Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. lapkričio 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir Lietuvos valstybė yra 0,1772 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Jai priklauso 222/1772 sklypo dalys, Lietuvos valstybei – 1550/1772 dalys, kurių naudotojai yra kiti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra pirmame aukšte, namas pastatytas 1966 m., jame nebuvo vandentiekio, vonios, tualetas kiemo pastate. Ieškovė butą rekonstravo pagal parengtą projektą, t. y. įėjimo į butą duris iš namo laiptinės išmontavo ir užmūrijo, iš buvusio koridoriaus ir sandėliuko įrengė dušą bei tualetą, kitos vietos šioms patalpoms įrengti bute nebuvo. Ieškovė taip pat įrengė kanalizaciją ir biologinį nuotėkų valymo įrenginį. Vakarinėje namo sienoje, vietoje virtuvės lango įsirengė atskirą įėjimą, kurio atstumas nuo žemės iki durų slenksčio apie 50 cm. Sklypo naudojimosi tvarka nustatyta Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-102-292/2017, tvarkoje numatyta, kad ieškovė ir Lietuvos valstybė bendrai naudojasi 137,84 kv. m žemės sklypu, plane pažymėtu „D“ simboliu, bendrai naudojamoje žemėje, ieškovei priskiriama 17,23 kv. m žemės sklypo dalis, Lietuvos valstybei – 120,61 kv. m žemės sklypo dalis, kurios naudotojai yra daugiabučio namo gyventojai. Naudojimosi tvarkos plane ieškovės naudojama žemė pažymėta „A-171 m²“, už jos yra bendro naudojimo 1 m pločio žemės juosta ir vėl ieškovės naudojama žemė pažymėta „B-25,39 m²“ – tai buto vieta. Prie vakarinės namo sienos, 1 m pločio bendro naudojimo žemėje ieškovė įrengė stoginę su panduso, aikštelės ir laiptelių konstrukcija. Ginčijamajame privalomajame nurodyme statinys apibūdinamas, kaip statinys – 2,50 m ilgio, 1,24 m pločio, 2,94 m aukščio su mediniu pandusu ir laiptais žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Prie atskiro įėjimo į butą projekte buvo numatyta įrengti stoginę, apsaugant buto lauko duris nuo plakamo lietaus ir vėjo, todėl šiam tikslui savo žemėje ieškovė pasistatė atramas stoginei, o bendro naudojimo 1 m pločio žemėje įrengė aikštelę įėjimui į butą, nes aukštis nuo žemės iki durų slenksčio apie 50 cm. Užeiti ant aikštelės įrengė pandusą, kitoje aikštelės pusėje, nulipti nuo aikštelės įrengė laiptelius. Norėdama privatumo, aikštelės gale ties laipteliais ieškovė įrengė duris, kurias užrakino, kad namo gyventojai nevaikščiotų, nešiukšlintų, nes praėjimą iki ūkinių pastatų jie turi iš rytinės namo pusės. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) 2018 ir 2019 m. ieškovę nubaudė administracine tvarka už žemės naudojimo pažeidimus, paskyrė baudas. Ieškovė 2020 m. sausio 28 d. gavo Inspekcijos 2019 m. lapkričio 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis nugriauti ginčo statinį ir sutvarkyti statybvietę, nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2020 m. kovo 27 d. Ieškovė teigė, kad buto remontą atliko pagal atskiro įėjimo į butą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengimo projektą. Baigus buto remontą, buvo atlikti buto kadastriniai matavimai, plane rodomos bendra dušo ir tualeto patalpa, indeksas 2-3 (7,24 m3), dėl kurių įrengimo pasinaikino įėjimas iš namo laiptinės į butą. Šiame plane yra įėjimo į butą (lauko) durys ir ginčo statinio vieta. Buto remonto užbaigimą deklaravo 2018 m. vasario 9 d. ir ją įregistravo registre Nr. (duomenys neskelbtini). Matininkės J. Š. 2018 m. balandžio 23 d. parengtas žemės sklypo planas buvo pateiktas NŽT, specialistai kadastro bylos ginčo žemės sklypo plane M 1:500 sklypo plotas 1772 m² pasirašė elektroniniais parašais. Kadastro byla suderinta bei vedėjos 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinti žemės sklypo kadastriniai duomenys, nustatyti pagal S. K. firmos „Korika“ matininkės J. Š., 2018 m. balandžio 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri tapo neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Specialistams patikrinus matininkės parengtą žemės sklypo planą, kuriame yra ir ginčo statinys-stoginė su pandusu, aikštele bei laipteliais, planą skyriaus vedėjai suderinus ir skyriaus vedėjos sprendimu patvirtinus kadastro duomenis bei planą, kurį vėliau pažymėjus kadastro žemėlapyje, stoginė su praėjimo konstrukcija buvo galutinai įteisinta. Po žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo, Inspekcija ir toliau atliko tikrinimus bei kėlė reikalavimus demontuoti stoginę, pandusą, aikštelę ir laiptelius. Tačiau ieškovė šito padaryti negali, nes negalės patekti į savo butą.

Šalies argumentai

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė šiuo atveju siekia įteisinti savavališkai ant valstybinės žemės ir kitų gyventojų nuolat naudojamos žemės sklypo dalies pastatytą ginčo statinį. Ieškovė ieškinio reikalavimo nepagrindžia nei teisiškai, nei faktinėmis aplinkybėmis. Statiniai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atitinkamomis dalimis nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo tretiesiems asmenims, tame tarpe ir J. P.. Ieškovė pastatė statinį su pandusu ir laipteliais, kurio statybai reikalingas žemės sklypo bendraturčio, t. y. NŽT sutikimas, kurio ieškovė iki šiol nėra pateikusi atsakovei. Ieškovė subjektyviai nurodo, jog remonto užbaigimą 2018 m. vasario 9 d. deklaravo ir 2018 m. liepos 23 d. įregistravo. Ginčo atveju buvo atlikti buto ir sklypo kadastriniai matavimai. Ieškovės nurodytoje deklaracijoje nurodyta, kad paprastojo remonto darbai atlikti bute, neminint naujai pastatyto statinio. Byloje pateiktuose VĮ Registrų centro išrašuose įregistruoto medinio statinio su pandusu ir laipteliais nei deklaracijos, nei kitu pagrindu nėra. Ieškovė nurodo išgalvotas aplinkybes, kurių nepatvirtina jokiais įrodymais. Tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog buvo susitarta dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos, ieškovės, kaip statytojos, neatleidžia nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant. Daugiabučio namo gyventojai neturi galimybės patekti į bendro naudojimo patalpas – garažą, ūkinius pastatus, lauko tualetą, prieiti prie šulinio, nes ginčo statinį ieškovė pastatė tiesiai ant vienintelio galimo praėjimo. Byloje pateikti duomenys, kad NŽT ieškovei yra surašiusi ne vieną administracinių nusižengimų protokolą, patvirtina, kad bendrasavininkas nesutinka dėl medinio statinio su pandusu ir laipteliais statybos. Atsakovas, veikiant nustatytų funkcijų bei įgaliojimų ribose, teisėtai ir pagrįstai ieškovei surašė privalomąjį nurodymą, kurį ieškovė privalo vykdyti. Ieškovė ieškinyje nenurodė nei vienos teisės normos, kuri būtų pažeista surašant ginčijamą privalomąjį nurodymą.

7. Trečiasis asmuo D. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis bute gyvena tik vasarą, tačiau iš kitų namo gyventojų keturi priklauso rizikos grupei, kurie vaikšto su lazdomis, tuo tarpu praėjimas pandusu nepatogus, būna slidus, juo pavojinga vaikščioti. Dvi namo gyventojos per ginčo pandusą eina į ūkinius pastatus, šalia kurių yra ir lauko tualetai. Eiti per kitą namo pusę yra gerokai toliau, jo mama, eidama aplinkui, buvo nukritusi.

