Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-07-03 · Civilinė byla Nr. e2VP-3049-223/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
e2VP-3049-223/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Atsakovas
Panevėžio Kūno kultūros, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
Trečiasis asmuo
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos, S. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
Ieškovas
S. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2VP-3049-223/2018
Pr. Nr.2-08-3-00429-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.23 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

Dalyvaujant atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro atstovui advokato padėjėjui L. S.,

Atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės tarybos atstovei A. R.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo pagal atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro pareiškimą civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims S. R., Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, įsakymų ir rašto panaikinimo, išmokų susijusių su darbo santykiais ir neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro atstovas reikalavimus palaiko iš dalies ir prašo išspręsti iš esmės prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo, įpareigojant S. K. sumokėti (grąžinti) Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui 14 875,91 Eur; priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad palaiko pareiškime nurodytas faktines aplinkybes dėl sprendimo vykdymo atgręžimo vadovaujantis CPK 761 straipsnio nuostatomis. Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo nutarčiai, kuriuo ieškovo S. K. ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir jo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu ir priteista piniginė kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, S. K. kreipėsi į antstolį ir Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras išmokėjo S. K. pagal du pavedimus viso 14 875,91 Eur ir VMI prie LR FM pervedė 87,06 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų. Be to, atskiru pavedimu buvo pervesta VMI prie LR FM 2 240 Eur gyventojų pajamų mokesčio už S. K. išmokėtas sumas. Prašymą palaiko iš dalies todėl, kad į iš S. K. priteistinas grąžinti sumas pateiktame pareiškime dar buvo įskaičiuota 87,06 Eur, kurios faktiškai, kaip bylinėjimosi išlaidos buvo pervestos VMI prie LR FM, todėl šią suma mažina grąžintinos iš S. K. sumos dydį.

Atsiliepimas

Atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Panevėžio miesto tarybos atstovė su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad argumentai dėl prašymo pagrįstumo yra nurodyti pateiktuose 2018-03-09 atsiliepimuose. Šiuos argumentus pilnai palaiko.

Pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad CPK 760 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad panaikinus jau įvykdytą teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą atmesti ieškinį arba nutraukti bylą arba palikti ieškinį nenagrinėtu, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Kadangi sprendimas, kurio pagrindui ieškovui S. K. buvo išmokėtos piniginės sumos, buvo panaikintas, tai atsakovas įgijo teisę paduodi teismui pareiškimą dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Ieškovas S. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas laiku ir tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo ir prašymų negauta.

Tretysis asmuo S. R. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo ir prašymų negauta.

Trečiojo asmens VMI prie LR FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas. Gautas prašymas nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas S. K. pareiškė ieškinį atsakovams Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims S. R., Panevėžio miesto savivaldybės tarybai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, įsakymų ir rašto panaikinimo, išmokų susijusių su darbo santykiais ir neturtinės žalos priteisimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr.e2-1315-223/2016) ieškovo S. K. ieškinys buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu (civilinė byla Nr.e2A-135-440/2017) ieškovo S. K. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1315-223/2016 panaikintas ir priimtas naujas sprendimas: ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti S. K. atleidimą iš darbo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centre pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu; panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. P-127 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su S. K.“ dėl jo atleidimo nuo 2015 m. lapkričio 9 d., nukeliant atleidimo datą į 2016 m. sausio 5 d. (pasibaigus įspėjimo terminui), grąžinti S. K. į darbą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centre direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigoms atlikti; pripažinti neteisėta ir panaikinti 2015-10-08 Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. V-98 „Dėl įstaigos struktūros pakeitimo ir pareigybių panaikinimo“ dalyje dėl direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų panaikinimo, priteisti ieškovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ,iš atsakovės Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro, į.k. 3000365119, už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-01-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 2017-04-20 14934,09 Eur (keturiolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt keturis eurus) ir po 45, 67 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 67 centus ) vidutinį dienos darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-04-21 iki sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro, į.k. 3000365119, 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos; priteisti S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro, į.k. 3000365119, 1800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) apeliacinės instancijos teisme; priteisti iš atsakovės Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro , į.k. 3000365119, 71 Eur ( septyniasdešimt vieną eurą ) žyminio mokesčio ir 16,06 Eur ( šešiolika eurų 6 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Lietuvos Aukščiausio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr.e3K-3-477-1075/2017) Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr.e2A-122-883/2017) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas buvo pakeistas ir sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu, panaikinta ir byla šioje dalyje nutraukta; kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Iš 2017 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymo Nr.455 matyti, kad Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras S. K. pervedė 11 349,91 Eur. Iš 2017 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1489 matyti, kad Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras S. K. pervedė 3526 Eur. Iš Taigi, Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras viso S. K. pervedė 14 875,91 Eur. Iš 2017 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 0539 matyti, kad Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 87,06 Eur (įmokos kodas nurodytas 5660). Iš 2018-01-19 mokėjimo nurodymo matyti, kad Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 2 240,11 Eur (įmokos kodas 1311). Taigi, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą, Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 87,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2 240,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, viso 2 327,17 Eur.

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei panaikintu teismo sprendimu. Sprendimų įvykdymo atgręžimas reglamentuojamas CPK 760–762 straipsniuose. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

Kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Taigi, kai pareiškėjas, pasinaudodamas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, siekia susigrąžinti darbuotojui išmokėtas sumas bylose, kylančiose iš darbo teisinių santykių, visų pirma turi reikšmės aplinkybės, iš kurių galima spręsti, ar teismo sprendimu buvo priteistas/išmokėtas darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos, ar priteisto darbo užmokesčio gavėjas – darbuotojas – veikė sąžiningai, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Šias aplinkybes privalo įrodyti atgręžti sprendimo įvykdymą siekiantis pareiškėjas.

Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimas nėra ribojamas tais atvejais, kai darbuotojui iš darbdavio buvo priteistos ir išieškotos išmokos, kurios nepriskirtinos nei darbo užmokesčiui, nei jam prilygtinoms išmokoms, taip pat tais atvejais, kai nors priteistos ir išieškotos išmokos priskirtinos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, tačiau darbdavys įrodo, kad darbuotojas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų ir tai lėmė teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas, priėmimą.

Kaip matyti nagrinėjamoje byloje atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro teisinis prievolės išmokų ieškovui S. K. atsiradimo pagrindas buvo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas (civilinė byla Nr.e2A-135-440/2017) pripažinti darbuotojo (S. K.) atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinus ieškovą S. K. į darbą iš atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tuo pagrindu ieškovui S. K. iš atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro buvo priteista 14 934,09 Eur vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 2017-04-20 (skaičiuojant už 327 d. d.) ir 45,67 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-04-21 iki sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr.e3K-3-477-1075/2017) Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr.e2A-122-883/2017) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas buvo pakeistas ir sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu, panaikinti ir byla šioje dalyje nutraukta; kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Taigi, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, likus dalyje galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimui, kuriuo ieškovo S. K. ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo buvo atmestas, nagrinėjamoje byloje atsakovas Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras kelia reikalavimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.

Taigi, esminis teisės klausimas šioje byloje ar išmoka – vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką – yra darbo užmokesčiui prilyginta išmoka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl šios išmokos priteisimo, yra ne kartą konstatavęs, kad tokia išmoka yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui, jos tikslas – kompensuoti darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartyje ( civilinė byla Nr. 3K-3-327/2014) pasisakant dėl CPK 762 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimo, išaiškinta, kad pagal DK 186 straipsnio 1 dalį (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926 įstatymo Darbo kodekso redakcija galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2017-07-01) darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, pagal 2 dalį – darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą; DK 141 straipsnio 3 dalyje (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926 įstatymo Darbo kodekso redakcija galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2017-07-01) įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo. Pagal naujojo DK ( įsigal. nuo 2017-07-01 , 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymas Nr.XII-2603) 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, pagal 2 dalį – darbo užmokestį sudaro : bazinis( tarifinis) darbo užmokestis( valandinis atlygis arba mėnesinė alga), papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Taigi, tiek pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso, tiek pagal 2002 metų Darbo kodekso nuostatas, pagrindinis darbo užmokesčio požymis yra tai, kad jis mokamas už atliktą darbą pagal jo kiekį ir kokybę. Minėtoje LAT nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad DK (2002 metų DK) 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Šiuo metu galiojančio DK 218 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, tiek anksčiau galiojęs 2002 m. DK, tiek nuo 2017-07-01 įsigaliojęs ir šiuo metu galiojantis DK iš esmės vienodai formuluoja darbo užmokesčio sąvoką- tai užmokestis už darbuotojo atliktą darbą pagal jo kiekį ir kokybę, o vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką- tai darbo ginčus nagrinėjančio organo sankcija darbdaviui konstatavus, kad darbuotojo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra numatytas DK IV dalies „Darbo ginčai“ II skyriuje „Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimas“, o ne DK II dalies X skyriuje „Darbo užmokestis. Iš esmės analogiškos nuostatos yra ir Lietuvos Aukščiausio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje Nr.3K-3-278-701/2016).

Tokiu būdu, remiantis išdėstytais argumentais, įvertinus DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatytos išmokos – vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką – mokėjimo teisinį pagrindą, paskirtį, tai, kad teisė į šią išmoką nėra įgyjama už darbą, konstatuotina, jog ieškovui S. K. išmokėta išmoka už priverstinės pravaikštos laiką pagal savo pobūdį kvalifikuotina kaip išmoka, kuri nėra prilyginta darbo užmokesčiui, todėl yra pagrindas ieškovo S. K. atžvilgiu taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ( CPK 760-762 straipsnis) ir iš ieškovo S. K. atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro naudai priteistina 14 875,91 Eur (11 349,91 Eur + 3526 Eur).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, išmokėdamas ieškovui priteistą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmoką, dėl kurios grąžinimo sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindu sprendžiama šioje byloje, realiai ieškovui išmokėjo (pervedė į ieškovo sąskaitą banke) 14 875,91 Eur, o 2 240,11 Eur sumą, kadangi yra mokesčius išskaičiuojantis asmuo, sumokėjo kaip gyventojų pajamų mokestį . Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro atstovas privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nebuvo.

Tais atvejais, kai panaikinus jau įvykdytą teismo sprendimą darbo byloje sprendimo įvykdymas atgręžiamas, teisę susigrąžinti sumokėtus mokesčius nuo sumos, kuriai taikomas įvykdymo atgręžimas, turi darbdavys. Norėdamas susigrąžinti į biudžetą sumokėtą GPM, darbdavys turi tikslinti atitinkamai to mėnesio, kurį darbuotojui buvo išmokėta suma, dėl kurios taikomas įvykdymo atgręžimas, deklaraciją (deklaracijos forma FR0572). Deklaracija tikslinama remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 80 straipsniu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymo VA-123 redakcija patvirtintų Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos FR0572A, FR0572U priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių 79 punktu. Patikslinus deklaraciją susidarys su GPM susijusi permoka, kurią, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio nuostatomis, darbdavys galės susigrąžinti iš valstybės biudžeto.

Tokiu būdu atsakovui Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui pripažintina teisė įstatymų nustatyta tvarka susigražinti gyventojų pajamų mokestį nuo sumos, kuriai taikomas vykdymo atgręžimas, t. y, susigrąžintina 2240,11 Eur. Taip pat atsakovui Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui pripažintina teisė susigrąžinti 87,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašymą patenkinus, iš ieškovo S. K. priteistinos atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro patirtos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei: išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleistas tik nuo žyminio mokesčio, CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 291-292 straipsniais, 761 straipsniu teismas

nutaria:

Atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro prašymą atgręžti teismo sprendimo įvykdymą tenkinti iš dalies.

Atgręžti įvykdytą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą (civilinė byla Nr.e2A-135-440/2017) dėl 14 875,91 Eur (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 91 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo iš atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro, į. k. 3000365119, ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 14 875,91 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 91 ct) atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro, į. k. 3000365119, naudai.

Atsakovui Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui, į. k. 3000365119, pripažinti teisę įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti sumokėtus mokesčius nuo sumos, kuriai taikomas įvykdymo atgręžimas, t. y. 2 240,11 Eur ( du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų 11 ct) gyventojų pajamų mokestį (2018-01-19 mokėjimo nurodymas Nr.0037), 87,06 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų ( 2017-05-11 mokėjimo nurodymas Nr.0539).

Priteisti iš S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 EUR (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro, kodas 3000365119, naudai ir 7,60 EUR ( septynis eurus 60 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 (kvitą būtina pateikti teismui).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė