- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-29-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00681-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- S. O.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. O. patikslintą apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. O., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir pagal atsakovo S. O. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė 2015-07-31 Palangos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014-09-29 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140929-00055 (toliau – aktas), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovui per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo. Ieškovė nurodė, kad 2014-09-29 atliko statybos patikrinimą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (toliau – valstybinė žemė). Patikrinimo metu nustatė, kad atsakovas valstybinėje žemėje kultūros paveldo vietovėje ((duomenys neskelbtini), objekto kodas 16195) savavališkai rekonstravo I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – poilsio paskirties pastatą. Atliktų darbų mastas: iki rekonstrukcijos buvę poilsio pastato matmenys, įskaitant 1 terasą: ilgis – 6,70 m, plotis – 5,44 m, aukštis – 3,00 m; patalpų bendras plotas pagal eksplikaciją 30,23 m; po rekonstrukcijos pastato, neįskaitant terasos, matmenys yra 6,79 x 5,32 m, bendras plotas – 36,12 m, aukštis nuo grindų paviršiaus iki kraigo apie 3 m. Ieškovė nurodė, kad vykdydamas savavališką statybą, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl atsakovui 2014-09-30 buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140930-00051 (toliau – privalomasis nurodymas), juo statytojas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2015-03-30 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus akte, t. y. išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, esančio valstybinėje žemėje, dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė nurodė, kad 2014-04-27 sprendimu nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015-06-30, tačiau 2015-07-07 patikrinus statybvietę užfiksuota, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas.Atsakovas pateikė priešieškinį dėl savavališkos statybos akto panaikinimo ir nurodė, kad 2001-05-09 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo poilsio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – poilsio pastatas). Nurodė, kad poilsio pastatą įsigijo tokios konstrukcijos, kokios jis buvo priešieškinio pateikimo metu. Poilsio pastatas stovi valstybinėje žemėje, žemės nuomos sutartis nesudaryta, jis pagal konstrukciją priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai.Atsakovas nurodė, kad 2014-09-29 Inspekcija atliko patikrinimą ir nustatė, kad jis savavališkai rekonstravo poilsio paskirties pastatą, todėl jam buvo surašytas aktas, o 2014-09-30 – privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo buvo įpareigotas per šešis mėnesius išardyti savavališkai perstatytas poilsio pastato dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas nurodė, kad aktas surašytas dėl to, kad poilsio pastatas rekonstruotas neturint žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo. Nurodė, kad Inspekcija klaidina teismą nurodydama skirtingus statinio plotus: nurodydama statinio plotą prieš rekonstrukciją Inspekcija rėmėsi bendru vidaus patalpų plotu, o nurodydama statinio po rekonstrukcijos plotą Inspekcija rėmėsi statinio plotu, apskaičiuotu pagal išorinių sienų matmenis. Inspekcija nevertino aplinkybės, kad matuojant vidinių patalpų plotus reikia atkreipti dėmesį į sienų ir vidinių pertvarų storius, dėl ko vidinių patalpų bendras plotas ir išorės sienų matmenų pagrindu apskaičiuotas statinio bendras plotas visuomet skirsis. Apskaičiavus statinio plotą pagal prieš ir po tariamos rekonstrukcijos buvusius išorinių sienų matmenis, būtų gauti tokie rezultatai: iki tariamos rekonstrukcijos pagal eksplikaciją, skaičiuojant pagal išorinių statinio sienų ilgius, būtų 6,70 x 5,44 = 36,448 kv. m; pagal Inspekcijos pateiktą situacijos schemą, poilsio pastato plotas, skaičiuojant pagal išorinių sienų ilgius, būtų 6,79 x 5,32 = 36,12 kv. m. Apeliantas nurodė, kad statinio plotai pagal eksplikaciją ir situacijos schemą skiriasi 0,328 kv. m Nesutampa išorinių sienų matmenys eksplikacijoje ir situacijos schemoje, nes galbūt 2000 metais atliekant matavimus buvo padaryta netikslumų, o galbūt Inspekcija atliko netikslius matavimus. Įvertinus statinio plotų neatitikimus, jie laikytini matavimo paklaidomis, bet ne statinio rekonstrukcija. Statinio plotų prieš ir po tariamos rekonstrukcijos neatitikimas trisdešimt trimis kvadratiniais centimetrais negali būti laikomas esminiu statinio pakeitimu, kaip tai nurodoma Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje. Statinio išorės matmenys nesikeitė, nė viena iš statinio laikančiųjų konstrukcijų nebuvo pakeista, naujų statinio rekonstrukcijų nebuvo.
II. Pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė:
Pirmosios instancijos teismas 2016-02-08 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, įpareigojo atsakovą sumokėti po 30 Eur baudos už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą; priteisė iš atsakovo 46,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016-05-18 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2016-02-08 sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2017-07-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant ieškovei, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šių įpareigojimų, įpareigojo atsakovą sumokėti 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą. Atsakovo priešieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo 41 Eur žyminio mokesčio bei 12,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateikto situacijos plano (2014 m.), eksplikacijos (1999 m.), fotonuotraukų bei kitų byloje esančių duomenų matyti, kad paties poilsio pastato išoriniai matmenys po atliktų statybos darbų iš esmės skiriasi nedaug, tačiau poilsio pastatas buvo perstatytas, įrengiant naujas stogo konstrukcijas vakarinėje pastato pusėje, t. y. jas prailginant (pratęsiant) 1,70 m, taip pat poilsio pastato pietinėje dalyje – 1,02 m. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl naujų stogo konstrukcijų įrengimo pasikeitė statinio matmenys stogo zonoje, nes horizontalios stogo konstrukcijos gerokai padidėjo (apie 15,89 kv. m), taip pat padidėjo poilsio pastato užstatymo plotas įrengtų terasų sąskaita. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog poilsio pastato perstatymas buvo vykdomas įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas bei keičiant statinio užstatymo plotą, todėl atliktus statybos darbus pirmosios instancijos teismas priskyrė statinio rekonstravimo darbams.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad statinys rekonstruotas kultūros paveldo vietovėje, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, statybos techninio reglamentu (toliau – STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 3.1 punktu, norint įteisinti savavališką statybą, privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui.Pirmosios instancijos teismas pripažinęs atsakovo poilsio pastato darbus rekonstravimo darbais ir pripažinęs, jog jie atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, Inspekcijos ieškinį tenkino ir atsižvelgęs į pakankamai sudėtingą ir ilgai trunkančią savavališkų statybų įteisinimo procedūrą, kuriai atsakovas tiesiogiai įtakos daryti negali, nustatė ne ieškovės prašomą šešių mėnesių, o vienerių metų terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi bei 14 straipsnio 1 dalimi nurodė, kad savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pats atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog ginčijamas aktas atsakovui buvo įteiktas 2014-10-09 registruotąja pašto siunta, jo turinys atsakovui buvo pakankamas suvokti savo tariamą teisės pažeidimą, konstatavo, jog atsakovas prašydamas atnaujinti terminą savavališkos statybos aktui apskųsti nenurodė jokių praleidimo priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, todėl įstatymo nustatyto ir atsakovo praleisto vieno mėnesio termino savavališkos statybos aktui apskųsti neatnaujino.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pats aktas neįpareigoja atsakovo pašalinti savavališkos statybos padarinių (išskyrus nurodymą nevykdyti), šis įpareigojimas nustatytas privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio atsakovas neskundžia ir kuris surašytas atsakovo skundžiamo akto pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė privalomuoju nurodymu konkrečiai nenurodė, jog statybos padarinių šalinimas turi būti atliktas išardant konkrečiai terasas, nesudaro pagrindo pripažinti minėtus aktus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog atsakovas pagrįstų įrodymų, leidžiančių teismui priešingai vertinti skundžiamą aktą, nepateikė, konstatavo, jog skundžiamas aktas yra surašytas pagrįstai, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-07-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atnaujinti terminą priešieškiniui paduoti ir panaikinti 2014-09-26 savavališkos statybos aktą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2017-07-24 sprendimu priėmė tapatų sprendimą, kurį panaikino Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-18 