Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės amuletas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-91-479/2017 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams E. K. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės amuletas“ dėl paskolos sutarčių nutraukimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos sustabdymo ir atsakovės procesinių teisių įgyvendinimo galimybės

Nagrinėjamos bylos procesinė eiga patvirtina, kad teisme ginčas buvo pradėtas dar 2013-06-06 pagal ieškovės L. K. ieškinį dėl atsakovų E. K. ir UAB ,,Saulės amuletas“ sudarytų paskolų sutarčių prieš terminą nutraukimo ir šiomis paskolos sutartimis suteiktos dalies – 143 362 Eur – paskolos jai priteisimo. Per laiką, kuomet ši byla buvo sustabdyta dėl nagrinėjamos ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylos (žr. Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-11-904/2016), pasikeitė faktinė situacija – ne tik suėjo terminai, per kuriuos turėjo būti grąžintos paskolos, bet ir santuokos nutraukimo byloje priimtame bei įsiteisėjusiame sprendime ieškovei L. K. pripažinta teisė į 143 362 Eur atsakovės UAB ,,Saulės amuletas“ skolą. Todėl teismui atnaujinus sustabdytos bylos nagrinėjimą, ieškovė, atsižvelgdama į faktiškai susiklosčiusią situaciją, patikslino savo reikalavimus, t. y. ieškovės atstovė 2017-04-04 posėdžio metu nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl ginčo sutarčių nutraukimo (garso įrašas nuo 6 min. 20 s.), o atsakovas nurodė, kad sutinka su reikalavimu priteisti skolą, tačiau mano, kad byla stabdytina iki bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 68-1-0043914, kurioje šios bylos ieškovei yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kitu atveju prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 58 s. ir nuo 13 min. 18 s.). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip savo apeliaciniame skunde teigia atsakovė UAB ,,Saulės amuletas“, ji laikėsi tokios pozicijos, kurią išdėstė ir teismui pateiktame 2017-03-01 prašyme (t. 1, b. l. 169-171), jog civilinė byla pakartotinai stabdytina iki bus priimtas ir įsiteisės nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija, net ir sutikdama su atsakove, kad teismas, 2017-03-08 gavęs ieškovės atsiliepimą į pareikštą prašymą (t. 1, b. l. 190), galėjo šį klausimą išspręsti atskiru procesiniu dokumentu tiek 2017-04-04 teismo posėdyje, tiek ir dar anksčiau, priimdamas rašytinę nutartį šiuo klausimu, kartu pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nenustatytas draudimas teismui atidėti baigiamojo bylos procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą kartu atidedant ir kurio nors tarpinio procesinio klausimo, pavyzdžiui, dėl bylos sustabdymo poreikio, išsprendimą. Jeigu teismas, atidėjęs sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą, nutartų stabdyti bylą, jis turėtų nutartimi atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą sustabdyti. Ir priešingai, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylos sustabdymo, teismas gali šį savo procesinį sprendimą (dėl atsisakymo bylą sustabdyti) įforminti ir galutiniu dėl ginčo priimtu sprendimu, ką nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl vien ši aplinkybė neteikia pagrindo išvadai dėl šalių procesinių teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija aiškiai stokojančiais teisinio pagrįstumo taip pat pripažįsta ir tokius atsakovės UAB ,,Saulės amuletas“ apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismui bylos (ne)sustabdymo klausimą išsprendus būtent sprendimu, priimtu dėl ginčo esmės, o ne atskira nutartimi buvo nepagrįstai apribota atsakovės teisė į apeliaciją minėtu klausimu. Viena vertus, atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, net ir tuo atveju, jeigu teismas šį klausimą būtų išsprendęs atskira nutartimi ji negalėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad nutartis, kuria atsisakoma sustabdyti bylą, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti skundžiama atskiruoju skundu 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-26 nutartis byloje Nr. 2-1316-186/2017). Kita vertus, atsakovė savo motyvus dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyti stabdyti bylą, teisėtumo ir pagrįstumo galėjo įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.), tokiu būdu realizuodama savo teisę į apeliacinį procesą. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei savo skunde tvirtina atsakovė, šiuo aspektu atsakovės procesinės teisės nebuvo suvaržytos. Kaip nurodyta, atsakovė UAB ,,Saulės amuletas“, teikdama apeliacinį skundą, turėjo teisę nurodyti savo nesutikimo su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta sustabdyti bylą dėl nagrinėjamos teisme baudžiamosios bylos, argumentus, tačiau tokių argumentų neįvardijo, apsiribojusi vien teismo pozicijos atsisakyti sustabdyti nagrinėjamą bylą ginčijamu. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas šio savo procesinio sprendimo (atsisakyti sustabdyti civilinę bylą) iš esmės taip pat nemotyvavo bei atsižvelgdama į aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas yra ne tik teisės, bet ir fakto teismas, šį akivaizdų skundžiamo teismo sprendimo surašymo trūkumą ištaiso (CPK 329 str. 1 d.). Atsakovė siekė įrodyti CPK 163 straipsnio 3 bei 4 punktuose numatytų privalomųjų pagrindų civilinei bylai sustabdyti buvimą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kol bus išspręsta kita nagrinėjama baudžiamąja tvarka byla, galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai: 1) nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2012); 2) teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-8/2010). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nė vienas iš nurodytų pagrindų faktiškai neegzistuoja. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro dėl to, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), atsakovės nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-174/2017 šios bylos ieškovė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir nuteista už jai patikėto didelės vertės (151 223,82 Eur) svetimo, t. y. priklausančio šios bylos atsakovei UAB ,,Saulės amuletas“, turto pasisavinimą (BK 183 str. 1, 2 d.) bei už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 str. 1 d.). Atsakovė viso proceso metu tvirtino, kad minėtoje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 156 630,74 Eur žalos atlyginimo. Iš tiesų, 2017-07-13 nuosprendyje konstatuota, kad civilinis ieškinys teisme buvo gautas 2017-01-17; kad buvo prašoma priteisti visą pasisavinto turto sumą, neatimant iš jos grąžintų pasisavintų daiktų sumos, todėl civilinis ieškovas buvo įpareigotas patikslinti savo reikalavimą; kad tai nebuvo padaryta. Teismas, įvertinęs tai, kad negalima tiksliai nustatyti žalos dydžio, civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą bei pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.; žr. 29-30 l.). Taigi šios bylos ieškovės civilinės atsakomybės šios bylos atsakovei įmonei) klausimas nėra baudžiamojoje byloje išspręstas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų iš esmės išnagrinėjęs atsakovės civilinį ieškinį bei pasisakęs dėl jo pagrįstumo / nepagrįstumo, konstatuoti šių dviejų bylų sąsajas, lemiančias civilinės bylos sustabdymą, vis tiek nebūtų pagrindo. Baudžiamojoje byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl žalos, patirtos dėl nusikalstamų ieškovės veiksmų, atlyginimo. Nagrinėjamos civilinės bylos esmės – atsakovų sudarytų paskolos sutarčių, įskaitytinai ir dėl ieškovei priklausančios paskolos dalies, tinkamo įvykdymo klausimas. Baudžiamojoje byloje faktai, susiję su paskolos teisniais santykiais, nėra ir nebuvo nagrinėjami, todėl nėra pagrindo konstatuoji, kad joje galės / galėjo būti nustatyti nagrinėjamam klausimui aktualios aplinkybės ar net prejudiciniai faktai. Dar daugiau, atsakovai neginčijo nei paskolos suteikimo įmonei, nei įmonės pareigos jos dalį grąžinti ieškovei. Vadinasi, visi teisiškai reikšmingi faktai galėjo ir buvo nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, todėl konstatuotina, kad pagrindo civilinės bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą šiuo atveju nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neegzistuoja ir CPK 163 straipsnio 4 punkte nurodytas pagrindas stabdyti bylą, nes pareikštų turtinių reikalavimų patenkinimas nėra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. Kaip kolegija nurodė pirmiau, baudžiamojoje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl įmonei ieškovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o šioje byloje yra sprendžiama dėl skolos, kildinamos iš paskolinių teisinių santykių, sugrąžinimo pačiai ieškovei. Todėl nėra jokio pagrindo šioje byloje pareikštus turtinius reikalavimus vertinti kaip tapačius baudžiamojoje byloje pareikštiems reikalavimams CPK 163 straipsnio 4 punkto taikymo aspektu. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2018-02-27 pateikė analogišką prašymą stabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėtas baudžiamojoje byloje pareikštas ir civilinio proceso tvarka perduotas nagrinėti ieškinys (CPK 163 str. 4 p.). Iš teismų informacines sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad vykdant baudžiamojoje byloje priimta nuosprendį, Klaipėdos apygardos teisme užvesta nauja civilinė byla Nr. 2-976-174/2018 dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo. Tačiau ir naujai užvestoje byloje bus nagrinėjamas tas pats reikalavimas bei sprendžiami tie patys klausimai, dėl kurių įtakos nagrinėjamai bylai ir dėl abiejų bylų teisinio ryšio nebuvimo jau buvo pasisakyta šios nutarties 1-19 punktuose. Todėl šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiame atsakovės UAB „Saulės amuletas“ prašyme bei atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad išnagrinėjus bylą dėl žalos atlyginimo būtų atliktas priešpriešinių prievolių įskaitymas ir tokiu būdu visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas šioje civilinėje byloje (CK 6.130, 6.131 str.), todėl tikslinga stabdyti šią bylą. Tokiu aiškinimu iš esmės paneigiami įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems be išimties asmenims bei jo vykdytinumo principai, įtvirtinti CPK 18 straipsnyje, juo labiau kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs skolininko teisės nevykdyti teismo sprendimo dėl tos priežasties, kad asmeniui, kurio naudai tas sprendimas yra priimtas, kitoje byloje taip pat gali būti (ar jau yra) nustatyta piniginio pobūdžio prievolė jo skolininko naudai. Taigi vien tikėtina galimybė ateityje atlikti priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymą pati savaime neeliminuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo besąlyginės pareigos ir nelemia bylos sustabdymo instituto taikymo, kad toks sprendimas ir neįsiteisėtų.Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ši byla būtų sustabdyta, susiklostytų procesinė situacija, kuomet galutinis įsiteisėjęs sprendimas šioje konkrečioje byloje nebūtų priimtas, t. y. šis reikalavimas tebebūtų ginčijamas teisme, o pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikalavimai, kurie ginčijami teisme, net negali tapti įskaitymo objektu. Todėl tik tuomet, kai minėtos bylos bus išnagrinėtos iš esmės ir priimti procesiniai sprendimai įsiteisės bei bus pereita į šių sprendimų vykdymo stadiją, atsakovės siekiamas procesinis veiksmas galėtų būti atliktas, t. y. galėtų būti atliktas priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas vadovaujantis CPK 687 straipsnio taisyklėmis.Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei, juo labiau, apeliacinės instancijos teisme nėra / nebuvo CPK 163 straipsnio 3, 4 punktuose numatytų pagrindų nagrinėjamos civilinės bylos procesui stabdyti.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojama teismo teisė savo iniciatyva išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, viena vertus, sutinka su atsakovės atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, kad net ir nesant šalių prašymo tokį sprendimą priimti savo iniciatyva gali ir pats teismas. Kita vertus, toks prašymas šioje byloje buvo pareikštas – 2017-04-04 teismo posėdžio metu atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kadangi, jo teigimu, įmonei bus sudėtinga iš karto sumokėti reikalaujamą sumą (2017-04-04 teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 18 s.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, jis minėtą atsakovo prašymą iš dalies patenkino tokia forma: sprendime nurodė, kad „...86 431 Eur dydžio skolos dalis išieškoma iš atsakovės UAB ,,Saulės amuletas“ įsiteisėjus nuosprendžiui ir išsprendus UAB ,,Saulės amuletas“ civilinį ieškinį baudžiamoje byloje Nr. 68-1-00439-14, kurioje įtarimai pareikšti ieškovei L. K.