Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Z. ir E. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – D. B., G. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojo Vilniaus miesto 18-iojo notarų biuro notarą Romualdą Petraitį sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą paveldėjimo byloje, vedamoje Vilniaus miesto 18-ajame notarų biure, po J. A. mirties atsiradusiam turtui priimti iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Justas Sankaitis prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad pareiškėjos aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, į notarą kreipėsi laiku, tačiau pareiškėjos buvo suklaidintos notaro, nesuprato, kad reikia parašyti prašymą, o notaras apie tai jų neinformavo. Pažymėjo, kad terminas praleistas nežymiai, todėl siekiant įpėdinių teisėtų interesų balanso, terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas.

Suinteresuoti asmenys D. B. ir G. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą joms pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims D. B. ir G. T. teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjų teta J. A. mirė 2022 m. kovo 11 d. Mirties vieta – Lietuva.

Remiantis byloje esančiomis 2022 m. rugpjūčio 2 d. Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad B. A., gim. 1924-06-25, kuris mirė 2002 m. lapkričio 6 d., turėjo du vaikus, t. y. pareiškėjas V. Z. ir E. S., bei J. A. buvo pareiškėjų tėvo B. A. sesuo – pareiškėjų teta. Kita pareiškėjų tėvo sesuo – G. B. Š. (mirė 2018 m. birželio 25 d.). Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjų tėvo B. A. sesuo G. B. Š. turėjo dvi dukras – G. T. ir D. B..

2022 m. gegužės 17 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. ((duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Panevėžio vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog 1924 m. liepos 6 d. pakrikštytas J. ir V. (iki santuokos S.) A. sūnus vardu B..

Byloje esantys gimimo liudijimų kopijos patvirtina bylos šalių bei minėtų asmenų giminystės ryšius, t. y. kad pareiškėjos yra J. A. dukterėčios.

Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 4 d. registruotas palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmę asmenys – G. T. ir D. B.. Pareiškėjos per teismo nustatytą terminą nepriėmė palikėjos J. A. palikimo.

Teismui pateikti duomenys (elektroniniai laiškai notarui) patvirtina, kad pareiškėjos 2022 m. gegužės 23 d. ir 25 d. siuntė notarui papildomus dokumentus, o vėliau – 2022 m. liepos 1 d. rašė notarui laišką, nurodydamos, kad negavo jokios informacijos iš notaro dėl pateiktų duomenų, kai tuo tarpu kitos įpėdinės visą informaciją gavo laiku, atsižvelgiant į tai - prašė išspręsti įvykusį nesusipratimą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos paveldi su penktos eilės įstatyminiais įpėdiniais (palikėjos dukterėčios, pareiškėjų pusseserės), tačiau praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tetos J. A. mirties. Terminas palikimui priimti po J. A. mirties baigėsi 2022 m. birželio 11 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu, išklausius pareiškėjų ir jų atstovo nuoseklius žodinius paaiškinimus, spręstina, kad pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, suklydimo, nežinojimo. Pareiškėjos nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido dėl žmogiško apsirikimo, t. y. buvo įsitikinusios, kad notarui elektroniniu laišku pateikus trūkstamus dokumentus, papildomų procedūrų J. A. palikimui priimti nereikės, juolab, kad į notaro biurą buvo atvykusios dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui. Taip pat svarbias priežastis sudaro ir tai, kad pareiškėjos iki kol neinformavo notaras, aktyviais veiksmais šalino trūkumus, atsiradusius palikimo priėmimo bylos užvedimui, elgėsi rūpestingai, siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą po palikėjos mirties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjos elgtųsi nesąžiningai, nerūpestingai, aplaidžiai. Atvirkščiai, iš pareiškėjų nuoseklių, logiškų paaiškinimų akivaizdu, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl teisės normų neišmanymo, žmogiško suklydimo, notaro suklaidinimo, o pareiškėjoms sužinojus teisės normų esmę ir pasekmes, jos aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių teises įgyvendinti kuo operatyviau. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimui prieštaravimų nepateikė kitos penktos eilės įpėdinės – pareiškėjų pusseserės G. T. ir D. B., be to, būtina pažymėti, kad terminas praleistas gana nežymiai, o valią priimti palikimą pareiškėjos išreiškė dar nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjoms atnaujintinas terminas palikimui po tetos J. A. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

Pareiškėjoms išaiškintina, kad jos, siekdamos priimti palikimą po tetos J. A. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiai nutarčiai įsiteisėjus, naikinamos (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po tetos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2022 m. kovo 11 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-20779-909/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16012-2022-5) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas paveldėjimo byloje, vedamoje Vilniaus miesto 18-ajame notarų biure, po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė 2022 m. kovo 11 d.), mirties atsiradusiam turtui priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Vilniaus miesto 18-iojo notarų biuro notarui Romualdui Petraičiui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.