- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-181-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Kutrienė Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- J. G., V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui R. T.
atsakovo atstovui O. A.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2007 metų spalio 28 dienos sprendimo, atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys J. G., J. G. ir V. G., dėl skolos už suvartotą šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės 8 810,53 Lt skolą susidariusia laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2008-04-30 (b.l.92) už centralizuotai teiktą šildymą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) taip pat bylinėjimosi išlaidas 276,02 Lt, viso 9086,54 Lt; Skola susidarė už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2008-04-30 (b.l.92).
Nurodė, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso savivaldybei, kuri, 2004-12-06 išnuomodama butą J. G., J. G. ir V. G. sutarties neįregistravo viešame registre, todėl ši sutartis negali būti panaudota prieš nuomininkus. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl atsakovei, kaip minėtų gyvenamųjų patalpų savininkei, atsirado prievolė mokėti už šioms patalpoms tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (b.l.92-93).
Atsiliepimas
Atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė su ieškovo reikalavimais nesutiko.
Nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini), kaip socialinį būstą, suteikė 3 asmeniui J. G. ir jos šeimos nariams, butas išnuomotas nekomerciniais tikslais-pajamų iš buto nuomos savivaldybė negauna, todėl negali būti atsakinga už 3 asmenų skolas ieškovui, nes paslaugos buvo tiekiamos ne atsakovei, o 3 asmenims. Tarp ieškovo ir 3 asmenų buvo nusistovėję sutartiniai santykiai, nes pastarieji už suteiktas paslaugas prieš tai mokėjo ieškovui. 2005-01-25 sprendimu Vilniaus m. 3 apylinkės teismas skolą už šilumą ir karšto vandens tiekimą ieškovui priteisė iš 3 asmens J. G. (b.l.135-138).
Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-3/2008) buvo konstatuota, kad LR CK 6.584str.1d. ir LR Vyriausybės 2001-07-11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta tvarka reglamentuoja Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių- nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko tarpusavio teisinius santykius. Šilumos energijos pirkimo pardavimo teisinius santykius reguliuoja LR CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių (bendrosios normos) ir specialiosios normos LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai (Ūkio ministro įsakymai, patvirtinantys šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, bei šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos). Šiuose teisės aktuose dėl šilumos pirkimo-pardavimo nurodoma, kad šilumos vartotojas- tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar sistemų. Santykiai tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo nustatomi sutartimis, sutarties šalis yra šilumos tiekėjas ir pastato, buto savininkas-šilumos vartotojas. Priimtoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, o jei tokio susitarimo nėra - šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas.
Teismas konstatavo, kad teisės aktuose dėl šilumos pirkimo-pardavimo nėra reglamentuota situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs patalpas nuomininkui ir šis yra faktinis šilumos vartotojas, todėl teismas vadovavosi bendraisiais teisės principais (LR CPK 3str.6d.). Kadangi ieškovas jau kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš J. G. kaip faktinės šilumos energijos patalpų nuomininkės, ir 2005-01-25 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo skola ieškovui buvo priteista iš J. G., todėl padarė išvadą, kad ieškovas laikė J. G. šiluminės energijos pirkimo pardavimo sutarties šalimi – buitiniu šilumos vartotoju.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais faktiškai yra sudaręs šilumos energijos tiekimo sutartį su buitiniu vartotoju- J. G., o privalomas rašytinės sutarties sudarymas tarp šiluminės energijos tiekėjo ir naudotojo nėra numatytas. Situacija nuo 2005-01-25 sprendimo priėmimo nėra pasikeitusi ir J. G. toliau nuomojasi butu, vartoja šiluminę energiją ir šios aplinkybės ieškovui buvo ir yra žinomos, apie tai liudija faktas, kad pirminiame ieškinyje atsakovais buvo nurodyti J. G. ir jos šeimos nariai, kurie yra įvardinti kaip centralizuotos šilumos energijos bei karšto vandens buitiniai vartotojai (b.l.3-4).
Teismas sprendė, kad tai, jog atsakovas sudarydamas buto nuomos sutartį su J. G. neįregistravo jos viešame registre, ieškovo santykiuose su atsakovu ir trečiuoju asmeniu neturi reikšmės, kadangi LR Šilumos įstatymo 2str. 7p. nurodyta, kad buitinis šilumos vartotojas- fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, nors ir yra buto, kuriame gyvena tretysis asmuo J. G. su šeimos nariais, savininkė, neprivalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kuriomis naudojasi buto nuomininkai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu, kurį vėliau patikslino prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinio reikalavimus; gražinti ieškovei žyminį mokestį-264,00Lt.
