Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 933,90 Lt skolos, bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, nuomojamas trečiajam asmeniui A. R. Nuomos sutartis nekilnojamojo turto registre neįregistruota, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, t.y. prieš ieškovą. Paminėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kas ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui atsirado prievolė mokėti už šilumą, karštą vandenį Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2006-01-06 iki 2008-07-31 ir sudaro 2 933,90 Lt, atsakovui mokesčiai už šildymą buvo skaičiuojami už 40,49 kv.m. Sąskaitos už šilumos energiją buvo teikiamos buto adresu, nes kitokio atsakovas nėra nurodęs, nuomininkas nereiškė pageidavimo sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį ir nemokėjo už paslaugas, todėl turi atsakyti patalpų savininkas, nes jis privalo prižiūrėti, kad nuomininkas tinkamai vykdytų nuomos sutarties sąlygas – mokėtų nuomos mokestį, tinkamai atsiskaitytų su šilumos tiekėju.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad socialinio būsto nuomos sutartyje aiškiai numatyta, kad nuomininkas privalo mokėti už energiją. Taip pat tos sutarties 14 punkte buvo numatyta papildoma sąlyga, kad nuomininkas privalo atsiskaityti už visas suteiktas paslaugas nuo 2006-01-06. Minėta nuomos sutartis buvo perrašyta 2007-12-06. Šios sutarties 9 punkte nurodyta, kad nuomininkas privalo sudaryti sutartis su UAB „Vilniaus energija“ bei kitais paslaugų teikėjais. Taip pat sutarties 11 punkte nuomininkas įsipareigoja mokėti visus mokesčius bei atsiskaityti su paslaugų teikėjais. 33 punkte aiškiai numatyta, kad nuomininkas moka mokesčius paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka. 2007-12-07 buvo sudaryta Šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginių eksploatavimo bei atsiskaitymo sutartis, parengta pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus. Šioje sutartyje nuomininkas A. R. įsipareigojo mokėti už jam tiekiamą šildymą ir karštą vandenį. Minėti dokumentai aiškiai parodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė kaip patalpų savininkas elgėsi kaip rūpestingas ir atidus šeimininkas. Dėl šių priežasčių visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad nuomos sutartyje nėra nuostatų dėl atsiskaitymo už sunaudotą šilumos energiją tvarkos, todėl atsakomybė už tiektą ir sunaudotą energiją tenka patalpų savininkui. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta, kadangi kaip jau minėta sutartyje aiškiai nurodyta, kad nuomininkas moka mokesčius paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka. Atskirai nurodyti tvarkos nėra būtina ir dėl to, kad CK 6.584 str. 1 d. numato, jog mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio CK 6.583 str. 2 d. nustatyto termino. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, darytina išvada, jog į jos reguliavimo apimtį patenka mokesčių už šilumos energiją klausimai, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. Svarbu yra ir tai, kad nuomos sutartis sudaryta tarp A. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės yra įregistruota viešajame registre. Taip patvirtina atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pateiktas 2008-11-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę ir sprendime nepasisakė dėl nuomos sutarties įregistravimo fakto. Tokiu būdu susidaro situacija, kad nesvarbu ar butas yra išnuomotas ar nuomos sutarties faktas yra išviešintas vis vien už skolas laikomas atsakingas buto savininkas. Toks neatsižvelgimas į išnuomojimo faktą paneigia socialinio būsto nuomos esmę, kadangi kaskart savivaldybei būnant atsakingai už nuomininkų skolas susidarytų situacija kai savivaldybė vykdydama jai pavestą funkciją nuomoti socialinį būstą turėtų apmokėti už nuomininkams teikiamas paslaugas. LAT 2008-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 konstatavo, jog teisės aktuose dėl šilumos pirkimo-pardavimo nereguliuojama situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs patalpas nuomininkui ir šis yra faktinis vartotojas. Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių nuomininkas. Šiuo atveju nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, o tai reiškia, kad buvo paviešinta, jog bute (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena nuomininkas ir jis naudojasi butui teikiamomis paslaugomis. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pripažino, jog šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis gali būti energijos tiekėjas bei faktinis vartotojas - nuomininkas. Vadinasi, kiekvienu atveju reikia nustatyti, ar minėtas susitarimas buvo sudarytas, ar ne. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas tik konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog su savininku ar nuomininku būtų sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, todėl vartotoju laikytinas savininkas. Pirmos instancijos teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai, kadangi vien rašytinės sutarties nebuvimas nereiškia, kad tarp nuomininko ir paslaugų teikėjo neatsirado faktiniai energijos pirkimo-pardavimo santykiai. Nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šalių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę - už pateiktą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-06-09 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009, kuriuo patenkino Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą - atmetė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos išieškojimo už tiektą šilumos energiją iš Vilniaus miesto savivaldybės. Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad argumentas, jog remiantis CK 6.584 str. 1 d., mokestis už šildymo, elektros energijos ir kitas komunalines paslaugas iš valstybės ir savivaldybės patalpų nuomininkų imamas atskirai nuo nuompinigių, bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, įtvirtinančiu nuomininko pareigą atsiskaityti už minėtas paslaugas, skola už suteiktas komunalines paslaugas turi būti priteisiama iš faktinio šios paslaugos vartotojo, yra pagrįstas. Faktinių buto nuomos santykiai, kurie buvo susiklostę ilgą laiko tarpą turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl vieno ar kito subjekto pareigos atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją. Kita vertus, Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su buitiniais vartotojais standartinės sąlygos nėra imperatyvas, reikalaujantis minėtas sutartis sudaryti tik su šildomų patalpų savininkais, jos nedraudžia, ir tai atitinka vieną iš pagrindinių civilinės teisės principų, sudaryti sutartis su betarpiškais šiluminės energijos vartotojais. Be to teismas pažymėjo, kad tokie veiksmai kaip šilumos energijos tiekimas, faktiniai nuomos santykiai tik patvirtina, kad šilumos energijos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp nuomininko - trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus energija“. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti prašymą kreiptis į administracinį teismą dėl teisės norminio akto atitikimo įstatymui ir Vyriausybės nutarimui ištyrimo.