Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) East China Automobile Association LTD prašymą dėl priverstinio įkeitimo nustatymo skolininkui UAB ECAA EUROPE, tretieji asmenys UAB „Vaivorykštė“, J. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo 2015-05-26 Lietuvos arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 1-1/2013 įvykdymo užtikrinimui kreditoriaus naudai nustatyti priverstinį atsakovui UAB ECAA EUROPE priklausančio turto, areštuoto Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, ir aprašyto antstolio A. L. 2013-08-01 patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr.AN053356, įkeitimą, įkeisto turto saugotoju paskirti pareiškėją East China Automobile Association LTD. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui turėtų būti suteikta pirmumo teisė į areštuotą turtą, nes prievolės įvykdymo dieną atsakovas buvo pajėgus grąžinti skolą, atsakovas sąmoningai vilkino ir vilkina skolos grąžinimą, po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo (2013-04-13) atsakovas prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, prieš kuriuos pareiškėjas turi pirmumo teisę, be to šiai dienai turto pakanka padengti skolinius įsipareigojimus sąžiningiems kreditoriams, tretieji asmenys įsteigė UAB UNIVERSAL AUTO ir jai perleido/ perleidžia didelės vertės turtą be apmokėjimo, nors UAB UNIVERSAL AUTO skolos viršija turimą turtą, taip pat per šią įmonę UAB „Vaivorykštė“, veikiant išvien su J. D., nesąžiningai susigrąžino paskolintas lėšas, UAB „Vaivorykštė“ savininkas ir akcininkas A. V. kontroliuoja atsakovo veiklą ir atsakovo vardu priimamus sprendimus, atsakovo vadovas pripažino, kad skola pareiškėjui bus grąžinta po prekių pardavimo, tačiau skola grąžinama tik vienam iš akcininkų - UAB „Vaivorykštė“, atsakovo akcininkai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D., neinformuodami pareiškėjo, 2015-08-07 neteisėtai sušaukė pakartotinį UAB ECCA EUROPE visuotinį akcininkų susirinkimą ir patenkino UAB „Vaivorykštė“ siūlymą skolą grąžinti prekėmis, atsakovo akcininkai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D. nesąžiningai susigrąžino paskolintas sumas įsigydami naujai išleistų akcijų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad pareiškėjas prašo nustatyti priverstinį skolininko kilnojamojo turto įkeitimą arbitražo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti.

Remiantis CK 4.199 straipsnio 3 dalimi, priverstiniam įkeitimui, kuris atsiranda įstatymų, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindais mutatis mutandis taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką.

Teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką (kilnojamojo daikto įkeitimą), tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai, teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma. Minėta norma, atsižvelgiant į hipoteka suteikiamą kreditoriui privilegijuotą padėtį, į priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų paskirtį, negali būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015). Tokios pat sąlygos mutatis mutandis taikomos ir nustatant priverstinį įkeitimą (CK 4.199 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad 2015-06-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-816-180/2015 buvo sustabdytas Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1/2013, vykdymas iki galutinio Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo UAB ECCA EUROPE skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1-/2013 panaikinimo, priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas neatitinka jau pirmosios įstatymo reikalaujamos sąlygos priverstinio įkeitimo nustatymui, nes Lietuvos arbitražo teismo sprendimo vykdymas sustabdytas, teismo sprendimas negali būti vykdomas priverstinai.

Hipoteka bei įkeitimas, kaip daiktinės teisės, pasižymi tuo, kad šių teisių turėtojo (turėtojų) reikalavimai tenkinami prieš visus kitus tiek vykdymo procese, tiek ir skolininko bankroto atveju (CPK 754 straipsnio 1 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnis). Hipotekos ar įkaito turėtojo padėtis kitų kreditorių atžvilgiu privilegijuota ir tuo aspektu, jog be jų sutikimo negalima išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto (CPK 747 straipsnio 3 dalis). Dėl tokios hipotekos ir įkeitimo, kaip daiktinių teisių, kreditoriui suteikiamos apsaugos ir pirmumo teisės, asmuo, prašydamas teismo sprendimu nustatyti hipoteką (įkeitimą) jo reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. v. T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-87/2012). Priverstinis įkeitimas atsakovo turtui negali būti nustatomas, nes neegzistuoja išskirtinis pareiškėjo interesas, kuris sąlygotų prašomą atsakovo bei kitų jo kreditorių interesų suvaržymo pateisinimą. 2015-05-26 Lietuvos arbitražo teismo sprendimas pirmumo teisės prieš kitus atsakovo kreditorius pareiškėjui nesuteikė. Tuo tarpu tokią teisę pareiškėjui neabejotinai suteiktų jo prašomas nustatyti priverstinis įkeitimas. Vien tik atsakovo elgesys neatitinkantis bona fides elgesio reikalavimų per se nesuponuoja esant pagrindą atsakovo interesus ir teises ginti aptartu išimtiniu būdu. Tokią išvadą sąlygoja aplinkybės, jog nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti egzistuojant realią grėsmę, kad atsakovas neįvykdys ieškovui savo turtinių prievolių pagal Lietuvos arbitražo teismo sprendimą. Šiuo atveju priverstinio įkeitimo nustatymas ne atkurtų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, bet ją nepagrįstai iškreiptų, o vien tik šalies, pareiškusios atitinkamą reikalavimą, įsitikinimas, kad jos galimai pažeistos teisės ir interesai gali būti apginti būtent jos pasirinktu ir prašomu taikyti jų gynimo būdu, nereiškia tokio reikalavimo pagrįstumo. Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turėjo įrodyti, kad ginčo šalių interesų pusiausvyra gali būti atstatyta tik jo siūlomu būdu, kuris dėl savo pobūdžio laikytinas ultima ratio priemone. Vis dėlto nurodytos aplinkybės pareiškėjas neįrodė.

Priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo funkcija ir paskirtis šiuo atveju yra kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl taikant įstatymo analogiją su LR CPK 144 str. 1 d. būtina konstatuoti, kad nenustačius priverstinės hipotekos (įkeitimo), priimto sprendimo įvykdymas dėl didelės priteistos sumos gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu ,pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pareikštų reikalavimų suma yra didelė, atsakovas galimai elgiasi nesąžiningai, siekdamas perleisti turtą tretiesiems asmenims, ir tai sukelia realią būsimo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kad ieškovas liks be jokios realios teisinės apsaugos bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakaks efektyviai apginti ieškovo pažeistas teises, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinį įkeitimą, kai nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesai yra apsaugoti procesinių - laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. (laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos dar 2013-03-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pakeista 2015-02-03 nutartimi).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas neatitinka priverstinio įkeitimo sąlygų visumos, byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas reikštų neabejotinai neproporcingų ir neprotingų pasekmių atsiradimą atsakovo bei trečiųjų asmenų atžvilgiu, o paties pareiškėjo interesai yra apsaugoti pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – areštu, todėl pareiškėjo prašymas dėl priverstinio įkeitimo nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 4.198 str. 1 d., 4.199 str. 3 d., 4.178 str., LR CPK 544, 545, 551 str., teismas

nutarė:

Prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.