Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamoji L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėja, pagal parduotuvės vedėjos pareiginius nuostatus Nr. 9, patvirtintus 2011-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. K. įsakymu Nr. DS-2, materialiai atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse esantį turtą, 2012 m. lapkričio mėnesį laikotarpiu nuo 15 d. iki 30 d. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, tyčia iš kasos pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – iš viso 16 269 Lt (4 711,83 Eur) pagal pinigų paėmimo kvitus: 2012-11-15 serija BUH Nr. 5499566 – 2 629 Lt (761,41 Eur), 2012-11-15 serija BUH Nr. 5499583 – 4 236 Lt (1 226,83 Eur), 2012-11-15 serija SPB Nr. 6185631 – 2437 Lt (705,80 Eur) ir 2012-11-30 serija BUH Nr. 5499551 – 6967 Lt (2 017,78 Eur), kurių neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Tokiu būdu L. K. pasisavino jai patikėtą 16269 Lt (4 711,83 Eur) vertės svetimą turtą.

Be to, kaltinamoji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, tai yra:

kaltinamoji L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėja, pagal parduotuvės vedėjos pareiginius nuostatus Nr. 9, patvirtintus 2011-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. K. įsakymu Nr. DS-2, materialiai atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse esantį turtą, laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-06-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdama tikslą pasisavinti nuo 2012-12-14 jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo įrankį – 2 400 Lt (695,09 Eur) vertės nešiojamąjį kompiuterį „Dell Inspiron 14z ultrabook“, modelis „Inspiron 5423“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), su įdiegta operacine sistema „Windows 7 Home Premium“, skirtą naudoti įmonės veiklai, jį pasisavino.

Be to, kaltinamoji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra:

kaltinamoji L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėja, pagal parduotuvės vedėjos pareiginius nuostatus Nr. 9, patvirtintus 2011-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. K. įsakymu Nr. DS-2, materialiai atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse esantį turtą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius juvelyrinius dirbinius:

1. 3 vnt. auksinių sagių, praba „585“, bendras sagių svoris 7,67 gramo, vertė 1 550,82 Lt (449,15 Eur).

2. 9 vnt. auksinių apyrankių, praba „585“, bendras apyrankių svoris 39,38 gramo, vertė 7 876 Lt (2 281,05 Eur).

3. 47 vnt. auksinių pakabukų, praba „585“, bendras pakabukų svoris 141,05 gramo, vertė 22 758,42 Lt (6 591,30 Eur).

4. 109 vnt. auksinių žiedų, praba „585“, bendras žiedų svoris 601,92 gramo, vertė 117 302,16 Lt (33 973,05 Eur).

2. 26 vnt. auksinių grandinėlių, praba „585“, grandinėlių svoris 326,67 gramo, vertė 63 625,51 Lt (18 427,22 Eur).

3. 280 vnt. auksinių auskarų, praba „585“, bendras auskarų svoris 750,83 gramo, vertė 146 179,09 Lt (42 336,39 Eur).

4. 2 vnt. gaminių su briliantais, bendras gaminių su briliantais svoris 4,29 gramo, vertė 766,49 Lt (221,99 Eur).

5. 19 vnt. sidabrinių koljė, praba „925“, bendras koljė svoris 743,23 gramo, vertė 8 970,77 Lt (2 598,11 Eur).

6. 161 vnt. sidabrinių žiedų, praba „925“, bendras žiedų svoris 1023,34 gramo, vertė 10 069,66 Lt (2 916,38 Eur).

7. 230 vnt. sidabrinių pakabukų, praba „925“, bendras pakabukų svoris 1515,12 gramo, vertė 15 151,12 Lt (4 388,09 Eur).

8. 139 vnt. sidabrinių apyrankių, praba „925“, bendras apyrankių svoris 2451,43 gramo, vertė 26 941,22 Lt (7 802,72 Eur).

9. 553 vnt. sidabrinių auskarų, praba „925“, bendras auskarų svoris 1204,81 gramo, vertė 24 460,60 Lt (7 084,28 Eur).

10. 604 vnt. sidabrinių grandinėlių, praba „925“, bendras grandinėlių svoris 5883,24 gramo, vertė 70 834,21 Lt (20 515 Eur).

11. 2 vnt. sidabrinių sąsagų, praba „925“, bendras sąsagų svoris 9,4 gramo, vertė 142,03 Lt (41,13 Eur).

12. 21 vnt. sidabrinių segių, praba „925“, bendras segės svoris 130,54 gramo, vertė 1 972,46 Lt (571,26 Eur).

13. 12 vnt. sidabrinių šaukštelių, praba „925“, bendras šaukštelių svoris 161,71 gramo, vertė 1876,04 Lt (543,34 Eur).

14. 1 vnt. sidabruotą tušinuką, praba „925“, bendras sidabro tušinuke svoris 15,52 gramo, vertė 85,74 Lt (24,83 Eur).

15. 1 vnt. sidabruotą laikrodį, praba „925“, bendras sidabro laikrodyje svoris 15,51 gramo, vertė 85,69 Lt (24,82 Eur).

16. 1 vnt. sidabrinį suvenyrą, praba „925“, bendras sidabro suvenyre svoris 17,30 gramo, vertė 95,58 Lt (27,68 Eur).

17. Bižuterijos ir suvenyrų (dovanų maišiukų, bižuterinių gumyčių, juvelyrinių dėžučių, sagių plaukams, pakabukų, apyrankių, auskarų), kurių bendra vertė 1 402,05 Lt (406,06 Eur).

