Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2015-06-06 iki 2017-05-12 ir nuo 2017-05-17 iki 2017-06-05 (b. 1. 48–49).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Šioje byloje J. S. reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos (Lukiškių TI-K) neteisėtus veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015-06-06 iki 2017-05-12 ir nuo 2017-05-17 iki 2017-06-05. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2015-06-06 iki 2016-11-08 pareiškėjas vienas buvo laikomas kamerose Nr. 95, kurios plotas 7,94 kv. m., nuo 2016-11-09 iki 2017-05-11 vienas buvo laikomas kameroje Nr. 204, kurios plotas 6,90 kv. m., nuo 2017-05-17 iki 2017-05-19 vienas buvo laikomas kameroje Nr. 118, kurios plotas 7,38 kv. m., nuo 2017-05-20 iki 2017-06-04 vienas buvo laikomas kameroje Nr. 223, kurios plotas 6,83 kv. m., Taigi, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 1.3.1 p. nurodytą minimalų gyvenamąjį plotą.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, temperatūra, tinkama drėgmė, ventiliacija. Matuojant kamerose temperatūrą ir drėgmę, pareiškėjui buvo uždrausta dalyvauti. Teigia, kad nuo 2017-03-22 Lukiškių TI-K kamerose buvo atjungtas šildymas. Dušuose irgi nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra. Dušų kabinos buvo apaugusios pelėsiu. Naktinis apšvietimas trukdė miegoti.

Lukiškių TI-K 2017-04-20 pateikė atsakymą į pareiškėjo 2017-03-24 skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kuriame nurodė, kad Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Lukiškių TI-K termofikacinį vandenį gauna iš įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“, kuri iš šilumos tiekimo tinklų per šilumos mazgą patenka tiesiogiai į šildymo sistemą, kurioje palaikoma apšildymo temperatūra. 2017 m. šildymo sezono metu, Lukiškių TI-K korpusuose šildymo atjungimas vykdomas nebuvo. Kameroje Nr. 204, kurioje apgyvendintas pareiškėjas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistas 2017-02-07 atliko operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuota oro temperatūra gyvenamoje kameroje buvo 20 °C, santykinė oro drėgmė - 38 proc., tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose ir nustatė, kad Lukiškių TI-K I-ojo ir II-ojo korpuso aštuoniolikto posto dešinėje ant lubų vietomis buvo pilkų dėmių, vizualiai buvo nustatyti pelėsių požymiai (b. 1. 131), kitų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo metu, nenustatyta.

Teismas pažymi, kad nors tam tikri pažeidimai Lukiškių TI-K ir buvo nustatyti, bet jie buvo laikini, ir nedelsiant pašalinami, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigia, kad jam buvo nušalę pirštai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-03-28 Lukiškių TI-K pateikė atsakymą į pareiškėjo 2017-03-20 skundą, kuriame informavo, kad 2016-11-24 pareiškėjas buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo dėl dešinės plaštakos 3-io piršto patinimo ir skausmo. Po apžiūros skirtas ambulatorinis gydymas (b. 1. 43). Iš Lukiškių TI-K 2017-03-24 pažymos Nr. 56-231 matyti, kad 2017-03-02 pareiškėją konsultavo gydytojas dermatovenerologas: rankų pirštų oda paraudusi, daug mikrovezikulių, įtrūkimų, oda hiperemiška, skirtas gydymas (b. 1. 44). Teismas pažymi, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo tam tikri sveikatos sutrikimai yra būtent susiję su Lukiškių TI-K veiksmais, kadangi byloje nėra tokių duomenų, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Taisyklių 11.6. punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 14.3 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad naktinis apšvietimas jam trukdė miegoti, atmestini. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kamerose Nr. 95, 204, 118 buvo matomi apnuoginti elektros laidai, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pagal Higienos normos 2015 20 p. laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-12-28 Lukiškių TI-K pateikė atsakymą į pareiškėjo 2016-11-29 skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kuriame nurodė patikrinimo metu Lukiškių TI-K kameroje Nr., 95, I-o korpuso 5-to ir 12-o posto dušų patalpose nariuotakojų bei kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta. Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas. Patikrinimo metu peržiūrėjus graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo (dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale esančius duomenis matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas. Ši aplinkybė atitiko HN 134:2015 20 punkto reikalavimą.

Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, turinčia licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Ši įmonė organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą (b. 1. 38). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo graužikų naikinimo atmetami kaip neapgrįsti.

Pareiškėjo teiginiai, kad nėra dezinfekuojami čiužiniai ir pagalvės yra nepagrįsti. Higienos normos 2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016-07-11 patikrinimo akte konstatavo, jog minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, kad minkštasis inventorius tvarkingas, nesuplyšęs (b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimai trukdavo tik 1 val. 30 min, tokia pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prie kankinimą ir nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 p. nustatytas 8 val. terminas yra taikomas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai veiklai kalinimo metu. 48 p. nustatyta, kad 1 val. per dieną pasivaikščiojimas yra pakankamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. SVĮ 29 straipsnio 1 dalis, nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Taigi remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis darytina išvada, kad nuteistiesiems privalo būti suteiktas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidęs šią nurodytą pareigą, be to, pats pareiškėjas patvirtina, kad jam buvo suteikiama 1 val. 30 min. pasivaikščioti kiemelyje.

Lukiškių TI-K nurodė, kad visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja Ž1V/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiūrėti televizijos laidas (b. 1. 55). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundas dėl žalos jo neįtraukimo į kompiuterinio raštingumo programą ir anglų kalbos kursus buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1761-473/2017. Pareiškėjas dėl 2017 m. vasario 13 d. sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. A-3531-442/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendžiamas klausimas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. A-3531-442/2017), teismas šioje dalyje palieka pareiškėjo skundą nenagrinėtą (ABTĮ 105 straipsnio 4 punktas).

Pareiškėjas pažymi, kad buvo varžoma jo teisė išpažinti savo tikėjimą, kadangi jis yra sentikis, nebuvo sudaroma galimybė lankytis pamaldose ir susitikti su savo dvasininku. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Visiems nuteistiesiems (suimtiesiems), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str., yra sudarytos sąlygos išpažinti bet kurią religiją (tikėjimą), atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą (b. 1. 55). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl sentikių dvasininko iškvietimo ir dalyvavimo pamalose, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo varžoma jo tikėjimo laisvė yra nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, dėl to buvo žeminamas jo orumas.

Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3746-463/2017, buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo naudojimosi sanitariniu mazgu už 2015-04-16 iki 2016-01-25 laikotarpį. Pareiškėjas dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. A-5030-556/2017). ABTĮ 105 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi sanitariniu mazgu už laikotarpį nuo 2015-04-16 iki 2016-01-25 (administracinė byla Nr. A-5030-556/2017), teismas šioje dalyje palieka pareiškėjo skundą nenagrinėtą (ABTĮ 105 straipsnio 4 punktas).

Teismas vertina tik pareiškėjo naudojimosi sanitariniu mazgu už laikotarpį nuo 2016-01-26 iki 2017-05-12 ir nuo 2017-05-17 iki 2017-06-05. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal EŽTT praktiką privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 str. pažeidimą (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt. (pareiškimo Nr. 871/02)). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 m. aukščio pertvara. LVAT praktikoje (LVAT 2016-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą pažeidimu. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui teisė naudotis tinkamu sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinta iš viso 493 paras.

Pareiškėjas teigia, kad dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių, nebuvo galimybės naudotis sporto sale.

Higienos normos 2015 44 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjui nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti duše kartą per savaitę, todėl Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų suteikta teisė naudotis sporto sale, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu irgi yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad išduodamo tualetinio popieriaus neužtekdavo. Iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių) esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintose normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) buvo nustatyta, kad vyrams yra išduodami 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareigą išduoti pareiškėjui tinkamą kiekį tualetinio popieriaus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimų tualetinio popieriaus kokybei.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K konstrukcijose yra asbesto. Pastatai yra seni, asbesto yra pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienose. Lukiškių TI-K nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo argumentais.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo tinkamai užtikrinamas maistas, maistas buvo prastos kokybės.

