Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka fizinio asmens D. B. bankroto byloje išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ prašymą dėl D. B. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartimi D. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Restrus“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjui D. B. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Restrus“. 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas 1914049,66 Eur sumai, t. y. UAB „EDS INVEST 2“ reikalavimas – 1639397,92 Eur sumai, J. P.-Z. –12470,00 Eur sumai, VSDFV Klaipėdos skyrius – 589,41 Eur sumai, VMI prie LRFM – 12507,01 Eur sumai, antstolė V. D. – 813,64 Eur sumai, AB „Klaipėdos Energija“ – 20856,12 Eur suma, antstolis G. J. – 3815,74 Eur sumai, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 42341,01 Eur sumai, antstolis A. S. – 949,46 Eur sumai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – 120838,06 Eur sumai, antstolė A. R. Ž. – 196,59 Eur sumai, Pajūrio kredito unija– 58440,92 Eur sumai, antstolis J. P. – 833,78 Eur sumai. Teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi į bankrutuojančio D. B. kreditorių sąrašą įtraukė Luminor Bank AS su 3765346,00 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. 2019 m. birželio 10 d. nutartimi buvo pakeistas pradinis kreditorius Pajūrio kredito unija, jo teisių perėmėju (naujuoju kreditoriumi) Lietuvos centrinė kredito unija.

Pareiškėjo bankroto administratorė teismui pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens D. B. mokumo atkūrimo planą, kuriam 2019 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimas nepritarė. Iš prie prašymo pateiktų priedų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. vyko pirmasis bankrutuojančio D. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius Luminor Bank AS, turintis 68,47 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, balsavo „Prieš“ mokumo atkūrimo plano tvirtinimą. 2019 m. lapkričio 12 d. vyko antrasis bankrutuojančio D. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu taip pat nebuvo pritarta reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius Luminor Bank AS, turintis 68,47 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, balsavo „Prieš“ mokumo atkūrimo plano tvirtinimą.

Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi, fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas, todėl, pirmiausia, fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-418-695/2016).

Pateiktame mokumo atkūrimo plane pareiškėjas nurodė, kad būtinos išlaidos per mėnesį sudaro 1050,00 Eur (250,0 Eur maistui, 50,00 Eur higienos reikmenims, drabužiams, avalynei, 40,00 Eur transportui, 10,00 Eur ryšiams, 50,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 250,00 Eur gyvenamosios vietos nuomai, 400,00 Eur vaikų išlaikymui). Mokumo atkūrimo plane pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. įsigijo pirmąjį administracinės paskirties pastatą, todėl jau daugiau nei 15 metų jo darbas yra rūpintis turimais pastatais ir vystomu nuomos verslu. Nuomos verslas yra vystomas išnuomojant turtą įmonei, teikiančiai turto administravimo ir nuomos paslaugas (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuri patalpas subnuomoja galutiniams nuomininkams. Pastatus administruojanti įmonė sumoka D. B. 4000,00 Eur dydžio nuomos mokestį. Mokumo atkūrimo plane pareiškėjas nurodė, kad yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis yra 277,50 Eur, todėl iš viso gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 4277,50 Eur.

Kreditorius Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, tiek atsiliepimu, tiek pastabomis prie kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenio nepritarė mokumo atkūrimo planui, teigdamas, kad bankrutuojantis fizinis asmuo yra nesąžiningas, slepia gaunamas pajamas iš nuomojamų patalpų. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo gaunamomis pajamos iš nuomos. Vien tik deklaratyvus teiginiai, jog D. B., nuomodamas patalpas, gauna ženkliai didesnes pajamas, nesudaro pagrindo teigti, jog jis nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą bei elgiasi nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais pagrindais.

Kreditorius Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, taip pat nurodė, jog dvejonių kelia skolininko pastangos atkurti mokumą. Teismo vertinimu, kreditoriaus įžvalgos dėl D. B. pastangų atkurti mokumą yra pagrįstos. Pats pareiškėjas D. B. nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis yra tik 277,50 Eur. D. B. mokumo atkūrimo plano projekte paaiškina, kad turimus pastatus jis yra pernuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė jam moka 4000,00 Eur nuomos mokestį. Taip pat dirbdamas UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ jis kasdien rūpinasi nuomininkais, jų paieška, pastatų priežiūra, šildymu, o dirbdamas kitur tokių pajamų negautų ir tai labai greitai lemtų nuomininkų išėjimą ir bet kokių nuomos pajamų praradimą. Teismas tokius pareiškėjo D. B. paaiškinimus vertina kritiškai ir laiko visiškai nelogiškais. Pažymėtina, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomas darbuotojas. Jeigu D. B. nebedirbtų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, manytina, kad jo pareigas užimtų kitas darbuotojas, kuris už 277,50 Eur atlygį taip pat rūpintųsi nuomininkais, jų paieška, pastatų priežiūra, šildymu ir pan., t. y. atliktų pavestas savo darbines funkcijas kaip tai daro ir pareiškėjas. Tuo tarpu D. B., susiradęs geriau apmokamą darbą, gautų ne tik 4000,00 Eur nuomos pajamas, tačiau taip pat tikėtina ir didesnį darbo užmokestį, kas didintų jo galimybę kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo amžius yra 53 metai, jis turi nemažą verslo vystymo bei vadovavimo patirtį, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar diagnozuotas kitas sveikatos sutrikimas, lemiantis apribojimus darbo atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 išaiškino, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo ir tebeturi galimybę ieškoti geriau apmokamo ir/ar papildomo darbo vietoje mažai apmokamos ir abejones keliančios (CPK 185 straipsnis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinimo vietos, panaudoti jau turimas vadybos žinias, tačiau bankroto proceso metu buvo pasyvus, nesiekė iš esmės pagerinti savo turtinės padėties, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, jog plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, patvirtinančios maksimalias asmens pastangas atkurti savo mokumą ir užtikrinti maksimalų jo kreditorių interesų patenkinimą. Pareiškėjas nenurodė sieksiantis susirasti geriau apmokamą darbą ar dėti pastangas ir išnaudoti visas galimybes gauti didesnes pajamas, tai yra nuolat domėtis darbo pasiūlymais, kandidatuoti į darbo vietas su didesniu darbo užmokesčiu, susirasti papildomą darbą, kuris duotų didesnes pajamas nei jo pagal mokumo planą numatyta. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad iki jo turimo turto pardavimo ar perėmimo bankroto procese neplanuoja keisti esamo darbo. Taigi, visų byloje esančių ir išanalizuotų įrodymų visumos kontekste teismas sprendžia, kad mokumo atkūrimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nėra realios, konkrečios ir nukreiptos į pareiškėjo mokumo atkūrimą, jos neužtikrina maksimalių pareiškėjo pastangų siekti jų bei kreditorių interesų pusiausvyros (CPK 12 ir 178 straipsniai). Minėtos aplinkybės byloje esančių duomenų visumoje sustiprina abejones dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo ir nurodomų aplinkybių, tame tarpe apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, siekį atkurti nemokumą, patikimumo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtinas, kad tokios abejonės kyla atsižvelgiant į pareiškėjo išleidžiamas sumas teisinių paslaugų atlyginimui.

Pastebėtina ir tai, kad, kaip nurodo kreditorius Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, mokumo atkūrimo plano projekte nėra pateikta duomenų, kokia lėšų suma turėjo būti iki šiol sukaupta iš turto nuomos, nors pats pareiškėjas nurodo, kad gauna 4000,00 Eur nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, o pareiškėjui bankroto byla iškelta 2018 m. liepos 25 d., nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą plane turi būti nurodytos lėšos, tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą.

Kreditorius Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, taip pat nesutinka su mokumo atkūrimo plane numatytoms bankroto administravimo išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto administravimo išlaidų klausimas neturį įtakos galutiniam procesinio sprendimo rezultatui, teismas plačiau dėl šio bankroto administravimo išlaidų nepasisako.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bankrutuojančio fizinio asmens D. B. pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai atsikratyti visų skolų ir neskatina jo dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų bei tenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Bankrutuojančio asmens D. B. mokumo atkūrimo planas iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, punktas), taip pat nenumato konkrečių realių įgyvendintinų priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, kuriomis būtų užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, nepažeidžiant teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, todėl planą atsisakytina tvirtinti. Nutartyje konstatuotas teisinis bei faktinis pagrindas nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens D. B. mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, bankroto administratoriui.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“ Klaipėdos filialui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.