Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovei J. S., ieškovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovo atstovui advokatui Gediminui Žliobai ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje, civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. S., trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir atsakovo V. S. patikslintą priešieškinį ieškovei J. S. dėl kompensacijos už sumokėtą paskolą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ir jos atstovai teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, ieškovė sumažino prašomo išlaikymo dydį vaikams iki 500 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas ir jo atstovas palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus ir prašė tenkinti priešieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas negyvena sutuoktinių gyvenimo.

Ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis jai yra neištikimas. Nurodo, kad atsakovas šį faktą pripažino tiek ieškovei, tiek šalių nepilnamečiam vaikui M. S.. Atsakovas nurodo, kad atsakovo elgesys visiškai atitiko Civilinio kodekso suformuotas sutuoktinių pareigas šeimai ir vaikams. Nurodo, kad pačios ieškovės elgesys lėmė tai, kad santuoka ėmė irti. Bylos duomenimis atsakovas buvo pagrindinis asmuo, kuris išlaikė šeimą, daug dirbo, gavo dideles pajamas. Atsakovas teigia, kad atsakovas šeimoje buvo negerbiamas ir žeminamas kaip vyras, tėvas, kuris išvyko į užsienį uždirbti šeimai pinigų. Šalys kelis metus gyvena atskirai dėl atsakovo darbo užsienyje. Atsakovas nurodo, kad ieškovė visiškai nesistengė moraliai palaikyti atsakovo kaip vyro, vaikų tėvo. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys nutrūko dėl to, kad abu neįdėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti. Konstatuotina, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Konstatuotina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Santuokos nutraukimo byloje kaltės dydis nėra nustatinėjamas, todėl šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kuri šalis yra kaltesnė dėl santuokos iširimo. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina. Skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti nagrinėjamu atveju netikslinga, nes sutuoktiniai, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą (CK 3.54 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (CPK 185 str., CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „S.“, atsakovui – „S.“, dėl to ginčo tarp šalių nėra (CK 3.69 str. 1 d.). Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų – M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį taipogi prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra jauno amžiaus, visą laiką gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams, ieškovės ir atsakovo prašymas tenkintinas, nepilnamečių M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove J. S. – tam neprieštarauja ir byloje išvadą teikianti institucija (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam jų iki pilnametystės. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 200 Eur per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. 2016-02-24 posėdyje dalyvavęs atsakovas nurodė, kad neprieštarauja 200-250 Eur dydžio išlaikymui vaikams, paskutinio posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti po 200 Eur dydžio išmokas vaikams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei LR CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Ieškovė pateikė vaikų išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimus, pagal kuriuos per mėnesį M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skyrė apie 579 Eur, iš jų kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos: 120 Eur maistui, 43 Eur vaistams nuo alergijos, 60 Eur dienpinigiams, 30 Eur kultūrinei veiklai – pramogoms, 5 Eur viešajam transportui, 10 Eur lavinimo priemonėms, 10 Eur higienos priemonėms, 15 Eur vitaminams, papildams, 5 Eur telefono pokalbiams, nurodė, kad kiekvienais metais patiriamos išlaidos – 448 Eur komunaliniams mokesčiams, 120 Eur priemonės badmintonui, 100 Eur vaistams ligos atveju, 200 Eur mokyklinėms priemonėms, 120 Eur priemonėms sportui, 40 Eur mokyklinei uniformai, 20 Eur klasės fondui, 30 Eur mokyklinėms šventėms, 50 Eur mokyklinėms ekskursijoms, 100 Eur vaiko gimtadieniui, 60 Eur dovanoms, 190 Eur vasaros stovyklai, 500 Eur aprangai/avalynei žiemai, 400 Eur apranga/avalynė rudeniui, 300 Eur apranga/avalynė pavasariui, 300 Eur apranga/avalynė vasarai. Per mėnesį L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skyrė apie 520 Eur, iš jų: 120 Eur maistui, 61 Eur darželiui, 17 Eur šokių būreliui, 30 Eur kultūrinei veiklai – pramogoms, 30 Eur lavinimo priemonėms, 20 Eur žaislams, 20 Eur higienos priemonėms, 15 Eur vitaminams, 10 Eur plaukų aksesuarams, nurodė, kad kiekvienais metais patiriamos išlaidos – 448 Eur komunaliniams mokesčiams, 30 Eur šokių būrelio aprangai, 100 Eur vaistams ligos atveju, 30 Eur darželio fondui, 25 Eur darželio šventėms, 30 Eur priemonėms darželiui, 40 Eur sportinei aprangai/avalynei, 100 Eur vaiko gimtadieniui, 60 Eur dovanoms, 1500 Eur apranga/avalynė žiemai. Ieškovė pateikė teismui papildomus dokumentus, patvirtinančius nepilnamečių vaikų poreikius bei jiems patenkinti patiriamas išlaidas, dalį išlaidų pagrindžiančių kvitų, banko sąskaitos išrašų.

