Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. G. dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas ir ta bylos dalis nutrauktina. Kita ieškinio dalis tenkintina iš dalies.

Dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalies

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 straipsnio 1 dalis nustato, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

Ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu patikslino reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 5800 Eur avansą, 11 Eur mokestį už sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimą ir 177 Eur žyminį mokestį. Reikalavimų dėl 10 proc. dydžio netesybų pagal preliminariosios sutarties 1.5 punktą bei 100 Eur baudos pagal preliminariosios sutarties 4.2 punktą priteisimo atsisakė. Ieškovo atsisakymas priimtinas ir ta bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintinos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl avanso grąžinimo

Byloje ginčas kilo dėl pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį sumokėto avanso grąžinimo. Šalys 2020 m. birželio 8 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jos įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl sodybos su gyvenamuoju namu bei priklausiniais ir 220 arų žemės, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo (sutarties 1.1 punktas); pagal pagrindinę sutartį mokama kaina 58000 Eur (sutarties 1.3 punktas); pirkėjas ieškovas iki 2020 m. birželio 9 d. sumoka pardavėjai atsakovei 5800 Eur avansą, kuris įskaičiuojamas į prekės kainą. Pagrindinės sutarties neįvykdžius dėl pardavėjos kaltės, avansas grąžinamas pirkėjui, išskaičius iš pardavėjos 10 proc. netesybas ir pirkėjo patirtus nuostolius. Pagrindinės sutarties neįvykdžius dėl pirkėjo kaltės, avansas pirkėjui nebegrąžinamas (sutarties 1.5 punktas); sutartis įsigalioja sumokėjus avansą (sutarties 1.6 punktas); pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2020 m. liepos 31 d. (sutarties 2.1 punktas), šis terminas vienos iš šalių motyvuotu pranešimu dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklauso nuo sutarties šalių valios, gali būti nukeltas, bet ne daugiau kaip 1 mėnesiui arba pakeistas raštišku šalių susitarimu (sutarties 2.3 punktas) (b. l. 2-3). Ieškovas 5800 Eur avansą atsakovei sumokėjo 2020 m. birželio 8 d. (b. l. 4).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso: 1) 0,4270 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52); 2) 0,2145 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-55); 3) 1,4284 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-59); 4) 0,1176 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-61). 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. notaro G. P. pranešimuose, siųstuose ieškovui A. R., nurodyta, kad atsakovė kreipėsi į notarą prašydama patvirtinti būtent aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, ieškovas informuojamas apie sandorio sudarymo datas, reikalingus pateikti dokumentus (b. l. 12, 65).