14. Apeliaciniu skundu O. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagal nustatytą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovė su Lietuvos Respublika bendrai naudojasi 137,84 kv. m ploto sklypo žeme (plane pažymėta „D“ simboliu). Valstybės žemės dalimi naudojasi 7-ių butų savininkai ir jų šeimos, neturintys jokios žemės dalies nuosavybės. Bendrai naudojamoje žemėje, apeliantės žemės yra 17,23 kv. m, kuri yra 1 m. pločio su kiek platesniais, kai kuriuose vietose, išgrįstais takais, esančiais iš vienos ir kitos namo pusių. Faktiškai bendro naudojimo žemė yra nustatyta tik dėl ieškovės, ji bendros dalinės nuosavybės su valstybe sklype gali vaikščioti tik bendro naudojimo žeme – takais „D“. Kiti namo gyventojai valstybine žeme naudojasi bet kurioje vietoje. Ginčo statinys yra bendro naudojimo žemėje „D“ – namo šiaurės vakarų pusėje. Prie jos betarpiškai yra apeliantės individualaus naudojimo žemė.

1.2. Ieškovė 2017 m. atliko įgyto buto, pagal statybos ir sanitarinius higieninius reikalavimus, rekonstrukciją pagal projektą, kuriame buvo numatyta ir stoginė, apsaugojanti buto lauko duris nuo plakamo lietaus ir vėjo. Statybos būdu buvo sukurtas statinys ginčijamame – atsakovės privalomajame nurodyme apibūdinama taip: „Statinys - 2,50 m. ilgio, 1,24 m. pločio, 2,94 m. aukščio su mediniu pandusu ir laiptai. Buto remonto užbaigimą ieškovės atstovas deklaravo 2018 m. vasario 9 d. deklaracija. Jo duomenyse apie statinio projektą nurodoma, kad remontas užbaigtas pagal atskiro įėjimo į butą daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) įrengimo projektą. Remonto užbaigimą išviešino 2018 m. vasario 9 d. įregistravimo Registrų centre“.

1.3. Valstybinės žemės patikėtinio konkliudentinių veiksmų (ginčo žemės sklypo kadastrinių dokumentų patikrinimas ir suderinimas, jų patvirtinimas) pagrindu galima konstatuoti, kad yra žemės bendraturčio sutikimas statyti ginčo statinį, nors sutikimas ir nėra išankstinis. Be to, bendraturtis, pagal valstybės priskirtą kompetenciją, ginčo statinį savo konkliudentiniais veiksmais įteisino. Konkliudentiniai veiksmai ir jais sukurti teisiniai faktai galiojantys, nepanaikinti. Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla ir NŽT Alytaus skyriaus vedėjos sprendimas yra įregistruoti.

1.4. Ginčo statinys statytas 2017 m. lapkričio mėnesį. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statyti ginčo statinį ieškovė neturi, architektas projektavęs nepaaiškino, kad tokio dokumento reikia. Valstybinės žemės patikėtinis – NŽT Alytaus skyrius, iš 2018 m. balandžio 23 d. atlikto žemės sklypo kadastro plano duomenų žinojo apie esamą ginčo statinį bendro ieškovės ir valstybės naudojimo žemėje. Kadastrinį planą patikrino, suderino ir institucijos vedėja 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1157-(14.2.110) sklypo kadastrinius duomenis patvirtino. Sklypo kadastrinius duomenis ieškovė išviešino. Ieškovė vertina, kad valstybinės žemės patikėtinis sutiko su šio statinio statyba, t. y. sutikimas statinio statybai yra. Institucijų pozicija byloje dėl sutikimo nebuvimo yra formali. Tuo tarpu patikrinimai dėl pastatyto statinio prasidėjo po atliktų sklypo kadastrinių matavimų, 2018 m. liepos 4 d. sprendimu patvirtinimo ir viešajame registre įregistravimo, pagal žemės sklypo naudotojų skundą institucijoms.

1.5. Ginčo statinys nepažeidžia kitų gyventojų teisių, jie turi visas galimybes pro jį praeiti, be to, gali naudotis ir kitu praėjimu. Nustatyta ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka nedraudžia ieškovei įsirengti patekimo į ieškovės butą aikštelės, panduso ir laiptelių. Aikštelė ieškovei įeiti į butą būtina, gyventojai sutiko raštiškai. Dėl gyventojų praėjimo bendro naudojimo žemėje, ieškovei dabar yra vienintelis priekaištas, kad praėjimas – užėjimas pandusu ant aikštelės ir laipteliais nulipimas, kitų gyventojų teigimu, yra nepatogus.