Tokiu būdu L. K. iš viso pasisavino jai patikėtą didelės 522 145,63 Lt (151 223,82 Eur) vertės svetimą turtą.

Be to, kaltinamoji L. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra:

kaltinamoji L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė ir kasininkė, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. 1-1996 20 straipsnio reikalavimus – „Ūkio subjektai privalo: 1) tvarkyti tikslią <...> tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių apskaitą nurodydami prabą, masę ir kiekį; <...> 3) laikytis tauriųjų metalų ir brangakmenių, taip pat tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių...“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymu „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių komercine - ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, veiklos reglamentavimo“ Nr. 146, patvirtintų Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių 3 punkto 2 dalies reikalavimus, kad ūkio subjektai savo veiklos vietose privalo turėti „tauriųjų metalų ir brangakmenių jų gaminių realizavimo apskaitos registrą apimantį laikotarpį nuo paskutinės tauriųjų metalų ir brangakmenių jų gaminių inventorizacijos“, 22 punkto „Ūkio subjektai privalo apskaityti tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius laikydamiesi bendrųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus. Apskaitant tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius apskaitos registruose turi būti nurodyta tauriojo metalo gaminio pavadinimas, tauriojo metalo pavadinimas, praba, vienetai ir masė“ ir 25 punkto reikalavimus, kad „Ūkio subjektų tvarkoma vidaus apskaita turi būtų organizuojama taip, kad kiekviena operacija, atliekama su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, jų gaminiais, būtų užfiksuota apskaitos dokumentuose.“, laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 nepildė tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo apskaitos registro, netvarkė tikslios tauriųjų metalų gaminių apskaitos bei laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė įsigijimo: 45,44 g (svoris be etikečių) auksinių gaminių, paženklintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu; iš viso 15 vnt. auksinių gaminių, kurių masė 29,24 g, vertė 1 736,00 Eur; 47 (62-15) vnt. auksinių gaminių, kurių masės ir vertės įvertinti negalima; 521,8 g sidabrinių gaminių (svoris be etikečių), paženklintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu; 9 vnt. sidabrinių gaminių (7 pakabukai ir 2 sagės) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu; 83 vnt. sidabrinių gaminių, (masė 256,44 g, (vertė įvertinta ekspertizės metu) 1 144 Eur), pažymėtų atsakomybės ženklais įmonių (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, A. K. įmonė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, Lenkijos firma ,,(duomenys neskelbtini)“, Estijos firma ,,(duomenys neskelbtini)“, Estijos stalo įrankių gamintojas ,,J“, R. K. firma ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“), su kuriomis sandorių apskaitos dokumentais nepagrindė ir kurių atstovai nurodė, kad sandorių nebuvo; 128 vnt. (111 + 17) sidabrinių gaminių, paženklintų Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, kurių masė 658,55 g (466,2 + 192,35) ir vertė (įvertinta ekspertizės metu) 2836 Eur, nepaženklintų atsakomybės ženklais; 27 vnt. sidabrinių gaminių, kurių masė 88,71 g, vertė (įvertinta ekspertizės metu) 388 Eur, nepažymėti Lietuvoje galiojančiais valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais.

Tokiu būdu dėl L. K. apgaulingai organizuojamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, kaltinamoji L. K. buvo kaltinama tuo, kad siekė legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, tai yra:

kaltinamoji L. K. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėja, pagal parduotuvės vedėjos pareiginius nuostatus Nr. 9, patvirtintus 2011-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. K. įsakymu Nr. DS-2, materialiai atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse esantį turtą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-07-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pasisavinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius juvelyrinius dirbinius su atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“:

1. 18 vnt. auksinių žiedų, praba „585“, bendras žiedų svoris (be etikečių) 36,93 gramo, vertė 7 196,92 Lt (2 084,37 Eur);

2. 1 vnt. auksinę grandinėlę, praba „585“, grandinėlės svoris (be etiketės) 4,25 gramo, vertė 827,77 Lt (239,74 Eur);

3. 1 porą (2 vnt.) auksinių auskarų, praba „585“, bendras auskarų svoris (be etiketės) 4,26 gramo, vertė 829,38 Lt (240,20 Eur);

4. 47 vnt. sidabrinių žiedų, praba „925“, bendras žiedų svoris (be etikečių) 158,5 gramo, vertė 1 559,64 Lt (451,70 Eur);

5. 27 vnt. sidabrinių pakabukų, praba „925“, bendras pakabukų svoris (be etikečių) 53,6 gramo, vertė 536 Lt (155,24 Eur);

6. 7 vnt. sidabrinių apyrankių, praba „925“, bendras apyrankių svoris (be etikečių) 83,8 gramo, vertė 920,96 Lt (266,73 Eur);

7. 29 vnt. sidabrinių auskarų, praba „925“, bendras auskarų svoris 59,92 (55,5 + 4,42) gramo, vertė 1 154,46 Lt (334,35 Eur);

8. 46 vnt. sidabrinių grandinėlių, praba „925“, bendras grandinėlių svoris (be etikečių) 157,4 gramo, vertė 1 895,10 Lt (548,86 Eur);

9. 1 porą (2 vnt.) sidabrinių sąsagų, praba „925“, bendras sąsagų svoris (be etiketės) 9,4 gramo, vertė 142,03 Lt (41,13 Eur);

10. 1 vnt. sidabrinės sagės, praba „925“, bendras segės svoris (be etiketės) 3,6 gramo, vertė 54,40 Lt (15,76 Eur);

siekdama juos įteisinti, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)direktorė ir kasininkė, naudojo juos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)ūkinėje komercinėje veikloje, tai yra prie gaminių pritvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ etiketes su nurodytomis gaminių kainomis, praba ir svoriu bei pateikė juos pardavimui parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu L. K. naudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje komercinėje veikloje nusikalstamu būdu įgytą turtą, siekė įteisinti už jo realizavimą gautas pinigines lėšas.

