Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1587-343/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-28
Bylos Nr.: e2A-1587-343/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00225-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Atsakovas: D. J., A. J.
Ieškovas: A. P.

Kategorijos

2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.1.4Prievolių vykdymas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1587-343/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00225-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.4; 3.3.1.19.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-569-867/2024 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams D. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. J. ir A. J. 38 875 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė: 2014 12 23 ieškovas paskolino atsakovui D. J. 38 875 Eur, kurių grąžinimas buvo užtikrintas atsakovui išrašant paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui visą skolos sumą iki 2015 12 31. Atsakovas vekselyje patvirtino, jog visa 38 875 Eur suma jam buvo sumokėta. Iki vekselyje nurodytos skolos grąžinimo datos 2015 12 31 atsakovas piniginių lėšų negrąžino. Ieškovas 2021 11 25 pateikė atsakovui pretenziją, tačiau negavo atsakymo į ją. D. J. vekselį pasirašė būdamas santuokoje su atsakove A. J.. Duomenų, kad jie tuo metu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio nėra. Pasirašydamas vekselį atsakovas nurodė, jog piniginės lėšos jam reikalingos šeimos išlaidoms padengti (apyvartinėms lėšoms).

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovai pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti atsakovo D. J. 2014 12 23 pasirašytą vekselį 38 845 Eur sumai negaliojančiu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodė, kad ieškovą ir atsakovą D. J. siejo artimi draugiški santykiai nuo vaikystės. Vėliau jie bendravo šeimomis. Ieškovas, pasibaigus skolos grąžinimo terminui 2015 12 31, keletą metų nereiškė pretenzijų atsakovui D. J. dėl vekselio apmokėjimo gera valia ir nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo supaprastinta tvarka. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas pasiskolino vekselyje nurodytą sumą šeimos reikmėms. Teigia, kad ieškovas daug metų verčiasi pinigų skolinimu, nekilnojamojo turto vystymu ir prekyba. Vekselio pasirašymo aplinkybės buvo susijusios su įmonės UAB „A“, kuriai vadovavo atsakovas D. J., šiukšlių sąvartyno tvarkymo technikos nuoma bendrovei UAB „Kauno švara“. Atsakovo įmonė UAB „A“ ketino įsigyti buldozerį „Komatsu 65PX12“. Atsakovui turėjus draugiškus ryšius su ieškovu, kuris tuo metu buvo UAB „B“ direktorius, UAB „B“ 2013 09 24 įsigijo buldozerį „Komatsu 65PX12“ už 125 000 Litų (36 202,50 Eur) + PVM, ir tą pačią dieną jį išnuomojo UAB „A“, nustatant nuomos kainą 15 500 Litų + PVM/mėnesiui. Tuo pačiu atsakovas D. J. su ieškovu susitarė žodžiu, kad UAB „A“ nuomosis buldozerį „Komatsu 65PX12“ iš UAB „B“ išperkamosios nuomos būdu, nuomos mokestį UAB „A“ mokės tik už tuos mėnesius, kai šį buldozerį kas nors nuomosis ir jis dirbs, UAB „A“ preliminariai per 3 metus išmokės UAB „B“ visą buldozerio vertę, bei po 10 000Eur už kiekvienus buldozerio nuomos metus. Verslo vykdymo metu pasikeitus UAB „Kauno švara“ reikalavimams dėl įrangos nuomos, UAB „Kauno švara“ nuo 2014 m. balandžio mėn. nustojo nuomotis buldozerį iš UAB „A“. UAB „Kauno švara“ 2014 12 12 paskelbė naują konkursą, telefonu informavo atsakovą D. J., kad konkurso dalyviai privalo turėti nuomojamą techniką nuosavybės teise. UAB „A“ pateikė komercinį pasiūlymą ir nuo 2014 m. gruodžio mėn. vėl pradėjo teikti buldozerio nuomos paslaugą. Kadangi UAB „A“ neturėjo nuosavos technikos (buldozerį nuomojosi), siekiant, kad UAB „A“ atitiktų formalias konkurso sąlygas, UAB „A“ ir UAB „B“ direktoriai (atsakovas ir ieškovas) 2014 12 12 sudarė atgaline 2013 09 24 data laikiną fiktyvią buldozerio „Komatsu 65PX12“ pirkimo - pardavimo sutartį, kurią ieškovas paėmė iš atsakovo. Be to, ieškovas pareikalavo, kad atsakovas 2014 12 23 pasirašytų jam vekselį 38 875 Eur sumai, į kurią įėjo UAB „B“ įsigyto buldozerio vertė 36 202 Eur ir ieškovo pelnas – 2672Eur - už investuotus pinigus už laikotarpį nuo buldozerio įsigijimo iki vekselio pasirašymo. Nenorėdamas prarasti pelningo UAB „Kauno švara“ užsakymo, atsakovas D. J. buvo priverstas pasirašyti vekselį. Vekselis buvo pasirašytas šv. Kalėdų išvakarėse, pinigų pagal vekselį atsakovas iš ieškovo negavo. Ieškovo reikalavimu vekselio pasirašymo metu buldozerio nuomos sutartis tarp UAB „A“ ir UAB „B“ 2015 01 02 buvo pakeista, nustatant, kad, nepriklausomai nuo nuomos poreikio, UAB „A“ privalo mokėti UAB „B“ 2 200 Eur mokestį kiekvieną mėnesį. Nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. UAB „A“ teikė buldozerio nuomos paslaugas UAB „Kauno švara“. Pasikeitus UAB „Kauno švara“ sąlygoms, vyko kitas atliekų tvarkymo konkursas, konkurso sąlygos įpareigojo konkurso dalyvius turėti laidavimo sutartį, draudimą ir savo techniką. Pagal naujo konkurso sąlygas buldozeris „Komatsu 65PX12“ turėjo priklausyti UAB „A“, todėl ieškovas tik tuomet atsakovui perdavė buldozerio „Komatsu 65PX12“ techninio paso kopiją. UAB „A“ nuo 2016 m. gruodžio mėn. prarado galimybę tęsti sąvartyno tvarkymo darbus, tačiau iki sutarties galiojimo pabaigos negalėjo išvežti buldozerio iš darbų atlikimo vietos (Kauno r. Lapių sąvartynas), nes tokiu būdu būtų pažeidusi sutarties sąlygas. Pasibaigus 1 metų sutarties galiojimo laikotarpiui, tapo aišku, kad UAB „Kauno švara“ nepratęs sutarties ir nesinuomos buldozerio, UAB „A“ neturės galimybių išpirkti jo iš UAB „B“. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė buldozerį parduoti. Atsakovas buldozerį pardavė už 31 000 Eur + PVM, 2016 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., pirkėjas pinigus sumokėjo įmonei UAB „B“. UAB „A“ praradus galimybę naudoti buldozerį sąvartyno darbams ir gauti pajamas bei mokėti nuomos mokestį UAB „B“, ieškovas su atsakovu žodžiu susitarė, kad buldozeris nuosavybės teise lieka UAB „B“, ieškovas su atsakovu vienas kitam pretenzijų neturi, o 2014 12 23 pasirašytą vekselį ieškovas sunaikins. Vekselio sunaikinime atsakovas nedalyvavo. Nurodo, kad, pasirašant vekselį, jokie pinigai nebuvo perduoti, juo buvo siekiama pridengti šalių santykius dėl buldozerio išperkamosios nuomos. Atsakovo įsipareigojimas grąžinti vekselyje nurodytą sumą yra pilnai padengtas UAB „A“ 2013 - 2016 m. atliktais buldozerio „Komatsu 65PX12“ nuomos mokėjimais UAB „B“, bei UAB „B“ 2017 m. pardavus buldozerį už 31 000 Eur + PVM. Vekselio pasirašymo metu atsakovas negavo jokių pinigų, vekselyje nurodytos sumos nėra deklaravę VMI pateiktoje deklaracijoje, atsakovai po vekselio pasirašymo nėra įgiję jokio brangesnio turto, ar naudoję vekselyje nurodytą sumą kitiems tikslams. Atsižvelgiant į šalių ilgalaikius artimus asmeninius santykius, toks prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas atrodė priimtinas. Vekselio apmokėjimo terminas pasibaigė 2015 12 31, ieškovas po to 6 metus nereikalavo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kas patvirtina, jog šalių tarpusavio finansiniai įsipareigojimai buvo išspręsti 2016 m. gruodžio mėnesį, sužinojus, kad buldozeris „Komatsu 65PX12“ daugiau nebegalės būti naudojamas darbams sąvartyne ir jo nuoma neatneš šalims pajamų. Apie ieškovo ir atsakovo D. J. vekselio pasirašymą atsakovė A. J. nieko nežinojo, minėtas sandoris buvo sudarytas ne šeimos interesais. Išskyrus patį vekselį, ieškovas neteikė jokių kitų įrodymų dėl paskolos suteikimo. 2014 12 23 vekselis 38845Eur sumai buvo fiktyvus (tariamas) sandoris, kuriuo ieškovas siekė gauti iš atsakovo materialinių garantijų, jeigu atsakovo vadovaujamai UAB „A“ išnuomotam buldozeriui dirbant pavojingomis sąlygomis Lapių sąvartyne būtų padaryta žala.

