Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Ž. S., V. R., J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodoma, kad R. S. mirė 2012 m. rugsėjo 9 d. Palikėjui nuosavybės teise priklausė AB SEB banko sąskaitoje esančios pensijų kaupimo lėšos. Po tėvo mirties palikimo paveldėtoja liko pareiškėja bei suinteresuoti asmenys. Paaiškino, jog po tėvo mirties palikimo priėmimo dokumentai nebuvo sutvarkyti ir tėvo turimas turtas nebuvo padalintas. Pareiškėjos tėvas nekilnojamojo turto neturėjo, tad pareiškėja galvojo, kad nereikia tvarkytis paveldėjimo dokumentų, kadangi nėra ką paveldėti. Teigė, jog po tėvo mirties gavo laišką iš AB SEB banko apie sąskaitoje esančius pinigus. Kreipėsi į banką, tačiau pareiškėjai paaiškino, kad pirmiausia ji turi susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir tik tada bankas galės suteikti prieigą prie sąskaitos. Pareiškėja nurodė, jog neturi teisinių žinių, nežinojo, koks yra palikimo priėmimo terminas ir, jog yra įstatymo nustatytas terminas bei šis praleistas. Taipogi nurodė, kad su broliu, seserimi ir motina nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių. Po tėvo mirties susidūrė su asmeninėmis problemomis, nežinojo, kur kreiptis teisinių paslaugų dėl nemokamos teisinės pagalbos, baiminosi didelių notaro išlaidų. Pareiškėja po 5 metų pakartotinai gavo laišką su priminimu apie AB SEB banke esančias lėšas. Dėl pakitusios pareiškėjos šeimyninės padėties, esant mažamečiams vaikams, o vėliau prasidėjus visuotinei pandemijai (Covid-19), pareiškėja neturėjo galimybės kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Po pandemijos galutinai nusprendė susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad po tėvo mirties buvo gavusi laišką iš banko, tačiau tuomet dėl streso, užgriuvusių rūpesčių dėl tėvo laidotuvių nesuprato to laiško esmės. Po penkerių metų vėl buvo gavusi laišką iš banko, kreipėsi į banką, kuris nurodė, kad terminas palikimui priimti praleistas ir reikės kreiptis į teismą, tačiau tuomet turėjo mažamečius vaikus, be to, neturėjo pinigų teisinei pagalbai ir paveldėjimo reikalai liko nesutvarkyti. Paaiškino, kad kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo nesikreipė, ji seserimi ir broliu bei motina ryšių visiškai nepalaiko. Pabrėžė, kad nežinojo apie įstatymo nustatytus terminus priimti palikimą.

Suinteresuoti asmenys Ž. S., V. R. ir J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą visiems pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas R. S. mirė 2012 m. rugsėjo 21d. Mirties vieta – Lietuva.

Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. S. sutuoktinė – J. S., vaikai – Ž. S., V. R., D. V.. R. S. mirė 2012 m. rugsėjo 21 d., mirė santuokoje.

Byloje pateiktas AB SEB banko laiškų kopijos. Laiškai adresuoti pareiškėjos tėvui R. S., kuriame nurodyta, kad R. S. yra sukaupęs pensiją (2016 m. pabaigoje – 1 260,66 Eur), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2022 m. liepos 25 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjas nebuvo registravęs jokių testamentų, dėl palikimo priėmimo (banko sąskaitoje esančių lėšų) į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė.

Nekilnojamojo turto registro išrašas ir išrašas iš valstybės įmonės „Registra“ patvirtina, kad mirusiojo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra registruota.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja paveldi su pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais (palikėjo sutuoktine, vaikais), tačiau praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo R. S. mirties. Terminas palikimui priimti po R. S. mirties baigėsi 2012 m. gruodžio 21 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti – paveldėti AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas (sukauptą pensiją) po tėvo R. S. mirties.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu, išklausius pareiškėjos paaiškinimus, spręstina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, suklydimo, nežinojimo. Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido dėl žmogiško apsirikimo, t. y. nežinojo, jog R. S. AB SEB banko sąskaitoje turėjo sukaupęs lėšų (pensiją), taip pat dėl asmeninių šeimyninių priežasčių, o vėliau, esant visuotinei pandemijai, neturėjo galimybės kreiptis į teisinės pagalbos, nežinojo apie įstatyme numatytus terminus. Taip pat svarbias priežastis sudaro ir tai, kad pareiškėja apie AB SEB banko sąskaitoje esančias lėšas sužinojo tik gavusi iš banko laiškus, kurių vienas iš jų pakartotinai pareiškėjos gautas po 5 metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėja elgtųsi nesąžiningai. Atvirkščiai, iš pareiškėjos paaiškinimų akivaizdu, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl teisės normų neišmanymo, žmogiško suklydimo, o pareiškėjai sužinojus teisės normų esmę ir pasekmes, ji aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių teises įgyvendinti kuo operatyviau. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimui prieštaravimų nepateikė kiti pirmos eilės įpėdiniai – pareiškėjos motina (palikėjo sutuoktinė) J. S., pareiškėjos sesuo V. R. bei brolis Ž. S..

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui po tėvo R. S. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, siekdama priimti palikimą po tėvo R. S. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. rugsėjo 21 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.