Kaltinamoji L. K. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino ir parodė, kad nori patikslinti savo pareigas. Nuo 2003 iki 2011 dirbo kasininke-kontroliere. Nuo 2011-10-24 atėjusi nauja buhalterė, pamačiusi buhalterinius dokumentus, pasakė, kad čia nedirbs, dirbs su ta sąlyga, jeigu kažkas sutiks pasirašinėti kaip buhalteris. Direktorius ją privertė pasirašinėti už buhalterę, pasirašinėjo iki kovo mėnesio. Ji šios paklausė, kodėl ji nenori pasirašinėti, buhalterė atsakė, kad nepasirašinėja todėl, nes yra baisu, kas čia padaryta. Paskui sužinojo kad yra pasirašyta paskolos sutartis ir vykdoma nelegali prekyba. 2003–2011 m. buvo vykdoma nelegali prekyba juvelyriniais gaminiais, todėl sandėlyje atsirado toks kiekis juvelyrinių dirbinių. Tai gali patvirtinti prieš tai dirbusi buhalterė. Šių gaminių sandėlyje net nebuvo, tai žino pats direktorius. Sandėlio buvimo vieta buvo registruota nuo 2003 m. iki 2012-08-01 (duomenys neskelbtini) k. Išeidamas iš namų, jis išsinešė visus archyvinius dokumentus, sandėlio gaminius, pareikšdamas, kad jis yra vienintelis direktorius ir akcininkas. Nori paaiškinti, kaip toks kiekis gaminių atsirado sandėlyje.

Kai pradėjo dirbti abiejų parduotuvių vedėja, inventorizacijos būdavo daromos pagal faktinius buhalterinius likučius sandėlyje. Likučių neskaičiuodavo, nes ten gaminių nebuvo. Buvo vykdoma nelegali prekyba. Buvusi buhalterė B. J. dabar dirba kitoje įmonėje. Per visus tuos metus susidarė didelis likutis. Sandėlyje buvo faktiniai vienetai. Kai buvo atliekama prekyba „be kasos“, gramai ir vienetai „važiavo“ į sandėlį, o pačių gaminių sandėly nebuvo. Devynerius metus įmonė dirbo nepelningai – balansas buvo minusinis. Kai 2012 m. paaiškėjo vyro neištikimybė, prasidėjo konfliktai darbe, ji pradėjo reikalauti, kad viskas būtų mušama į kasą.

E. K., išeidamas iš namų, išsinešė gaminių, po to jis šiuos gaminius valdė. Ji pasiliko dirbti parduotuvėje, sandėlyje turėjo gaminius tik tokius, kuriuos jis atnešdavo iš namų, nes jie jau gyveno skirtingose vietose.

E. K. ją apkaltino sandėlyje susidariusiu gaminių trūkumu, kuris susidarė nuo 2003 m. Tada, kai antstolis atidarė seifą, buvo praėję beveik metai po E. K. išėjimo iš namų. Tai buvo kitas sandėlis. Gaminius, kuriuos jis atveždavo iš namų užpajamavęs vienetus ir gramus, ji perduodavo į Telšius ir Gargždus. Į Telšius jis liepdavo vežti gaminius ir parvežti pinigus. Spalio, lapkričio mėnesiais jis buvo ją įpareigojęs nuvežti gaminius į Telšius ir parvežti pinigus, ji taip ir darė, nuvežė gaminius, paliko, parvežė pinigus. Darbo dieną jis važiuoti jos neišleisdavo, sakydavo, kad padarys pravaikštą, nes neišrašydavo komandiruotės, todėl važiuodavo šeštadienį arba sekmadienį.

Kompiuterio negrąžino vien dėl to, kad į jį buvo suvesti tie gaminiai, kuriuos jis jai užpajamuotus atnešdavo tą dieną ir bijojo, kad nedingtų buhalterinė apskaita, kurią vedė į kompiuterį, kad jis neištrintų. Buhalterinę apskaitą į kompiuterį vedė nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminiais prekiavo savo parduotuvėje pagal komisinę sutartį, kadangi šeimoje jie kartu dirbo ir per 10 metų „(duomenys neskelbtini)“ gaminių ji turėjo. Juos įkėlė į pardavimą pagal komisines sutartis. Visi kiti gaminiai per 10 metų buvo nurašyti. E. K. šiuos nurašytus gaminius paliko jai namuose. Gaminiai būdavo nurašomi, kai jie nebeatitikdavo prekybinės išvaizdos. Jie būdavo nebeperkami. Šie nurašyti gaminiai parduotuvėje nebegalėjo būti, jie būdavo nurašomi. Per 10 metų nurašytų gaminių buvo namuose, jie buvo palikti jai. Kratos metu lankelius pas ją atrado kratos metu. Jie buvo įmonės seife, be etikečių. Juos namuose bijojo laikyti, nes gaudavo grasinančias žinutes, todėl, pradėjusi dirbti „(duomenys neskelbtini)“, nuvežė juos į seifą.