Šalies argumentai

5. Atsakovė A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Palaikė priešieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad ji nieko nežinojo apie sutuoktinio sudaromus sandorius iki pat to momento, kuomet buvo nurodyta atsakove byloje. Jie su sutuoktiniu augina keturis vaikus, ji buvo labai užimta. Nei karto su sutuoktiniu nebuvo išvykę į kelionę ar atostogauti užsienyje. Nėra įsigiję jokio turto, gyvenamasis namas iki šiol nėra pilnai įrengtas. Jokios naudos iš jokio sandorio nėra gavusi. Apie vekselio pasirašymą jai nieko nebuvo žinoma, sutuoktinis jai nieko nesakė, kad ketina skolintis pinigų iš ieškovo. Jokiuose verslo reikaluose ji nedalyvavo, UAB „A“ ji nedirbo. Gyvenamasis namas, kurį įsigijo su banko paskola, iki šiol nėra įrengtas. Daug namo įrengimo darbų atliko pats atsakovas D. J., t. y. įvedė elektrą, signalizaciją. Vidaus įrengimo darbus atliko šeimos draugas, pažįstami.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas su juo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė: nerealizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) tvarka vekselis, kad būtų pripažintas paskolos rašteliu, turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nagrinėjamu atveju: 1) pasirašytas vekselis gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) atsakovo ranka parašytas tekstas ir padėtas parašas, jog pinigus gavo, patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Atsakovas sutinka, jog ant dokumento yra jo ranka padėtas parašas. Remiantis pateiktomis aplinkybėmis, nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis atitinka paskolos rašteliui keliamus reikalavimus. Atsakovas reikalauja vekselį pripažinti negaliojančiu. Iš priešieškinio turinio, manytina, jog atsakovas, nurodydamas neegzistuojančias faktines aplinkybes, siekia pripažinti negaliojančiu vekselį vertinant jį kaip apsimestinį sandorį. Įrodymais atsakovas nepagrindė jo nurodytų sudarinėtų fiktyvių sandorių, kaip ieškovo ir atsakovo draugiškų santykių pasekmės. Būtent dėl šalis siejusių draugiškų santykių atsakovas ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl skolos vekselių pagrindu grąžinimo. Vekselyje nebuvo nurodyta, kad pinigai realiai nėra gauti ir vekselis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Pinigai faktiškai atsakovui buvo perduoti. Tarp šalių nebuvo nei žodinio, nei rašytinio susitarimo dėl buldozerio išperkamosios nuomos ar apskritai išperkamosios nuomos užtikrinimo vekselių pagrindu. Juridinių asmenų vykdomi buldozerio nuomos santykiai, atsakovo vadovaujamo juridinio asmens sudaryti sandoriai bei vykdoma veikla neturi jokių sąsajų su vekselio pagrindu paskolintomis piniginėmis lėšomis. Pinigai už buldozerį ir jo darbą buvo mokami PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Ieškovo įmonė išrašydavo sąskaitas už faktiškai buldozerio dirbtą laiką, o atsakovo įmonė šias sąskaitas apmokėdavo. Visos sumos už buldozerio nuomą ir pirkimą-pardavimą yra apmokėtos. Chronologinė įvykių seka: 1) 2013 09 24 UAB „B“, atstovaujama ieškovo, iš UAB „Kaslita“ nusipirko buldozerį Komatsu 65PX12, 2013 09 25 ieškovas atliko 151.250,00 Lt mokėjimą už buldozerį, paskirtyje nurodydamas už perkamą buldozerį pagal 2013 09 24 pirkimo sutartį 125.000,00 Lt + PVM; 2) 2013 09 24 tarp juridinių asmenų buvo sudaryta buldozerio nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „B“ ir jos vardu veikiantis ieškovas išnuomojo UAB „A“ buldozerį (jos vardu veikė atsakovas); 3) 2014 12 23 Sudarytas neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 38 875,00 Eur sumą. Vekseliu paskolintų pinigų paskirtis - atsakovo šeimos interesų tenkinimas. Vekselyje įtvirtintas skolos grąžinimo terminas – 2015 12 31. Vekselyje pinigų gavėjas (atsakovas) ranka patvirtino pinigų gavimo faktą; 4) 2019 09 09 ieškovas su žmona notarinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė V. Š. kartu su sutuoktine 1000 vnt. UAB „B” paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Po akcijų pardavimo ieškovas nutraukė visus santykius su UAB „B”, todėl nebeturėjo suinteresuotumo ir ypač finansinio intereso domėtis UAB „B” veikla. Atsakovas, nepateikdamas įrodymų, nurodo, neva buldozerio nuomos sutartis buvo sudaryta atgaline data 2014 12 12, nurodant jos datą „2013 09 24“. Net jei buldozerio nuomos sutartis būtų buvusi sudaryta atgaline data, vekselis nebūtų surašytas 2014 12 23, t. y. po 11 kalendorinių dienų nuo minėto veiksmo. Buldozerio nuomos sutarties sudarymo atgaline data faktas nėra įrodytas tai patvirtinančiais įrodymais. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes 2013 m. buvo sumokėta už buldozerį bankiniu pavedimu, po to 2013 m. pradėtos išrašyti, deklaruoti VMI PVM sąskaitos faktūros už buldozerio nuomą bei jos buvo apmokamos, t. y. visa veikla, susijusi su buldozeriu, vyko tarp juridinių, o ne fizinių asmenų ir visi mokėjimai buvo atliekami PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Atsakovas pinigų pagal vekselį perdavimo momentu buvo praktikuojantis nemokumo administratorius bei juridinio asmens vadovas, todėl, pasirašydamas vekselį, suprato visas iš to kylančias pasekmes. Atsakovas, įrodinėdamas aplinkybes, susijusias su buldozerio naudojimu/nuoma ir siekdamas įrodyti vekselio „fiktyvumą“, grindžia savo poziciją niekuo nepagrįstais teiginiais, apie žodinius susitarimus, sandorių sudarymus atgalinėmis datomis, telefoninius skambučius, ieškovo pasiimtą vienintelį 2013 09 24 pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių. Atsakovas tokiu būdu jo gautų pinigų sumą bando susieti su kitais, su skola nesusijusiais, sandoriais. Vekselio suma siekė 38 875,00 Eur ne dėl to, kad ieškovas neva siekė pelno, o dėl to, kad būtent tokią sumą grynaisiais ieškovas tuo metu turėjo seife. Šios sumos turėjimą patvirtina Gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už 2014 metus, kurioje nurodyta, jog ieškovo 2014 metais gautos pajamos buvo dešimt kartų didesnės nei paskolos suma. Atsakovas priešieškinyje iškėlė naują vekselio pasirašymo versiją, neva sąvartyne, kuriame dirbo buldozeris, vyko gaisrai ir ieškovas, siekdamas apsidrausti, kad nebūtų apgadintas jam priklausantis buldozeris, pareikalavo, kad atsakovas pasirašytų vekselį buldozerio vertei ir dar pridėtų ieškovo pelną kaip garantiją. Nėra aišku, ar atsakovas įrodinėja, kad vekselis buvo pasirašytas dėl juridinių asmenų sudaryto sandorio - buldozerio išperkamosios nuomos ir ieškovo įmonės pelno, ar vekselis buvo sudarytas siekiant apsidrausti dėl buldozerio nesudegimo. Ieškovo įmonė, sudariusi buldozerio nuomos sutartį su atsakovo įmone, neturėtų baimintis dėl savo išnuomoto buldozerio sudegimo, kadangi atsakovo įmonei kiltų atsakomybė nuomos sutarties pagrindu atlyginti ieškovo įmonės patirtus nuostolius dėl buldozerio sudegimo. Nėra jokių duomenų, jog iki 2019 m. sąvartyne būtų sudegęs traktorius ar kitaip apgadinta jame dirbusi technika. Atsakovas teigia, kad vekselių pagrindu gautų pinigų nedeklaravo, tačiau skolintų pinigų deklaravimas šiuo atveju nebuvo privalomas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas šešis metus nesidomėjo apie skolą. Tarp šalių buvo susiklostęs ilgalaikis bendradarbiavimas ir familiarūs santykiai, dėl ko ieškovas pasitikėjo atsakovu. Tarp šalių nuolat vyko komunikacija ir žodiniu susitarimu atsakovas tikino ieškovą, jog civilinėje byloje Nr. e2-918-945/2019 jo įmonei prisiteisus skolą, jis turės galimybę grąžinti skolą. Teismui minėtoje byloje patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas skolos vekselio pagrindu negrąžino. Atsakovas turi įsiskolinimų, dėl ko yra areštuotos jo Lietuvos Respublikoje atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos. Atsakovas, siekdamas išvengti arešto apribojimų, yra atsidaręs atsiskaitomąją sąskaitą užsienyje BILDERLINGS PAY LIMITED banke. Atsakovas byloje pateikia įrodymus apie gaisrą sąvartyne, tačiau gaisras yra įvykęs 5 metus vėliau nei buvo sudarytas vekselis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui A. P. iš atsakovo D. J. 38 875,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 01 07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 681,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį atmetė.

