- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- e2-20-329/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01123-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- Z. J., A. J.
- Atsakovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- J. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. J. ir A. J. patikslintą ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo priteisti iš atsakovės bendroje sumoje 26 245 Eur skolą, iš kurių 25 535 Eur ieškovui Z. J. ir 710 Eur skolą ieškovei A. J., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. bylos 1 failo 25-31 lapai).
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovas Z. J. yra pervedęs į atsakovės G. (J.) J. banko sąskaitą iš viso 25 535 Eur tokiomis datomis ir tokiomis sumomis : 2016 m. gegužės 2 d. – 12 000 Eur; 2016 m. lapkričio 25 d. – 3000 Eur; 2018 m. kovo 11 d. – 1 100 Eur; 2018 m. balandžio 2 d. – 1 100 Eur; 2018 m. balandžio 3 d. – 735 Eur; 2018 m. gegužės 5 d. – 1 100 Eur; 2018 m. gegužės 6 d. – 1 100 Eur; 2018 m. gegužės 7 d. – 1 100 Eur; 2020 m. sausio 26 d. – 4 300 Eur, o ieškovė A. J. 2018 m. lapkričio 1 d. yra pervedusi į atsakovės G. (J.) J. banko sąskaitą 710 Eur. Ieškovai ir atsakovė buvo sudarę žodinius susitarimus dėl paskolos sutarčių, pagal kurias atsakovė įsipareigojo per vienerius metus grąžinti paskolos lėšas. Ieškovai yra atsakovės tėvai, todėl paskolos sutartys raštu nebuvo sudarytos, nes skolinant pinigus saistė pasitikėjimas tarp tėvų ir dukters. Atsakovei yra žinoma apie pervestus jai pinigus, pervedant pinigus buvo kalbėta, kad juos grąžins per vienerius metus nuo jų pervedimo, tačiau iki šios dienos pervestų pinigų atsakovė nėra grąžinusi, nors jai buvo pateiktas reikalavimas sugrąžinti paskolintus pinigus, tačiau į šį reikalavimą atsakovė nereaguoja. Todėl ieškovai prašo priteisti iš atsakovės jai paskolintus pinigus Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio pagrindu.
Ieškovas Z. J. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad pinigus atsakovei, kuri buvo jo mylimiausia dukra, skolino jos namų ūkio gerinimui, gyvenamojo namo, tvarto statyboms. Paskolintus pinigus atsakovė naudojo tikslingai. Jam atsakovė niekada negrąžino pinigų nei grynais, ne bankiniais pavedimais, o tuo labiau atsakovė neskolino nei jam, nei jo žmonai pinigų, kadangi jo su žmona turtinė padėtis visada buvo gera, jie turi nuosavą įmonę, verslauja apie 30 metų, verslas sekasi puikiai, visada padėjo finansiškai savo dukrai atsakovei, rėmė ją, kartais tiesiog duodavo pinigų, kartais skolindavo. Atsakovė 2016–2020 metais finansiškai nebuvo pajėgi, nes tuo metu dar tik kūrė savo ūkį, vykdė statybas, be to, du kartus buvo nėštumo atostogose, augino vaikus. Paaiškino, kad 13 858 Eur, kuriuos atsakovė pervedė į tėvų sąskaitą, tai buvo ne jos paskola ieškovams, o atlyginimas jiems už atliktus darbus pagal projektą už atsakovę, nes tuo metu atsakovė buvo nėščia ir negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl darbus už atsakovę atliko ieškovai. Ieškovas teigė, kad pavedimus iš jo sąskaitos atlikdavo ne jis pats, o jo žmona, jis liepdavo žmonai pervesti pinigus į atsakovės sąskaitą, nurodydamas konkrečias sumas. Pinigus atsakovei skolino, jai dar negrąžinus ankstesnių skolų, todėl, kad pasitikėjo atsakove, kuri daug dirbo, augino danielius, gyvulius, todėl turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė prasigyvenusi turės galimybę grąžinti skolas. Santykiai su atsakove pašlijo, o vėliau atsakovė juos visiškai nutraukė su tėvais ieškovais, kai atsakovė pradėjo bendrauti su įkalintu asmeniu. Ieškovai, supratę, kad jų paskolintus pinigus atsakovė naudoja ne tik savo ir anūkių, bet, galbūt, ir įkalinto asmens gerovei, reikalauja, kad atsakovė grąžintų dalį jai paskolintų pinigų.
