Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-12-14 iki 2021-01-14 jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus pareiškėjui privatumo dušo patalpose, neaprūpinus šaldytuvu, virtuvėle, nepagrįstai laikant jį užrakintą gyvenamojoje patalpoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-12-14 iki 2021-01-14 pareiškėjas buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus 11 būrio 1 gyvenamąją patalpą (b. l. 163, 169).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, minėtų aplinkybių atsakovės atstovas atsiliepime neneigia.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 17.5 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2020-12-14 iki 2021-01-14 pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes minėtu laikotarpiu ne mažiau kaip kartą per savaitę (iš viso 4 kartai) buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis dušine, kurioje neįrengtos pertvaros, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad pro dušo duryse įrengtą langelį besiprausiantį jį galėjo matyti pareigūnai.

Pagal Kalėjimų departamento prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 10 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Teismas pažymi, kad per gyvenamųjų patalpų duryse esančias stebėjimo akutes (langelius) priežiūros pareigūnai užtikrina laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje. Taigi, tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog pro dušo duryse įrengtą langelį jį besiprausiantį galėjo matyti pareigūnai, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo, t. y., kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai būtent jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl galimai netinkamo pareigūnų elgesio (galėjo stebėti besiprausiantį pareiškėją) atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nors ginčo laikotarpiu jis buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, tačiau buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje beveik visą parą. Taip pat jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti šaldytuvu bei virtuvėle, dėl to nepirko maisto produktų.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas lengvosios grupės sąlygomis ir dienos metu patalpos, kuriose jis buvo laikomas, rakinamos nebuvo. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu visuose 3-jo sektoriaus nuteistųjų būriuose buvo įrengtos virtuvėlės bei šaldytuvai.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl jo laikymo užrakintose patalpose skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021-06-08 pažymoje Nr. 4D-2021/1-6 konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK administracija 2020-12-14 perkėlusi pareiškėją į Pravieniškių PN-AK 3-jį sektorių (11 būrį), neužtikrino jam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnyje numatytų teisių, nesudarė galimybės naudotis maisto ruošimo patalpa. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų, perkėlus pareiškėją į kitą sektorių, pripažino pagrįsta (b. l. 14-18).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2022-01-01) 74 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę, be kita ko, įsigyti maisto produktų, naudotis maisto ruošimo patalpomis.

Remiantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 16 punktu, priskirti lengvajai grupei nuteistieji užrakinami nakčiai.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

Teismo vertinimu, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Taigi, šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisę pasinaudoti BVK 74 straipsnyje įtvirtintomis lengvajai grupei priskirtomis nuteistųjų teisėmis (naudotis maisto ruošimo patalpa, įsigyti maisto produktų), tenka atsakovei. Pareiškėjas šias aplinkybes buvo nurodęs savo skunde, todėl atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą, turėjo pateikti visus jo žinioje esančius dokumentus, galinčius paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsakovės atstovas atsiliepime deklaratyviai pažymėjo, jog pareiškėjas buvo laikomas užrakintas tik naktį, kad jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti šaldytuvu bei virtuvėle. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų (įrodymų), iš kurių vienareikšmiškai būtų galima spręsti, jog pareiškėjas, kaip nurodoma atsiliepimuose, dienos metu buvo laikomas neužrakintose patalpose ir galėjo naudotis minėtomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnyje numatytomis teisėmis. Atsakovės atstovui nepateikus jokių konkrečių duomenų dėl pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su jo laikymu netinkamomis sąlygomis 11 būryje (laikomas užrakintose patalpose, negalėjo pasinaudoti maisto ruošimo patalpa, įsigyti maisto produktų), šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad laikotarpiu nuo 2020-12-14 iki 2021-01-14 pareiškėjui buvo apribotos galimybės naudotis lengvajai grupei paskirtų nuteistųjų teisėmis, t. y. nepagrįstai laikant pareiškėją užrakintose patalpose, nesudarius galimybės pasinaudoti maisto ruošimo patalpa ir įsigyti maisto produktų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė kančias, skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, depresiją ir pan. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose, laikymo užrakintose patalpose, nesudarius galimybės pasinaudoti maisto ruošimo patalpa ir įsigyti maisto produktų) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), taip pat atsižvelgus į panašaus pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2021-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E.D. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.