„(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė priklauso R. V., ji formali savininkė. Savo vardu įsisteigti parduotuvės neturėjo lėšų. Ji atidarė parduotuvę ir pasamdė ją dirbti direktore. Toje parduotuvėje laikė gaminius, nes namuose neturėjo kur jų pasidėti, neturėjo seifo. Kadangi tuo metu parduotuvė nedirbo, buvo uždaryta, nes po teismo sprendimo ji grįžo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, ten faktiškai nieko nedirbo. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje liko tik savininkė, tuo momentu ieškojo ir pardavėjos, ir direktorės. Tada, kai buvo grąžinta dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nebuvo gaminių. Į „(duomenys neskelbtini)“ grįžo birželio 1 d., birželio 17 d. buvo padaryta krata, gaminiai išimti iš seifo. Jos vyras į jos parduotuvę dažnai atvažiuodavo. Pareigines nuostatas vyras pareikalavo pasirašyti grasindamas, kai išėjo iš namų.

Su kaltinimu nesutinka. Pasipuošti gaminius ji pasiėmė tą dieną, kai vyras ją atleido iš darbo, pamiršo, kad juos turi. Juos laikė 2 mėnesius po to, kai vyko inventorizacija, juos grąžino. Gaminius užsidėdavo pademonstruoti, taip darydavo ir pardavėjos. Gaminius ėmė ne pasipuošti, vėliau galbūt būtų prašiusi, kad leistų nusipirkti. Nepaprašė ir negrąžino, nes šis su ja nebesikalbėjo.

Pinigus paėmė ir atidavė vyrui visus, jis ją šmeižia.

Jų įrašyto pokalbio garso įrašo turinys jai žinomas. Jis minėjo 92 000 litų skolą. Ji įmonei nebuvo skolinga, visi pinigai buvo grąžinti, tikrai nebuvo nieko skolinga. Jis prašė iš asmeninės sąskaitos paimti pinigus ir įnešti, kad jie vyktų į Turkiją nusipirkti gaminių. Pagal konsignacinę sutartį įnešė į prekybą savo asmeninius dirbinius, neatsimenu, kiek jų buvo gramais. Šių gaminių nerealizavo, ar jie buvo rasti kratos metu, negali tiksliai pasakyti, nes paskutines dvi savaites dirbo pardavėja. Su „(duomenys neskelbtini)“ ženklu gaminiai „(duomenys neskelbtini)“ atsirado kaip nurašyti per 10 metų „(duomenys neskelbtini)“. Namuose gaminius bijojo laikyti, todėl nuvežė į įmonės seifą. Kai perėjo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, iš paprasto seifo pernešė į įmonės seifą, nes jis buvo su kodu, saugumo tikslais. Jie buvo rasti kratos metu. Šie gaminiai buvo be etikečių, kas priklausė „(duomenys neskelbtini)“, buvo su etiketėmis.

Nežino, kaip ant gaminių, kurie buvo grąžinti „(duomenys neskelbtini)i“, su „(duomenys neskelbtini)“ vardoženkliu atsirado „(duomenys neskelbtini)“ etiketė. Jai nuvykus pas tardytoją rinktis gaminių su C., pusė gaminių buvo be etikečių.

Gruodžio 31 d. visada darydavo inventorizaciją sausio 1 dienos duomenimis, jos metu buhalterė pateikdavo faktinius likučius. Tikrinant sandėlio likučius niekada nedalyvaudavo pardavėjos. Sandėlio likučių ji nepatikrino. 2012 m. sausio mėnesį jų santykiai dar buvo geri, jis viską pateikdavo, o viską išsinešė 2012 m. rugpjūčio mėnesį išeidamas iš namų, nes sandėlis buvo registruotas kaime.

Sandėlyje paskutinį kartą juvelyrinius dirbinius matė 2012-12-31. Paskui juos laikydavo ir namuose. Sandėlio gaminiai buvo laikomi namuose. Tik po to, kai jis išėjo iš namų, jis gaminius išsivežė, jai atveždavo naujus užpajamuotus gaminius. Ji rankinėje niekada gaminių nesiveždavo.

Seifo į „(duomenys neskelbtini)“ nepervežė. Nurašytus gaminius Prabavimo rūmų viršininkė jai patarė vežti ten, kur ji dirba, nes ten saugiau. Gaminius pervežė nedideliame seife, kuris buvo paimtas iš Vaišnoro, įdėjo ir nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal komisinę sutartį prekiavo ne su nurašytais gaminiais. Ji, kaip asmuo, perduodama gaminius, padarydavo komisinę sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ akcininke R. V..

Kai ją teismo sprendimu grąžino į darbą, birželio 1 d., „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo naujos direktorės ir pardavėjos, tai vieną valandą ji parodė dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ nuo 8 iki 9 val., tačiau jokia prekybinė veikla nebuvo vykdoma, nes parduotuvė buvo uždaryta dvi savaites po jos išėjimo, po to buvo padaryta krata ir paimti gaminiai. „(duomenys neskelbtini)“ sugrįžusi ji nieko nedirbo, jos pareigos buvo parduotuvės vedėja, bet nieko negalėjo daryti, nes negalėjo prieiti prie kasos, parduoti gaminių.