Ieškovė A. J. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atsakovė, t. y. ieškovų dukra, įsigijo seną sodybą. Jos pirkimui ieškovai padovanojo pinigų, pasirašydami pas notarą dovanojimo sutartį. Įsigytą sodybą reikėjo remontuoti, dukra ketino ūkininkauti, reikėjo įrengti mėsos perdirbimo cechą. Šiems darbams reikėjo pinigų. Dukra neseniai buvo baigusi universitetą, pusmetį dirbusi (duomenys neskelbtini), paskui dirbo tėvo įmonėje vadybininke, gaudavo minimalų atlyginimą. Todėl ji su vyru rėmė dukrą, finansavo jos įsikūrimą sodyboje – duodavo pinigų grynais, dovanodavo ir skolindavo bankiniais pavedimais. Nurodė, kad jie atsakovei yra pervedę daug daugiau pinigų, negu ieškiniu reikalauja priteisti, tačiau šiuo metu nereikalauja didesnės sumos. Pinigus dukrai skolino, nors ji dar būdavo negrąžinusi visų skolų, nes tikėjosi, kad atsakovės ūkiui, jos mėsos perdirbimo verslui įsisukus, atsakovė sugebės skolą grąžinti. Ieškovė pripažino, kad buvo atvejų, kai atsakovė grąžindavo paskolintus pinigus. Nurodė, kad pavedimus iš sutuoktinio banko sąskaitos į atsakovės sąskaitą atlikdavo ji sutuoktinio nurodymu, kokią pinigų sumą pervesti taip pat nurodydavo vyras. Paskolintus pinigus atsakovė naudojo statyboms – sodybos remontui, mėsos cecho įrengimui. Tuo metu atsakovė statybos darbus vykdė bendrai su J. V., jis žinojo apie pinigų skolinimą. Paaiškino, kad atsakovė jiems pinigų niekada neskolino, nes to nereikėjo. Atsakovės pervesti pinigai 13 858 Eur buvo už tėvo atliktą darbą, o ne paskolos suteikimas. Santykiai su atsakove nutrūko 2021 m. pavasarį, juos nutraukė atsakovė po įvykusio konflikto, kai atsakovė pradėjo gyventi su nuteistu asmeniu. Tada ieškovai suprato, kad paskolintų pinigų iš atsakovės neatgaus ir jokios pagalbos senatvėje iš atsakovės nesulauks, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovė iš esmės neneigia, jog tarp šalių buvo susiklostę tam tikri paskolos teisiniai santykiai, tačiau šiuo metu jie yra pasibaigę, kadangi visas ieškinyje minimas sumas atsakovė ieškovams yra grąžinusi. Atsakovė mano, kad ieškovai, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, nesąžiningai nurodydami faktines aplinkybes, ieškinį pateikė siekdami paveikti atsakovę, ją įbauginti, padaryti atsakovei kuo didesnių nepatogumų, nes prieš daugiau kaip du metus ieškovų ir jos santykiai tapo įtempti, konfliktiški. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir ieškovai, ieškinyje teigdami, kad atsakovė sąmoningai nutraukė visus santykius su savo tėvais, t. y. ieškovais, nebepalaiko jokių ryšių, švaisto pinigus teisminiuose procesuose. Atsakovė įsitikinusi, kad pareikštas ieškinys tėra ieškovų siekis visais įmanomais būdais patenkinti savo asmenines ambicijas ir pakenkti dukrai, su kuria visi šeiminiai santykiai ir artimi ryšiai šiuo metu yra nutrūkę. Tiek ieškovai, tiek atsakovė verčiasi žemės ūkio veikla – turi atskirus ūkininko ūkius. Dėl šios priežasties iki pašlyjant tarpusavio santykiams, šalys, esant tarpusavio pasitikėjimui, bendradarbiavo – vieni kitiems skolino pinigines lėšas, šių sandorių neįforminant rašytinėmis sutartimis. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, ne visos ieškovų nurodytos sumos atsakovei buvo pervestos kaip paskolos suteikimas. Dalis minėtų sumų atsakovei buvo pervestos kaip paskolos grąžinimas, kadangi (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovams paskolino 13 858 Eur. Atsakovė nurodė, kad visas prievoles ieškovams ji įvykdė, perduodama jiems pinigus grynaisiais. Tai matyti iš banko sąskaitų išrašų, jog atsakovė 2016–2021 metų laikotarpiu iš savo banko sąskaitos išgrynino iš viso 41 990 Eur. Atsakovė nurodė, kad ji ieškovams pinigus skolindavo taip pat grynaisiais, o ieškovai skolas jai grąžindavo ieškinyje minimais bankiniais pavedimais. Dabar tarp šalių kilus konfliktui, ieškovai, pasinaudodami susidariusia situacija, kad grynaisiais pinigais gautas iš atsakovės sumas ieškovai atsakovei grąžino bankiniais pavedimais, melagingai teigia, kad ginčo sumos buvo paskolintos atsakovei, nors realiai jos buvo grąžinamos atsakovei. Atsakovė pareiškė, kad jokių skolinių įsipareigojimų ieškovams ji neturi, todėl prašo ieškinį atmesti visiškai nepagrįstą, pareikštą siekiant įbauginti atsakovę (e. bylos 1 failo 44-48 lapai).
Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) vykusiame teismo posėdyje, nurodė, kad palaiko ieškovų reikalavimus ir paaiškino, kad su atsakove susipažino 2012 m. gruodį, o kai jos tėvai nupirko sodybą, apsigyveno joje kartu su atsakove, susilaukė dviejų vaikų. Sodyboje atsakovė kūrėsi ūkininkauti, ūkio kūrimui jai pinigus skolino ieškovai, o jis prie ūkio prisidėjo savo darbu. Kartu su atsakove pragyveno 9 metus – iki 2021 m. gegužės mėnesio, šiuo metu santykių nepalaiko. Žino, kad atsakovė pinigų ieškovams negrąžino. Jiems gyvenant kartu, atsakovės turtinė padėtis buvo prastesnė už jos tėvų padėtį. Gimus vaikams jie neturėjo tiek lėšų, kad galėtų skolinti ieškovams. Iš sąskaitos išgrynintus pinigus atsakovė naudojo savo ir vaikų poreikiams, pirko baldus, automobilius, išleido kelionei į T.
Atsiliepimas
A. G. J., dalyvaudama 2024 m. sausio 30 d. vykusiame teismo posėdyje, nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu motyvus ir papildomai paaiškino, kad tarp jos ir ieškovų niekada nebuvo jokių paskolinių santykių, ji niekada neprašė ieškovų skolinti jai pinigų. Santykiai su ieškovais, kurie yra jos tėvai, buvo idealūs iki 2021 m. gegužės 21 d. Tėvai buvo rūpestingi, darbštūs, išlaikė ją mokantis universitete, už jų pinigus buvo nupirkta sena sodyba, kurią atremontuoti ir įrengti mėsos perdirbimo cechą taip pat padėjo tėvai. Ieškovai duodavo pinigų kaip dukrai, jokio reikalavimo iš tėvų grąžinti pinigus ji nėra gavusi. Pinigus tėvai kartais duodavo grynais, o kartais pervesdavo į jos sąskaitą. Nebuvo jokio susitarimo, kad ji turės grąžinti pinigus. Augindama vaikus ji pradėjo sodyboje ūkininkauti, gaudavo pajamas. Vykdydama verslą už parduodamą produkciją ji iš žmonių dažniausiai gaudavo grynuosius pinigus, būdavo ir pavedimais, todėl ir pati buvo labiau įpratusi atsiskaityti grynaisiais. Verslui tapus pelningam, ji grąžindavo pinigus tėvams, dažniausiai paduodama grynaisiais. Kadangi tuo metu santykiai su ieškovais buvo puikūs, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, todėl jokių raštų tiek dėl perduodamų, tiek ir dėl grąžinamų pinigų vieni iš kitų nereikalavo. Atsakovė neprisiminė nei datų, nei sumų, kada ir kokiomis sumomis paduodavo pinigus dažniausiai motinai. Jokių įsipareigojimų nebuvo davusi tėvams grąžinti pinigus, ji atiduodavo pinigus tėvams savo valia, kadangi nenorėjo jaustis jiems skolinga už suteiktą paramą, buvo išauklėta gyventi iš savo pajamų. Ir tik 2021 m. gegužės mėnesį kilus konfliktui tarp jos ir tėvų, grįždama iš tėvų namų nusprendė daugiau nepriimti jokios paramos iš jų, telefonu prisijungusi prie banko padarė pavedimą 5000 Eur sumai į ieškovės sąskaitą, tuo atlikdama galutinį atsiskaitymą su tėvais už jų suteiktą paramą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – pateiktų vietinių mokėjimų, banko sąskaitos išrašų – nustatyta, kad iš ieškovo Z. J. banko sąskaitos buvo atlikti devyni mokėjimo pavedimai į atsakovės G. (J.) J. banko sąskaitą iš viso 25 535 Eur sumai tokiomis datomis ir tokiomis sumomis : 2016 m. gegužės 2 d. – 12 000 Eur; 2016 m. lapkričio 25 d. – 3000 Eur; 2018 m. kovo 11 d. – 1 100 Eur; 2018 m. balandžio 2 d. – 1 100 Eur; 2018 m. balandžio 3 d. – 735 Eur; 2018 m. gegužės 5 d. – 1 100 Eur; 2018 m. gegužės 6 d. – 1 100 Eur; 2018 m. gegužės 7 d. – 1 100 Eur; 2020 m. sausio 26 d. – 4 300 Eur. (e. bylos 1 failo 7-15 lapai).
2016 ir 2018 metų mokėjimų nurodymuose pervedamų piniginių lėšų paskirtis nurodyta „Sąskaitos papildymas“, o 2020 metų mokėjimo nurodyme pervedamų piniginių lėšų paskirtis nurodyta „pavedimas“ (e. bylos 1 failo 7-15 lapai).
Iš ieškovės A. J. banko sąskaitos 2018 m. lapkričio 1 d. buvo atliktas mokėjimo pavedimas į atsakovės G. (J.) J. banko sąskaitą 710 Eur sumai. Mokėjimo nurodyme pervedamų piniginių lėšų paskirtis nurodyta „Sąskaitos papildymas“ (e. bylos 1 failo 16 lapas).
Ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės minėtais mokėjimo pavedimais pervestą pinigų sumą, iš viso 26 245 Eur, iš kurių 25 535 Eur ieškovui Z. J. ir 710 Eur ieškovei A. J., įrodinėdami, kad šiuos pinigus atsakovei G. (J.) J. perdavė žodinių paskolų sutarčių pagrindu, atsakovei įsipareigojus juos grąžinti per vienerius metus nuo paskolos sudarymo momento. Reikalavimą ieškovai grindžia CK 6.870 straipsniu ir pateiktais į bylą jau minėtais mokėjimų nurodymais.
