- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- I-2641-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06080-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- K. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovė), jam priteisti 13800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde ir jo papildyme (b.l. 1-3, 74) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2015-12-28 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovės atstovas) jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų: buvo šalta, drėgna, nešvaru, vasarą tvanku, blogas kvapas, trūko gryno oro, neužtikrintas natūralus apšvietimas, langai nesandarūs, buvo tarakonų, pelėsis, tualetai neatskirti nuo gyvenamosios patalpos, trūko vietos prie stalo, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai. Teigia, kad kamerose nebuvo galima buvo laisvai judėti, nebuvo džiovyklės, peleninių rūkančių kamerose, tualetinių reikmenų lentelės, radijo taško, arbatinuko, jis negalėjo užmigti, nes virš durų įsuktos lemputės įsuktos spigino į akis. Teigia, kad dėl tokių nežmoniškų sąlygų tarp suimtųjų dažnai kildavo konfliktai. Pažymi, kad atvykstančių ir išvykstančių asmenų ir jų daiktų krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina). Akcentuoja, kad dėl nurodytų pažeidimų skundėsi Lukiškių IT-K administracijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tačiau gavo tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakymą, kuriame pažymėta, jog virtuvė yra švari ir tvarkinga, o tarakonų ir kitų kenkėjų pėdsakų nerasta. Pažymi, jog jo rašomi skundai buvo ignoruojami ar neregistruojami. Teigia, kad dėl tokių laikymo sąlygų buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, kurie pasireiškė depresija, psichologiniu sugniuždymu, fizinių jėgų sumažėjimu, miego sutrikimais. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, žiaurioms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimuose į skundą (b.l. 8-14, 86-87) nurodyta, jog Lukiškių TI-K su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI–K buvo laikomas įvairiais periodais nuo 2015-07-21 iki 2015-12-31 skirtinguose kamerose. Akcentuoja, jog Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija neturi galimybės daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui. Dėl šių aplinkybių kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Akcentuoja, jog atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010“ patvirtintus „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 76:2010) nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodo, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktais numatytas inventorius. Pažymi, jog iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), taip pat yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Paaiškina, jog kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam tikras lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atkreipia dėmesį, jog tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Pažymi, jog priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, jog kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, kas atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Teigia, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Mano, jog pareiškėjas skunde ginčo situaciją pateikia, remdamasis subjektyviu vertinimu, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs, nepateiktos jokios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prašomą atlyginti žalos dydį. Prašo iš pareiškėjo priteisti bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurių vertė- 3,30 Eur (55 A4 formato lapai x 0,06 Eur dydžio nustatytas kopijos parengimo mokestis).
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais (b.l. 82, 85), todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Konstatuojama
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė jo garbės ir orumo pažeminimu, patirtais fiziniais ir dvasiniais nepatogumais – depresija, psichologiniu sugniuždymu, fizinių jėgų sumažėjimu, miego sutrikimais.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, t.y. kameroje vienam asmeniui tenkančio ploto neatitikimu teisės aktais nustatytų reikalavimų, antisanitarinių sąlygų kamerose buvimu ir sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo”, pakeistu 2011-01-13 Nr. V-14, (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakovės atsiliepime pažymėta, kad sanitarinio mazgo plotas sudaro 0,56 kv.m.
Iš į bylą pateiktų duomenų (b.l. 8-9) matyti, laikotarpiu nuo 2015-07-21 iki 2015-12-31 įvairiais periodais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 105, 108, 122, 124, 140, 176, 178, 184, 266, 313, 315, 319. Nustatyta, jog vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas 2015-08-03 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,41 kv.m.), 2015-08-24 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,41 kv.m.), 2015-09-21 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,41 kv.m.), laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2015-12-10 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,37 kv.m.), laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2015-12-16 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 2,25 kv.m.), laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2015-12-29 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,37 kv.m.), 2015-12-30 (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 3,59 kv.m.). Iš nurodytų duomenų matyti, kad 27 paras pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, nes vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 2,25 iki 3,41 kv. m. kameros ploto. Atsiliepimo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, jog kitu pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,61 iki 7,94 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog t.t. laikotarpiais pareiškėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl t.t. laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.
Ginčo laikotarpiu higienos normas laisvės atėmimo vietose reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010“ patvirtinti „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 76:2010) ir nuo 2015-11-01 įsigalioję „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), kurie nustato visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
Į bylą pateikti laikotarpiu nuo 2015-02-10 iki 2015-12-28 Vilniaus visuomenės sveikatos centro surašyti patikrinimo aktai (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuose fiksuoti pažeidimai, nustatyti Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. 2015-07-10 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kamerą Nr. 105, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. 2015-08-13 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras Nr. 108, 124, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. 2015-08-21 patikrinimo akte pažymėta, jog patikrinus kameras Nr. 313, 315, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, (HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. 2015-10-12 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras Nr. 105, 176, 184, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo nustatytas HN 76:2010 28 punkto pažeidimas – nelygios sienos ir lubos, vietomis atšokę, atsilupę dažai. 2015-10-26 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras Nr. 122, 313, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. 2015-10-30 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kamerą Nr. 105, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo nustatytas HN 76:2010 28 punkto pažeidimas – sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai. 2015-12-14 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kamerą Nr. 105, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta. 2015-12-28 patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras Nr. 105, 176, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, jog pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose laikotarpiu esminių HN 76:2010 ir HN 134:2015 pažeidimų, galėjusių turėti itin neigiamą poveikį pareiškėjui, nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo šalinami. Pažymėtina, jog pagal HN 76:2010 58 punktą ir pagal HN 134:2015 37 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie aprūpinami valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.
Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos ir deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” (b. l. 66-69). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnale, kurio kopijos yra pateiktos į bylą (b.l. 88-112). Laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2015-12-20 atliktų graužikų ir nariuotakojų stebėjimų metu nustatyta, kad iš visų kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, kamerose Nr. 140, 176, 178, 184, 313, 315, 319 įvairiais pareiškėjo buvimo laikotarpiais pastebėjus tarakonus iš karto buvo atliekami jų naikinimo darbai.
Pagal HN 76:2010 38.1 punktą skalbyklose skalbiami lovos skalbiniai, rankšluosčiai, apatiniai ir viršutiniai drabužiai; pagal HN 134:2015 25.1 punktą džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona) turi būti įrengta skalbykloje. Pagal HN 76:2010 64 punktą laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Kadangi džiovykla yra numatyta tam specialiai skirtoje patalpoje, džiovyklės kiekvienoje kameroje nebuvimas nelaikytinas pareiškėjo įvardintu laikymo sąlygų pažeidimu.
HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimuose nenumatyta pareiga atėmimo vietose esančius asmenis aprūpinti peleninėmis rūkančių kamerose, tualetinių reikmenų lentelėmis, radijo taškais, arbatinukais, todėl skundo argumentas dėl neaprūpinimo nurodytais reikmenimis laikytinas nepagrįstu.
Nors pareiškėjas teigia, kad atvykstančių ir išvykstančių asmenų ir jų daiktų krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, šis teiginys nepagrįstas konkrečiais faktais ar duomenimis, todėl vertintinas kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė.
EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.
Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.
Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.
Nustačius, kad 27 paras pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus, vertintina, kad atsakovės atstovo neveikimas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėjas patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais. Įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę bei jo reikštus nusiskundimus, kurie pasireiškė dėl netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, ir kitas pasekmes, priežastiniu ryšiu susijusias su minėtais neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, ar atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, byloje nėra.
Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 200,00 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas vertintinas 0,06 Eur. Tvarkos 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių, regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs LVAT, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200,00 Eur (du šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą K. R..
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.