- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- AN2-19-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00233-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. B. (toliau – O. B.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjos I. M. (duomenys neskelbtini) d. nutarimu O. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnio 2 dalį nubausta 300 Eur bauda. Žemės naudojimo patikrinimo, atlikto (duomenys neskelbtini) d. metu nustatyta, kad ankstesnio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo pažeidimas pašalintas dalinai. (duomenys neskelbtini) d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) O. B. informuota apie susidariusią situaciją, prašant kuo skubiau demontuoti įrengtą stoginę taip, kad praėjimas link ūkinių pastatų būtų tinkamas naudoti visiems daugiabučio gyventojams. (duomenys neskelbtini) d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad vietovėje įrengta stoginė nedemontuota, praėjimas link ūkinių pastatų neatlaisvintas.
2. Nesutikdama su šiuo Nacionalinės žemės tarnybos nutarimu O. B. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, tačiau teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu O. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir jos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos nutarimo tenkinti bei administracinę teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neobjektyviai, be visapusiško visų byloje esančių dokumentų duomenų išnagrinėjimo ir įvertinimo. Teismas skundžiama nutartimi neįvertino byloje pateiktų dokumentų dėl stoginės įteisinimo, kuri pagal visus teisės aktus buvo tinkamai įteisinta. Todėl stoginės su aikštele ten buvimas nepažeidžia jokių įstatymų. Vienintelis priekaištas O. B. gali būti tik tai, kad praėjimas - užėjimas pandusu į aikštelę ir laipteliais nulipimas, pagal gyventojų teigimus yra nepatogus. Toks teiginys yra tik M. P. (duomenys neskelbtini) d. pranešime Žemės ūkio ministerijai. Apeliantės nuomone, kai kurie namo gyventojai be pagrindo, piktnaudžiaudami teise, spaudžia Institucijas O. B. versti daryti tai ko ji negali ir net nežino ką daryti. Aikštelė O. B. įeiti į butą būtina, gyventojai dėl to raštiškai sutiko. Ji visiems namo gyventojams užeiti į aikštelę įrengė pandusą - tai speciali konstrukcija negalią turinčiam asmeniui užvažiuoti su vežimėliu. Nors tokių name net nėra, visi vaikščiojantys. Visi vyresnio amžiaus asmenys gyvena aukščiau nei pirmas aukštas, jiems reikia įveikti mažiausiai 11 laiptelių. Be to, namo gyventojai turi ir kitą, iš namo pietryčių pusės praėjimą link jiems priklausančių ūkinių pastatų. Demontuoti aikštelės, panduso ir laiptelių O. B. negali, nes kito įėjimo į butą neturi ir negali įsirengti, kadangi bute darant remontus buvo panaikintas įėjimas į namo viduje esančią laiptinę. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta naudojimo tvarka, kuri O. B. nedraudė įrengti patekimo į savo butą aikštelės, panduso ir laiptelių.
3.2. O. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad ji pagal (duomenys neskelbtini) d. Institucijos nutarimą suprato, jog ji nubausta už tai, kad užrakino praėjimą bendro naudojimo žemėje ir kitiems praėjimą padarė nepraeinamą. Todėl pašalino praėjimo rakinimą ir bendro naudojimo žemės vieta tapo laisvai praeinama, o protokolu siūlytą 70 Eur baudą sumokėjo. Tačiau dabar pasirodo ji buvo nubausta ir už įrengtą stoginę be Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus sutikimo. Įstatyme nurodyta, kad valstybinė žemėje statytojo teisė gali būti įgyvendinta, kai prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato valstybinėje žemėje įrengiant laiptus, pandusus, keltuvus, liftus ar kitaip keičiant pastato išvaizdą. Taip pat žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybes teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ir paprastąjį remontą ir griaunant statinius tais atvejais, kada nesuformuoti žemės sklypai. Todėl skundo autorės nuomone, patikėtinio sutikimo nereikia, o be to, ji yra įrodžiusi, kad Institucija šią nesudėtingą konstrukciją - stoginę su aikštele, pandusu ir laipteliais įteisino. Be to, O. B. skunde pažymi, kad jokių pakartotinų, nusižengiančių veiksmų ji neatliko, tai yra, pakartotinai nepastatė stoginės (panduso, aikštelės ir laiptelių) ir praėjimo neužrakino – nepadarė nepraeinamą. Jos nubaudimas pagal ANK 261 straipsnio 2 dalį šiuo atveju yra nubaudimas antrą kartą, o tai yra draudžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. O. B. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu ir dėl to padarytomis nepagrįstomis išvadomis dėl ANK 261 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių buvimo apeliantės veikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nepagrįstų išvadų dėl apeliantės kaltės, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad O. B. pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 2 dalyje, ir pagrįstai nubausta pinigine bauda.