Liudytojas G. P. paaiškino, kad į jį kreipėsi pardavėja dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Pateikus sandorio sudarymui reikalingus duomenis, šalys buvo informuotos apie sandorio sudarymo datą, pranešimuose nurodytas ketinamas perleisti turtas. 2020 m. rugpjūčio 28 d. į notaro biurą atvyko abi šalys, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes pirkėjas neturėjo visų reikalingų leidimų iš Nacionalinės žemės tarnybos bei pavedimo, patvirtinančio kainos sumokėjimą, o pardavėjos vienas iš leidimų buvo neteisingai užpildytas, klaidingai nurodyta parduodamo turto kaina. Abi šalys sutiko taisyti trūkumus, “atlikti namų darbus” tam, kad sutartį būtų galima sudaryti. Šalims buvo išaiškintos pirkimo-pardavimo sąlygos, koks turtas parduodamas. Pirkėjas buvo aktyvi šalis, nurodė, kad gaus reikiamus leidimus, dėl kainos nekilo jokio ginčo, teigė mokėsiąs pavedimu. Po pirmojo vizito buvo sutarta, kad bus informuojama apie antrą vizitą vėliau, kadangi nebuvo aišku, kuomet pardavėja gaus teisingai užpildytą leidimą. Kai pardavėja pateikė reikiamus dokumentus, jis vėl siuntė pranešimą pirkėjui apie sandorio sudarymo datą, tačiau sutartu laiku į notarų biurą atvyko tik pardavėja. Jei pirkėjas pirmo vizito metu būtų sakęs, kad turto nebepirks, jis net nebūtų ruošęs dokumentų sutarties sudarymui.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad jos mama atsakovė R. G. dėjo visas pastangas, jog pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Šalių preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pas ją ofise, ji pati skaitė kiekvieną sąlygą, bendru šalių sutarimu koregavo. Paruoštoje preliminariojoje sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nurodytas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., bet šalys terminą sutarė paankstinti, nes negalvojo, jog tiek užtruks reikamų dokumentų tvarkymas. Ieškovas reikalavo geodezinių matavimų. Atsakovė užsakė geodezinius matavimus, tačiau jų atlikimas užtruko, nes vieną sklypą padalino į du sklypus dėl esančio servitutinio kelio. Atlikus geodezinius matavimus, Telšių rajono savivaldybė vykdė patikrinimą ir atsitiktiniu būdu tikrino atliktus matavimus. Dėl karantino, institucijų nuotolinio darbo, dokumentų tvarkymas užtruko. Be to, atsakovei savivaldybėje nebuvo paaiškinta kaip reikia pildyti prašymą dėl leidimo parduoti žemės sklypus, todėl viename iš prašymų įsivėlė klaida dėl turto kainos. 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovas dar norėjo pirkti turtą, prašė pranešti sandorio sudarymo datą. 2020 m. rugpjūčio 28 d. ji kartu su mama nuvyko į notaro biurą, atvyko ir ieškovas. Tada paaiškėjo, kad ieškovas neturi leidimų įsigyti 2 žemės sklypus. Notaras pasiūlė jam išsiaiškinti ar tų leidimų nėra palikęs savivaldybėje. Ieškovas išėjo, grįžo po pusvalandžio, bet leidimų neturėjo. Be to, jis neturėjo bankinio pavedimo. Buvo sutarta, kad ieškovas gaus reikiamus leidimus, o atsakovė taip pat gaus pataisytą leidimą. Atsakovei gavus reikiamą leidimą, buvo nustatyta kita sandorio sudarymo data, bet ieškovas į notaro biurą nebeatvyko. R. G. patyrė nuostolius, nes atsakė kitiems pirkėjams, atlaisvino patalpas, išdalijo baldus, malkas, mokėjo už dokumentų parengimą. Sodyba iki šiol neparduota, neteko vertės.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz. pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz. kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai.

Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.

Sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra atskiros sutartys, kiekviena jų turi savo dalyką, t. y. kitokias šalių teises ir pareigas. Iš avanso sutarties kyla pareiga tam tikru laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti konkrečią pinigų sumą, kuri yra laikoma būsimuoju mokėjimu. Preliminariąja sutartimi paprastai šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį. Ta aplinkybė, kad avanso sutartis raštu išdėstoma viename dokumente (viename tekste) su preliminariąja sutartimi, nekeičia šių sutarčių autonomiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. e3K-3-209-695/2018).

CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktas).

Byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. birželio 8 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė už 58000 Eur parduos ieškovui sodybą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais bei 220 arų žemės, o pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys sudarys iki 2020 m. liepos 31 d. Iš šalių, liudytojos R. K. paaiškinimų matyti, kad iki 2020 m. liepos 31 d. pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, nes nebuvo suspėta sutvarkyti visų reikalingų dokumentų, kadangi atlikus geodezinius matavimus, 1 sklypas buvo padalintas į 2 atskirus sklypus, iki nurodytos datos atsakovė negavo leidimo parduoti tuos du naujai suformuotus sklypus. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. pažymų matyti, kad pagal 2020 m. liepos 10 d. R. G. pranešimus apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, atsakovei leidžiama parduoti pasirinktiems asmenims žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43, 44). Ieškovas neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, jog jie abu buvo nuvykę į Žemėtvarkos skyrių ir ten sužinojo, jog atsakovei gavus leidimus parduoti 2 naujai suformuotus sklypus, ieškovui taip pat reikės leidimų tuos 2 sklypus įsigyti.

Visgi, ieškovas 2020 m. liepos 31 d. surašė pranešimą, kuriame nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl prašo grąžinti avansą (b. l. 5). Po 2020 m. rugpjūčio 10 d. advokato V. A. atsakymo į ieškovo pranešimą (b. l. 6-9), ieškovo pozicija pasikeitė. Atsakovės ir liudytojos R. K. teigimu, 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovės toliau sutiko vykdyti pirkimo-pardavimo sandorį, atsiuntė paso kopiją, pats prašė nurodyti sutarties sudarymo datą. Šios aplinkybės rodo, jog šalys pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą, kaip tai numatyta preliminariosios sutarties 2.3 punkte. 2020 m. rugpjūčio 24 d. notaro G. P. pranešime, siųstame ieškovui, nurodoma, kad atsakovė ketina ieškovui perleisti 4 žemės sklypus bei gyvenamąjį namą ir kitus pastatus; nurodomi perleidžiamo nekilnojamojo turto registro numeriai bei informacija apie sandorio sudarymo datą; nurodoma, jog ieškovas turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Nacionalinės žemės tarnybos leidimus įsigyti aukščiau nurodytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjo deklaraciją bei bankinio pavedimo išrašą, liudijantį apie sumokėtus pinigus už įsigyjamą turtą.

