Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-626/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-02-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
1A-128-626/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09610-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
J. B.
Advokatai
Adolfas Remeikis
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09610-2019-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,nuteistajam J. B. ir jo gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. Xll-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsnyje, J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto – automobilio „Subaru Outback“ (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 7 d., 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Outback“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,25 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras A. Markauskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir J. B., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirti 60 MGL dydžio baudą.

2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyręs 40 MGL dydžio baudą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikydamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir paskyrė per švelnią bausmę. Prokuroro nuomone, teismas tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, stadijos, padarinių, kaltinamojo asmenybės ir kitų aplinkybių. Pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, priskirta tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. paskirta mažesnė bausmė, negu numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. 40 MGL dydžio bauda.

2.2. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tik išimtiniais atvejais teismas skirdamas bausmę gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatose, tačiau nagrinėjamu atveju sąlygų, atitinkančių šias nuostatas – nenustatyta. Priešingai, pats pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nenurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas taikyti švelnesnę bausmę taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti. Nuteistasis J. B. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti, taip pat nuteistasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir panaikinti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra esant tik prokuroro skundui, ginčijamą nuosprendį patikrino tik šio skundo ribose ir tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis kėlė apylinkės teismo išvadų, netaikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, pagrįstumo klausimą, tačiau teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako, nes nuteistasis nepasinaudojo savo teise, įstatymo numatyta tvarka, apskųsti apylinkės teismo nuosprendį.

6. Prokuroras apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą. Pasak prokuroro, apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė baudą, švelnesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas jos minimumas už nesunkų nusikaltimą, todėl prašo bausmę sugriežtinti ir skirti J. B. 60 MGL dydžio badą.

7. Bylos duomenimis, J. B. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė 2019 m. kovo 7 d. Už šį nusikaltimą buvo numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 (vienerių) metų bausmė. Šis nusikaltimas yra tyčinis ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatyta baudos bausmė, bet nėra numatytas minimalus ir maksimalus galimas baudos dydis, todėl šis dydis nustatomas remiantis BK 47 straipsniu. Už nesunkų nusikaltimą BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Tuo tarpu švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas galimas tik įstatyme nurodytais atvejais. Pavyzdžiui, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), esant BK 62 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams ir kt.

9. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, kuri yra mažesnė nei numatytas jos minimumas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog dėl švelnesnės bausmės, nei numatyta įstatymo, svarstyta nebuvo. Priešingai, teismas pabrėžė baudžiamosios atsakomybės J. B. taikymo būtinumą ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, nenustatė ir J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pasak teismo, J. B. prisipažinimas nebuvo nuoširdus, nes ikiteisminio tyrimo metu jis neigė savo kaltę, o teisminio nagrinėjimo metu neigė važiavęs automobiliu didesnį atstumą. Apylinkės teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į J. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteistas; baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimą; galiojančių nuobaudų neturi; dirbantis; pripažino, kad vairavo transporto priemonę būdamas girtas), kad nėra J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vadovaudamasis BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, apylinkės teismas nusprendė skirti baudą ir nustatyti jos dydį artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

10. Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas nusprendė baudos dydį nustatyti ne mažesnį nei jis numatytas baudžiamajame įstatyme, tačiau jį nustatydamas vadovavosi nuo 2017 m. spalio 6 d. nebegaliojančia įstatymo redakcija, pagal kurią už nesunkų nusikaltimą buvo galima skirti nuo 1 iki 500 MGL dydžio baudą. Tuo tarpu pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančią redakciją už nesunkų nusikaltimą galima skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad bausmės dydis (40 MGL) skundžiamame nuosprendyje nustatytas netinkamai, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

11. Prokuroras skunde prašo paskirti J. B. 60 MGL dydžio (artimą minimaliam dydžiui) baudą. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į 12 punkte nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju bausmės tikslus padės įgyvendinti minimalaus dydžio, numatyto BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, bauda – 50 MGL (2 500 Eur). Ši išvada daroma įvertinus tai, kad J. B. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra jo atsakomybę lengvinančių, tačiau nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, J. B. kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 7 009 Eur vertės (be PVM) automobilio konfiskavimas (BK 72 straipsnis) ir uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis), kurios taip pat padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir taisomai veikti nuteistąjį. Teisėjų kolegijos nuomone, minimali bauda ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena taip pat yra turtinio pobūdžio, visiškai užtikrins baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 straipsnis) ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės – baudos paskyrimo.

J. B. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida VigelienėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė