- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-840-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00681-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Pareiškėjas
- S. O.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. O. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. O. kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-995/2017 įvykdymą vieneriems metams.
1.1. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu įpareigojo pareiškėją per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. rugsėjo 29 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140929-00055, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Pažymi, kad jam nuosavybės teise priklauso poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra registruoti 24 poilsio pastatai, priklausantys grupei fizinių asmenų. Pareiškėjas kartu su kitais pastatų savininkai siekia išsinuomoti žemės sklypą, esantį prie poilsio pastatų, kad galėtų juos eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Palangos miesto savivaldybės administracija buvo pritarusi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo ginčo teritorijoje projekto rengimui ir buvo išdavusi tam sąlygas, tačiau 2018 m. kovo 26 d. raštu šio projekto nederino, nurodydama, kad yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. 2018 m. balandžio 19 d. viena iš poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkių I. P. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, siūlydama inicijuoti teritorijų planavimo procesą ir nurodydama planavimo tikslus: 1) suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2) pakeisti Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-118 pradėta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procedūra, tik patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, bus galima įvertinti, ar galima suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), kuris atitiktų Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą. I. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą. Minėtas ginčas šiuo metu nagrinėjamas teisme. Teismu patenkinus I. P. skundą, atsirastų galimybė pradėti teritorijų planavimo procesą, suformuoti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. įteisinti savavališką statybą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą, su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlieka kitus veiksmus, siekdamas gauti dokumentus savavališkai statybai pertvarkyti ir (ar) įteisinti, ar dalyvauja nurodytuose teisminiuose procesuose. Pateiktame prašyme pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių terminų, reikalingų savavališkos statybos įteisinimo procedūroms atlikti, nenurodo priežasčių, sukliudžiusių teismo nustatytu terminu įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jis galės pašalinti savavališkos statybos padarinius baigus rengti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Al-355 pradėtą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą valstybinės žemės teritorijoje esantiems statiniams, įskaitant ginčo statinį, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. kovo 26 d. raštu šio projekto nederino, dėl to šalių ginčas yra nagrinėjamas teisme. Vis dėlto, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021 atmetė prašymą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą.
3. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimų į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo S. O. prašymą tenkino – atidėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-995/2017 vykdymą vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
4.1. Teismas nustatė, kad teismui panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą, būtų sudaryta galimybė kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo. Patvirtinus šį projektą, pareiškėjas, kaip poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, galėtų sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kuri suteiktų jam galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. įvykdyti teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padalinių pašalinimo.
4.2. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą su skundu dėl Palangos miesto savivaldybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto teisėtumo, nesudaro pagrindo atmesti jo prašymo, kadangi byloje priimtas sprendimas turės įtakos ne tik skundą padavusiems asmenims, tačiau ir kitiems žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčių poilsio pastatų savininkams, įskaitant pareiškėją.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Inspekcija (apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi projektų organizatorius ir valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai), valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai, sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje, asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise, kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka. Taigi, pareiškėjas turi galimybę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau savarankiškai tokios procedūros nėra pradėjęs.
5.2. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano pakeitimai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-28. Taigi, pareiškėjas daugiau nei metus laiko galėjo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją, siekdamas išsiaiškinti, kokios sklypo suformavimo galimybės egzistuoja šiuo metu. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte nurodytos sąlygos, su kuriomis buvo siejamas tokių galimybių įvertinimas (pakeisto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano patvirtinimas) jau yra atsiradusios. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats nebuvo pakankamai aktyvus, atsakingas ir rūpestingas.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas S. O. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nepagrįstai vertina, kad kiekvienas poilsio pastatų savininkas, įskaitant pareiškėją, turi patys savarankiškai kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymais dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo. Visų pirma, minėti prašymai būtų sujungti į vieną ir sprendžiami kartu, kadangi formuojama teritorija apima visus poilsio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, procedūra dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo, jau yra pradėta, todėl nėra pagrindo ją pradėti dar kartą tik kito asmens vardu. Antra, aplinkybė, jog pareiškėjas nesikreipė į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, nereiškia kad šio projekto patvirtinimas neturės įtakos jo, kaip poilsio pastato, esančio šiame žemės sklype, savininko, teisėms ir pareigoms.
Šalies argumentai
6.2. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius gaunant statybą leidžiantį dokumentą arba grąžinant statinį į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Taigi, teismo sprendimu pareiškėjui suteikta teisė įteisinti neteisėtą statybą ir jis siekia šia teise pasinaudoti. Palangos miesto savivaldybė statybą leidžiantį dokumentą suteikia tik sudarius žemės nuomos sutartį, tačiau pareiškėjas šią sutartį gali sudaryti tik suformavus ginčo žemės sklypą.
Atsiliepimas
7. Daugiau atsiliepimų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties, kuria Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-995/2017 vykdymas atidėtas vieneriems metams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
12. Pažymėtina, jog CPK 7 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti trumpiausio ir ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
13. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
14. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623/236/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291-516/2020; 2019 m. gegužės 30 d. e2-477-302/2019).
15. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustatęs, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
16. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-60-995/2017 įpareigojo atsakovą (pareiškėją) S. O. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. rugsėjo 29 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140929-00055, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas (pareiškėjas) S. O. įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999 m. kovo 23 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę; teismas nurodė, kad, atsakovui (pareiškėjui) S. O. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šių įpareigojimų, atsakovui (pareiškėjui) S. O. skirtina po 3 Eur bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pabaigos. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-459/2018 Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams. Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 20 d. Taigi, teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2021 m. balandžio 20 d. (CPK 18 straipsnis). Byloje ginčo nėra, kad iki šios dienos teismo sprendimas nėra įvykdytas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats turi teisę inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tačiau savarankiškai tokios procedūros nėra pradėjęs.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype taip pat įregistruoti ir kitiems asmenimis nuosavybės teise priklausantys poilsio pastatai. 2018 m. balandžio 19 d. viena iš minėtų poilsio pastatų savininkių I. P. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, siūlydama inicijuoti teritorijų planavimo procesą ir nurodydama planavimo tikslus: 1) suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2) pakeisti Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintu Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiuoju planu, teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), patenka į konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, t. y. reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas skiriasi leistinu lankymo intensyvumu ir tam reikalingu pritaikymo eksponavimui laipsniu. Bendrieji ribojimai šiose kraštovaizdžio tvarkymo zonose yra analogiški – draudžiama bet kokia veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus; ribojama veikla, galinti pakeisti saugomų objektų artimąją aplinką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-118 pradėta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procedūra. Tik patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, bus galima įvertinti, ar galima suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), kuris atitiktų Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą. Palangos miesto savivaldybės administracija pasiūlė I. P., patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, vadovaujantis TPĮ 6 straipsnio 3 dalimi, teikti Palangos miesto savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. I. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu I. P. skundą tenkino ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-2212-483/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas I. P. skundas ir panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštas panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021 pareiškėjos I. P. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3379-525/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
19. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki 2021 m. rugsėjo 22 d. teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto (sprendimo), kuriuo atsisakyta pradėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad minėtas projektas yra susijęs su pareiškėjo galimybe įteisinti savavališkos statybos padarinius, t. y. įvykti teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą, tačiau vertina, kad pareiškėjas turėjo savarankiškai (pats) inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti šia apeliantės pozicija.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis ginčo statinys yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame žemės sklype, dėl kurio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo vyko nutarties 18 punkte nurodyti teisiniai ginčai. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti teismo sprendimai turi įtakos ir pareiškėjo, o taip pat ir kitų statinių, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Reikalavimas pareiškėjui savarankiškai inicijuoti šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, kai toks procesas jau yra pradėtas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
21. Apeliantė taip pat nurodo, kad Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano pakeitimai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-28, todėl pareiškėjas daugiau nei metus laiko galėjo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją, siekdamas išsiaiškinti, kokios sklypo suformavimo galimybės egzistuoja šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Apeliantė minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė. Be to, kaip jau minėta, šiuo atveju reikšmingą aplinkybę sudarė tai, kad ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, kuriais buvo atsakyta inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, iki 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo nagrinėjamas teisme, todėl, nepaisant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu patvirtintų Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano pakeitimų, pastarasis taip pat galėjo turėti įtakos tolimesniam projekto rengimui, t. y. pareiškėjo galimybei įteisinti savavališką statybą ir įvykdyti teismo sprendimą.
22. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą atidėti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo vykdymą, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkintinas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.