2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas parašė atsakovei elektroninį laišką, kad yra įsitikinęs, jog atsakovė gali jam parduoti tik 154 arus žemės, nes tik tiek jai priklauso, todėl už pirkinį jis sutinka mokėti ne 58000 Eur, o 52000 Eur (b. l. 13). 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė atrašo ieškovui, kad visas numatomas parduoti turtas yra išdėstytas notaro 2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešime (b. l. 14). 2020 m. rugpjūčio 28 d. šalys atvyksta į notaro biurą, kur paaiškėja, kad ieškovas turi leidimus tik 2 žemės sklypams įsigyti, neturi bankinio pavedimo išrašo, o atsakovės pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (1,4284 ha ploto) yra padaryta klaida, nurodant žemės sklypo ir ant jo esančių pastatų kainas. Iš atsakovės, liudytojo notaro G. P. paaiškinimų matyti, kad visi kiti dokumentai buvo tvarkingi, leidimai parduoti kitus žemės sklypus gauti, tačiau būtent dėl aukščiau nurodytų trūkumų šalys 2020 m. rugpjūčio 28 d. pagrindinės sutarties nesudarė. Liudytojo G. P. teigimu abi šalys sutiko taisyti trūkumus, ieškovas buvo aktyvi šalis, suprato kokių leidimų jam reikia. Ieškovui dar kartą buvo paaiškinta kokį turtą jis perka, jokių ginčų dėl kainos nekilo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tą pačią dieną atsakovė ėmė taisyti trūkumus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti 1,4284 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 46-47), o pažyma jai apie leidimą parduoti šį žemės sklypą gauta 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 48). Jau 2020 m. rugsėjo 22 d. notaras surašo naują pranešimą apie sandorio sudarymo datą, vėl išvardija visą ketinamą ieškovui perleisti turtą, reikalingus dokumentus (b. l. 49), tačiau nustatytu laiku 2020 m. rugsėjo 29 d. į notarų biurą ieškovas neatvyksta. Visuma šių aplinkybių rodo, jog atsakovė atsakingai vertino preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1 punkte numatytas pardavėjo pareigas, operatyviai kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl turto pardavimui reikalingų duomenų gavimo, tačiau procedūros užtruko dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių.

Ieškovas neneigia atsisakęs pirkti turtą, tai jis keletą kartų pakartojo ir teisme tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio metu, kuomet buvo siūloma šalims ieškoti kompromisų, sudaryti taikos sutartį, tačiau dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltina atsakovę, neva ši norėjo jam už 58000 Eur sumą parduoti mažiau žemės nei nurodyta preliminariosios sutarties 1 punkte. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniuose laiškuose (b. l. 13, 29), 2020 m. spalio 10 d., 2020 m. spalio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 64, 67), taip pat teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovė nuosavybės teise turi tik 2 žemės sklypus, neturi 66 arų žemės, norėjo jam parduoti nesamą žemę, o teismo pagarsintais Nekilnojamojo turto registro centro 2016 metų duomenimis netiki, jo nuomone šie dokumentai negalioja. Tokie ieškovo teiginiai yra absoliučiai nepagrįsti, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai, kurių bendras plotas yra 218,75 arų (1,4284 ha+0,1176 ha+0,4270 ha+0,2145 ha) ir visus šiuos žemės sklypus bei gyvenamąjį namą su priklausiniais atsakovė ketino perleisti ieškovui, ką vienareikšmiškai patvirtina 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. notaro pranešimai. Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su atsakovės nuosavybės teisę į 4 žemės sklypus patvirtinančiais dokumentais, visų ketinamų parduoti žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti (2016 m. ir 2020 m.), atsakovė preliminariojoje sutartyje nustatytas pardavėjo pareigas vykdė tinkamai. Toks nepagrįstas ieškovo įsitikinimas „apgaule“ leidžia teismui spręsti, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo kaltės, nes jis atsisakė sudaryti sutartį be jokių objektyvių priežasčių. Dėl to yra pagrindas spręsti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmių, kylančių ieškovui.

