- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3381-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36608-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Justa Raciūtė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą
- Suinteresuotas asmuo
- K. P., J. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys: K. P., J. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A., išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo: 1) atnaujinti K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti tėvo R. P., mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą; 2) leisti J. G. savo nepilnamečio vaiko K. P. vardu atsisakyti priimti R. P. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų tenkintas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimo nepateikė.
Suinteresuotas asmuo K. P. atstovė pagal įstatymą J. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad J. G. šeima skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Nurodė, kad atsižvelgiant į palikto turto vertę ir palikėjo skolas, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad surinkus visus duomenis įvertinta, kad palikimo balansas yra neigiamas, t. y. skolos yra didesnės nei palikėjo turtas, todėl tokio palikimo priėmimas neatitiktų nepilnametės K. P. interesų. Notarės pareiškimas prokuratūroje gautas 2019 m. spalio 28 d., į teismą kreiptasi 2019 m. gruodžio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą visi dalyvaujantys byloje asmenys informuoti tinkamai. Prieš teismo posėdį suinteresuotas asmuo J. G. telefonu informavo, kad į posėdį atvykti negali, nes susirgo, nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims ir išvadą teikiančios institucijos atstovui posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. P., kuris buvo nepilnametės K. P., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas; R. P. mirė nevedęs. Dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnametės K. P., t. y. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, įstatyminė atstovė motina J. G. nesikreipė.
Dėl termino atnaujinimo
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo (CK 1.8 straipsnis).
Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad R. P. mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo 2015 m. birželio 1 d. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina J. G. yra nepilnamečio vaiko K. P. atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina po palikėjo mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių. Iš pareiškime nurodytų argumentų ir bylos medžiagos nustatyta, kad prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad suinteresuotas asmuo J. G. nežinojo palikimo priėmimo ir atsisakymo procedūrų, teisinių pasekmių, be to, buvo žinoma, kad palikėjas jokio turto neturėjo, o turėjo tik skolų. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad mirusiojo palikimą sudaro sukauptos piniginės lėšos banko Swedbank, AB sąskaitoje - 5,20 Eur ir UAB Luminor investicijų valdymo sąskaitoje - 128,26 Eur, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nenustatyta, palikimo atsiradimo dieną R. P. turėjo skolų 1501,50 Eur sumai (kreditorius – UAB „Sergel“). Taigi, paveldėtino turto vertė (133,46 Eur) yra gerokai mažesnė nei esamų skolų dalis (1501,50 Eur). Tokiu atveju, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių suinteresuotas asmuo J. G., būdama nepilnametės dukters įstatyminė atstovė, praleido terminą palikimui atsisakyti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas atsisakyti priimti palikimą (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis ir 5.57 straipsnio 1 dalis bei 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Dėl teismo leidimo
Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturėjo. Paveldėtino turto vertė (133,46 Eur) yra gerokai mažesnė nei esamų skolų dalis (1501,50 Eur). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė atsisakytų priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, taip pat pabrėžia, kad šeima institucijai dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečio vaiko K. P. vardu, nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, todėl prašymas išduoti teismo leidimą tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti suinteresuotam asmeniui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnametės dukters K. P. (gimusios (duomenys neskelbtini) vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)
Leisti J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. P. (gimusios (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti po R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties atsiradusį palikimą.
Išaiškinti suinteresuotam asmeniui J. G., kad pareiškimą apie palikimo atsisakymą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.