Atsakovas pateikė paaiškinimus, kuriose nurodo, kad šalių nepilnamečio vaiko M. S. suvestinėje pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Ieškovė nurodo, kad badmintono būrelis kainuoja apie 33 Eur, kai tuo tarpu iš 2016-02-03 Klaipėdos miesto badmintono klubo (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad klubo nario mokestis yra tik 18 Eur per mėnesį. Tai, kad badmintono būrelis kainuoja žymiai mažiau patvirtina ir ieškovės pridedami sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 2015 metais Klaipėdos miesto badmintono klubui (duomenys neskelbtini) buvo pervedama už M. S. treniruotes po 17,50 Eur. Ieškovė nurodė, kad priemonės badmintonui per metus kainuoja 120 Eur, kai 2016-02-03 Klaipėdos miesto badmintono klubo (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad raketės priežiūros kaštai per metus gali būti apie 30 – 40 Eur. Ieškovė nurodo, kad per metus vaiko avalynei išleidžia 1500 Eur. Pagal ieškovės pateiktus kvitus matyti, kad batai sūnui perkami po 20,27 Eur, 26,06 Eur, 13,79 Eur. Pagal ieškovės pateiktus sąskaitos išrašus matyti, kad iš viso ieškovė komunalinių mokesčių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. yra sumokėjusi 1060,78 Eur. Kadangi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruoja 4 asmenys, todėl komunaliniai mokesčiai turi būti paskirstomi visiems 4 asmenims. Tokiu būdu vienam asmeniui per vienuolikos mėnesių mokėtina suma sudaro 265,20 Eur. Ieškovė nurodydama išlaidas reikalingas vaistams ligos atveju, priemones sportui, vaiko gimtadieniui, dovanoms ir kt., nepagrindžia tai patvirtinančiais įrodymais.