2012-12-31 buvo surašytas inventorizacijos aktas, kuris nesutapo su buhalteriniais duomenimis, E. K. tai žino. Ji buvo iškvietusi auditą 2012 m., atstovė šią situaciją žinojo, ji pasiūlė susitvarkyti sandėlį. E. K. pasakė, kad sandėlis ne jo rūpestis, suprato, kad kažkada jis ją su tuo „pakiš“, todėl visur ieškojo pagalbos. E. K. pasakė, kad nenori, kad įmonė būtų audituojama, kad pasitiki savo buhaltere. Nuo seifo raktą turėjo ir ji, ir jis. Po to, kai jis išsinešė gaminius, jis vienas viską valdė.

Nesikreipė ir nieko nepranešė direktoriui, nes jis pats žinojo, kad dirbinių nėra. Jis pasakė, kad ji yra niekas. Sandėlio likutis niekada nebuvo tikslus, jis tai žinojo. Ji buvo išsikvietusi Prabavimo skyriaus viršininkę, kuri žinojo šią situacija, kad niekada nebuvo darytas sandėlio auditas, nes jo vieta buvo registruota kaime. Ji sakydavo „susitvarkot“, jeigu atvažiuotų tikrinti iš kitų miestų prabavimo skyrių. T. Č. yra „Lietuvos prabavimo rūmų“ viršininkė Klaipėdos apskrityje, ji atlieka patikrinimus parduotuvėse.

Buvo pasikvietusi auditorę, nuvažiavusi jai viską paaiškino, nes E. K. buvo pasakęs, kad ji kentės dėl sandėlio. Todėl kreipėsi į ją patarimo, ši pasakė, kad ji turi gauti iš jo sutikimą padaryti auditą. Nei buhalterė, nei E. K. nesutiko daryti auditą ir tuo viskas pasibaigė. Ji turėjo visų metų balanso kopijas ir jai parodė. Nesikreipė į institucijas, nes norėjo susitarti taikiai, jo bijojo.

Dėl pirmojo kaltinimo gali paaiškinti, kad iš Telšių parduotuvės parvežė pinigus du kartus ir perdavė direktoriui. Jis jai pretenzijų neturėjo, jos atsirado tik po metų. Kalta dėl to neprisipažįsta.

Dėl kompiuterio gali paaiškinti, kad juo naudojosi ji viena, jo reikėjo darbui. E. K. žinojo, kad kompiuteris yra pas ją.

Dėl kaltinimo pasisavinus didelės vertės svetimą turtą gali paaiškinti, kad gaminiai įgyti nuo 2003 m., didelė dalis gaminių buvo parduodami be kasos, labai maža dalis gaminių buvo parduodama per kasą, todėl gaminiai savaime dingo, nes gaminių įgijimas buvo rodomas, kadangi buvo suteikta paskola. Įmonė dirbo nepelningai vien dėl to, kad gaminiai buvo parduoti per „juodą buhalteriją“, o į sandėlį buvo perkeliami vienetai ir gramai, jų realiai sandėlyje būti negalėjo.

Gaminiai, kurie buvo rasti „(duomenys neskelbtini)“ seife, nuosavybės teise nebepriklausė įmonei, nes buvo nurašyti, manė, kad jie priklausė jai, šių gaminių apskaitos tvarkyti neprivalėjo, kadangi jie buvo nurašyti, todėl savęs kalta nelaiko. Šiuos gaminius ir savo asmeninius gaminius buvo nuvežusi į „(duomenys neskelbtini)“ seifą, nes namuose bijojo laikyti, kadangi buvo persekiojama.

Dalį gaminių padėjo parduoti, kiek tokių gaminių buvo, tiksliai pasakyti negali. Jos gaminiai nebuvo pateikti parduoti, nes parduotuvė nedirbo 17 dienų, paskui buvo atlikta krata. Prieš tai pradėjo dirbti nuo gruodžio 17 d. iki birželio 1 d., per tą laikotarpį pagal komisines sutartis buvo išdėliotos prekės. Asmeninės prekės buvo seife, nes negalima buvo jomis prekiauti. Policija atrado seife nurašytą per daug metų laužą, nes namuose bijojo jį laikyti.

Pagal komisinę sutartį buvo aukso gaminiai, neprisimena, kiek, dokumentai yra policijoje. Gaminai susikaupė per 10 metų, kai ką pasilikdavo ir sau, nes tai buvo šeimos verslas, niekada nepirkdavo gaminių iš kitos parduotuvės, naudojosi galimybe, nuvažiavusi į Turkiją, į Italiją, gaminius nupirkti iš didmeninės prekybos, nes tai žymiai pigiau. Per 10 metų turėjo teisę turėti savo gaminių, šitie gaminiai buvo pateikti parduoti, todėl jie buvo su tos įmonės ženklais.

Dėl pinigų, paimtų iš Telšių parduotuvės, gali paaiškinti, kad pinigus paėmė du kartus lapkričio 15 d. ir lapkričio 30 d. Ji su direktoriumi važiuodavo kartu, jis skaičiuodavo pinigus, ji su pardavėjomis rinkdavo gaminius. Ji pinigus parvežė ir jam perdavė, parašo iš jo nepaėmė, nes negalvojo, kad jis taip pasielgs, nes pats liepė nuvežti gaminius ir parvežti pinigus, tai buvo po jo išėjimo iš namų.