Šalys susitarė, kad sumokėtas avansas negrąžinamas, jei pagrindinė sutartis bus neįvykdyta dėl pirkėjo kaltės (preliminariosios sutarties 1.5 punktas); šalis dėl kurios kaltės sutartis nesudaroma, atsako už visus kitos šalies patirtus nuotolius (preliminariosios sutarties 4.1 punktas); šalis, dėl kurios kaltės pagrindinė sutartis nesudaroma, privalo sumokėti kitai šaliai 100 Eur dydžio baudą (preliminariosios sutarties 4.2 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl sumokėto avanso grąžinimo/negrąžinimo būtent pagal sutarties 1.5 punktą.

Pagrindas mokėti netesybas gali būti nustatytas sutartimi – dėl tam tikros prievolės neįvykdymo (CK 6.70 straipsnis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes. Ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, kodėl jam, kaip preliminariosios sutarties neįvykdžiusiai šaliai, neturi būti taikomos netesybos, ir tik tokiu atveju būtų pagrindas grąžinti jo sumokėtą avansą. Šiuo atveju ieškovas tokių aplinkybių neįrodė, teismas nustatė, kad jis nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Tačiau mažindamas netesybas, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

Šiuo atveju abi preliminariosios sutarties šalys yra vyresnio amžiaus fiziniai asmenys, byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš jų turėtų didesnę patirtį nekilnojamojo turto sandorių sudarymo srityje. Ieškovo sumokėtas avansas atitinka 10 proc. turto kainos, kas yra pakankamai didelė suma būtent fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sumokėto 5800 Eur avanso, kuris laikomas netesybomis, suma yra net 58 kartus didesnė už šalių sudarytos preliminariosios sutarties 4.2 punkte numatytos 100 Eur baudos dydį, nors tiek avanso negrąžinimo, tiek 4.2 punkte nurodytos baudos paskirtis pagal sutarties nuostatas yra tokia pati. Atsakovė argumentuodama, kad avansas turėtų likti jai, nurodė, jog dėl neįvykdyto sandorio jos gyvenimas yra sugadintas, ji patyrė didžiulių nuostolių, nes skubiai atlaisvino sodybą, išdalijo savo daiktus, malkas, tačiau turtas liko neparduotas, nuvertėjo jį reikia prižiūrėti. Šiems savo argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, todėl realiai dėl sandorio nesudarymo patirtų nuostolių suma nėra nustatyta. Įvertinus šalių sutartinių santykių pobūdį (šalys yra fiziniai asmenys, nei vienas jų neturi didesnės nekilnojamojo turto sandorių sudarymo patirties), prievolės vertę (avanso suma sudaro 10 proc. kainos, 5800 Eur avanso suma yra pakankamai didelė), avanso santykį su preliminariosios sutarties 4.2 punkte numatyta bauda, prievolės pažeidimo aplinkybes (pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo atsisakymo sudaryti sutartį, įsitikinimo, jog atsakovė nori apgauti, parduoti mažiau žemės už tą pačią kainą), tai, jog reali nuostolių suma šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismo vertinimu yra pagrindas mažinti netesybas kaip aiškiai per dideles iki 5 proc. dydžio. Dėl to, ieškinio dalis dėl avanso grąžinimo tenkintina iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovui 2900 Eur avanso (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Ieškovui 11 Eur mokestis už sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimą iš atsakovės nepriteistinas, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl jo kaltės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas reikalavimo dėl 100 Eur baudos priteisimo atsisakė, todėl jam grąžina 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už šį reikalavimą, t. y. 3 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc. patenkintas reikalavimas dėl avanso grąžinimo), iš atsakovės ieškovui priteistini 87 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (b. l. 80-84). Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (atmesta 50 proc. reikalavimų dėl avanso grąžinimo), iš ieškovo atsakovei priteistinos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atlikus priešpriešinį priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistinos 463 Eur bylinėjimosi išlaidos (550 Eur-87 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinio atsisakymą dėl reikalavimų priteisti 10 proc. dydžio netesybas pagal preliminariosios sutarties 1.5 punktą bei 100 Eur baudą pagal preliminariosios sutarties 4.2 punktą priimti ir tą bylos dalį nutraukti. Šalims išaiškinti procesines ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus Eur) sumokėto avanso.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui A. R. 3 Eur (tris Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymo Nr. 420.

Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovei R. G. 463 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.