Ieškovė 2016-03-16 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas mano, kad kiekvienam vaikui per mėnesį pakanka po 80 Eur maistui, t. y. 2,60 Eur dienai. Nurodo, kad tokios sumos vaikų maistui nepakanka. Atsakovo siūloma per mėnesį skirti suma vaikų kultūrinei veiklai taip pat per maža, nurodo, kad dukrai bilietas į kino teatrą kainuoja 6,30 Eur, sūnui 7 Eur. Atsakovas nurodo, kad higienos reikmenims pakanka 5 Eur per mėnesį, ieškovė nesutinka, teigia, kad priemonės kainuoja daugiau, reikia pirkti šampūnus, dušo želė, dantų pastą, skalbimo miltelius ir kt. Dukters palukų aksesuarams atsakovo siūlomos 5 Eur sumos nepakanka, kadangi, kaip nurodo ieškovė, plaukų gumelių kainos parduotuvėse prasideda nuo 2,70 Eur, taip pat reikalingi pinigai plaukų kirpimui kirpykloje. Nurodo, kad atsakovo siūlomos 50 Eur pinigų sumos per metus vaistams nepakanka, vaikai serga bent penkis kartus per metus, vaistams, arbatoms nuo peršalimo ir pan. tokios suma per maža. Ieškovė nurodė, kad reikalingi pinigai darželio, mokyklos šventėms: Rugsėjo 1-osios, Kalėdų ir kt. šventėms, auklėtojų, mokytojų dovanoms, gėlėms auklėtojoms, nuotraukoms švenčių metu ir pan. Vaiko gimtadieniui reikalinga 100 Eur suma, kadangi dukters gimtadienis yra švenčiamas tiek namuose, tiek darželyje. Nurodo, kad žiemos sezonui avalynei bei aprangai yra išleidžiama daugiausiai pinigų, yra perkama geros kokybės avalynė bei apranga. Nurodo, kad ieškovės nurodyta suma sūnaus dienpinigiams yra pagrįsta, per dieną sūnui reikalinga 3 Eur suma pietums mokykloje, kitoms išlaidoms. Nurodo, kad vaikai lanko būrelius, jiems reikalinga speciali apranga. Nurodo, kad parduotuvėje viskas labai brangu, o vaikams visada buvo perkamos tik kokybiškos prekės. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad gauna ženkliai mažesnes pajamas nei ieškovas – 290 Eur atskaičius mokesčius, ji kiekvieno vaiko išlaikymui gali skirti po 100 Eur per mėnesį.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad kiekvienam iš vaikų, kad būtų patenkinami jų poreikiai turėtų būti teikiamas ne mažesnis minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 350 Eur, t. y. iš kiekvieno tėvo po 175 Eur. Nurodo, kad atsakovo siūloma po 200 Eur suma kiekvienam vaikui atitiktų vaikų interesus, nes motina taip pat turi pareigą atitinkamai prisidėti prie jų išlaikymo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamas atlyginimas per mėnesį yra apie 325 Eur, atskaičius mokesčius atsakovė gauna apie 290 Eur. Atsakovas šiuo metu dirba Norvegijoje. Jo gaunamas vidutinis atlyginimas per mėnesį yra apie 2350 Eur, atsakovas nurodo, kad gyvendamas Norvegijoje turi nuomotis gyvenamąjį plotą, kurio kaina yra apie 1085,25 Eur, bei pasilikti 542,62 Eur pragyvenimui. Posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad sumokėjus visus mokesčius ir apskaičiavus jo poreikiams būtinas išlaidas, atsakovui lieka apie 670 Eur laisvų lėšų. Ieškovė nurodo, kad gyvenant santuokoje, atsakovas vaikų išlaikymui per mėnesį skirdavo apie 1300-1400 Eur. Mano, kad ir po santuokos nutraukimo vaikams turėtų būti skiriamas panašaus dydžio išlaikymas. Vaikai lanko papildomus užsiėmimus: šokių, badmintono ir šie papildomi užsiėmimai yra mokami, reikalingos priemonės, speciali apranga. Taip pat jiems reikalingi pinigai maistui, vitaminams, mokyklinėms reikmėms, rūbams ir laisvalaikiui. Mano, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus tinkamai išlaikyti vaikus bei teikti jiems kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Eur kiekvienam. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam jų iki pilnametystės, yra įsitikinęs, kad tokia suma yra visiškai neprotinga. Bylos duomenimis atsakovas nuo bylos iškėlimo kas mėnesį moka vaikų išlaikymui bendrai 800 Eur sumą, papildomai perveda sūnaus vaistams 86 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalis iš 800 Eur pervedamos sumos yra skirta ir komunaliniams mokesčiams už butą – ši suma pervedama bendrai abiem vaikams ir būsto išlaikymui. 2016-03-09 paskaičiavimuose nurodo, kad sūnaus išlaikymo pagrįstos lėšos yra 348,44 Eur, dukters – 313,77 Eur. Įvertinus šalių paskaičiavimus, konstatuotina, kad ieškovė išleidžia vaikų aprangai sumas, kurioms galima skirti mažiau ir užtikrinti vaikų poreikį būti tinkamai aprengtiems, o atsakovo nurodytuose paskaičiavimuose nepagrįstai sumažinamos vaikų maisto ir kitiems kasdieniams poreikiams skirtos išlaidos. Įvertinus baiejų šalių paaiškinimus, paskaičiavimus, byloje esančius įrodymus apie išlaidas vaikų poreikiams, ieškovo laisva valia teikiamo išlaikymo dydį, šalių gaunamų pajamų santykį ir vaikų amžių, M. specialiuosius poreikius vaistams nuo alergijos kas mėnesį, teismas nusprendžia tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovo M. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį, L. – po 250 Eur per mėnesį periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės(CK 3.192 str. 2 d.). Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas geranoriškai išlaiko vaikus, priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo nėra pagrindo, be to, procesiniuose dokumentuose ieškovė to neprašo. Ieškovės teiginys, kad atsakovo pajamos yra didesnės už jos pajamas beveik dešimt kartų, ji gali skirti vaikų išlaikymui tik po 100 Eur per mėnesį kiekvienam, o vaikai yra pripratę prie kokybiško ir prabangaus gyvenimo nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą vaikams ir perkelti jam beveik visą išlaikymo teikimo naštą. Ieškovė yra darbingo amžiaus, jauna moteris, neturinti jokių objektyvių kliūčių siekti ir gauti didesnio dydžio pajamas savo ir vaikų poreikių patenkinimui, nes pagal įstatymą abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.116 str.). Nustatyta, jog santuokos metu šalys įgijo 11/255 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 111/2569 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 977/16845 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/578 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/2406 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo pasidalinti turtą lygiomis dalimis, t.y. po ½ 11/255 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklausančios turto dalies vertė – 24,37 Eur, 111/2569 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklausančios turto dalies vertė – 1058 Eur, 977/16845 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklausančios turto dalies vertė – 1258,59 Eur, 25/578 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklausančios turto dalies vertė – 432,09 Eur, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė – 21 100 Eur, 47/2406 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklausančios turto dalies vertė – 82,04 Eur. Atsakovas sutinka, kad minėtas turtas būtų padalintas pusiau. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių nėra, šalys sutinka pasidalinti minėtą turtą natūra lygiomis dalimis, kiekvienam priteisiant po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl turtas padalintinas šalių pageidaujamu būdu (CK 3.88 str., 3.116 str. 1 d., 3.117 str.1 d., 3.127 str. 3 d., CPK 268 str. 5 d.).

2055-12-22 iki santuokos sudarymo šalys su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas kreditas buto pirkimui, prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka. Ši šalių prievolė pagal sutarties 3.4 punktą yra solidari ir santuokos metu šalys dėl šios sutartinės prievolės vykdymo modifikavimo reikalavimų nereiškė. Trečiuoju asmeniu, nepareikšiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas AB „Swedbank“ taip pat jokių prašymų ar reikalavimų šioje byloje neišreiškė, todėl santuokos nutraukimo byloje prievolės vykdymas šiam kreditoriui nesvarstytinas.

Dėl kompensacijos už sumokėtą paskolą priteisimo

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 6697,02 Eur kompensaciją. Nustatyta, kad 2005-12-22 (iki santuokos sudarymo) ieškovė ir atsakovas sudarė su AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 47 787,30 Eur kreditą, buto esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Kredito grąžinimo terminas 2038-12-22. Nuo 2006-01-10 iki (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui pagal kredito sutartį iš viso sumokėta 13 394,03 Eur. Nuo 2006-01-10 iki 2011-08-15 įmokas AB „Swedbank“ mokėjo tik atsakovas. Atsakovas teigia, kad atsakovui vienam iš savo asmeninių lėšų laikotarpiu nuo 2006-01-10 iki (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo momento) mokėjus kreditą ir kitus mokėjimus bankui, iš viso sumokėjus 13 394,03 Eur, pusę šių pinigų turėtų būti priteista iš ieškovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge (ypač jei bendras gyvenimas yra ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; ir kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu šios kategorijos bylose reiškia, kad teismai turi teisę atsisakyti įrodymų leistinumo ribojimo, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo, nors šalių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, šalių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008, 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Taigi, tokia teismų pozicija lemia tai, jog nėra reikalaujama, kad bendrai gyvenančių nesusituokus asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukūrimo būtų rašytinis (Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-742-513/2013).