Dideli kiekiai juvelyrinių dirbinių rasti „(duomenys neskelbtini)“ be sąskaitų, buvo nurašyti gaminiai. Kai buhalterės paprašė dokumentų apie nurašytus gaminius, ši atsakė, kad tokių dokumentų nėra. Žino ir pardavėjos, kad gaminiai buvo nurašomi.

Nurašyti gaminiai buvo rasti tik „(duomenys neskelbtini)“. 151 000 per 10 metų atsirado dėl juodosios buhalterijos, nes buvo nemušami kvitai. Didelis kiekis ir didelė suma susidarė per 10 metų, kai buvo vykdoma nelegali prekyba, vienetai ir gramai fiktyviai važiavo į sandėlį, o gaminių nebuvo. Išeidamas iš namų jis didelę pinigų sumą išsinešė iš seifo, ji išsikvietė antstolį iš antstolių kontoros, šis seifo neatrakino, po to civilinėje byloje kaltinamasis parodė sandėlio likučius, 2013 m. parodė 1 vnt. – žiedą ir 2 vnt. – pakabučių. Gaminių, kurie parodyti sandėlyje, nebuvo. Civilinėje byloje jis davė parodymus apie sandėlio likutį. Buhalterė rašė taip, kaip nurodė direktorius. Kiekvieno mėnesio buhalterinėje apskaitoje viskas matosi.

Kalbant apie 151 000, šie gaminiai buvo parduoti be kasos aparato, todėl jų pardavimas buhalterijoje nebuvo matomas. Sandėlyje tų gaminių nebuvo, nes buvo parduoti. E. K., išeidamas iš namų, pinigus iš seifo pasiėmė.

Apie nelegalią prekybą pranešė tik savininkui, nuolatos jam apie tai sakydavo.

Komisinių sutarčių buvo 3–4. 4–5 komisinės sutartys buvo jos vardu.

Dirbinius, paimtus pasipuošti, kai direktorius ją atleido iš darbo ir ji jam pasakė, kad reikia atlikti sandėlio likučių inventorizaciją parduotuvėse, ji turėjo. Jis įteikė jai atsiskaitymo lapelį, iškvietė policiją ir liepė jai išeiti iš parduotuvės. Paskui tuos gaminius direktoriui grąžino. Inventorizacija buvo padaryta rugsėjo mėnesį.

Apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusiojo atstovas E. K. parodė, kad 2012-07-01 L. K. buvo atleista iš darbo už pravaikštas. Tuo metu ji dar buvo jo žmona, buvo prasidėjęs skyrybų procesas. Ji buvo atleista iš darbo iš vedėjos pareigų abiejose parduotuvėse. Atleidžiant iš darbo ji negrąžino prekių likučio, kuris buvo pas ją sandėlyje. Prekių likutis buvo sandėlyje, Gargždų parduotuvėje, ten buvo atskiras seifas, kuriame buvo laikomi sandėlio prekių likučiai. Buvo du seifai, į kuriuos naktį buvo sunešamos prekės – aukso gaminiai iš parduotuvės, o trečias seifas buvo kaip sandėlis, kurio raktus turėjo tik vedėja. Kai atleido ją iš darbo, pasakė, kad ji atiduotų gaminius ir seifo raktus, tačiau ji nedavė nei raktų, nei prekių. Buvo iš anksto susitaręs su antstoliu A. S., kad jis dalyvautų atidarant seifą. Prieš atvažiuojant antstoliui, ji pametė raktus ant stalo. Atvažiavus antstoliui S. atidarė seifą ir pamatė, kad seife nieko nebėra, ten turėjo būti gaminiai. Kai ją atleido iš darbo, ji apskundė teismui, bylinėjosi, ji laimėjo bylą pateikusi suklastotą pažymą, teismas grąžino ją į darbą. Kreipėsi į policiją, kad pažymą ištirtų, ištyrus paaiškėjo, kad pažyma buvo suklastota, gydytojas prisipažino suklastojęs pažymą, buvo atnaujinta byla ir paaiškėjo, kad iš darbo buvo atleista teisėtai.

Jis L. K. iš darbo atleido 2012-07-01, tačiau 2012-01-01 duomenimis ji prekių likučių nepateikė inventorizacijai. Kai atleido L. K. iš darbo, ji R. V., jų šeimos draugės, vardu atsidarė įmonę ir prekiavo juvelyriniais dirbiniais, kaip vėliau paaiškėjo iš tyrimo, dirbiniai buvo iš jų įmonės, nes buvo jų vardoženkliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse ji nebedirbo nuo 2012-07-01, tačiau teismas ją grąžino į darbą 2013 m. gegužės mėn., tada ji vėl pradėjo dirbti, tačiau tada buvo padaryta krata ir paimti gaminiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl pinigų, kurie buvo paimti iš Telšių parduotuvės, kas 15 dienų, gali paaiškinti, kad kai pasibaigia kasos knyga, pardavėjos nuskanuodavo ir atsiųsdavo buhalterei duomenis, buhalterė pinigus užpajamuodavo, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, jis pasirašydavo, kai nuvažiuodavo į Telšius, pinigus parsiveždavo ir įdėdavo į kasą.

