėl šiuo atveju galutinio teismo sprendimo nėra. Apskųstas Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimas negali būti vykdomas, jo vykdymas yra sustabdytas, todėl negali būti ir užtikrinamas atsakovo turto įkeitimu. Atsižvelgiant į tai, visiškai pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad pareiškėjo prašymas neatitinka pirmosios įstatymo reikalaujamos sąlygos priverstinio įkeitimo nustatymui – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo, egzistavimo, nes Lietuvos arbitražo teismo sprendimo vykdymas sustabdytas, teismo sprendimas negali būti vykdomas priverstinai.

Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų priverstiniam įkeitimui būtinų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimas, vertinat aplinkybę, kad jo vykdymas šiuo metu yra sustabdytas, nesuteikia išskirtinio intereso ir pirmumo teisės pareiškėjui, kaip galimam atsakovo kreditoriui, prieš kitus atsakovo kreditorius. Apeliantas neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas gali neįvykdyti pareiškėjui savo turtinių prievolių pagal Lietuvos arbitražo teismo sprendimą. Pareiškėjo nurodomų priverstinio įkeitimo sąlygų egzistavimais - prievolės įvykdymo dieną atsakovas buvo pajėgus atsiskaityti, atsakovas sąmoningai vilkino skolos grąžinimą ir atsakovo prisiimti nauji finansiniai įsipareigojimai pažeidžia pirmumo teisę atsiskaityti su pareiškėju - nesudaro pagrindo priverstiniam įkeitimui taikyti. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Šiuo atveju apelianto pasirinktas teisių gynimo būdas neabejotinai reikštų neproporcingų ir neprotingų pasekmių atsiradimą atsakovo bei trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad skundžiama nutartis yra be motyvų ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – CPK 329 str. 2 d. 4 p.

Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas visiškas motyvų nebuvimas, nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Esant aiškiai suformuotai teismų praktikai, kai nėra ginčų dėl procesinio įstatymo normų aiškinimo, kiekvieno ginčijamo sprendimo (nutarties) motyvai (ar jų nebuvimas) turi būti aptariamas individualiai bei argumentuotai. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo pagrįsti ne tik savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.), bet ir procesinių dokumentų teiginius. Apeliantas, teigdamas egzistuojant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą – motyvų nebuvimą – atskirajame skunde nenurodo, kuo pasireiškė jo procesinių teisų pažeidimas, dėl kokių skundžiamo sprendimo aspektų apeliantas negalėjo tinkamai suformuluoti atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamos nutarties motyvai yra pakankami suvokti būtent tokios nutarties priėmimo argumentaciją bei pagrindus. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus negaliojimo pagrindo egzistavimo, pripažintinas nepagrįstu.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad šiai dienai laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina pareiškėjo teisėtų interesų, todėl esant pagrindui taikyti priverstinį įkeitimą, teismas visiškai nepagrįstai nutarė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakanka.

Kadangi priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo funkcija ir paskirtis šiuo atveju yra kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas apelianto nurodomas aplinkybes, jog pareikštų reikalavimų suma yra didelė, atsakovas galimai elgiasi nesąžiningai, siekdamas perleisti turtą tretiesiems asmenims, ir tai sukelia realią būsimo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kad apeliantas liks be jokios realios teisinės apsaugos bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakaks efektyviai apginti ieškovo pažeistas teises, pagrįstai pripažino nesudarančias pagrindo priverstiniam įkeitimui taikyti, kuomet apelianto interesai yra apsaugoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas gali proporcingai padalyti arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas, jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo East China Automobile Association LTD ir atsakovo UAB Ecca Europe suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl atsakovas CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu turi teisę reikalauti patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo iš apelianto. Atsakovas UAB Ecca Europe bylinėjimosi išlaidas patyrė už advokato D. K. suteiktas teisines paslaugas, ir jas apmokėjo pagal tarpininko dėl teisinių paslaugų teikimo, t .y. įmonės UAB „Tikroji vaivorykštė“ išrašytą sąskaitą. Todėl atskirąjį skundą atmetus, iš apelianto East China Automobile Association Ltd priteistina atsakovui UAB Ecca Europe 260 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo East China Automobile Association LTD atsakovui UAB Ecca Europe 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.