Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto imperija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1887-639/2023 pagal ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto imperija“ dėl delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto imperija“ priešieškinį ieškovui V. R. dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog kad ieškovas ir atsakovė 2022 m. balandžio 26 d. sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 22-04/01 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, šlaitinio stogo remonto darbus pagal iš anksto suderintą Lokalinę sąmatą (sutarties 1 punktas).

21. Sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl darbų kainos – 16 142,75 Eur. Darbų atlikimo terminas – 2022 m. birželio 30 d. (Sutarties 3 punktas). Sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog dėl savo kaltės laiku neužbaigusi ir neperdavusi ieškovui sutartyje numatytų atlikti darbų, atsakovė moka ieškovui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Dėl senaties termino reikalavimui priteisti delspinigius taikymo ir netesybų (delspinigių) mažinimo

23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

24. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

25. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, ją riboja draudimas sumažinti netesybas žemiau nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

26. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, jog netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

27. Kaip jau minėta, Sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog dėl savo kaltės laiku neužbaigusi ir neperdavusi ieškovui sutartyje numatytų atlikti darbų, atsakovė moka ieškovui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė įrodinėjo, jog netesybų (delspinigių) dydis yra akivaizdžiai per didelis, neprotingas ir lupikiškas.

28. Vertinant, ar sutartimi nustatytų netesybų (delspinigių) dydis yra akivaizdžiai per didelis, pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netesybų (delspinigių) už laiku neatliktus statybos darbus dydis – 0,5 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną – nustatyti pačios atsakovės vienašališkai parengtose sutarties sąlygose.

29. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kadangi pati atsakovė, sudarydama su ieškovu statybos rangos sutartį, pasiūlė būtent tokio dydžio netesybas, darytina išvada, jog atsakovė neabejotinai įvertino prisiimtus įsipareigojimus bei riziką sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju sumokėti netesybas, kurios sutarties pažeidimo atveju laikomos iš anksto nustatytais minimaliais nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti.

30. Byloje nenustatyta, jog atsakovei ruošiant Sutarties sąlygas ieškovas būtų pageidavęs nustatyti būtent tokio dydžio netesybas. Papildomai pažymėtina, jog tokia pati atsakomybė sumokėti netesybas (delspinigius) atsakovės parengtoje sutartyje numatyta ir ieškovui, jeigu jis būtų netinkamai įvykdęs sutarties sąlygas. Taip pat nenustatyta, jog stogo remonto darbų atsakovei nebuvo įmanoma atlikti nustatytu terminu dėl ieškovo kaltės, tai yra, kliūčių remonto darbams nebuvo, todėl atsakovė turi pareigą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

31. Taip pat vertintina ir tai, jog atsakovė yra profesionali statybos darbų atlikimu užsiimanti įmonė, tikėtina, savo praktikoje sudariusi ne vieną sutartį dėl statybos darbų atlikimo, todėl neabejotinai atsakovei buvo suprantama netesybų (delspinigių) teisinė reikšmė bei pareiga jas sumokėti, neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį.

32. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovui nebuvo svarbus darbų atlikimo terminas, kadangi ieškovas neragino atsakovės greičiau įvykdyti prievolę, nereiškė pretenzijų dėl pažeisto prievolės termino. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovė name, esančiame (duomenys neskelbtini), Gargžduose, atliko ir palėpės įrengimo darbus, kuriuos turėjo perduoti užsakovui iki 2022 m. kovo 1 d., tačiau darbai nebuvo užbaigti nustatytu terminu. Todėl dėl stogo remonto darbų buvo sudaryta rašytinė 2022 m. balandžio 26 d. sutartis būtent dėl tos priežasties, jog atsakovė pažadėjo darbus atlikti per mėnesį laiko. Taigi ieškovui, priešingai nei teigia atsakovė, darbų atlikimo terminas buvo svarbus.

33. Atsakovė teigia, jog nepaisant sutarties sudarymo aplinkybių pats netesybų (delspinigių) dydis – 0,5 procento – yra neprotingai didelis, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus tai, jog sutarties sąlygos buvo parengtos pačios atsakovės, netesybų (delspinigių) dydis pasiūlytas vienašališkai pačios atsakovės, nenustatyta, jog ieškovas būtų turėjęs įtakos nustatant būtent tokio dydžio netesybas (delspinigius), įvertinus tai, jog atsakovė yra profesionalus verslo subjektas, užsiimantis statybų verslu, įvertinus tai, jog pati atsakovė įsipareigojo atlikti darbus numatytu terminu ir kliūčių šiems darbams atlikti nebuvo, darytina išvada, jog netesybų (delspinigių) dydis šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas netinkamu.