Pardavėjos visada pasirašydavo kasos operacijų žurnale, jeigu nededamas parašas, pinigai turi būti kasos aparate, vadinasi, jie nėra inkasuoti. Kadangi tokias sumas laikyti kasos aparate yra nesaugu, jos inkasuodavo ir pasirašiusios įdėdavo pinigus į seifą. Jie atvažiuodavo du kartus per mėnesį, paimdavo pinigus iš seifo, susiskaičiuodavo, parsiveždavo ir įdėdavo į kasą. Jis kaip direktorius pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvito pas buhalterę, gaudavosi taip, kad jis iš anksto, dar negavęs pinigų pasirašydavo. Jam nekyla įtarimas, kad pasirašiusios pardavėjos galėjo pasiimti pinigus. Jis L. K. iš darbo atleido 2012-07-01. Tuo metu, kai uždraudė jai duoti pinigus, ji pas jį dar dirbo.

Uždraudė duoti pinigus, nes jau prieš tai ji buvo paėmusi pinigus iš parduotuvės ir jam negrąžinusi. Prie bylos yra pridėjęs pokalbio garso įrašą, kitų įrodymų neturi, nereiškė jai pretenzijų, savo sąskaita padengė skolą kasoje. Taip pat ji inventorizacijai 2013-01-01 nepateikė prekių.

L. K. dirbo vedėja, jos darbas buvo atiduoti gaminius į parduotuvę. Kai ji buvo grąžinta į darbą, jau tada jai nebepatikėjo nei sandėlio prekių, nei finansinių reikalų, viską darė pats, ji tik buvo darbe.

Civilinį ieškinį pareiškė ne iš karto, „Lietuvos prabavimo rūmai“ nustatė tikrą gaminių vertę, todėl civilinis ieškinys buvo pateiktas teismui kaip patikslintas.

Nežino, kuo prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo akimis matė, kad ten buvo gaminiai ir iš jo parduotuvės. Atpažino, kad pas ją parduotuvėje yra jo prekės, ir tada kreipėsi į policiją. Kaltinamoji parduotuvę turėjo (duomenys neskelbtini) g. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos parduotuvės veikla nesidomėjo.

Jam buvo grąžinti gaminiai su jo įmonės vardoženkliais, jo įmonės raidės „(duomenys neskelbtini)“.

Jo įmonės veikloje buvo gaminių su įvairiais vardoženkliais, kadangi pirko ir kitų gamintojų gaminius su kitais vardoženkliais. Be vardoženklių, galėjo būti senesnių gaminių, nes griežtas vardoženklių reikalavimas atsirado galbūt prieš 8 metus. Jis, kaip importuotojas, turėjo ženklinti gaminius. Senesni gaminiai buvo be vardoženklių, tokių gaminių gali būti apie 25 procentus. Be vardoženklių nėra draudžiama pardavinėti, draudžiama pardavinėti be prabų.

T. K. gaminių galėjo būti ir jo gaminiai. Pagal dokumentus sunku atrinkti kieno gaminiai, nes jis taip pat yra pirkęs gaminių iš K., kurie buvo pažymėti jo vardoženkliais. Apskaita yra vykdoma vienetais ir svoriu, po vieną gaminį nesveriama. Dokumentuose vardoženkliai neatsispindi.

Kai paskutinį kartą buvo inventorizacija 2013-01-01, prekės buvo nepateiktos, o 2012 m. inventorizacijoje viskas buvo gerai.

Nešiojamasis kompiuteris dingo, kai atleido L. K. iš darbo, ji kompiuterį pasiėmė. Jo vertės neatsimena.

Apklausoje nurodytos žalos sumos tikriausiai buvo pagal pardavėjų paaiškinimus ir pagal kasos knygą, kita galėjo būti parašyta preliminariai.

L. K. 0,5 etato bandė dirbti buhaltere, tai buvo seniai, bet jai nesisekė. Dingo ne tik pareiginiai vedėjos nuostatai, dingo įmonės steigimo dokumentai, vienintelio akcininko sprendimas, paaiškėjo, kad dingo paskolos sutartis. Yra dingę 2013 ar 2012 m. inventorizacijos dokumentai.

Būdavo nurašomi sulūžę gaminiai, tačiau tai būdavo nedideli kiekiai. Nurašytus gaminius panaudodavo, kadangi remontuoja gaminius, jų remontui ir gamybai.

Raktus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ seifo sandėlio turėjo tik vedėja. Kai antstolis atidarė seifą, viena seifo spyna buvo pakeista, buvo du raktai, vienas raktas buvo naujas.

Pinigai – 8 228 Lt – buvo pasisavinti, bet jis tą sumą padengė, nes jie buvo užpajamuoti ir jis neturėjo jokio įrodančio dokumento, nes jau iš anksto buvo pasirašęs ant kasos pajamų orderio.

Patikslintame civiliniame ieškinyje suma yra kitokia, nes iš „Lietuvos prabavimo rūmų“ gavo patikslintą turto vertę ir tuo remiantis keitėsi ieškinio suma.

R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvauja, ji šeimos draugė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra L. K.. Po jos įmonės įsisteigimo praėjo gal pora mėnesių, kai pamatė, kad ten prekiaujama ir jo įmonės gaminiais.

L. K. pinigus turėjo atiduoti jam, kaip įmonės vadovui, kasininkui. Po to iš Telšių pinigų nebevežė niekas, su inkasatoriais sudarė sutartį, tada, po lapkričio 30 d., visi pinigai buvo inkasuojami. Iki tol jie nuvažiuodavo paimti pinigų, ji tvarkydavo gaminius kaip vedėja.

Kompiuterio kaina nustatyta pagal įsigijimo sąskaitą, nes jis buvo naujas, pirktas prieš kelis mėnesius.

Seifą atidarė dalyvaujant antstoliui, L. K., pardavėjoms ir buhalterei. Seifas buvo tuščias.