“.CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokį teisinį reguliavimą bei jo aiškinimą teismų praktikoje, pripažįsta, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuri buvo pacituota šios nutarties 25 punkte, apskritai negali būti vertinama ir suprantama kaip teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas. Sprendimo išdėstymas visuomet yra siejamas su besąlygiškai priteistos sumos išdėstymu dalimis tam tikrame aiškiai apibrėžtame laiko intervale. Nagrinėjamu atveju teismas nėra išdėstęs ieškovei priteistos skolos dalies mokėjimo, bet susiejęs pati skolos dalies sumokėjimą su ateityje galimai įvyksiančiu įvykiu – atsakovei priimtu palankiu teismo nuosprendžiu ir jo civilinio ieškinio patenkinimu. Toks teismo sprendimas vertintinas kaip akivaizdžiai sąlyginis, t. y. nors teismas ir priteisė ieškovei iš atsakovės skolą bei pripažino jos teisę į visą ieškinyje nurodytą sumą, šios sumos dalies išieškojimą iš esmės susiejo su įvyksiančia sąlyga, net nepaaiškinęs sprendimo vykdymo tvarkos, jeigu tokia sąlyga arba neįvyktų (ieškovės piniginė prievolė atsakovei pagal teismo nuosprendį neatsirastų) arba jeigu ieškovės prievolė atsakovei būtų mažesnė /didesnė. Nagrinėjamu atveju taip ir atsitiko – teisėjų kolegija jau įvardijo, kad baudžiamojoje byloje ieškinys nebuvo patenkintas, taigi baudžiamosios bylos rezultatas civilinio ieškinio dalyje yra ne toks, kokį nurodė tikėtinai būsiantį pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, tokiu teismo sprendimu iš esmės dalies skolos mokėjimas buvo atidėtas neapibrėžtam terminui ir susietas su kitos, baudžiamosios bylos baigtimi (jos išnagrinėjimo civilinio ieškinio dalyje rezultatu). Todėl tokiu teismo sprendimu buvo pažeistas CPK 267 straipsnyje įtvirtintas draudimas (imperatyvas) priimti sprendimą, kurio įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, taip pat sprendimas neatitinka jam keliamų aiškumo, tikslumo, jo nuostatų viena kitai neprieštaravimo reikalavimų (CPK 278 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė jau ilgą laiką negali naudotis jai priklausančiomis lėšomis (civilinė byla dėl jų inicijuota 2013-06-06), negali jomis disponuoti, gauti atitinkamą naudą, todėl sprendimas skolos mokėjimą nukelti neapibrėžtam terminui pažeidžia ir ieškovės teises bei teisėtus lūkesčius. Todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant teismo nustatytas sąlygas, susijusias su įvykdymo išdėstymu bei jo vykdymu priklausomai nuo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl atsakovės procesinių teisų pažeidimo

Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės UAB ,,Saulės amuletas“ apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs 2017-04-04 teismo posėdyje pareikštą antrojo atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, pažeidė jos procesinę teisę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo normą, yra nurodęs, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-1/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovės 2017-04-04 pranešime (t. 2, b. l. 9-10) nurodoma, kad advokatė negalės dalyvauti teismo posėdyje, kadangi dalyvaus Advokatų tarybos posėdyje. Tačiau atidėti teismo posėdžio advokatė neprašė, nenurodė, kada ji galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose, nenurodė, kad jos nedalyvavimas yra kliūtis bylai išnagrinėti paskirtą dieną. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neįžvelgia pagrindo pripažinti advokatės prašyme įvardijamą jos neatvykimo į teismo posėdį priežastį svarbia, ypač tokioje šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kai byloje dalyvavo atsakovės UAB „Saulės amuletas“ (apeliantės) valdymo organas, jos vadovas ir antrasis atsakovas E. K., teikęs paaiškinimus, kai neliko šalių ginčo nei dėl skolos fakto, nei dėl jos dydžio, kai, siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, teismui pakako byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir buvo reikalingas tik jų teisinis vertinimas. Ginčo aplinkybių teisinis vertinimas buvo pateiktas ir atsakovės atstovų, profesionalių teisininkų, rengtuose procesiniuose dokumentuose. Be to, teismo posėdžio atidėjimo galimybę iš esmės eliminavo ir tokia priežastis, kaip šios bylos nagrinėjimo trukmė. Galiausiai atsakovė savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai jos teisė ar interesas buvo suvaržyti vien dėl advokato nedalyvavimo teismo posėdyje, kokių procesinių teisių ji negalėjo įgyvendinti ar negalėjo atlikti procesinių pareigų be atstovo – advokato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Atsakovė UAB ,,Saulės amuletas“ taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo E. K. priteista 1 296 Eur bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad šios išlaidos turėjo būti priteisiamos tik iš jos, kadangi byla dalyje, kurioje E. K. buvo atsakovas, nutraukta. Iš tiesų ieškovės atstovė 2017-04-04 teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė atsisako atsakovo E. K. atžvilgiu pareikšto reikalavimo nutraukti ginčo sutartis prieš terminą, kadangi šie yra suėję. Teismas skundžiamu sprendimu šią bylos dalį nutraukė, ginčo dėl to byloje nėra. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors šį ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės sprendimą atsisakyti reikalavimo nutraukti sutartis lėmė aplinkybė, jog suėjo jose nustatyti paskolų grąžinimo terminai, t. y. byla ginčo dalyje nutraukta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo atsakovo E. K. elgesio, o taip pat į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, liudijančių šio atsakovo netinkamą procesinį elgesį bei tai, kad atsakovė UAB ,,Saulės amuletas“ prašo visas ieškovės patirtas išlaidas priteisti iš jos, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovei šiuo konkrečiu atveju turi kompensuoti atsakovė UAB ,,Saulės amuletas“. Todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat pakeistina, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 592 Eur, priteisiant tik iš nurodytos atsakovės (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šalys prašė priteisti jų patirtas išlaidas rengiant procesinius dokumentus, susijusius su apeliaciniu procesu. Ieškovė prašė priteisti 273 Eur šių išlaidų (31 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur atstovavimo išlaidų), atsakovė UAB ,,Saulės amuletas“ – 3 083,62 Eur šių išlaidų (1 513,04 Eur žyminio mokesčio ir 1 570,58 Eur atstovavimo išlaidų). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, jai iš atsakovės priteistinas 31 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už skundą. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių jų dydžių (Rekomendacijų 8.11. p.), todėl jos visos taip pat kompensuotinos ieškovei. Taigi ieškovei iš atsakovės UAB ,,Saulės amuletas“ iš viso priteistina 273 Eur išlaidų (31 Eur + 242 Eur), patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės UAB ,,Saulės amuletas“ apeliacinis skundas buvo patenkintas tik dėl bylinėjimosi išlaidų ne iš atsakovo E. K., o iš jos pačios priteisimo, t. y. pačios atsakovės prašymu šių išlaidų iš jos priteista daugiau nei pirmosios instancijos teisme. Darytina išvada, jog toks procesinis rezultatas reiškia sprendimo priėmimą atsakovo E. K., o ne apeliantės, atsakovės UAB ,,Saulės amuletas“ naudai, be to, dėl tokio bylinėjimosi išlaidų perskirstymo L. K. nėra pralaimėjusi apeliacinės instancijos teisme šalis, nes jai kompensuojamų išlaidų dydis nepakito. Todėl CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnyje įtvirtintas principas „pralaimėjęs moka“ šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas, vadinasi, ir atsakovės UAB ,,Saulės amuletas“ patirtos išlaidos jai neatlygintinos. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad atsakovė kartu su prašymu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog už sąskaitoje nurodytas teisines paslaugas buvo faktiškai sumokėta, o tai yra savarankiškas pagrindas tokio prašymo netenkinimui (CPK 98 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Patenkinus ieškinio reikalavimus, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-17 nutartimi nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti.

Šio sprendimo dalį, kuria nuspręsta teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti ir nustatyti, kad 86 431 Eur skolos dalis išieškoma iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės amuletas“ teismo sprendimui įsiteisėjus, o 56 931 Eur dydžio skolos dalis išieškoma iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės amuletas“ įsiteisėjus nuosprendžiui ir išsprendus uždarosios akcinės bendrovės „Saulės amuletas“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00439-14, kurioje įtarimai pareikšti ieškovei L. K., panaikinti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei L. K. iš atsakovų E. K. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės amuletas“ priteista po 1 296 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas paskirstyti taip: priteisti ieškovei L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės amuletas“ (j. a. k. 163733636) 2 592 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės amuletas“ (j. a. k. 163733636) 273 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.