Nurodė, kad su teismo priimtu sprendimu nesutinka, kadangi butas, adresu (duomenys neskelbtini) kuriam ieškovas teikė šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2001-01-25 nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir nors Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2005-01-25 sprendimu skola už šilumos energiją buvo priteista iš faktinių šilumos vartotojų (duomenys neskelbtini), toks teismo sprendimas neturi prejudicinės galios. Be to 2004-12-06 sudarius patalpų nuomos sutartį su J. G. nuomojamame bute gyveno ir jos šeimos nariai. Sudaryta nuomos sutartis Nr. 62 nebuvo išviešinta ir sutartyje nėra nurodyta, kad mokesčius už šilumos energiją nuomininkai turi mokėti šilumos tiekėjui. Pirmos instancijos teismas spręsdamas civilinę bylą negalėjo remtis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes ginčas buvo tarp kitų šalių (UAB ,,Vilniaus energija-J.G., J. G. ir V. G ir už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2007-08-31). Be to 3 apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2008-04-14 nutartimi.
Nurodė, kad nuo 2000 metų iš esmės pasikeitė šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-01-30 nutartyje Nr. 3K-3-3/2008 pasisakė dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalių, pripažindamas šalimi turto savininką, nes jam priklausančio buto įrenginiai prijungti prie šilumos tiekėjų tinklų.
Priešingai nei 2008-10-28 sprendime konstatavo pirmos instancijos teismas, galiojantys teisės aktai aiškiai ir imperatyviai reglamentuoja, kokios yra galimos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalys, nepriklausomai kokia forma (rašytine, pagal indvidualiai aptartas sąlygas, ar konkliudentiniais veiksmais pagal Ūkio ministro patvirtintas standartines salygas) tokia sutartis yra sudaroma. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52.1 punktas nurodo, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų (buitinių šilumos vartotojų), t.y. nėra numatyta galimybė sudaryti sutartis su asmenimis, nesančiais šildomos patalpos savininkais. Buitiniu šilumos vartotoju gali būti ir patalpų nuomininkas kuris nėra patalpų savininkas, tačiau jo teisės ir pareigos sutartyje turi būti aptartos indvidualiai. Vilniaus miesto savivaldybė sudarydama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (2004-12-06) indvidualių salygų neaptarė, šilumos tiekėjo apie apie sudaromą patalpų nuomos sutartį neinformavo, savo, kaip nuomotojo-savininko pareigos prižiūrėti, kad nuomininkas tinkamai vykdytų nuomos sutarties salygas nevykdė.
Nurodė, kad buto nuomininko žinojimo faktas nekeičia šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių tarp šilumos tiekėjo ir buto savininko, nes pagal Šilumos ūkio įstatymą, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir buto savininkas.
Nurodė, kad buto nuomininkas galėtų būti laikomas šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi tik tuo atveju, jeigu jo, kaip nuomininko teisinis statusas būtų tinkamai įregistruotas viešame registre, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl jam tenka pareiga sumokėti įsiskolinimą. Be to, kaip nutartyje Nr. 2S-31-280/08 nurodė Vilniaus apygardos teismas atsakomybė už energijos pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymą visų pirma turėtų tekti buto savininkui, Vilniaus miesto savivaldybei.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto Savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Su nuomininke J. G. 2004-12-06 buvo sudaryta nuomos sutartis pagal kurią ji privalo kas mėnesį sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Kaip nustato, LR CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šiluminę energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Lietuvos Respublikos 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka (keista 2002-05-13 LRV nutarimu Nr. 658, 2004-02-09 nutarimu Nr. 137 bei 2008-01-16 nutarimu Nr. 33). Minėtoje, LRV nutarimu Nr. 876 patvirtintoje tvarkoje yra aiškiai reglamentuota, kad nuomininkai sudaro sutartis su šilumos tiekėjais ir atsiskaito už paslaugas, o tiekėjai jiems pateikia sąskaitas už suteiktas paslaugas. Minėtoje tvarkoje nustatyta speciali butų nuomininkų atsiskaitymo su su tiekėjais tvarka, pagal kurią mokestiniai įsipareigojimai nustatyti ne Vilniaus miesto savivaldybei, o tiesioginiam vartotojui, todėl teismas pagrįstai įvertino nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkai privalo atsiskaityti už tiekėjų suteiktas paslaugas.
Nurodė, kad nepagrįstas ieškovo teisginys, kad 2005-01-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas neturi prejudicinės galios. Teismas sprendime nustatė, kad atsakovės J. G. naudojosi ieškovo suteikta šilumos energija bei karštu vandeniu, todėl ji privalėjo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas. Priimtam sprendimui įsiteisėjus jis įgija tiek prejudicinę reikšmę, tiek res judikata galią.
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-3/2008 konstatavo, kad nesant susitarimui tarp šilumos tiekėjo, patalpų savininko bei nuomininko, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. Teismas nutartyje nenurodė kokio pobūdžio susitarimas turėtų būti tarp šilumos tiekėjo, nuomininko ir Vilniaus miesto savivaldybės.
Nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentu, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi pripažįstamas tik turto savininkas, nes jam priklausančio buto įrenginiai prijungti prie šilumos tiekėjo tinklų, nes LR CK ir LR Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi gali būti ne tik turto savininkas.
Nurodė, kad ieškovas neteisingai aiškina 2003-06-30 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 52.1 punktą ir ignoruoja jai nepalankias nuostatas, nes minėtu įsakymu patvirtintoje tvarkoje nurodyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir faktinis šilumos vartotojas ir šilumos vartojimas nėra siejamas su patalpų ar įrenginių nuosavybės teise. Abonentu pagal šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra laikomas faktiškai šilumą vartojantis asmuo ir sutartis laikoma sudaryta nuo jo naudojamų įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo sistemų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš Vilniaus miesto savivaldybės yra nepagrįstas.
Nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas yra atsakingas už nuomojamų patalpų priežiūrą ir turi padengti susidariusį įsiskolinimą, nes iš ieškovo niekada negavo jokių pranešimų ar sąskaitų, kurie įrodytų jog nuomininkė nevykdo jai tenkančių pareigų, todėl atsakovas negalėjo žinoti apie susidariųsią skolą.
Nurodė, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog sutartis su nuomininke buvo netinkamai įforminta ir neįregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 8 810,53 Lt skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2008-04-30 (b.l. 92-100) už centralizuotai teiktą už šildymą, karštą vandenį, atsakovui priklausančioms patalpoms esančioms adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas 276,02 Lt, viso 9086,54 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog atsakovas šį socialinį būstą nuomoja, veikia ne komerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, vykdo viešojo administravimo funkciją, todėl negali būti atsakingi už trečiojo asmens skolas (b.l. 135-138).
Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios CK normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai, t. y. Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 32 d., šilumos vartotojas, tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 p. nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Šių taisyklių 5 p. nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis yra šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, vartojančio tiekiamą šilumą pastate, kuriame įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal šių taisyklių 62 p., šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo. Šių taisyklių 52.1 p. nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų.
Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 p., šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas.
Vadovaujantis Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 p., šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas.
Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti, kad nuomininkas taps energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma savininkas nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija.
Pagal šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 9 p., šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta ar pakeista pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir sudaryta pagal šias sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas (8 p., 11 p.). Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.
Nagrinėjamu atveju buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2004-12-06 nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims J. G., V. G., J. G. Iš tarp šalių 2004-12-06 sudarytos nuomos sutarties Nr. 62, 2.1 punkto matyti, kad nuomininkas įsipareigoja tausoti gyvenamąsiais patalpas ir sanitarinius prietaisus bei įrenginius, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių, palaikant švarą ir tvarką laiptinėse, rūsiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose, taupiai vartoti vandenį, šiluminę ir elektros energiją, gyvenamasias, bendro naudojimo ir pagalbines patalpas naudoti tik pagal paskirtį. Kaip nustatyta sutarties 2.2 punkte nuomininkas įpareigojamas kas mėnesį bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (b.l. 10, 111), tačiau nuomos sutartyje nėra nuostatų dėl atsiskaitymo už sunaudotą šilumos energiją tvarkos, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl vadovaujantis LR CK 6.579 str. 4 d., gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų sutartis nebuvo pasirašyta su J. G., V. G., J. G. ir ieškovu, o patalpų savininkas buvo tiek neapdairus ir nerūpestingas, jog nesidomėjo išnuomotomis patalpomis, sudarytomis sutartimis, ir skolomis, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, atsakomybė, už tiektą ir sunaudotą šilumos energiją tenka patalpų savininkui Vilniaus miesto savivaldybei. Nors atsakovas vykdo socialinio būsto nuomą nekomerciniais pagrindais, tačiau yra atsakingas už trečiųjų asmenų, t. y. socialinio būsto nuomininko, skolas UAB „Vilniaus energija“, nes Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (LR CK 2.36 str. 1 d.), todėl sudarydama, vykdydama ar nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms. Kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas, todėl tai, jog atsakovai nemokėjo už šildymą ir karštą vandenį nepakeičia ir nenutraukia ieškovo bei atsakovo sutarties dėl šilumos tiekimo atsakovo patalpoms, ir susidariusi 8 810,53 Lt skola už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam būstui tiektą šilumos energiją nuo 2004-12-01 iki 2008-04-30 yra priteistina iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.584 str. 1 d., bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876, nes šių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinius santykius, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir argumentams, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino įstatymų nuostatas, reglamentuojančias šalių ginčą dėl atsiskaitymo už tiektą šilumos energiją, ir karštą vandenį, todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti.
Patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti 8810,52 Lt įsiskolinimą sutinkamai su LR CPK 93 str. ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos 276, 02 Lt pirmos instancijos teisme ir 264 Lt apeliacinės instancijos teisme ( b.l. 164).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (į.k.111109233) UAB „Vilniaus energija“ (į.k. 111760831) naudai 8 810, 52 Lt skolą, 276, 02 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos, bei 264 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.