- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- eI2-6950-566/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00511-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- V. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-6950-566/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00511-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas nustatė: 1. Pareiškėjas V. I. pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 23S171730 dėl pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įrašymo į SIS. 2. Nurodo, jog pareiškėjas sužinojo apie tai, kad Lietuvos Respublika jo atžvilgiu yra priėmusi sprendimą dėl duomenų įrašymo į SIS. Pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. gavęs Sprendimą (jo išrašą), sužinojo, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad pateiktame Sprendimo išraše jokių argumentų ir motyvų dėl kokių priežasčių pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui pateikta nėra, todėl pareiškėjas negali tinkamai gintis nuo jam keliamų įtarimų dėl grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento Sprendimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui, jis nėra padaręs jokių nusikaltimų ar nusižengimų, įskaitant ir migracijos taisyklių pažeidimą. Nurodo, kad jis Lietuvoje niekada nėra buvęs, jis neužima jokių svarbių valstybinių pareigų Rusijos Federacijoje ir dirba privačioje bendrovėje teisininku bei konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis. 3. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atliko užsieniečių, dirbančių ar dirbusių Rusijos Federacijos privačioje karinėje kompanijoje „Wagner“ (toliau – ir PKK „Wagner“), keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD atsižvelgdamas į šiandieninę geopolitinę situaciją, vertina, kad buvusių ir esamų PKK „Wagner“ kovotojų (pareiškėjo) buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodo, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo darbą PKK „Wagner“). Nurodo, kad sprendimai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra specialūs sprendimai, kuriuos reglamentuoja specialūs teisės aktai – Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau ir - NAS taisyklės). Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Teismas konstatuoja: 4. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 23S171730 dėl pareiškėjui taikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įrašymo į SIS, teisėtumo ir pagrįstumo. 5. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Respublikos pilietis. Byloje pateikta VSD 2023 m. rugsėjo 20 d. Nr. 18-9885 pažyma, kurioje nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko užsieniečių dirbančių ar dirbusių Rusijos Federacijos privačioje karinėje kompanijoje „Wagner“ (toliau ir - PKK „Wagner“), keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD turimais duomenimis, PKK „Wagner“ buvo finansuojama Kremliaus ir naudojama stiprinant Rusijos Federacijos įtaką užsienio valstybėse. PKK „Wagner“ kovotojai, tarp kurių yra daug už kriminalinius nusikaltimus Rusijos Federacijoje nuteistų asmenų, atliko svarbų vaidmenį Rusijos Federacijai vykdant karinę agresiją Ukrainoje ir dalyvavo karo nusikaltimuose prieš okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus. VSD vertinimu, PKK „Wagner“ dislokacija Baltarusijos teritorijoje bei savininko J. P. žūtis didina pavienių incidentų ir provokacijų tikimybę Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija. Buvusiais ir esamais PKK „Wagner“ kovotojais gali naudotis Rusijos Federacijos ir artimiausios jos sąjungininkės Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, vykdydamos žvalgybos operacijas ar provokacijas prieš Lietuvos Respubliką ir kitas Vakarų valstybes. Atsižvelgiant į Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos praktiką, labai tikėtina, kad jos, užverbavusios buvusius ar esamus PKK „Wagner“ kovotojus, gali juos siųsti į Lietuvą ar kitas Vakarų valstybes, kad pastarieji, teisėtais būdais patekę į jų teritorijas, integruotųsi į jų visuomenes bei vykdytų žvalgybines užduotis. Kremliui vykdant represijas esamų ar buvusių PKK „Wagner“ narių atžvilgiu, grėsmę Lietuvos Respublikai gali kelti nuo persekiojimo Rusijos Federacijoje Vakarų valstybėse bandantys pasislėpti esami ir buvę PKK „Wagner“ kovotojai. Galimi jų veiksmai: ginkluoti incidentai pasienyje, įvairios provokacijos, neteisėtas sienos kirtimas bei bendradarbiavimas su asmenimis, organizuojančiais nelegalių migrantų gabenimą į Vakarus. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad buvusių ir esamų PKK „Wagner“ kovotojų (šiuo atveju V. I.) buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Todėl, VSD vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašė Migracijos departamento įtraukti V. I. į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 10 metų, kadangi PKK „Wagner“ kovotojai dislokuoti Baltarusijos Respublikoje kelia akivaizdžią ir realią grėsmę Lietuvos Respublikai, o jų maištas Rusijos Federacijoje tai patvirtina - maišto metu PKK „Wagner“ kovotojai sugebėjo perimti milijoninio Rusijos Federacijos miesto Rostovo prie Dono kontrolę, kuriame tuo metu buvo įsikūręs ir Rusijos Federacijos kariuomenės štabas, vadovavęs kariniams veiksmams Ukrainoje. VSD taip pat prašė, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies kaičiamas bei panaikinamas reglamentas Nr. 1987/2006, 24 straipsniu, minėtus asmenis (tame tarpe V. I.) 3 metų laikotarpiui įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. 6. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, 2023 m. rugsėjo 27 d. priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 23S171730, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų ir įvedė perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. 7. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis - apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai - vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, Valstybės saugumo departamentas, pateikdamas atsakovui 2023 m. rugsėjo 20 d. Nr. 18-9885 pažymą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui veikė savo kompetencijos ribose. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti Valstybės saugumo departamento išvadų. 8. Nacionalinio saugumo strategijoje 14 punkte pripažinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte konstatuota, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. 9. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje yra pažymėta, jog 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę. Tokia geopolitinė padėtis sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką bei aktyvų Aliaksandro Lukašenkos režimo dalyvavimą Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainos valstybę strategijoje. 10. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra išaiškinęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės ( 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų. 11. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis numato, kad, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. 12. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a papunktį, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. 13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) konstatuota, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė - pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Tačiau nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Teisėjų kolegijos nuomone, negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų - kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė praktikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010). 14. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis neįpareigoja valstybių priimti teisės aktus, detaliai apibrėžiančius elgesį, kuris gali suponuoti sprendimą išsiųsti asmenį iš šalies dėl nacionalinio saugumo; teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos; visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma; ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07). Taigi, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais (LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023). Ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) - ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (LVAT., 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartus administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023, LVAT 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023). 15. EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. 16. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi VSD pažymoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbą Rusijos Federacijos privačioje karinėje kompanijoje „Wagner“, jo galimą lojalumą Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Rusijos ir Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, buvusiais ir esamais PKK „Wagner“ kovotojais gali naudotis Rusijos Federacijos ir artimiausios jos sąjungininkės Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, vykdydamos žvalgybos operacijas ar provokacijas prieš Lietuvos Respubliką ir kitas Vakarų valstybes. Atsižvelgiant į Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos praktiką, labai tikėtina, kad jos, užverbavusios buvusius ar esamus PKK „Wagner“ kovotojus, gali juos siųsti į Lietuvą ar kitas Vakarų valstybes, kad pastarieji, teisėtais būdais patekę į jų teritorijas, integruotųsi į jų visuomenes bei vykdytų žvalgybines užduotis. Rusijai vykdant represijas esamų ar buvusių PKK „Wagner“ narių atžvilgiu, grėsmę Lietuvos Respublikai gali kelti nuo persekiojimo Rusijos Federacijoje Vakarų valstybėse bandantys pasislėpti esami ir buvę PKK „Wagner“ kovotojai. Galimi jų veiksmai: ginkluoti incidentai pasienyje, įvairios provokacijos, neteisėtas sienos kirtimas bei bendradarbiavimas su asmenimis, organizuojančiais nelegalių migrantų gabenimą į Vakarus. Taigi, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis gali būti išnaudotas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos ir Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos privačioje karinėje kompanijoje „Wagner“ objektyviai patvirtina pareiškėjo lojalumą nedraugiškoms Lietuvai Rusijos ir Baltarusijos Respublikoms bei sudaro grėsmę būti išnaudotam Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui. 17. Teismo vertinimu, VSD nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas sprendžia, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos privačioje karinėje kompanijoje „Wagner“, savaime nereiškia, kad grėsmė būti išnaudotam Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų ir kitų teisėsaugos tarnybų yra išnykusi. Aplinkybė, jog pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos privačioje karinėje kompanijoje „Wagner“ laikytina pakankamu įrodymu patvirtinti realumą ir akivaizdumą vertinant galimą grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą nepažeidė pusiausvyros tarp valstybės teisės uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti jį į SIS sąrašą bei pareiškėjo fundamentalių interesų. 18. Pažymėtina ir tai, jog sprendimai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra specialūs sprendimai, kuriuos reglamentuoja specialūs teisės aktai - Įstatymas ir NAS taisyklės. Pagal NAS taisyklių 12 punktą, Migracijos departamentas per 1 darbo dieną nuo išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, gavimo privalo įtraukti užsieniečio duomenis į Sąrašą. Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai dėl sprendimų motyvavimo turi būti taikomi atsižvelgiant į tą specifiką, kad siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumą, sprendimai dėl draudimo atvykti turi būti priimami itin operatyviai. Siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą ir kuo operatyviau įtraukti užsieniečio, keliančio grėsmę valstybės saugumui, duomenis į Sąrašą, sprendime naudojamas sutrumpinto sprendimo motyvavimo metodas. Detalesni sprendimo motyvai (neįslaptinti) atskleidžiami teisminio ginčo stadijoje - pareiškėjas turi galimybę dėl jų pasisakyti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas, susijusias su sprendimais uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažįstama, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti (LVAT 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014). 19. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, atitinka minėta teisinį reglamentavimą ir yra pagrįstas. Darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovo priimtą ginčijamą Sprendimą, nes pareiškėjui pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų ir jo duomenys įvesti į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas pilna apimtimi kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, nusprendžia: Pareiškėjo V. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą. Teisėjos Diana Butrimienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė