Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą statybose, išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2019 m. kovo 7 d. 19.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,25 promilės etilo alkoholio.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko skyrybos su žmona, su kuria pragyveno trylika metų, buvo stresinėje būsenoje, važiavo iki parduotuvės. Sutiko pažįstamą I. G., davė jam pinigų, kad nupirktų alkoholio, tada nuėjo į už parduotuvės esantį miškelį ir ten vartojo alkoholį. Gėrė tik alų, išvis yra negeriantis, labai mažai vartoja alkoholį. Prisimena, kad atsisėdo už vairo ir užvedė mašiną. Ten buvo parkavimo vieta, priešais stovėjo automobilis, pradėjo stumti automobilį į kitą parkavimo vietą. Automobilį išstūmė iš aikštelės, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį, tik vieną kartą prisilietė prie kito automobilio, buvo nukritęs mašinos bamperis. Kada nustūmė automobilį, tada tik sėdėjo, nevažiavo. Atvažiavo policija. Ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę, nes neprisiminė, kas buvo. Vėliau namie gulėjo po traumos ir prisiminė. Tada buvo apsvaigęs nuo alkoholio, paskui po truputį prisiminė. Kai pabendravo su policija, paskui priėjo O. K., jį matė. Savo veiksmus vertina blogai, apgailestauja, 20 metų vairuoja automobilį, buvo tik smulkūs pažeidimai. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo vyresnę seserį L. J.. Su seserimi palaiko pastovų ryšį, atvažiuoja vienas pas kitą, draugauja šeimomis. Jo sesuo yra mokytoja, jos klauso, visada įvykdo jos prašymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 7 d., apie 15.30 val., jam priklausančiu automobiliu „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Apsipirko parduotuvėje ir išeidamas iš jos sutiko savo seną pažįstamą vardu I. G. (pavardės tikslios nežino), kuris jam pasakė, kad jam labai bloga ir prašė, jo kad jam duotų pinigų. Jis turėjo savo pirkinių maišelyje nusipirkęs alkoholinio gėrimo alaus, 2 vnt. 0,5 l. talpos. Alų nusipirko, ir gėrė nes šiuo metu jam vyksta skyrybos ir jam paskambino jo advokatas, kuris pasakė, kad teismas įvyko ir reikia laukti teismo nuosprendžio įsigaliojimo, dėl ko labai nervavosi. Pasiūlė I. alaus. I. sutiko ir jie nuėjo į šalia parduotuvės „Maxima“ esantį miškelį, ten išgėrė alaus. Alui pasibaigus jis davė pinigų I. ir šis nuėjęs nupirko dar. Jiems begeriant miškelyje, prie jų priėjo I. draugas vardu O. (jam nepažįstamas vyras), kuris irgi su jais kartu gėrė. Iš viso jis išgėrė maždaug apie 6-8 vnt. 0,5 l. talpos „Tauras tradicinis“ 6 laipsnių stiprumo. Išgėręs savo alų I. susirinko tuščias skardines ir išėjo į savo namus. Miškelyje jie liko su O.. Kadangi jo automobilis „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo nevisiškai lygiai, maždaug apie 19.15 val. jis nusprendė jį pataisyti. Automobilį stumdė aikštelėje kartu su O.. Automobilis buvo paliktas ant laisvos eigos ir stumdė jį rankomis. Bestumdant automobilį staiga, atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis jiems pateikė savo dokumentus ir tada jį pristatė į Respublikinį Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui priduoti. Jo automobilį stumdydami aikštelėje galimai apgadino automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui žalą jau atlygino. Jo automobilio „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 15.30 val. niekas nevairavo, nes automobilis užvestas nebuvo, tiesiog neužvestą automobilį stumdė, o O. jį laisvoje eigoje kartas nuo karto pasukdavo vairą (t. 1, b. l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Subaru“ (2011 m.) kaina Lietuvoje yra 8 480 EUR (su PVM), kaina be PVM – 7 009 EUR (t. 1, b. l. 15).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 7 d., 19:48:32 val. J. B. buvo nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 73). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 75).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 7 d., 21.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 77).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Apklaustas teismo posėdyje J. B. pripažino, kad būdamas neblaivas sėdo prie automobilio vairo ir užvedė jo variklį, kas jau yra laikoma transporto priemonės vairavimu, tačiau neigė automobiliu važiavęs, tvirtindamas, kad jį tik perstūmė iš vietos. Teisme apklaustas kartu su J. B. automobilyje buvęs asmuo O. K. patvirtino, jog mašinoje su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau dėl buvusio girtumo to vakaro aplinkybes prisiminė prastai ir negalėjo konkrečiai nurodyti, ar J. B. automobiliu važiavo, parodė, kad kažkurį laiką mašinoje miegojo, todėl važiavimo fakto galėjo nepastebėti. Kita vertus, aplinkybę, kad J. B. automobilį buvo ne tik užvedęs, bet juo ir važiavo teismo posėdyje kategoriškai patvirtino liudytojai L. Z. bei D. P.. Byloje nėra duomenų, kad šiuos liudytojus ir kaltinamąjį sietų konfliktiniai santykiai ir pastarieji turėtų pagrindą pastarąjį apkalbėti. I. Z. nurodė, kad J. B. pažinojo iš matymo, todėl negalėjo apsirikti atpažindama vairuotoją. Abu liudytojai teisme parodė, kad matė kaip J. B. vairavo automobilį „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo juo išvažiavęs ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Važiavimo faktas taip pat užfiksuotas tiek L. Z. darytu vaizdo įrašu, tiek BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse ir J. Č. tarnybiniame pranešime. Minėti įrodymai vienas kitą atitinka ir papildo todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Taigi, ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad J. B. 2019 m. kovo 7 d. 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta etilo alkoholio koncentracija viršijo 1,5 promilės ribą. Tokie jo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant J. B. seserį L. J..

