Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti mokytoja (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

- 2024 m. gegužės 26 d. Kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės 26 d. eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, ties Totorinės kaimu esančioje nereguliuojamoje „kryžiaus“ formos sankryžoje, kurioje Jašiūnų gatvės kelias su asfaltuota danga (tuo pačiu – magistralinis kelias Nr. A15 „Vilnius – Lyda”) susikerta su Rudaminos ir Miško gatvių keliais su žvyro danga. Iki sankryžos ir už jos besitęsiantis Jašiūnų gatvės kelias, žiūrint nuo Vilniaus miesto pusės (t. y. nustatyta R. S. važiavimo kryptis įvykio metu), su Rudaminos gatvės keliu kertasi kairiuoju kraštu. Rudaminos gatvės kelyje prieš sankryžą įrengtas Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 („Duoti kelią”), nurodantis, kad Rudaminos gatvės kelias sankryžoje yra šalutinis. Jašiūnų gatvės kelias ties įvykio vieta tiesus, jį sudaro dvi eismo juostos, t. y. yra po vieną juostą, skirtą judėti kiekviena iš eismo krypčių. Eismo įvykio metu R. S. vairuotas automobilis „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo Jašiūnų gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti Vilniaus miesto kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu - apie 3 metrų atstumu už gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos (žiūrint nuo Vilniaus miesto pusės, t. y. nustatyta R. S. važiavimo kryptimi įvykio metu). Automobilis stovėjo skersai kelio išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi kairiajame kelkraštyje (žiūrint nuo Vilniaus miesto pusės), t. y. iš dalies išvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų. Eismo įvykio metu V. J. vairuotas automobilis „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Rudaminos gatvės kelyje, prie pat važiuojamųjų dalių sankirtos. Automobilio galinė dalis buvo nukreipta sankirtos kryptimi. Tarp transporto priemonių buvo apie 8 metrų atstumas. Automobiliai buvo apgadinti. Pagrindiniai automobilio „Opel Astra" apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje, o automobilio „VW Touran” - jo kairiojo šono priekinėje dalyje (ties sparnu/ratu). Važiuojamųjų dalių sankirtos ribose, ant kelio dangos, buvo rasta apgadintų transporto priemonių detalių šukių ir nuolaužų (1 t., b. l. 17-39; 40–48; 50-57).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią” nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuojamu automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neatsargi, vairuojamu automobiliu iš Rudaminos gatvės įvažiavo į nelygiareikšmių kelių sankryžą ir važiuodama ja tiesiai sudarydama kliūtį nedavė kelio jai iš dešinės pusės pagrindiniu keliu laikoma Jašiūnų gatve nuo Vilniaus miesto pusės važiavusiam R. S. vairuotam automobiliui „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, dėl patirtų sužalojimų automobilio ,,Opel Astra" nepilnamečiui keleiviui D. D. D. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kitai automobilio ,,Opel Astra" keleivei A. V. ir automobilio „VW Touran” vairuotojai R. S. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus.

Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose, kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta, davė parodymus, paaiškino įvykio aplinkybes. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasi jai suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek šios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajai. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajai neskiriant aptartų baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. pateikė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino ir pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 8 800 eurų neturtinei žalai atlyginti. Savo patikslintame civiliniame ieškinyje R. S. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą ir diskomfortą, 10-čiai dienų jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Iki šiol dėl įvykusio eismo įvykio patiria neigiamus išgyvenimus, kadangi baiminasi pati vairuoti, o kurį laiką neigiamas emocijas ir stresą kėlė net sėdėjimas automobilyje keleivio vietoje, dėl baimės vairuoti jaučiasi priklausoma nuo kitų asmenų ir ne tokia savarankiška. Kaip nurodo R. S., po eismo įvykio ji skundėsi skausmu viršutiniame žandikaulyje, buvo sunku kramtyti, tačiau dėl šio sužalojimo specialistė pateiktoje išvadoje dėl sužalojimo masto nustatymo nepasisakė, o ir padaryto sužalojimo nevertino. Dėl šio sužalojimo jai buvo sudarytas gydymo planas, atlikta eilė procedūrų. Dėl viršutinio žandikaulio sužalojimo gydymas tęsiamas iki šiol, vis dar jaučia diskomfortą, ilgą laiką buvo nepatogu kramtyti maistą, negali valgyti kai kurių maisto produktų, o tai neabejotinai sukėlė ir kelia nepatogumus tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbe. Atliekant gydymą turėjo iškęsti visą eilę procedūrų, tame tarpe ir operaciją, vartojo antibiotikus, periodiškai lankėsi pas odontologę, buvo stebima ar organizmas neatmeta implantų, ar nepasireiškia įvairių kitų sveikatos sutrikimų. Be to, sužalojimas padarytas veido srityje, kas taip pat, jos nuomone, turėtų būti atitinkamai įvertinama. Kadangi bet kuriuo atveju, diskomfortas veido srityje gali itin stipriai paveikti ir žmogaus psichologinę būseną, nuolatinis galvojimas kaip atrodai, ar kiti pastebi pokyčius tavo veide, ar girdi pasikeitusią kalbą, kelia nuolatinį stresą, ypač žmogui, kuris savo darbe turi daug kalbėti, o anksčiau nuolat šypsodavosi. Patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai, jos vertinimu, nekelia abejonių, kad buvo padaryta neturinė žala, kurią vertina 10 000 Eur suma. Po eismo įvykio, kreipėsi į nurodomą draudimo bendrovę su reikalavimu dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ padarytą neturtinę žalą įvertino vos 1200 Eur suma, todėl mano, kad padarytos neturtinės žalos dydis turi būti nustatytas šioje byloje, kad padaryta neturtinė žala būtų atlyginta sąžiningai. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė neturtinei žalai atlyginti išmokėjo 1200 Eur, prašė teismo iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 8800 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui (2 t., 157–160).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. savo civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad dėl viršutinio žandikaulio ir dantų sužalojimo patyrė itin didelius nepatogumus, ilgą gydymą, kuris vis dar tęsiamas. Tvirtino, kad iškart po įvykio pradėjo judėti dantys, burnoje jautė dantų skeveldras ir dantų gydymas buvo būtinas. Jeigu ne įvykis, dantų būtų nereikėję tvarkyti. Tačiau pažymėjo, kad jau yra pavargusi nuo paties proceso ir neprieštaraus jeigu teismas sumažins priteistinos neturtinės žalos sumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teisme buvo gautas civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atsiliepimas į nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino viso 14 635,94 patirtos žalos, iš kurios 1200 Eur neturtinės žalos. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino pati nukentėjusioji R. S.. Civilinis atsakovas pateiktame atsiliepime teigė, kad remiantis eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 12 punktu, atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintomis ,,Rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės. Civilinis atsakovas nurodo, kad įvertinus tai, jog po eismo įvykio R. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas taip pat įvertinus teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, apskaičiavo 1200 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Nors nukentėjusioji savo neturtinę žalą vertina 10000 Eur suma, tačiau civilinis atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad tokios sumos paprastai teismų priteisiamos už eismo įvykio metu patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą bei nepataisomus ir ilgalaikius padarinius, dėl kurių nustatomas pilnai ar iš dalies prarastas darbingumas, o šiuo atveju nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jai paskaičiuota neturtinės žalos suma yra adekvati ir pilnai atitinka teismų praktiką, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl prašė civilinį ieškinį atmesti.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pasisakydama dėl patirtos neturtinės žalos akcentavo, kad dėl eismo įvykio jai buvo sužalotas viršutinis žandikaulis, išjudėjo protezuoti dantys, skilo „tiltas“, dėl ko teko patirti ilgą dantų gydymą, kuris buvo itin nemalonus, užsitęsęs ir iki šiol nebaigtas, o jei ne eismo įvykis, to daryti nebūtų prireikę, nes iki įvykio jos dantys buvo sveiki. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes kaip liudytojos buvo apklaustos gydytojos odontologės: U. A. ir E. Š.. Gydytoja odontologė U. A., kuri, kaip matyti iš byloje patekto Odontologo įrašo (2 t., b. l. 165) R. S. apsiūrėjo 2024 m. gegužės 29 d. (praėjus trims dienoms po aptariamo eismo įvykio), paaiškino, kad eismo įvykis galėjo paintensyvinti dantų tilto judėjimą, tačiau kategoriškai teigė, jog įvykis neįtakojo tilto gedimo, nes iš atliktos kompiuterinės rentgeno nuotraukos buvo matyti didelis išgedimas, ko gydytoja nesieja su eismo įvykiu. Liudytoja apklausta gydytoja odontologė E. Š. pacientę R. S. apžiūrėjo 2024 m. lapkričio 20 d. Paaiškino, kad buvo nustatyti daugybiniai dantų pažeidimai, kurie galėjo atsirasti ir prieš traumą, ir po traumos, bei teigė, kad galima nuspėti, kad protezuotų dantų tilto išjudėjimas įvyko dėl traumos, o judėjimas buvo, nes šaknys išlūžusios. Pažymėjo kad tas išlūžimas galėjo ir anksčiau atsirasti, bet tą išlūžimą paskatinti galėjo ir trauma.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju įvertinus byloje pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 1668/2024(01), matyti, kad R. S. eismo įvykio metu patirti sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 135,136). Teismas neturi pagrindo šia išvada abejoti. Be to teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos gydytojos odontologės nurodė, kad eismo įvykis nors ir galėjo turėti įtakos, tačiau pasak iškart po įvykio R. S. apžiūrėjusios gydytojos U. A., pagrindė priežastis, dėl ko buvo būtina keisti protezuotų dantų tiltą, buvo pacientės dantų, ant kurių pritvirtintas protezas, labai stiprus išgedimas. Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą mano, kad visi neigiami R. S. išgyvenimai, patirti dėl dantų gydymo, nelaikytini kaltinamosios veiksmų – sukelto eismo įvykio pasekme, t.y. priežastiniu ryšiu nesusiję su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, todėl sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas šių civilinės ieškovės argumentų nevertina.