SVĮ 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal. Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės).

Atsakovės atstovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2017-02-07 atsakydamas į pareiškėjo 2017-01-20 skundą nurodė, kad 2016-09-19 planine tvarka, pagal prašymą Nr. 2197, pareiškėjas buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo, skundėsi skausmu juosmens srityje, diagnozuota stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė su skausminiu sindromu, skirti medikamentai. 2016-10- 31 pareiškėjas skundėsi stuburo skausmu, pasireiškiančiu ėjimo metu, pažymėta, kad reikalingas ištyrimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau-LAVL), gydymas neskirtas. 2016-12-06 diagnozuotas funkcinis virškinimo sutrikimas, skirtas gydymas. 2016-12-12 buvo informuotas apie dietinio maitinimo skyrimo tvarką. Buvo užsakytos gydytojo gastroenterologo bei gydytojo neurologo konsultacijos per LAVL administraciją (b. 1. 26). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad būtent dėl Lukiškių TI-K esančių lovų pareiškėjui atsirado nugaros skausmai, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad patyrė turtinę žalą dėl to, kad Lukiškių TI-K jis nebuvo aprūpinamas jokiu darbu, jokia veikla, nepagrįstai jis nebuvo priimtas į darbą į medienos cechą, nors turėjo pirmenybę būti įdarbintas, kadangi turėjo mokėti įmokas vaikų išlaikymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2016-03-10 atsakydamas į pareiškėjo 2016-02-15 skundą, nurodė, kad per pastarąjį laikotarpį valstybinės įmonės „Mūsų amatai“ dėl naujų darbuotojų poreikio į laisvas darbo vietas įmonėje į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Atsiradus laisvoms darbo vietoms, bei atsižvelgiant į nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, pareiškėjas apie tai bus informuotas. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įpareigoti kito juridinio asmens (šiuo atveju Valstybės įmonės „Mūsų amatai“) priimti pareiškėjo į darbą (b. 1. 21). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis turi būti aprūpinamas darbu valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę žalą, nes nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo įžeidinėjamas kitų nuteistųjų. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K 2016-12-08 atsakydamas į pareiškėjo 2016-11-23 skundą, nurodė jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų naudojamas psichologinis poveikis (b. 1. 25). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas buvo įžeidinėjamas kitų nuteistųjų, todėl jo teiginiai yra nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra registruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Laisvės atėmimo vietų įstaiga neprivalo trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti savo iniciatyva. Byloje nenustačius, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, laisvės atėmimo įstaigai neprivalant ex officio šių pasimatymų organizuoti be asmenų, kuriems ribojama laisvė, prašymo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nagrinėjamu aspektu. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nė karto nebuvo leista išvykti į namus. Atsakovės atstovas nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 154 str. 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. To paties straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų asmenims, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta 15 metu laisvės atėmimo bausmė, iš jų pirmus 5 bausmės metus atliekant kalėjime. Bausmės pradžia teismo nuosprendžiu nustatyta 2012 m. birželio 5 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 5 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas pagrįstais pripažįsta pareiškėjo teiginius dėl sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų pažeidimų, o kitus pareiškėjo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 493 paras, teismo vertinimu pakankamai ilgą laiką, buvo kalinamas pažeidžiant sanitarinio mazgo įrengimo kameroje reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareiškėjas kamerose visą ginčo laikotarpį buvo laikomas vienas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016), valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į jo buvimo įkalinimo įstaigoje laiką (493 paras), ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 200 Eur.

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. pvz. LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, ne kartą pažymėjo, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 5,16 Eur sumą.

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 str. 1 d. nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl jo prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1-2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo reikalavimą dėl žalos, patirtos dėl neįtraukimo į anglų kalbos kursus ir kompiuterinio raštingumo programas, bei netinkama naudojimosi sanitariniu mazgu už laikotarpį nuo 2015-04-16 iki 2016-01-25 ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.