- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-2518-580/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinio atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. A., G. E., D. J., A. A., T. Š., A. V., R. A., G. N., V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 615,44 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį. Nurodė, kad:
2.1. ieškovas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo sieja su neteisėtais teisėjų (teismų) veiksmais, padarytais nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, kurioje Kauno apylinkės teismas 2019-06-21 ieškovo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėtas apkaltinamasis nuosprendis buvo peržiūrėtas apeliacine (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-6-593/2022) bei kasacine tvarka (baudžiamoji byla Nr. 2K-91-976/2023), taigi, yra įsiteisėjęs. Ieškovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu, todėl jokie procesinius sprendimus šioje byloje priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais;
2.2. atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys yra teisiškai ydingas, akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškovas neturi teisės prašyti teismo tokiu būdu ginti jo neva pažeistas teises. Sprendžiant, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali jam sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, darytina išvada, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad:
3.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovas aiškiai suformulavo savo ieškinio teisinį pagrindą ir dalyką, dėl ko nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme;
3.2. pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, t. y. dėl to, kad įsiteisėjus teismo procesiniams sprendimams, nebegalima įrodinėti neteisėtų teismo veiksmų, dėl ko, pasak teismo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bei priėmė aiškiai nepagrįstą nutartį, kas sudaro pagrindą ieškovo ieškinį priimti;
3.3. ieškovas žalos atlyginimo reikalavimus grindžia neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, kurioje ieškovui priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nors ieškovas pripažintas kaltu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, ieškinyje nurodyti teisėjų veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėti, todėl ieškinys nėra teisiškai ydingas, yra pagrįstas ir motyvuotas, o ieškovas turi teisę ginti pažeistas teises;
3.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskaitė ir nenagrinėjo apelianto ieškinio ir jo argumentų, ieškinio priedų (pvz., ieškovo V. J. 2022-08-31 kasacinio skundo argumentų ), kurie patvirtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai V. J. kasacinio skundo tyčia nenagrinėjo, o tik formaliai atrašė 2023-06-15 nutartimi. Teisėjai neteisėtai siekė, turėjo neteisėtą tikslą konfiskuoti ir konfiskavo ieškovo V. J. turtą dėl ieškinyje nurodytų neteisėtų FNTT pareigūnų, ??? prokurorų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojų, teisėjų veiksmų / neveikimo. Aplinkybė, kad 2019-06-21 apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 yra įsiteisėjęs nesudaro pagrindo teigti, jog procesinius sprendimus šioje byloje priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais;
3.5. ieškinio pagrindas, turinys, dalykas yra suformuluoti tinkamai, pirmosios instancijos teismas nenustatė trūkumų;
3.6. Panevėžio apylinkės teisme 2024-04-10 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-394-956/2024 patvirtina, kad pareikštas ieškinio reikalavimas ieškovui V. J. gali sukurti ir sukurs teisių ir pareigų – teismas priėmė ir nagrinėjo ieškovo ieškinį dėl neteisėtų tų pačių teisėjų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 – dėl kito epizodo. Kiti teisėjai civilinėj byloj Nr. 2-394- 956/2024 nustatė, kad procesinius įsiteisėjusius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai gali būti laikomi neteisėtais ir sukelti teisines pasekmes, todėl dėl neteisėtų baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 atliktų tų pačių teisėjų veiksmų / neveikimo ieškinys ir civilinėj byloj Nr. 2-22705- 1084-2025 yra priimtinas kaip nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;
3.7. ieškovas konkrečiai bei išsamiai nurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmus laiko neteisėtais (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja, kokias teisės normas jie pažeidžia), t. y. tinkamai suformulavo ieškinio faktinio pagrindą, jame detalizuotas teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga;
3.8. teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Taigi dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį;
3.9. pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas, padarė klaidingą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
4. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
6. Byloje nustatyta, kad apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu, todėl jokie procesinius sprendimus šioje byloje priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad nors nuosprendis ieškovo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 yra įsiteisėjęs, tačiau ieškinys grindžiamas neteisėtais teisėjų veiksmais, todėl jis gali būti nagrinėjamas teisme, o ieškovas turi teisę ginti pažeistas teises.
8. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį vien siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
11. Taigi, civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinis procesas pagal paduotą ieškinį negali būti pradedamas, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 615,44 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinyje ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, sieja žalą su neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, nurodo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos argumentus.
13. Taigi ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės.
14. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 pripažintas kaltu, o nuosprendis įsiteisėjęs, nepaneigia ieškovo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, jei jis mano, kad dėl neteisėtų teisėjų veiksmų jam atsirado žala.
15. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, o teismas – pareigą jį nagrinėti civilinio proceso tvarka, esant tinkamai įvykdytoms teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygoms. Susipažinus su ieškovo ieškiniu nustatyta, kad ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindimas), suformulavo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalykas) ir pateikė įrodymus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti įvertinta, ar ieškiniu nesiekiama pasinaudoti kaip priemone instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti, ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.