1.6. Ieškovė, žemės sklypo dalį iš valstybės pirko manydama, kad turės tam tikrą privalumą savo buičiai įgytame bute geriau susitvarkyti. Už žemę valstybei sumokėjo valstybės pareikalautą sumą. Byloje nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką, savo sąskaita parengė planą, parengė sklypo kadastrinius matavimus. Tuo tarpu įvykdžius institucijos privalomąjį nurodymą, t. y. panaikinus ginčo statinį, ieškovė turi įėjimą į butą buvusį iš namo laiptinės atstatyti. Tačiau, tada jai reikia panaikinti įrengtas vonios ir tualeto patalpas ir iš laiptinės įėjimui įstatyti buvusias buto duris. Tokiu būdu ieškovė neturės vonios ir tualeto, teks naudotis bendru. Tokiu būdu bus pažeidžiamos jos teisės, o kitų bendrasavininkų teisės išaukštinamos, kai tuo tarpu įrengtu ginčo statiniu kitiems bendraturčiam padėtis iš esmės nėra pabloginama.

1.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, taip pat CPK 185 straipsnį, nes vertinant įrodymus, vidinį savo įsitikinimą suformavo nesivadovaudamas įstatymu. Dėl šių procesinių pažeidimų, byla išspręsta neteisingai. Sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Teismas neatskleidė bylos esmės, t. y., kad ginčo statinį jau negalima griauti, nes statinys įteisintas valstybinės žemės patikėtinio teisinėmis priemonėmis – veiksmais, teisiniais faktais ir sukurtais teisinę galią turinčiais dokumentais (sprendimas, sudedamąją dalimi esančia kadastro byla, suderintu ir patvirtintu kadastriniu sklypo planu), kurie galioja ir nėra panaikinti, registruoti viešajame registre. Viešojo registro duomenys yra teisingi ir teisėti kol nėra nuginčyti. Tas pats pasakytina ir apie Deklaraciją, ji nėra melaginga, kaip tai yra teigiama sprendime, ji atitinka faktines aplinkybes ir yra registruota viešajame registre. Teismas neįvertino ir kitų faktinių aplinkybių. Teisingo, įstatymu pagrįsto visų įrodymų vertinimo pagrindu, Inspekcijos privalomas nurodymas turi būti naikinamas. Dėl procesinių pažeidimų, byla išspręsta neteisingai.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovės nurodomas 2018 m. balandžio 23 d. parengtas žemės sklypo planas, kurį suderino NŽT Alytaus skyriaus specialistai, nėra laikytinas žemės sklypo bendraturčio sutikimu leisti statyti statinius, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, SĮ 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Be to, aplinkybė, kad ieškovė valstybinėje žemės sklypo dalyje, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, pastatė naują I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį su pandusu ir laipteliais ir tuo neteisėtai užėmė valstybinę žemę, jau yra nustatyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (2019 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-81-224/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-919/2020). Teismų priimti sprendimai patvirtina, kad NŽT surašyti protokolai, kurių pagrindu jai buvo paskirtos baudos ir kurias ji yra sumokėjusi, yra teisėti.

2.6. Ieškovė nepateikė jokių svarių argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Iš esmės jame pakartotinai dėstomos teismui pateiktame ieškinyje nurodytos aplinkybės. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, yra deklaratyvūs.

2.7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek trečiųjų asmenų (Alytaus rajono savivaldybės, NŽT ir namo gyventojų) pozicija bei teikti žodiniai paaiškinimai byloje neabejotinai pagrindžia, kad ieškovė medinį statinį su pandusu ir laipteliais bendrai su Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdomame žemės sklype pastatė neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių statybos, nuostatas, t. y. neturint privalomo žemės sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo tokio statinio statybai, todėl privalomasis nurodymas ieškovei surašytas teisėtai ir pagrįstai, tad jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

2.8. Privalomais nurodymas yra individualus administracinis aktas. Administracinių aktų panaikinimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnis. Šiuo atveju ieškovė jokių ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų nenurodo, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.