34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju sutartyje nustatytos netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir nesuteikia ieškovui galimybės nepagrįstai praturtėti.

35. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti delspinigius, kadangi ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą dėl dalies reikalavimo. Nurodo, jog ieškinys pateiktas teismui 2023 m. sausio 18 d., todėl yra praleistas ieškinio senaties terminas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 18 d., tai yra už 19 dienų. Be to, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl delspinigių priteisimo – delspinigiai ieškovui galėjo būti priteisti tik už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, kadangi delspinigius galima priteisti tik iki pagrindinės prievolės įvykdymo. Laikotarpis, už kurį ieškovas turėjo teisę reikalauti delspinigių, baigėsi 2022 m. rugsėjo 9 d. ir delspinigiai nebegalėjo būti skaičiuojami. Sutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.

36. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

37. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad netesybos (delspinigiai) skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).

38. Iš byloje esančios Sutarties turinio nustatyta, jog darbų užbaigimo data – 2022 m. birželio 30 d., atsakovė darbus perdavė 2022 m. rugsėjo 9 d. Ieškovas prašė priteisti netesybas (delspinigius), remdamasis Sutarties 4 punktu, už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., tai yra, iki visiško prievolės įvykdymo.

39. Sutiktina su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kasacinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę dėl delspinigių priteisimo – kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

40. Kaip jau minėta, ieškovas netesybas (delspinigius) apskaičiavo už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki faktinio prievolės įvykdymo, tai yra, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2023 m. sausio 19 d., šešių mėnesių ieškinio senaties terminas netesybų (delspinigių) priteisimui yra 2022 m. liepos 19 d. Taigi, taikant ieškinio senatį, delspinigiai gali būti priteisti tik už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. (52 dienos), kadangi laikotarpis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 18 d. nepatenka į šešių mėnesių terminą iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

41. Kadangi nustatyta, jog delspinigiai už vieną dieną sudaro 80,71 Eur, tai bendrą delspinigių sumą sudaro 4 196,92 Eur, kuri priteistina iš atsakovės (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Dėl darbų kainos už palėpės įrengimo darbus ir jų apmokėjimo

42. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 5 187,46 Eur skolą už atliktus (palėpės remonto) darbus. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netenkino priešieškinio reikalavimo, konstatavęs, jog palėpės įrengimo darbai kainavo 20 000 Eur, kuriuos ieškovas jau yra sumokėjęs atsakovei, o atsakovė neįrodė, jog darbų kaina viršijo 20 000 Eur.

43. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas išvadą apie šalių susitarimą dėl palėpės įrengimo darbų kainos už 20 000 Eur padarė nepagrįsdamas jų faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovės vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl 20 000 Eur darbų kainos, o tariamai sutartą darbų kainą paneigia dvi aplinkybės – išrašytos sąskaitos faktūros, kurios buvo apmokėtos, bei surašyti darbų atlikimo aktai. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

44. Iš byloje esačių įrodymų nustatyta, jog iki 2022 m. balandžio 26 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 22-04/01 sudarymo, atsakovė atliko name, esančiame (duomenys neskelbtini), Gargžduose, palėpės įrengimo darbus. Rašytinės sutarties šiems darbams atlikti šalys nesudarė. Atsakovė išrašė ieškovui 2022 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 8 550,01 Eur sumai, bei 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą 17 187,46 Eur sumai – iš viso 25 737,47 Eur. Atsakovė neginčijo, jog ieškovas yra sumokėjęs 20 550 Eur už atliktus darbus.

45. Ginčo byloje nėra, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (6.672 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje kilo ginčas dėl palėpės įrengimo darbų kainos bei apmokėjimo už juos.

46. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė vartojimo rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos. Ieškovas įrodinėjo, jog šalys susitarė dėl 20 000 Eur palėpės įrengimo darbų kainos. Ieškovas tvirtino, kad sumokėjo visą sutartą sumą ir net yra sumokėjęs daugiau nei sutarta – 20 550 Eur. Atsakovė įrodinėjo, jog dėl palėpės įregimo darbų kainos nebuvo susitarta – atsakovė atlikdavo konkrečius darbus, pateikdavo sąskaitą, o ieškovas ją apmokėdavo. Atsakovės teigimu, ieškovas liko nesumokėjęs 5 187,46 Eur sumos už atliktus palėpės įrengimo darbus.

47. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad, kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

48. Vartojimo rangos sutartyse nustatomoms darbų kainoms taikoma CK 6.676 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu, tačiau, pagal vartojimo rangos sutarties specifiką, vartotojas laikytinas silpnesniąja šalimi, todėl sutartyje nustatyta kaina jam turi būti aiški ir suprantama. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą (CK 6.674 straipsnis).

49. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

50. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

51. Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ieškovui prieš pradedant palėpės įrengimo darbus, tai yra, iki sutarties sudarymo, buvo aiškiai pateikta informacija dėl darbų kainos. Kadangi ieškovas teigia, jog sutarta palėpės įrengimo darbų kaina – 20 000 Eur, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog buvo susitarta dėl didesnės darbų kainos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius, jog sutarta darbų kaina buvo didesnė (CPK 178 straipsnis).

52. Atsakovės argumentai, jog tariamai sutartą 20 000 Eur darbų kainą paneigia dvi aplinkybės – išrašytos sąskaitos faktūros, kurios buvo apmokėtos, bei surašyti darbų atlikimo aktai, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausi pažymi, jog kasacinis teismas išaiškino, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kadangi atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros tik patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ir išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos už atliktus darbus nelaikytinos susitarimu tarp šalių dėl darbų kainos.

53. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktai yra pakankama priemonė perteikti išsamią informaciją apie sutartus atlikti arba atliktus darbus, o ieškovas galėjo pateikti atsikirtimus, jeigu nesutiko su nurodytomis darbų kainomis ar apimtimis, pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog PVM sąskaitos faktūros ieškovui atsiųstos elektroniniu paštu tik 2022 m. lapkričio 14 d., o atliktų darbų aktai – 2022 m. lapkričio 17 d, tai yra, praėjus beveik pusei metų nuo darbų pradžios. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovės nurodyti dokumentai nepagrindžia, jog atsakovė įvykdė pareigą iki sutarties sudarymo suteikti ieškovui būtiną informaciją apie darbų kainą (CK 6.674 straipsnis).

54. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė faktiškai atliko tuos darbus, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose, bei tų aplinkybių, jog atsakovės faktiškai atliktų darbų vertė atitinka PVM sąskaitose - faktūrose nurodytas darbų kainas (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktos palėpės fotonuotraukos šių aplinkybių nepagrindžia.

55. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, jog 20 000 Eur kaina už sutartus darbus atitinka įprastą kainą atliekant panašius darbus, tačiau pažymėtina, jog atsakovei neįrodžius, jog prieš sudarant žodinę sutartį su ieškovu dėl palėpės įrengimo darbų buvo susitarta dėl didesnės nei 20 000 Eur darbų atlikimo kainos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių sutarta kaina už palėpės įrengimo darbus buvo 20 000 Eur. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 20 550 Eur, pagrįstai netenkintas atsakovės priešieškinis dėl skolos priteisimo.

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

57. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, tačiau netinkamai taikė ieškinio senatį reikalavimui priteisti netesybas (delspinigius), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies – iš atsakovės priteistų delspinigių suma mažintina iki 4 196,92 Eur, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį (74 procentai) bei atmetus atsakovės priešieškinį, laikytina, jog ieškovo reikalavimai patenkinti iš viso 87 procentais, atsakovės – 13 procentų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 170 Eur žyminis mokestis, 2 900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, 22,50 Eur vertimo išlaidos, iš viso 3 092,50 Eur. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 3 025 Eur atstovavimo išlaidos.

60. Patenkinus 87 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 690,48 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 720 Eur atstovavimo išlaidos, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 244 žyminis mokestis bei 968 Eur atstovavimo išlaidos.

63. Patenkinus atsakovės reikalavimus 1,5 procentais, iš ieškovo atsakovei priteistina 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės priteistina 709,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto imperija” ieškovo V. R. (V. R.) naudai 4 196,92 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 4 196,92 Eur. sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-01-20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto imperija“ 2 690,48 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. R. patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. R. 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto imperija“, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmesti“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto imperija“ 709,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui Viktorui Riabovui, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. R. 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto imperija“, patirtas apeliacinės instancijos teisme.