8. Teismas nurodė: atsakovas D. J. 2024 12 23 surašė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jis iki 2015 12 31 be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui A. P. 38875Eur, vekselio apačioje atsakovas D. J. pasirašė patvirtinimą, jog jis vekselyje nurodytą sumą – 38 875 Eur gavo. Ieškovas nepateikė jo apmokėti per nustatytą terminą, tik 2021 11 25 atsakovui D. J. išsiuntė pretenziją dėl skolos grąžinimo, kurioje pareikalavo iki 2021 12 10 pervesti visą skolos sumą, nurodytą 2024 12 23 paprastame neprotestuotiname vekselyje į ieškovo nurodytą banko sąskaitą.

9. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko pareiga įrodyti prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atsakovo pareigos egzistavimą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovą ir atsakovą siejo paskolos sutarties teisiniai santykiai, vekseliui tapus paskolos rašteliu. Tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Teismas iš pateikto vekselio padarė išvadą, jog jis atitinka paskolos rašteliui keliamus reikalavimus, kadangi, kaip pripažino pats atsakovas, jis buvo surašytas jo ranka, jame yra nurodyta konkreti pinigų suma – 38 875 Eur, vekselis buvo pasirašytas, vekselio apačioje yra atsakovo ranka surašytas bei jo parašu patvirtintas įrašas, jog atsakovas 38 875 Eur gavo.

10. Teismas vertino, jog faktą, kad ieškovas 2014 12 23 galėjo perduoti pinigus grynaisiais atsakovui patvirtina taip pat byloje apklausto liudytojo V. P., buvusio ieškovo bendradarbio UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra“, paaiškinimai, jog prieš Kalėdas, gruodžio 23 d., darbe dienos metu jam buvus ieškovo kabinete atėjo atsakovas, liudytojas matė ant stalo pas ieškovą padėtą vekselį, kurį ieškovas padavė atsakovui ir išėjo. Girdėjo seifo atidarymo garsus. Grįžęs ieškovas atsinešė pinigus, pasidėjo juos ant stalo. Tuo metu liudytojas suprato, kad turi išeiti, nes nenorėjo kištis į ieškovo ir atsakovo tarpusavio reikalus ir išėjo iš ieškovo kabineto.

11. Teismas įvertino eilę atsakovo pateiktų tikslu įrodyti paskolos sandorio nesudarymą dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, sutarčių, komercinių pasiūlymų ir kt., tame tarpe Kauno apygardos teismo 2019 04 30 Sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas priteisė ieškovei UAB „A“ iš atsakovės UAB „Irvytis“ 30 544,84 Eur nuostolių atlyginimą, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to iš dokumentų teismas nustatė, jog 2013 09 24 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi K. V. įmonė „Kaslita“ pardavė, o UAB „B“ pirko transporto priemonę KOMATSU D65PX-12, šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 151 250 litų, UAB „B“ pardavė šią transporto priemonę UAB “E Projektai”, apie nuosavybės teisių perleidimą buvo pranešta 2017 12 28. Teismas įvertino ir pateiktas įvairias atsakovų su įvairiais asmenimis sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių kopijas, atsakovų teiktas įvairias paskolų sutartis – atsakovui nurodant, kad tai yra fiktyviai sudaryti sandoriai, ieškovo prašymu. Nurodytų dokumentų pagrindu, bei savo paaiškinimais atsakovas teigė, jog 2014 12 23 vekselis buvo išrašytas dėl akių, siekiant kitokio tikslo – atsakovo laidavimo už sąvartyne naudojamą ieškovo vadovaujamos įmonės UAB „B“ įsigytą buldozerį, todėl, teismo vertinimu, jam teko pareiga įrodyti nurodytas priešieškinio aplinkybes ir faktą, jog 2014 12 23 vekselis buvo surašytas dėl akių.

12. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo paaiškinimus ir aukščiau nurodytus atsakovo pateiktus įrodymus, bei ieškovo atsikirtimus į priešieškinyje nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, padarė išvadą, jog atsakovo pateikti jo priešieškinio aplinkybes grindžiantys įrodymai nėra pakankami suformuoti teismo įsitikinimui, jog atsakovo ieškovui išduotas 2014 12 23 vekselis iš tiesų buvo jo asmeninis laidavimas dėl UAB „A“ iš UAB „B“ išsinuomoto buldozerio. Teismas sprendė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastis, kodėl tarp dviejų įmonių (UAB „A“ bei UAB „B“) vykęs buldozerio nuomos sandoris, kai nuolat buvo mokamas nuomos mokestis, turėjo būti asmeniškai fizinio asmens – atsakovo, kaip UAB „A“ vadovo, laiduotas fiziniam asmeniui ieškovui, kaip UAB „B“ vadovui, koks buvo tokio laidavimo tikslas ir priežastys, kodėl tariamas laidavimas buvo sudaromas tarp fizinių asmenų – juridinių asmenų vadovų, atsakovui asmeniškai įsipareigojant sumokėti ieškovui 38 875 Eur sumą.

13. Įvertinęs pateiktus dokumentus ir atsakovo paaiškinimus, nepagrįstus jokiomis civiliniame procese numatytomis įrodinėjimo priemonėmis apie įvairius sudarinėtus žodinius susitarimus, teismas padarė išvadą, jog atsakovo nurodytos įvairios sandorių sudarinėjimo aplinkybės buvo itin painios, niekuo nepagrįsti paaiškinimai apie sutarčių sudarinėjimą atgaline data, sutarčių egzempliorių nedavimą, įvairių kitokių, neva tai fiktyvių sandorių sudarinėjimą, kuriuos sudarinėjo atsakovai ieškovo prašymu, pateikimas į bylą dokumentų (sutarčių), kurie yra nepatvirtinti juose nurodytų asmenų parašais; jog visos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos susidaryti teismui tvirtą įsitikinimą, jog atsakovo ieškovui išduotas 2014 12 23 vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas tariamas sandoris. Jokių įrodymų, kad buldozeris buvo iš tiesų įsigytas ne įmonės UAB „B“ o ieškovo asmeninėmis lėšomis, ko pasekmėje ieškovas būtų reikalavęs iš atsakovo asmeninio laidavimo už buldozerį, byloje taip pat nėra. Todėl priešieškinį atmetė.

14. Teismas vertino ieškovo Metinę pajamų deklaraciją už 2014 metus. Nurodė, jog ji patvirtina, kad nurodytu mokestiniu laikotarpiu (2014 metais) ieškovas gavo 785 297,00 litų apmokestinamų pajamų, t. y. ieškovas buvo pajėgus 2014 12 23 paskolinti atsakovui 38 875 Eur sumą. Atsakovas D. J. nurodė, jog jis pinigų, nurodytų vekselyje negavo, tačiau byloje pateiktame įrodyme – pačiame vekselyje atsakovas D. J. savo parašu yra patvirtinęs, kad jis pinigų sumą 38875Eur gavo. Teismas vertino atsakovo 2014 metų Metinę gyventojo deklaraciją, kurioje nėra užfiksuotas paskolų gavimas. Iš pateiktos metinės pajamų deklaracijos formos, galiojusios 2014-2016 metais, teismas nustatė, jog duomenys apie gautas paskolas nebuvo privalomi deklaruoti, deklaracijoje formos apie gautas paskolas nebuvo, todėl pateiktą atsakovo Metinę gyventojo deklaraciją nelaikė atsakovo aplinkybes apie piniginių lėšų negavimą patvirtinančiu įrodymu.

15. Teismas, nustatęs aplinkybes, jog ieškovas paskolino atsakovui 38 875 Eur sumą, o atsakovas laiku neįvykdė prievolės grąžinti pasiskolintą sumą, sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo tinkamo prievolės įvykdymo – grąžinti skolą. Atsakovas pinigines lėšas iš ieškovo skolinosi gyvendamas santuokoje su atsakove A. J.. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų susidaryti tvirtą įsitikinimą, jog ieškovas paskolino atsakovui 38 875 Eur sumą jo šeimos poreikiams tenkinti, taip pat nebuvo nustatyta, jog 2015 metais atsakovo šeima įsigijo kokį nors vertingą turtą ar kitaip naudojo gautus paskolos pinigus tenkinant šeimos poreikius. Kita vertus, atsakovė A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji sutikimo atsakovui D. J. pasiskolinti iš ieškovo 38 875 Eur sumą nedavė, apie jokius sandorius, vykusius tarp ieškovo ir atsakovo D. J., nežinojo, savo sutuoktinio verslo reikalais nesidomėjo, rūpinosi namų ūkiu ir šeima. Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad 2014 12 23 vekselyje nurodyta 38 875 Eur suma nebuvo naudojama jo šeimos poreikių tenkinimui, tam tikram šeimos turtui įsigyti, sutuoktinė apie vekselio surašymą nežinojo. Įvertinęs nurodytą, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad pinigines lėšas atsakovas iš jo skolinosi šeimos poreikių tenkinimui, atsakovo D. J. sutuoktinė sutikimo pasiskolinti iš ieškovo 38 875 Eur sumą nedavė, 2014 12 23 vekselyje nebuvo nurodyta grąžinamos pinigų sumos paskirtis; todėl sprendė, jog skola ieškovui, kilusi iš 2014 12 23 vekselio, yra asmeninė atsakovo D. J. skola, kurią priteisė ieškovui iš atsakovo, netaikant solidarios atsakovų, kaip sutuoktinių atsakomybės.

16. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo D. J., bei nustačius, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo sumokėti skolą ieškovui terminą, teismas ieškovui iš atsakovo D. J. priteisė įstatymų nustatyto dydžio 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

17. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniame skunde (DOK-86222) atsakovai (toliau ir apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 06 17 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį ir patenkinant priešieškinį, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismas 2023 03 23 buvo priėmęs priešingą sprendimą ir atmetęs ieškinį. Kauno apygardos teismo 2023 09 14 nutartimi šis sprendimas buvo panaikintas, nurodant, jog teismas nepašalino šalių prieštaravimų ir netyrė įrodymų dėl vekselio išrašymo aplinkybių bei šalių įmones siejusių galimų prievolių priežasčių, o teismo padarytos išvados yra nenuoseklios ir prieštaringos, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. Nagrinėjant bylą iš esmės antrą kartą, teismas stengėsi įvykdyti apeliacinės instancijos teismo nurodytus trūkumus, tačiau, atsakovų įsitikinimu, to padaryti nepavyko. Teismas įvertino, jog „atsakovo nurodytos įvairios sandorių sudarinėjimo aplinkybės buvo itin painios“, apsiribodamas išvada, tuo, kad jos nėra pakankamos susidaryti teismui tvirtą įsitikinimą dėl vekselio, kaip tariamo sandorio, pripažinimo negaliojančiu. Tuo pačiu teismas netiesiogiai pripažino, jog jam nepavyko išsamiai ištirti, įvertinti ir „išpainioti“ atsakovo nurodytų vekselio pasirašymo ir šalis bei šalių vadovaujamas įmones siejusių galimų bendro verslo santykių ir iš jų atsiradusių prievolių priežasčių ir aplinkybių, o tai reiškia, kad vėl liko neatskleista bylos esmė.