9. ANK 261 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas už tai, jog pakartotinai padarė pažeidimą numatytą minėto straipsnio 1 dalyje.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendro naudojimo žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), O. B., prie daugiabučio namo įrengė stoginę, tvorą ir padarė nepraeinamu (užrakino) ten buvusį praėjimą kitiems daugiabučio namo gyventojams kurie negalėjo prieiti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų. Už šį pažeidimą (duomenys neskelbtini) d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal administracinį nurodymą, su kuo O. B. sutiko, ji buvo nubausta 70 Eur dydžio bauda. (duomenys neskelbtini) d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo aktu konstatuota, kad ankstesnio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo pažeidimas pašalintas tik dalinai (prijungtos administracinio nusižengimo bylos 25-28 l.). (duomenys neskelbtini) d. raštu O. B. buvo informuota apie susidariusią situaciją ir jos paprašyta skubiai demontuoti stoginę taip, kad visiems daugiabučio gyventojams praėjimas prie ūkinių pastatų būtų tinkamas naudoti (prijungtos administracinio nusižengimo bylos 23 l.). Atliktus patikrinimą (duomenys neskelbtini) d. konstatuota, kad įrengta stoginė demontuota, praėjimas prie ūkinių pastatų neatlaisvintas (prijungtos administracinio nusižengimo bylos 14-20 l.). Tai konstatuota kaip žemės naudojimo tvarkos pažeidimas atliktas sklypo bendrasavininkės O. B., šis pažeidimas atitinka ANK 261 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. (duomenys neskelbtini) d. O. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir (duomenys neskelbtini) d. nutarimu už šį nusižengimą nubausta 300 Eur bauda (prijungtos administracinio nusižengimo bylos 4, 9 l.).
11. Apeliantė neneigė, jog ji atliko savo buto rekonstrukciją, po kurios jai teko panaikinti buto įėjimą iš namo vidaus ir kadangi jos butas yra pirmajame aukšte, ji įėjimą įrengė iš lauko. Kadangi jos buto durys buvo 47 cm virš žemės, todėl ji šalia buto įėjimo, kuris yra valstybei priklausančioje žemės dalyje įrengė stoginę, laiptų aikštelę ir pandusą. Šiems statiniams ji buvo gavusi statybos leidimą ir po statybų juos įregistravo. Taip pat apeliantė neneigia, jog minėtieji statiniai buvo pastatyti valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurios sutikimo nebuvo gavusi, kadangi manė, jog jo nereikia. Nors O. B. skunde teigė, kad nėra pagrindo ją bausti pagal ANK 261 straipsnio 2 dalį, tačiau apylinkės teismas išsamiai išanalizavo skundo argumentus, ištyrė įrodymus ir nustatė, kad byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnis ji privalėjo gauti žemės sklypo savininko, šiuo atveju valstybės, pritarimą statyboms. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir išnagrinėję pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog šios teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos išsamia byloje esančių duomenų analize, todėl pagrindo jomis abejoti nėra.
12. Asmenį traukiant atsakomybėn pagal ANK 261 straipsnio 2 dalį, reikalaujama, jog būtų nustatytas neteisėtų veiksmų pakartotinumas. Administracinis nusižengimas laikomas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad O. B. (duomenys neskelbtini) d. buvo nubaustas pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį ir jai buvo paskirta 70 Eur dydžio bauda, kuri buvo sumokėta (duomenys neskelbtini) d. Todėl O. B., jau būdama bausta pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį, nedemontavusi stoginės, neatlaisvinusi praėjimo prie ūkinių pastatų, trukdė kitiems daugiabučio namo gyventojams naudoti valstybei priklausančią žemę ir patekti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų. Nors O. B. tvirtina, kad ji pirmą kartą buvo nubausta už tai, kad praėjimą laiką užrakintą, tačiau ANK straipsnyje nurodyta, jog pagal minėtą straipsnį asmuo atsako už tai, kad žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymą žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šiame ANK straipsnyje nurodyti du alternatyvūs pažeidimai – žemės sklypo naudojimas ne pagal paskirtį ir trukdymas naudotis žemės sklypu. Pirmą kartą O. B. buvo nubausta už tai, kad trukdė valstybei priklausančia žemė naudotis daugiabučio namo gyventojams ir trukdė jiems patekti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų. Šį kartą ji nubausta už tai, kad naudojo žemės sklypą ne pagal paskirtį. Šiuo atveju nėra svarbu ar O. B. padarė analogišką pažeidimą, kadangi ANK 261 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai yra alternatyvūs, todėl užtenka padaryti dar vieną pažeidimą iš išvardintų alternatyvių pažeidimų, jog būtų galima laikyti, kad jis pažeidimą padarė pakartotinai. Taigi, jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 261 straipsnio 2 dalį, kaip pakartotinis žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas. Todėl atsižvelgiant į tai, O. B. apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog teismas be pagrindo nubaudė ją antrą kartą, atmetamas, kaip nepagrįstas.
13. Tai, kad be panduso, laiptinės aikštelės ir stoginės O. B. pajustų nepatogumus tinkamai naudotis savo nuosavybės teisėmis, šiuo atveju, sprendžiant pareiškėjos atsakomybės pagal ANK 261 straipsnį klausimą, reikšmės neturi. Minėti klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, inicijuojant procesą dėl žemės sklypo savininko sutikimo, tačiau atsakomybės už kitiems namo gyventojams kliudymą naudotis valstybinei priklausančiu žemė sklypu pagal paskirtį nešalina ir nuo jos neatleidžia.
14. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus, motyvuotai bei argumentuotai atsakė į O. B. apeliacinio skundo argumentus ir pagrįstai juos atmetė. Teismo išvados paremtos išsamia surinktų duomenų analize, yra pagrįstos, motyvuotos ir apeliantės skundo argumentai nesuteikia pagrindo surinktus duomenis vertinti kitaip, teismo išvadų nepaneigia, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. B. apeliacinio skundo netenkinti,.
Ši nuta rtis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.