Nustatyta, kad šalys gyveno kartu iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo šalys susilaukė sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo šalys susilaukė dukters L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad iki santuokos sudarymo atsakovo gautos pajamos buvo pripažįstamos pagal įstatymą jo asmeninėmis lėšomis, tačiau iki vedybų šalims gyvenant kartu jie tarpusavyje išlaidų nesidalino, t. y. kiekvienas pagal savo išgales tiek pinigais, tiek ir darbu prisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo, bendrų poreikių tenkinimo. Atsakovas mokėjo kredito įmokas už butą, ieškovė pirko maistą, kitus bendriems poreikiams reikalingus daiktus, daugiau prisidėjo prie buities tvarkymo, nepilnamečio sūnaus priežiūros ir kt.Apibendrinus šias bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šalys iki pat santuokos sudarymo veikė santykyje, kuriam galima taikyti bendros jungtinės veiklos taisykles. Šalys siekė turėti šeimos gyvenamąjį būstą. Taigi, šalys sukūrė bendrąją jungtinę veiklą, todėl galioja CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, numatanti, kad partnerių (sugyventinių) įnašai į bendrą turtą yra lygūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 6697,02 Eur kompensaciją atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 12), 1000 Eur už teisinę pagalbą (t. 4, b. l. 20). 2015-08-20 nutartimi buvo atidėtas už ieškovės ieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinos 318 Eur dalies dydžio žyminio mokesčio mokėjimas (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 85 str. 1 d. 1 p., 8 p., 9 p. ir 10 p., 2 d.). Ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur žyminio mokesčio dalis už iš dalies tenkintą reikalavimo dalį. Ieškovės reikalavimas tenkintas apie 85 procentais (atmestas dėl neturtinės žalos, tenkinta pusė reikalavimo dėl kaltės, iš dalies išlaikymo dydis ir tenkinti visi kiti), todėl jai iš atsakovo priteistina 850 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovas sumokėjo 151 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 55), 1000 Eur už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 107-108), 238,55 Eur už dokumentų, daugiausiai susijusių su jo turtinės padėties vertinimu, vertimo į lietuvių kalbą paslaugas (t. 4, b. l. 73, 117). Žyminio mokesčio išlaidos už atmestą priešieškinį atsakovui nepriteistinos. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 185,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, ieškovei 2015-08-20 nutartimi atidėta žyminio mokesčio dalis dėl turto padalijimo priteistina iš atsakovo valstybei – 269 Eur (CPK 96 str.). Iš atsakovo Valstybei priteistina 149 Eur žyminio mokesčio už tenkintus reikalavimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nuo kurio įstatymu atleista ieškovė (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei J. S. palikti pavardę – „S.“, atsakovui V. S. – „S.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų – M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove J. S. ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. S. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.

pripažinti ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į:

½ dalį - 11/255 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - 111/2569 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - 977/16845 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - 25/578 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - 47/2406 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti atsakovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į:

½ dalį - 11/255 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - 111/2569 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - 977/16845 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - 25/578 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį - 47/2406 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesti kitą patikslinto ieškinio dalį.

Atmesti patikslintą priešieškinį.

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo V. S. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui V. S. iš ieškovės J. S. 185,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. S. Valstybei 418 Eur žyminio mokesčio.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui, taip pat VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.