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010; 2K-116-1073/2018). Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir yra teisiamas pirmą kartą, tačiau įvertinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis tenkina antrąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, t. y. kaltinamojo kaltės prisipažinimas ir savo veiksmų neigiamas vertinimas nelaikytinas nuoširdžiu. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. savo kaltę iš viso neigė, tuo tarpu teisme, nors ir pripažino esmines kaltinimo faktines aplinkybes, tačiau nutylėjo, kad šiuo automobiliu ir važinėjo, o tai kaltinamojo veiksmus daro dar pavojingesniais. Tai, kad kaltinamasis siekia sumenkinti savo kaltę, nuslėpdamas nuo teismo pakankamai reikšmingas įvykio aplinkybes, sudaro pagrindą abejoti, ar ateityje jis sugebės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Pastebėtina, kad ir laiduotoja ketinančio būti asmens kandidatūra nėra visiškai tinkama. Nors L. J. charakterizuojama itin teigiamai, tačiau turi ribotas J. B. kontroliavimo galimybes. Nurodė, jog su broliu gyvena atskirai – ji (duomenys neskelbtini), o J. B. (duomenys neskelbtini). Ji pati neturi teisės vairuoti ir su broliu susitinka, kai J. B. pats pas ją atvažiuoja. Taigi, susitikimai su kaltinamuoju priklauso pagrinde nuo jo paties veiksmų, todėl pastarajam netekus galimybės vairuoti, jo ir sesers susitikimai dar labiau paretės.

Esant nurodytoms aplinkybėms J. B. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkinamas.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir išgėręs alkoholio sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas laikomas visišku ir gailėjimasis – nuoširdžiu, tik tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju J. B. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, o ir nagrinėjimo teisme metu neigė važinėjęs mašina didesnį atstumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė. J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. B. neteistas (t. 1, b. l. 98), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 99-100), dirbantis pagal verslo liudijimą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad duodamas parodymus teisme kaltinamasis pripažino, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. pripažino savo kaltę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatė, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. J. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. J. B. padarytas KET pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, dėl jo veiksmų kilo reali žala – apgadintas kitas automobilis. Be to, nors asmuo yra teisiamas pirmą kartą, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kas patvirtina, jog jis yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Tai, kad kaltinamajam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, jis žinojo ir prieš vairuodamas neblaivus, tačiau šios aplinkybės neįvertino ir savo veiksmų neatsisakė, kas rodo kaltinamojo abejingumą darbo atžvilgiu ir neigiamai jį charakterizuoja. Kita vertus, praeityje J. B. nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, teisme savo kaltę pripažino. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam J. B.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. J. B. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas vidutinio girtumo būklės, iš karto sėdo už automobilio vairo, automobilyje buvo ne vienas, o kartu su kitais asmenimis, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir kartu važiavusių asmenų gyvybei ir sveikatai. Iš liudytojos L. Z. ir D. P. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis važiavo itin netvarkingai, užvažiuodavo ant bordiūrų, šaligatvio, kas vėlgi kėlė pavojų aplinkiniams. Be to, kaltinamojo veiksmais buvo padaryta reali žala, apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (t. 1, b. l. 95-96, 97) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotina teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-25, 26-27, 29). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. gruodžio 15 d. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtuose vokuose esančias laikmenos su vaizdo įrašu bei skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.

Paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtuose vokuose esančias laikmenas su vaizdo įrašu bei skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti J. B., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.