Kaip teisingai savo atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė civilinis atsakovas, siekiant nustatyti neturtinės žalos dydį, kuri atsirado dėl eismo įvykio, būtina vadovautis jau minėtomis Rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Šių Rekomendacijų 4.1 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas neturtinės žalos dydis esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui yra iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). 2024 metų gegužės mėnesį MMA buvo 924 Eur. Teismas be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.). Tačiau labai svarbu pažymėti, kad šiuo atveju R. S. buvo nustatytas ne nesunkus, o nežymus sveikatos sužalojimas. Vienas esminių BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių yra padariniai, o būtent kai asmuo pažeidžia KET ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvyksta eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata. Todėl teismo vertinimu labai svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju R. S. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o jos reikalaujama neturtinė žala stipriai viršija teismų praktikoje paprastai net ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tokio pobūdžio bylose priteisiamą maksimalų neturtinės žalos dydį.

Remiantis paminėtu, darytina išvada, kad civilinio atsakovo sumokėta suma yra teisinga, proporcinga ir tinkama satisfakcija patirtiems išgyvenimams atlyginti. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimui be nusikalstamos veikos pasekmių svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, ji nebuvo apsvaigusi, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, formuojama teismų praktika sudaro pagrindą pripažinti, kad civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, teismų praktiką ir adekvati nukentėjusiai sukeltoms neigiamoms pasekmėms. Atsižvelgiant į nustatytą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. civilinis ieškinys atmestinas.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. S. taip pat prašė jos naudai iš kaltinamosios V. J. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. R. S. atstovė advokatė Vaida Genaitytė 2025-08-08 bei 2025-08-29 pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo su priedais. Iš šių prašymų ir jų priedų matyti, kad reikalaujama iš kaltinamosios priteisti 1334,38 Eur R. S. patirtų atstovavimo išlaidų, kadangi kaip nurodoma, kaltinamoji V. J. jau yra atlyginusi 1709,73 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nukentėjusiajai. Sakydama baigiamąją kalbą nukentėjusiosios R. S. atstovė advokatė šį prašymą palaikė ir prašė iš kaltinamosios priteisti dar 1334,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu kaltinamosios gynėjas savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad kaltinamoji jau yra atlyginusi nukentėjusiajai R. S. 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jei teismas nuspręs, neprieštarauja atlyginti ir likusią sumą, tačiau prašė teismo mažinti atstovavimo išlaidas, nes nukentėjusiosios atstovės advokatės kelti klausimai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo prailgino bylos nagrinėjimą ir, jo nuomone, buvo ne savalaikiai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau ir – Rekomendacijos), 4 punkte numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), nagrinėjamu atveju tai 2337,7 Eur. Baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkčiuose.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, taip pat tai, kad byloje pilnas įrodymų tyrimas buvo atliktas būtent pačios nukentėjusiosios R. S. ir jos atstovės advokatės iniciatyva, siekiant perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į sunkesnę, bei siekiant pagrįsti itin didelę reikalaujamą neturtinę žalą, kuri iš esmės buvo grindžiama sveikatos problemomis, o būtent dantų gydymu, darytina išvada, kad šios aplinkybės nepasitvirtino. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dantų gydymas (protezavimas) nėra priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, dantų atstatymas implantais buvo reikalingas dėl to, kad po buvusiu tiltu nustatyti stiprūs dantų šaknų išgedimai, kas teismo vertinimu, neabejotinai buvo žinoma pačiai nukentėjusiajai. Todėl teismas daro išvadą, kad pilnas įrodymų tyrimas ir didesnis posėdžių skaičius įvyko dėl žinomai nepagrįstų nukentėjusiosios ir jos atstovės advokatės reikalavimų. Be to teismas pažymi, kad kaltinamoji savo iniciatyva jau yra atlyginusi nukentėjusiajai R. S. dalį, 1709,73 Eur, jos patirtų išlaidų. Įvertinus tai, kas paminėta, iš kaltinamosios V. J. priteistinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. išlaidos mažintinos ir priteistina 300 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

V. J. padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti V. J. pagal laidavimą laiduotojos N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį dėl 8800,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios V. J. nukentėjusiajai R. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų, patirtų atstovės advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. J. ir laiduotojai N. J., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.