nutartimi. Apeliantas nurodė, kad teismas vertino, jog būtent naujai įrengtos terasos ir pratęstos stogo konstrukcijos yra poilsio pastato rekonstrukcija, tačiau, kaip minėjo Klaipėdos apygardos teismas, nei savavališkos statybos akte, nei ieškovės ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepareiškė jokių reikalavimų dėl naujai įrengtų terasų ar stogo konstrukcijų. Apeliantas nurodė, kad ieškovė neturėjo tvirtos pozicijos, kokie statybos darbai buvo atlikti ir kas buvo vertinta surašant aktą, nes: bylą nagrinėjant 2016 metais ieškovė tvirtino, kad poilsio pastatas buvo nugriautas ir pastatytas iš naujo; atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad buvo pastatytos naujos terasos; 2017-05-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad surašant aktą terasos nebuvo vertintos, t. y. nei terasų, nei stogo ieškovė neįtraukė į skaičiavimus, nenurodė, kad būtent terasos ir stogas yra pastato rekonstrukcija. Nurodė, kad toks ieškovės pozicijos keitimas patvirtina, kad aktas surašytas ydingai, nubraižyta situacijos schema prieštarauja akte pateiktiems skaičiavimams. Apeliantas nurodė, kad iš akte nurodytų ploto pokyčių prieš ir po tariamos rekonstrukcijos akivaizdu, kad buvo vertinamas pats poilsio pastatas: iki rekonstrukcijos buvę poilsio pastato matmenys, įkaitant 1 terasą: ilgis 6,70 x 5,44 m, aukštis 3,00 m; patalpų bendras plotas pagal eksplikaciją 30,32 kv. m; po rekonstrukcijos pastato, neįskaitant terasos, matmenys yra 6,79 x 5,32 m, bendras plotas 36,12 kv. m. Apeliantas nurodė, kad jei ieškovė būtų surašiusi aktą dėl naujai įrengtų terasų ir pratęsto stogo, tokie duomenys atsispindėtų akte, būtų nurodyti kiti poilsio pastato išorės matmenys po rekonstrukcijos ir kitas poilsio pastato plotas, tačiau aktas surašytas ne dėl terasų įrengimo, o dėl paties pastato matmenų pasikeitimo. Akte esanti situacijos schema negali būti laikoma pagrindiniu argumentu nustatant, ar buvo atlikta pastato rekonstrukcija, nes būtina įvertinti ir akte nurodytus buvusius ir esamus poilsio pastato sienų išorinius ilgius ir pastato plotų pasikeitimus. Apeliantas nurodė, kad nurodydamas, jog keitėsi pastato matmenys, turėjo omenyje vidaus plotų pakitimus, kurie atsirado užkalus lentomis terasą, tačiau išoriniai pastato matmenys užkalant terasą nepasikeitė, todėl terasos užkalimas lentomis nepadidinant pastato užstatymo ploto laikytinas pastato remontu, bet ne rekonstrukcija. Apeliantas nurodė, jog tai, kad pastato plotas po rekonstrukcijos padidėjo apie 16 kv. m, ieškovė nurodė tik per baigiamąsias kalbas, akte šių ploto pasikeitimų nėra užfiksuota. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad statinio plotas padidėjo iki 52,01 kv. m, apskaičiavo pagal akte esančią situacijos schemą, tačiau akte yra nurodyta, kad „po rekonstrukcijos, (neįskaitant terasos) bendras plotas 36,12 m²“. Nurodė, kad akte nėra jokių duomenų, kad po rekonstrukcijos pastato plotas padidėjo ir tapo 52,01 kv. m, akte nurodomi pastato ploto pokyčiai nuo 30,23 kv. m (pagal eksplikaciją) iki 36,12 kv. m pagal pastato išorės matmenis. Nurodė, kad vienintelis byloje esantis dokumentas pavadinimu „Eksplikacija“ yra pastato vidaus patalpų eksplikacija, kurioje nurodyti vidaus patalpų plotai, bendras plotas 30,23 kv. m. Nurodė, kad nei ieškovė, nei posėdyje apklausta specialistė negalėjo paaiškinti, kodėl pastato plotams sulyginti buvo paimti du skirtingi matmenys: vidaus patalpų plotas pagal eksplikaciją prieš rekonstrukciją ir pastato išorės matmenys po rekonstrukcijos. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad neteisėti statybos darbai atlikti pastatant naujas terasas ir padidinant stogą, išėjo už akto ir ieškinio reikalavimų ribų, nes akte apie naujai pastatytas terasas ir padidintą stogą neužsiminta.Apeliantas nurodė, kad priešieškinį teismui pateikė tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nes siekė išvengti bylinėjimosi, įvertindamas tai, kad buvo ruošiamas detalusis teritorijos planas ir buvo siekiama sudaryti žemės nuomos sutartį. Apeliantas nurodė, kad spręsdamas dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti visas bylos aplinkybes ir akto turinį ir įvertinti, ar aktas tinkamai sudarytas, ar palikus galioti aktą ateityje nekils ginčų dėl tinkamo jo įvykdymo, nes neatnaujinus termino priešieškiniui pateikti ir nepanaikinus akto ateityje nebūtų galima išvengti teisminių ginčų dėl tinkamo akto įvykdymo ir neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, nes akte esanti situacijos schema prieštarauja akte esantiems rekonstrukcijos masto skaičiavimams. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymų visumą ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Ieškovė nurodė, kad teisinis reguliavimas nustato esmines sąlygas, kurioms esant ginčo statinio statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimo rūšiai. Viena iš tokių sąlygų – statinio perstatymas pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir panašiai). Nurodė, kad iš akto matyti, jog poilsio paskirties pastato išorės matmenys perstačius šį statinį pasikeitė: iki rekonstravimo statinio ilgis (įskaitant terasą) buvo 6,70 m, plotis – 5,44 m, po rekonstravimo statinio matmenys (neįskaitant terasos) yra 6,79 x 5,32 m. Pastatas yra perstatytas, įrengiant 1,7 m pločio ir 7,18 m ilgio dengtą terasą, kurios parametrai nėra įskaičiuoti į perstatyto statinio bendrą ilgį (6,79 m) ir plotį (5,32 m). Teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais ginčo pastato Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis. Pažymėjo, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo statinio iki rekonstrukcijos bendras plotas – 30,23 kv. m užstatymo plotas yra 36 kv. m. Pagal ginčo pastato kadastrinės bylos I aukšto planą iki rekonstrukcijos matyti, kad ginčo statinio matmenys yra 5,44 X 6,70 m. Ieškovė nurodė, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į apeliacinės instancijos nutartį, nes teismo posėdžio metu buvo apklausta specialistė, kuri davė išsamius paaiškinimus dėl akivaizdžiai pakitusių ginčo statinio matmenų ir statinio statybos rūšies priskirtinumo rekonstrukcijai. Ieškovė nurodė, kad statybos patikrinimo aktas yra sudėtinė akto dalis, todėl apelianto argumentai apie tai, kad Inspekcija savavališkos statybos konstatavimo metu jokių reikalavimų dėl įrengtos ginčo statinio terasos nereiškė, yra nepagrįsti. Tiek akte, tiek statybos patikrinimo akte vertinant atliktų statybos darbų mastą buvo vertinama ir terasa: Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, ginčo statinio matmenys pateikti su terasa (pastato pirmo aukšto planas), Inspekcijai konstatavus statybos savavališkumą, pateikiami ginčo pastato matmenų pasikeitimai, nurodant tiek ginčo pastato, tiek prie jo pristatytos terasos matmenis. Ieškovė nurodė, kad susumavus ginčo pastato matmenis, nurodytus patikrinimo akte (įskaitant ir terasą), akivaizdu, kad minėtos terasos įrengimas pakeitė viso statinio konfigūraciją ir matmenis, juos gerokai išplėtė, be to, stogo konstrukcijos, padidinus terasos matmenis, taip pat buvo pratęstos, kas taip pat sąlygojo statybos darbų rūšį – rekonstrukciją. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2017-01-01 pasikeitus teisės aktų reikalavimams ginčo pastato statybai tebėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas.Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad apeliantui priklausančio poilsio paskirties statinio perstatymas buvo vykdomas įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas, kurios kartu keitė ir statinio išorės matmenis, kas atliktus statybos darbus priskiria savavališkam statinio rekonstravimui, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Esminis apelianto apeliacinio skundo nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentas yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atlikti pastato statybos darbai yra pastato rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Statinio statybos rūšis detaliau reglamentuoja aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Minėto reglamento redakcijos, galiojusios savavališkos statybos akto surašymo metu, 9 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Reglamente numatyta, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai, įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Reglamento 10 dalyje numatyta, jog statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, viena iš esminių sąlygų statinio statybą priskiriant rekonstrukcijai yra pakitę statinių išorės matmenys, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog statinio matmenų pasikeitimas nėra vienintelė ir būtina sąlyga statinio statybą prilyginti rekonstrukcijai, dar būtina sąlyga, kad būtų perstatytos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog poilsio pastato matmenys iki atliktų statybos darbų, įskaitant 1 terasą: ilgis – 6,70 m, plotis – 5,44 m, aukštis – 3,00 m, bendras užstatytas plotas 36 kv. m (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, tačiau atliekant matematinius skaičiavimus pagal nurodytus duomenis bendras užstatytas plotas sudaro 36,45 kv. m). Po rekonstravimo pastato matmenys: ilgis – 6,79 m, plotis – 5,32 m (36,12 kv. m). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po rekonstrukcijos nurodyti pastato matmenys nedaug pasikeitė – ilgis padidėjo 9 cm, o plotis sumažėjo 8 cm. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad poilsio pastato matmenys nurodyti be naujai įrengtų terasų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – fotonuotraukų, situacijos plano, eksplikacijos ir kitų duomenų matyti, kad iki atliktų statybos darbų poilsio pastato pietinėje pusėje buvo maža terasa, kuri po atliktų statybos darbų panaikinta, įrengiant naują dengtą terasą, kurios matmenys 1,02 m x 4,26 m (4,34 kv. m), taip pat poilsio pastato vakarinėje pusėje įrengta visiškai nauja dengta terasa, kurios matmenys 1,70 m x 6,79 m (11,54 kv. m). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios terasos buvo pastatytos įrengiant naujas stogo laikančiąsias konstrukcijas (prailginant), todėl įrengiant terasas poilsio pastato užstatymo plotas padidėjo iki 11,54 kv. m. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, jis yra nekilnojamasis daiktas. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 punkte reglamentuota, jog pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliktus poilsio pastato statybos darbus priskyrė statinio rekonstravimo darbams. Todėl apelianto argumentai, jog atlikti statybos darbai priskirtini kapitaliniam remontui, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad poilsio patalpų išoriniai matmenys po rekonstrukcijos skiriasi nedaug, nepagrįstai netaikė paklaidos vadovaudamasis iki 1999 metų atliktais kadastriniais matavimais ir įstatymų nuostatomis (STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog pastato išoriniai matmenys po atliktų statybos darbų iš esmės skiriasi nedaug, nurodė pastato matmenų pasikeitimą po rekonstrukcijos be įrengtų terasų, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, taigi šiuo atveju įrengus terasas statinio plotas padidėjo apie 16 kv. m ir negali būti konstatuojama, jog pastato patalpos padidėjo nedaug ir turi būti taikoma paklaida.Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apelianto argumentus, kad aktas surašytas ne dėl terasų įrengimo, o dėl paties pastato nedidelio matmenų pasikeitimo, todėl situacijos schemoje nurodyti terasos duomenys negali būti laikomi pagrindu konstatuoti, jog buvo atlikta rekonstrukcija. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad akte nurodyti pastato matmenys be terasos, tačiau akto priede situacijos schemoje nurodyti visi pastato matmenys – tiek pastato, tiek naujai pastatytų terasų. Akto priedai yra sudedamoji akto dalis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog akte konkrečiai nenurodžius naujai pastatytų terasų matmenų nėra ir ieškinio reikalavimo pagrindo. Dėl šių nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad neteisėti statybos darbai atlikti pastatant naujas terasas ir padidinant stogą, išėjo už akto ir ieškinio reikalavimų ribų, nes akte apie naujai pastatytas terasas ir padidintą stogą nieko nėra paminėta.Taip pat teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apelianto argumentus, jog neatnaujinus termino priešieškiniui pateikti ir nepanaikinus akto ateityje nebūtų galima išvengti teisminių ginčų dėl tinkamo akto įvykdymo ir neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, nes situacijos schema prieštarauja akte esantiems rekonstrukcijos masto skaičiavimams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek ieškovės reikalavime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus akte. Kaip jau minėta, akte nurodytas atliktų statybos darbų mastas nurodant, jog savavališkai, neturint žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, rekonstruotas poilsio namelis, buvę poilsio pastato matmenys iki atliktų statybos darbų, įskaitant 1 terasą: ilgis – 6,70 m, plotis – 5,44 m, aukštis – 3,00 m, patalpų bendras plotas pagal eksplikaciją 30,23 m, po rekonstravimo pastato matmenys, neįskaitant terasos: ilgis – 6,79 m, plotis – 5,32 m, bendras plotas – 36,12 kv. m, aukštis nuo grindų paviršiaus iki kraigo apie 3 m. Taigi, sprendime nurodyta, jog turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti akte, arba to neįvykdžius turi būti išardytos savavališkai pastatytos poilsio pastato dalys, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis, užfiksuotus 1999-03-23 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti veiksmai, kuriuos apeliantas įpareigotas atlikti ir kurie realiai įvykdomi, nereikalaujant papildomo išaiškinimo. Kitų aplinkybių ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl termino atnaujinimo, apeliantas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino priešieškinio reikalavimui, kuriuo apeliantas prašė panaikinti aktą, pateikti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.