18.2. Teismas pasirinko formalų, t. y. „įstatymo raidės“, o ne gyvenimišką teisingumo įgyvendinimo būdą, dėl ko liko neįvertintos tokios svarbios aplinkybės, kaip ilgametė abiejų šalių draugystė, pagrįsta visišku neformaliu abipusiu pasitikėjimu nuo mokyklos suolo ir studijų laikais iki suardžiusio šią draugystę bendro verslo, kuriame šalys buvo sutapatinę asmeninius ir bendrovių verslo ryšius, taip pat neįvertino ieškovo nesąžiningo elgesio: (1) pasibaigus vekselyje nurodytam paskolos grąžinimo terminui, jis nesikreipė dėl priverstinio skolos išreikalavimo, (2) pareiškė teismines pretenzijas atsakovui dėl vekselio, kurio apmokėjimo terminas baigėsi 2015 12 31, tik 2022 m. sausio mėn., t.y. daugiau nei po 6-ių metų, (3) nesugebėjo įrodymais pagrįsti tokio ilgo laukimo priežasčių ir bent minimalių savo pastangų, reikalaujant atsakovo grąžinti skolą, (4) nors ieškovas teisme pripažino, kad, kreipdamasis į teismą, žinojo ir suprato praterminuoto vekselio tapimą paprastu skolos rašteliu, pradiniame ieškinyje visą turinį skyrė vekselio teisinio statuso ir reikšmės aprašinėjimui, net neužsimindamas apie ankstesnius itin draugiškus šalių santykius, nenurodydamas jokių išankstinio šalių susitarimo dėl paskolos gavimo ir vekselio pasirašymo aplinkybių ir jokių tai galinčių patvirtinti liudytojų; (5) paskolino gyvenimiškai nerealią sumą 38 875 Eur. Visuma nurodytų aplinkybių duoda pakankamą pagrindą abejoti tiek ieškovo sąžiningumu, tiek jo reikalavimų pagrįstumu.

18.3. Teikia glaustą reikšmingiausių aplinkybių santrauką: UAB „A“ (direktorius D. J.) teikė sunkiosios technikos nuomos paslaugas, kai kurią techniką pernuomodavo. Buldozerį „Komatsu 65PX12“ UAB „A“ nuomojo iš UAB „Storent“. Nuomos mokestis buvo didelis, todėl buvo ieškoma galimybių techniką įsigyti. Buvo susitarta su UAB „B“ (direktorius A. P.), kad UAB „A“ nuomosis buldozerį „Komatsu 65PX12“ ir, tuo pačiu per 3 metus jį išsipirks. A. P. reikalaujant (dėl galimo technikos praradimo), 2014 12 23 buvo pasirašytas vekselis 38 875 Eur sumai, kurią sudarė buldozerio vertė 36 202 Eur ir A. P. uždarbis už investuotus pinigus 2672 Eur. Dėl neteisėtų atsakingojo partnerio (UAB „Irvytis“) veiksmų, UAB „A“ nuo 2016 m. gruodžio mėn. nebegalėjo toliau tęsti darbų. Pasibaigus sutarčiai tapo aišku, kad daugiau UAB „Kauno švara“ nesinuomos buldozerio, taigi, UAB „A“ neturės galimybių išpirkti jo iš UAB „B“. Susiklosčius tokiai situacijai, atsakovas ir ieškovas susitarė, kad buldozerį reikėtų parduoti. Pinigus už parduotą buldozerį gavo UAB „B“. UAB „A“ per visą laikotarpį už buldozerio „Komatsu 65PX12“ sumokėjo UAB „B“ virš 47 000 Eur, kas net gi gerokai viršija pačią buldozerio kainą, todėl tai yra pakankama kompensacijos suma, be to, projekto įgyvendinti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios. Vekselis liko pas ieškovą ir, atsižvelgiant į tarpusavio santykius, tuo klausimas atrodė ir išspręstas. Įsipareigojimas (laidavimas) pagal vekselį yra pilnai padengtas 2017 m., pardavus buldozerį „Komatsu 65PX12“. Patvirtina, kad negavo grynų pinigų. Toks laidavimo būdas, tuo metu, atsižvelgiant į tai, kad tai ne pirmas tarpusavyje surašomas vekselis, atrodė priimtinas.

18.4. Teismas civilinį ieškinį išnagrinėjo paviršutiniškai, neobjektyviai palaikydamas vieną proceso šalį, šalims taikė skirtingus įrodinėjimo kriterijus. Atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas iš esmės neatliko jokios įrodymų analizės: nenustatė, neišsiaiškino, nevertino ir nepasisakė dėl šalių ir jų vadovaujamų bendrovių sudarytų „painių“ sandorių sudarinėjimo aplinkybių, tik abstrakčiai pasisakydamas, atmetė kaip nepagrįstus atsakovo paaiškinimus: (1) dėl sutarčių sudarymo atgaline data, (2) sutarčių egzempliorių nedavimo, (3) kitokių fiktyvių sandorių sudarinėjimo, (4) nepatvirtintų dokumentų pateikimo į bylą. Iš minėtų teismo teiginių apskritai neaišku, apie kokius įrodymus ir kokias aplinkybes teismas kalba.

18.5. Teismo teiginys, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buldozeris buvo įsigytas ne įmonės UAB „B“, o ieškovo asmeninėmis lėšomis, yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovas visą laiką nuosekliai įrodinėjo, kad dėl itin draugiškų santykių su ieškovu jų asmeniniai tarpusavio susitarimai būdavo įforminami kaip jų vadovaujamų bendrovių susitarimai, o atsakovas pasirašė vekselį, spaudžiamas ieškovo, nes atsisakymas pasirašyti grėsė itin dideliais ekonominiais nuostoliais, tačiau, kaip minėta, teismas atsakovo pateiktų įrodymų neanalizavo, apsiribodamas tuo, kad atsakovas pasirašė vekselį, t.y. formaliu „įstatymo raidės“ teisingumu.

18.6. Teismas, nustatydamas faktą, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą atsakovas gavo, rėmėsi vien tik paties atsakovo parašu ant vekselio apie pinigų gavimą, nors atsakovas visą laiką nuosekliai aiškino ir pagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei šias aplinkybes patvirtinančiais pateiktais įrodymais, dėl kokių priežasčių jis buvo priverstas pasirašyti ieškovo parengtą vekselį ir visą laiką neigė pinigų gavimo faktą.

18.7. Teismas pripažino, jog byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovo šeima 2015 m. įsigijo kokį nors vertingą turtą ar kitaip panaudojo tariamai gautus paskolos pinigus. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą metinę pajamų deklaraciją, kurioje nėra duomenų apie minėtos sumos gavimą. Pažymi, kad atsakovo galimybės įrodinėti fakto nebuvimą, t.y. pinigų negavimą yra apribotos logikos dėsnių, nes objektyviai sudėtinga paneigti tai, ko nebuvo.

18.8. Teismas tik aprašė ieškovo iniciatyva bylos nagrinėjimo eigoje „surasto“ liudytojo V. P. paaiškinimus, tačiau jų apskritai nevertino ir jais nesirėmė, kas tik dar kartą patvirtina ieškovo nesąžiningumą, kviečiant tokius abejotinus liudytojus ir siekimą bet kokia kaina praturtėti.

18.9. Teismas neaptarė ir nevertino ieškovo pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu teksto, kurio vertinimas buvo pateiktas atsakovo priešieškinio 24-ame punkte. Iš minėto susirašinėjimo akivaizdžiai matyti, kad ieškovo domėjimasis UAB „A“ byla prieš UAB „Irvytis“ dėl nuostolių atlyginimo buvo pagrįstas ne siekimu atgauti asmeninę skolą pagal vekselį iš atsakovo, o būtent dėl likusios UAB „A“ keleto tūkstančių eurų skolos UAB „B“.

Atsiliepimas

18.10. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog ieškovas, būdamas labai atsargus ir nepatiklus asmuo, sužinojęs apie UAB „Kauno švara“ nuslepiamus gaisrus Lapių sąvartyne, bijodamas, kad gaisrų gesinimo metu gali nukentėti arba ir visiškai sudegti minėtas buldozeris, darė spaudimą atsakovui pasirašyti vekselį. Žiniasklaidoje paviešinti duomenys apie nuolat pasikartojančius gaisrus Lapių sąvartyne: „Kauno diena“ 2008 06 01 „Lapių sąvartyne kilęs gaisras nuslopintas (papildyta)“; „Kauno diena“ 2008 06 02 „Gaisro sąvartyne buvo galima tikėtis“; „Kauno diena“ 2008 06 06 „Lapių sąvartynas vis dar kelia nerimą“; „Kauno diena“ 2009 04 30 „Lapių sąvartyne degė krovininis automobilis“; „Kauno diena“ 2009 05 04 „Lapių sąvartyne užsidegė atliekos“; „Kauno diena“ 2009 06 16 „Lapių sąvartyno užkulisiai gyventojo akimis“; „Kauno diena“ 2019 04 22 „Kauno rajone degė Lapių sąvartynas“; „Kauno diena“ 2019 06 12 „Karščio keliamos problemos nesibaigia: Lapių sąvartyne kilo gaisras“; „Kauno diena“ 2021 02 16 „Pasklidus neraminančioms žinioms, Lapių sąvartynas sulaukė aplinkosaugininkų vizito“; „Kauno diena“ 2023 03 27 „Liepsnojo Lapių sąvartynas“; „Kauno diena“ 2024 07 02 „Lapių sąvartyne - gaisras: dirbo gausios ugniagesių pajėgos (papildyta)“. Nuolat pasikartojantys gaisrai sąvartyne, kuriame dirbo ieškovo bendrovei priklausantis buldozeris, neabejotinai objektyviai kėlė grėsmę ir galimus didelius nuostolius ieškovui.

18.11. Teismas galimai neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėdamas, jog ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies ir atmetamas atsakovės A. J. atžvilgiu, teismas iš D. J. priteisė 100 procentų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors skundžiamas sprendimas yra priimtas atsakovės A. J. naudai, o ji taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias solidariai sumokėjo jos sutuoktinis D. J..

19. Ieškovas A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (DOK-94452), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

19.1. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, neva sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, yra netinkamai motyvuota. Pasak apeliantų, pirmos instancijos teismas iš esmės neatliko jokios įrodymų analizės ir nepasisakė dėl šalių ir jų vadovaujamų bendrovių sandorių sudarinėjimo aplinkybių. Šie teiginiai yra nepagrįsti. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia. Atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovas nesiginčija, kad skundžiame sprendime nėra detaliai pasisakyta dėl kiekvieno atsakovų argumento, tačiau tai savaime nedaro ydingais sprendimo motyvų, kuriais atmestas priešieškinis. Iš sprendimo motyvų pakankamai aišku, kodėl pirmos instancijos teismas atmetė priešieškinį, todėl nesutinka, kad ši sprendimo dalis yra nepakankamai motyvuota. Sprendimo motyvai, kuriais atmestas priešieškinis, sudaro net 4 lapus (Sprendimo 8-11 lapai). Juose aptarti bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai ir kokias aplinkybes jie liudija. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes, vadovavosi sutartyse ir kituose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, kadangi atsakovai nepateikė juos paneigiančių įrodymų. Iš įrodymų nustatytų aplinkybių pirmos instancijos teismas sprendė, jog atsakovų pozicija/paaiškinimai prieštarauja rašytiniams įrodymams (įskaitant paties atsakovo asmeniškai pasirašytas ir nenuginčytas sutartis), yra paini ir nelogiška, todėl priėjo išvados, jog atsakovai neįrodė priešieškinio reikalavimų.

19.2. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, neva pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Vadovaujantis teismų praktika išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių egzistavimo galima daryti tik įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus pagal logikos dėsnius. Teismo išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių egzistavimo privalo būti nuoseklios ir atspindėti įrodymų visumą. Sprendime yra įvertinti visi bylos nagrinėjimo iš esmės metu tirti įrodymai, ypač atsakovų nurodyti įrodymai apie tariamą 2014 12 23 vekselio apsimestinumą (Sprendimo 8-11 lapai). Pirmos instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes, vadovavosi kaip įrodymais pateiktose sutartyse ir kituose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Atsakovai nepateikė tuos rašytinius įrodymus ir jų liudijamas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Iš įrodymų nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovų pozicija/paaiškinimai prieštarauja rašytiniams įrodymams (įskaitant paties atsakovo asmeniškai pasirašytas ir nenuginčytas sutartis), yra paini ir nelogiška. Taigi, Pirmos instancijos teismas vadovavosi ir logikos dėsniais. Todėl teismas priėjo atsakovams nepalankių išvadų tinkamai pritaikęs įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantai, siekdami nuginčyti pirmos instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo rezultatą, privalo pateikti įrodymus apie teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus (CPK 178 straipsnis). Apeliantai tokių įrodymų nepateikė, todėl jų argumentai atmestini.

19.3. Ieškovas laimėjo bylą, kadangi visi jo reikšti reikalavimai patenkinti atsakovo D. J. atžvilgiu. Atsakovas D. J. pralaimėjo bylą, kadangi jo atžvilgiu ieškinys patenkintas, o jo priešieškinis atmestas. Atsakovė A. J. laimėjo bylą dalyje pagal ieškinį, tačiau pralaimėjo bylą dalyje pagal priešieškinį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš D. J..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

14. Apeliacijos dalykas yra teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo ir netenkintas priešieškinis dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. J. (vekselio davėjas / skolininkas) 2014 m. gruodžio 23 d. išdavė (pasirašė) ieškovui A. P. (vekselio turėtojui / kreditoriui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti ieškovui 38 875 Eur (toliau - ir Vekselis). Vekselyje atsakovas sumą įrašė ir savo parašu patvirtino, kad nurodytą pinigų sumą gavo.

16. Iki vekselyje nurodytos datos vekselis ĮPVĮ nustatyta tvarka nebuvo realizuotas, todėl ieškovas neįgyvendino teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą supaprastinta tvarka.

17. Ieškovas 2021 m. lapkričio 25 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovo skolą grąžinti, tačiau pastarasis į pretenziją neatsakė, skolos negrąžino.

18. Ieškovas 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas 38 875 Eur skolą išieškoti iš atsakovo ir jo sutuoktinės teismine tvarka.

19. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi realiai vekselyje nurodytos 38 875 Eur sumos negavo, o vekselis buvo išrašytas ne skolininko asmeninių, bet jo vadovaujamos įmonės UAB „A“ galimų prievolių, kylančių iš buldozerio „Komatsu 65PX12“ nuomos ir įsigijimo nuosavybėn vykdymui užtikrinti. Atsakovas teigė, kad Vekselis buvo išrašytas siekiant užtikrinti galimą atsakovo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad ieškovas pinigų, nurodytų 2014 12 23 vekselyje, jam neperdavė, vekselis buvo sudarytas dėl akių, kaip kito sandorio – įmonių UAB „B“ ir UAB „A“ sudarytos buldozerio nuomos sutarties vykdymo metu galinčių atsirasti nuostolių užtikrinimo dokumentas.

20. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, sprendime konstatuodamas, kad 2014 m. gruodžio 23 d. vekselio išrašymas buvo fiktyvus sandoris, ieškovas savo reikalavimo neįrodė, todėl pripažino paskolos sutartį nesudaryta vadovaudamasis CK 6.875 straipsnio 3 dalimi.

21. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo, kad, pripažindamas sandorį fiktyviu ir negaliojančiu, teismas išėjo už byloje pareikštų reikalavimų ribų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai apribojo apelianto teisę teikti į bylą įrodymus (apklausti byloje liudytoju asmenį, kuris matė pinigų perdavimą atsakovui).

22. Kauno apygardos teismas 2023 09 14 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 03 23 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Atsakovas 2024 01 29 pateikė priešieškinį, kuriame prašė vekselį pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad vekseliu buvo siekiama pridengti šalių santykius dėl buldozerio išperkamosios nuomos. Sužinojęs apie 2014 metais Lapių sąvartyne įvykusius 4 gaisrus, ieškovas, siekdamas apsidrausti nuo galimų nuostolių, pareikalavo, kad D. J. pasirašytų vekselį buldozerio vertei ir dar su pelnu, kaip tam tikrą garantiją. D. J., nenorėdamas prarasti pajamų šaltinio, buvo priverstas vekselį pasirašyti. Vekselis buvo fiktyvus (tariamas sandoris), kuriuo ieškovas siekė gauti materialinių garantijų, jei, dirbant su buldozeriu pavojingomis sąlygomis Lapių sąvartyne, būtų padaryta žala.

24. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, tvirtino, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl išperkamosios nuomos, todėl santykių pridengti nereikėjo.

25. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atsakovės atžvilgiu atmetė, iš ieškovo priteisė atsakovui 38875 Eur skolą, priešieškinį atmetė.

Dėl ginčo

26. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Paprastojo vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.

27. Vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis).

28. Remiantis kasacinio teismo praktika, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019; 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020 30 punktas, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

29. Ieškovas nurodė, kad ieškovą ir atsakovą siejo paskolos sutarties teisiniai santykiai, vekseliui tapus paskolos rašteliu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

30. Atsakovas D. J. 2024 12 23 pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jis iki 2015 12 31 be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui A. P. 38875 Eur, be to, vekselio apačioje atsakovas D. J. parašė ir pasirašė patvirtinimą, jog jis vekselyje nurodytą sumą – 38 875 Eur gavo. Taigi, vekselis atitinka klasikinę paskolos sutartį (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad paskolos sudarymo faktą patvirtina taip pat byloje apklausto liudytojo V. P., buvusio ieškovo bendradarbio UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra“, parodymai, jog prieš Kalėdas, gruodžio 23 d., darbe dienos metu jam buvus ieškovo kabinete atėjo atsakovas, liudytojas matė ant stalo pas ieškovą padėtą vekselį, kurį ieškovas padavė atsakovui ir išėjo. Girdėjo seifo atidarymo garsus. Grįžęs ieškovas atsinešė pinigus, pasidėjo juos ant stalo. Tuo metu liudytojas suprato, kad turi išeiti, nes nenorėjo kištis į ieškovo ir atsakovo tarpusavio reikalus ir išėjo iš ieškovo kabineto. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tik aprašė ieškovo iniciatyva bylos nagrinėjimo eigoje „surasto“ liudytojo V. P. paaiškinimus, tačiau jų apskritai nevertino ir jais nesirėmė. Ieškovo pateikta Metinė pajamų deklaracija už 2014 metus patvirtina, jog nurodytu mokestiniu laikotarpiu (2014 metais) ieškovas gavo 785 297 litų apmokestinamų pajamų, t. y. ieškovas buvo pajėgus 2014 12 23 paskolinti atsakovui 38 875 Eur sumą.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nustatydamas faktą, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą atsakovas gavo, rėmėsi vien tik paties atsakovo parašu ant vekselio apie pinigų gavimą, nors atsakovas visą laiką nuosekliai aiškino ir pagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei šias aplinkybes patvirtinančiais pateiktais įrodymais, dėl kokių priežasčių jis buvo priverstas pasirašyti ieškovo parengtą vekselį ir visą laiką neigė pinigų gavimo faktą. Teismas pripažino, jog byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovo šeima 2015 m. įsigijo kokį nors vertingą turtą ar kitaip panaudojo tariamai gautus paskolos pinigus; kritiškai vertino atsakovo pateiktą metinę pajamų deklaraciją, kurioje nėra duomenų apie minėtos sumos gavimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

32. Pirma, atsakovas aplinkybę, kad vekselyje pačio įrašytos pinigų sumos ir parašu patvirtintos aplinkybės, kad pinigus gavo; ginčija, nurodydamas, kad pinigų negavo, o vekselį buvo priverstas pasirašyti. Tvirtina, kad vekselis buvo sudarytas dėl akių, kaip kito sandorio – įmonių UAB „B“ ir UAB „A“ sudarytos buldozerio nuomos sutarties vykdymo metu galinčių atsirasti nuostolių užtikrinimo dokumentas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, jog vekselį pasirašė fizinis asmuo fiziniam asmeniui. Jeigu vertinti, kad tai buvo nuostolių užtikrinimo dokumentas, tai atsakovas nepagrindžia, kodėl juridinių asmenų sandorio vykdymas užtikrintas fizinio asmens įsipareigojimu kitam fiziniam asmeniui, kodėl jame buvo įrašyta apie pinigų perdavimą. Nurodytos aplinkybės nepanaikina atsakovo parašo vekselyje. Antra, klausimas, kur buvo panaudoti gauti pinigai teisinės reikšmės neturi, nes paskola nebuvo tikslinė. Trečia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad metinėje pajamų deklaracijoje aktualiu laikotarpiu nebuvo pareigos deklaruoti gautas paskolas; kita vertus, gautos paskolos nedeklaravimas nepaneigia paskolos gavimo.

33. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buldozeris buvo įsigytas ne įmonės UAB „B“, o ieškovo asmeninėmis lėšomis. Teigiama, kad ši išvada yra visiškai nepagrįsta, nes atsakovas visą laiką nuosekliai įrodinėjo, kad dėl itin draugiškų santykių su ieškovu jų asmeniniai tarpusavio susitarimai būdavo įforminami kaip jų vadovaujamų bendrovių susitarimai, o atsakovas pasirašė vekselį, spaudžiamas ieškovo, nes atsisakymas pasirašyti grėsė itin dideliais ekonominiais nuostoliais, teismas atsakovo pateiktų įrodymų neanalizavo, apsiribodamas tuo, kad atsakovas pasirašė vekselį, t.y. formaliu „įstatymo raidės“ teisingumu. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams nepritaria.

34. Atsakovas teigia, kad asmeniniai tarpusavio susitarimai su ieškovu būdavo įforminami kaip jų vadovaujamų bendrovių susitarimai, tačiau nagrinėjamu atveju asmeninis tarpusavio susitarimas ir buvo įformintas kaip asmeninis, o ne kaip bendrovių susitarimas. Atsakovas nurodo, kad pasirašė vekselį spaudžiamas ieškovo, nes atsisakymas pasirašyti grėsė itin dideliais ekonominiais nuostoliais. Tačiau, kalbėdamas apie nuostolius, apeliantas kalba apie bendrovių, o ne savo asmeninius nuostolius. Iš argumentų matyti, jog atsakovas, būdamas bendrovės akcijų savininku, save sutapatina su pačia bendrove, t.y. jos turtą laiko savu turtu. Pagal teisinį reglamentavimą būtent uždaroji akcinė bendrovė, o ne jos akcininkas, yra savo turto savininkė. Pažymėtina, kad, nors atsakovo pateikti įrodymai apie bendrovių, t.y. UAB „B“ ir UAB „A“ tarpusavio santykius neturi teisinės reikšmės sprendžiant fizinių asmenų ginčą, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovo paaiškinimus dėl sutarčių sudarymo atgaline data, sutarčių egzempliorių nedavimo, fiktyvių sandorių sudarinėjimo, išsamiai nurodęs ir aptaręs kiekvieną atsakovo pateiktą įrodymą.

35. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas įvertino, jog „atsakovo nurodytos įvairios sandorių sudarinėjimo aplinkybės buvo itin painios“, apsiribodamas išvada, tuo, kad jos nėra pakankamos susidaryti teismui tvirtą įsitikinimą dėl vekselio, kaip tariamo sandorio, pripažinimo negaliojančiu. Tuo pačiu teismas netiesiogiai pripažino, jog jam nepavyko išsamiai ištirti, įvertinti ir „išpainioti“ atsakovo nurodytų vekselio pasirašymo ir šalis bei šalių vadovaujamas įmones siejusių galimų bendro verslo santykių ir iš jų atsiradusių prievolių priežasčių ir aplinkybių, o tai reiškia, kad liko neatskleista bylos esmė. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas civilinį ieškinį išnagrinėjo paviršutiniškai, neobjektyviai palaikydamas vieną proceso šalį, šalims taikė skirtingus įrodinėjimo kriterijus. Atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas iš esmės neatliko jokios įrodymų analizės. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.

36. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

37. Sprendimu teismas priešieškinio reikalavimą vekselį pripažinti negaliojančiu atmetė. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017 24 punktas). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą– išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

38. Atsakovas tvirtino, kad realiai vekselyje nurodytos 38 875 Eur sumos negavo, o vekselis buvo išrašytas ne skolininko asmeninių, bet jo vadovaujamos įmonės UAB „A“ galimų prievolių, kylančių iš buldozerio „Komatsu 65PX12“ nuomos ir įsigijimo nuosavybėn vykdymui užtikrinti; teigė, kad Vekselis buvo išrašytas siekiant užtikrinti galimą atsakovo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo riziką; vekselis buvo sudarytas dėl akių, kaip kito sandorio – įmonių UAB „B“ ir UAB „A“ sudarytos buldozerio nuomos sutarties vykdymo metu galinčių atsirasti nuostolių užtikrinimo dokumentas. Tačiau, kaip nurodyta nutarties 30 punkte, ginčo vekselis, kuris yra klasikinė paskolos sutartis, yra įvykdytas, t.y. vekselyje nurodytą pinigų sumą atsakovas gavo ir šios aplinkybės nenuginčijo. Teismas šalims taikė tapatų įrodinėjimo standartą. Sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovų įrodymų (nurodyti nutarties 11 punkte), t.y. dėl pateiktų nepasirašytų sutarčių, dėl sutarčių sudarymo atgaline data, dėl sutarčių egzempliorių nedavimo, dėl kitokių fiktyvių sandorių sudarinėjimo, dėl nepatvirtintų dokumentų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą atsakovo nurodomą aplinkybę dėl vekselio – ieškovas, sužinojęs apie UAB „Kauno švara“ nuslepiamus gaisrus Lapių sąvartyne, bijodamas, kad gaisrų gesinimo metu gali nukentėti arba ir visiškai sudegti buldozeris, darė spaudimą atsakovui pasirašyti vekselį. Kad vyko gaisrai, apeliantas pateikia duomenis iš „Kauno dienos“. Pagal pateiktus duomenis, kad gaisrai Lapių sąvartyne vyko parašyta „Kauno dienoje“ 2009 06 16, o po to 2019 04 22. Tuo tarpu vekselis pasirašytas 2014 12 23. Pažymėtina, kad 2019 09 09 ieškovas UAB „B“ akcijas pardavė. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį atmetė.

39. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas pasirinko formalų, t.y. „įstatymo raidės“, o ne gyvenimišką teisingumo įgyvendinimo būdą, dėl ko liko neįvertintos tokios svarbios aplinkybės, kaip ilgametė abiejų šalių draugystė, pagrįsta visišku neformaliu abipusiu pasitikėjimu nuo mokyklos suolo ir studijų laikais iki suardžiusio šią draugystę bendro verslo, kuriame šalys buvo sutapatinę asmeninius ir bendrovių verslo ryšius. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes teismai bylas nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamiesi teisės aktais, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, ar išskirtinai rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais. Apeliantų argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantai, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodymus vertina selektyviai, juos vertina išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

42. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti motyvai bei bylos duomenys patvirtina, kad šalys iš esmės sudarė paskolos sutartį, pinigus atsakovas gavo ir tai patvirtino savo parašu, atsakovas neįrodė, kad vekselis buvo tariamas sandoris. Todėl pirmos instancijos teismas sprendimu, vadovaujantis aukščiau nurodyta ir šiam teisiniam ginčui aktualia teismine praktika, pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą pagrįstas, todėl jį tenkino, o atsakovų priešieškinį panaikinti vekselį kaip tariamą sandorį atmetė.

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

44. CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (6 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato pagalbai rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant byloje apmokėti.

45. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas galimai neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: pažymėdamas, jog ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies ir atmetamas atsakovės A. J. atžvilgiu, teismas iš D. J. priteisė 100 procentų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors skundžiamas sprendimas yra priimtas atsakovės A. J. naudai, o ji taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias solidariai sumokėjo jos sutuoktinis D. J.. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

46. Ieškovo atsakovui D. J. pareikšti reikalavimai yra patenkinti. Vadinasi, ieškovas laimėjo bylą, o atsakovas D. J. pralaimėjo bylą, kadangi jo atžvilgiu ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas. Atsakovė A. J. laimėjo bylą dalyje pagal ieškinį, tačiau pralaimėjo bylą dalyje pagal priešieškinį. Atsakovę A. J. atstovavo tas pats advokatas, kaip ir atsakovą D. J., ji nepateikė įrodymų apie atskirai nuo D. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo D. J..

47. Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus, teisinės pagalbos, suteiktos ieškovui, išlaidos apeliaciniame teisme priteisiamos ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Jas patvirtina 2024 08 08 PVM sąskaita faktūra Nr. STR 06003 už teisines paslaugas ir 2024 08 08 patvirtinimas apie sąskaitos apmokėjimą.

48. Ieškovo byloje patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtinto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.

49. Atsižvelgiant į tai ir CPK 88, 93 ir 98 straipsnius, aukščiau patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovų apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 242 Eur ieškovo naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė Budžienė Diana Labokaitė Rūta Palubinskaitė