Atsakovė neginčijo, kad pinigus gavo iš ieškovų, tačiau prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad tarp jos ir ieškovų niekada nebuvo jokių paskolinių santykių, ji niekada neprašė ieškovų skolinti jai pinigų. Ieškovai, kurie yra jos tėvai, pinigus pervesdavo į jos sąskaitą kaip paramą dukrai, norėdami padėti jai įkurti ūkį, pradėti verslą. Apie pinigų grąžinimą su tėvais nesitarė, nebuvo jiems įsipareigojusi grąžinti pinigus. Atsakovė teigė, kad pinigus tėvams grąžindavo įvairiomis sumomis savo gera valia, kai juos sukaupdavo iš verslo, nes niekada nenorėjo jaustis kam nors skolinga, viską užsidirba pati ir pragyvena iš savo darbo (e. bylos 2 failo 42-52 lapai).
Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktas; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktas). Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad su atsakove buvo sudarę žodinius susitarimus dėl paskolos sutarčių, nes skolinant pinigus juos saistė pasitikėjimas tarp tėvų ir dukters, pagal kurias atsakovė įsipareigojo per vienerius metus grąžinti paskolintus pinigus. Atsakovė ginčijo buvus tarp jos ir ieškovų paskolinius santykius, teigė niekada neprašiusi ieškovų skolinti jai pinigų, ieškovai pinigus pervesdavo į jos sąskaitą kaip paramą dukrai, norėdami padėti jai įkurti ūkį, pradėti verslą, nebuvo jiems įsipareigojusi grąžinti pinigus ir apie pinigų grąžinimą su ieškovais nesitarė. Nurodė, kad pinigus tėvams grąžindavo įvairiomis sumomis savo gera valia, kai juos sukaupdavo, nes nenorėjo jaustis kam nors skolinga.
Ieškovai, reikalaudami priteisti skolą, ir atsakovei ginčijant buvus paskolinius santykius, turėjo pareigą įrodyti pinigų perdavimą atsakovei ir jos įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovams. Ieškovai pinigų perdavimą atsakovei įrodinėja pateiktais į bylą bankiniais mokėjimų pavedimais, kuriuose pervedamų piniginių lėšų paskirtis nurodyta „sąskaitos papildymas“ arba „pavedimas“ (e. bylos 1 failo 7-16 lapai). Kasacinis teismas, aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023).
Ieškovų pateikti į bylą bankiniai mokėjimų pavedimai į atsakovės sąskaitą su juose nurodytomis pervedamų piniginių lėšų paskirtimis „sąskaitos papildymas“ arba „pavedimas“ nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad jie patvirtina buvus tarp šalių paskolos teisinius santykius. Ieškovė A. J. teismo posėdyje patvirtino, kad ji pildė mokėjimų pavedimus ir atliko pačius mokėjimus į atsakovės sąskaitą tiek iš savo banko sąskaitos, tiek ir iš sutuoktinio Z. J. banko sąskaitos jo nurodymu, o pildydama mokėjimo pavedimo skiltį „pervedimo paskirtis“, laikė jį nereikšmingu ir ką nors įrašydavo. Paklausta, kodėl neįrašydavo pervedimo paskirties „paskola“, paaiškinti negalėjo, teigdama „argi tai svarbu, visada taip rašau“. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji turi buhalterinį išsilavinimą, dirba bendrovėje buhaltere (e. bylos 2 failo 42-52 lapai). Atsižvelgus į ieškovės išsilavinimą, užimamas pareigas, jos aiškinimas dėl mokėjimų pavedimų įrodomosios galios vertinimo buvus tarp šalių paskolos teisinius santykius kelia pagrįstų abejonių. Mažai tikėtina, kad buhalterė atsainiai pildytų bankinius mokestinius dokumentus. Todėl teismas laiko labiau tikėtina, kad ieškovų pateikti į bylą bankiniai mokėjimų pavedimai labiau patvirtina ne paskolinius teisinius santykius, o ieškovų finansinę paramą atsakovei. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys išrašai iš atsakovės banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad atsakovė, 2018 m. balandžio 16 d. pervesdama 6000 Eur į ieškovo sąskaitą, pervedimo paskirtyje nurodė „papildymas“; 2018 m. gegužės 1 d. pervesdama 5000 Eur į ieškovės sąskaitą, pervedimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“; 2018 m. gegužės 7 d. pervesdama 5000 Eur į ieškovės sąskaitą, pervedimo paskirtyje nurodė „pavedimas“, o 2015 m. birželio 2 d. pervesdama 13 858 Eur į ieškovės sąskaitą, pervedimo paskirtyje nurodė „papildymas“ (e. bylos 2 failo 59, 79, 84 lapai).
Aplinkybei patvirtinti, jog atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovams tokią pat pinigų sumą, kokią jie buvo paskolinę, ieškovai įrodymų byloje nepateikė, nurodė, kad tai buvo žodinis susitarimas su atsakove, ir prašė vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovė, kaip jau minėta, tvirtina, kad jokios kalbos su ieškovais apie pinigų grąžinimą, juos pervedant į atsakovės sąskaitą, nebuvo, ji neįsipareigojo ieškovams grąžinti pinigus, juos grąžindavo savo laisva valia įvairiomis sumomis, kai sukaupdavo iš verslo. Teismas sprendžia, kad ieškovams neįrodžius atsakovės įsipareigojimo jiems grąžinti paskolintus pinigus, vadovautis ne CK 6.870 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir kasacinio teismo suformuota praktika, o tik protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrindo.
Trečiasis asmuo J. V., įstojęs į bylą ieškovų pusėje, nurodė, kad su atsakove gyveno kartu iki 2021 m. ir žino, kad atsakovės ūkio kūrimui pinigus skolino ieškovai, atsakovė negrąžino ieškovams paskolintų pinigų. Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens parodymai yra abstraktūs, nepatvirtina jokių konkrečių aplinkybių apie paskolos dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjos (atsakovės) nuosavybėn ir apie atsakovės įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjams (ieškovams).
Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).
Įvertindamas įrodymus ir nustatęs, kad tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo ((duomenys neskelbtini) straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 37 punktas; 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023 35 punktas).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje esanti įrodymų visuma yra pakankama daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp ieškovų ir atsakovės nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, juos labiau siejo artimi, šilti šeimyniniai santykiai, kai tėvai rūpinasi savo dukra, teikia jai finansinę paramą, tikėdamiesi už tai ateityje tokios pat paramos ir iš dukros.
Kaip jau buvo aukščiau minėta, tam kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų, kurių nors vienai nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktas; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktas). Todėl ieškovų ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Nustačius, kad tarp šalių nebuvo teisinių pinigų paskolos santykių, šalių nurodomos kitos aplinkybės, tokios kaip atsakovės teikta parama ieškovams, atsakovės finansinė padėtis ir joms pagrįsti į bylą pateikti įrodymai (e. bylos 1 failo 49, 50-52, 126-133 lapai, 2 failo 58, 60-105, 137-155 lapai), nėra reikšmingi sprendimo priėmimui, todėl teismas jų neanalizuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus, ieškovų ir trečiojo asmens, stojusio ieškovų pusėje, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų turėtas atstovavimo išlaidas 1 439,90 Eur, pateikdama advokato išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir išrašą iš banko sąskaitos (e. bylos 2 failo 120-126 lapai). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad realiai šioje nagrinėtoje civilinėje byloje atsakovė yra sumokėjusi 560 Eur už atstovavimą, kitos išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla, o taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi 2024 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2(duomenys neskelbtini)(e. bylos 2 failo 122, 126 lapai), todėl ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis po 280 Eur priteisiamos atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos, pagrįstos įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Nagrinėjant bylą valstybė neturėjo bylinėjimosi išlaidų, kadangi nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, procesiniai dokumentai šalims ir jų atstovams buvo siunčiami per EPP.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.