Ištuokos procesas prasidėjo 2012 m. rudenį.

Nežino, ar dokumentai dingo per vieną dieną. Dokumentai buvo neužrakinti biure.

Aplinkybes, kai jam buvo grąžinti gaminiai, prisimena, jie buvo tvarkingi, pasikeitė savo etiketes, nes buvo uždėtos „(duomenys neskelbtini)“ etiketės, kur buvo užrašytas gaminio svoris ir kaina. Tie gaminiai nebuvo metalo laužas. Kai gaminius nurašydavo, jie kitame seife, atskiroje sandėlio kameroje būdavo. Grąžinti gaminiai buvo ne laužas, tinkami prekybai.

Kai pamatė, kad nėra gaminių ir negrąžinti pinigai, su Kerpiene bandė tartis. Su ja buvo pokalbis apie pinigus, kai buvo paimti apie 92 000 Lt įmonės pinigų. Dėl juvelyrinių dirbinių ji sakė, kad jų neturi.

Gaminių nurašoma mažai. Šiais metais buvo nurašytas vienas žiedas ir vienas pakabukas, kurie buvo dingę. Laužo būna nedaug. Į „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvažiavęs 2014 m. sausio–vasario mėn., bandė pasikalbėti su L. K..

2007–2010 m. buvo nemažas įmonės pelnas. Pradžioje, kai atsidarė įmonę, gyveno blogai. Šią dieną turi minimalų pelną. Nebuvo to, kaip teigia kaltinamoji, kad nuo 2012 m. pablogėjus tarpusavio santykiams, ji būtų sakiusi, kad viską muštų į kasą. Buvo „Prabavimo rūmų“ patikrinimo aktai, atrodo, 2011 m. buvo tikrintas ir sandėlis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas E. K. parodė, kad jo žmona L. K. pasisavino iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ juvelyrinių dirbinių, nešiojamąjį kompiuterį, pinigų, padarydama žalos už 236 189,75 Lt (68405,28 Eur) (t. 1, b. l. 64–65).

Papildomos liudytojo apklausos metu E. K. parodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. su jo žmona L. K. vyksta skyrybų procesas. Patvirtino, kad 2013-07-01 kartu su antstoliu atidarius seifą jame juvelyrinių dirbinių rasta nebuvo. Patikslino, kad L. K. iš bendrovės kasos 2012-10-13 pasisavino 23110 Lt, 2012-11-04 pasisavino 9464 Lt, 2012-11-15 ir 2012-11-30 pasisavino 16269 Lt. Nurodė, kad ji pasisavino įmonės nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė 1983,47 Lt, bižuterijos gaminių už 1402,05 Lt. Patikslino, kad padaryta žalos už 235773,22 Lt. Nurodė, kad kai kurie gaminiai buvo paženklinti vardoženkliais „(duomenys neskelbtini)“. Raktą nuo seifo, kuriame laikomi dirbiniai, turėjo tik L. K.. Juvelyriniai dirbiniai drausti nebuvo (t. 1, b. l. 66–69).

Papildomos liudytojo apklausos metu E. K. parodė, kad nuo 2004-01-02 L. K. dirbo parduotuvių vedėja. Vėliau puse etato dirbo buhaltere. Dėl vedėjo pareiginių nuostatų dingimo įtaria L. K.. Nuo 2012-07-10 ji neturėjo teisės imti pinigų iš įmonės kasos, seifo. Patvirtino, kad pagal pinigų paėmimo kvitus: 2012-11-15 serija BUH Nr. 5499566 – 2 629 Lt (761,41 Eur), 2012-11-15 serija BUH Nr. 5499583 – 4 236,00 Lt (1 226,83 Eur), 2012-11-15 serija SPB Nr. 6185631 – 2 437 Lt (705,80 Eur) ir 2012-11-30 serija BUH Nr. 5499551 – 6 967 Lt (2 017,78 Eur) L. K. pinigus paėmė, bet į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė. Bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nepardavė juvelyrinių gaminių, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 70–72).

Papildomos liudytojo apklausos metu E. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminiai būna nurašomi tada, kai jie nebetinkami prekybai dėl sugadinimų ir pan. Tam surašomi apskaitos dokumentai (t.1, b. l. 73).

Papildomos liudytojo apklausos metu 2016-09-02 E. K. parodė, kad pagal pinigų paėmimo kvitus: 2012-11-15 serija BUH Nr. 5499566 – 2 629 Lt (761,41 Eur), 2012-11-15 serija BUH Nr. 5499583 – 4 236 Lt (1 226,83 Eur), 2012-11-15 serija SPB Nr. 6185631 – 2 437 Lt (705,80 Eur) ir 2012-11-30 serija BUH Nr. 5499551 – 6 967 Lt (2 017,78 Eur) L. K. pinigus paėmė, bet į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė. Pinigų priėmimo kvituose L. K. pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja ir kitų įmonių vardoženkliais paženklintais gaminiais. Prie apklausos pridėjo tauriųjų metalų realizacijos važtaraščių kopijas, kur matyti gaminių pardavimo kainos 2013 m. liepos mėnesį. 2013-01-01 inventorizacijos akte L. K. nepasirašė. Gaminiai buvo laikomi seife, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė), raktus nuo seifo spynos turėjo tik L. K. (t. 1, b. l. 75–85).

Papildomos liudytojo apklausos metu 2016-09-20 E. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos buvo atliekamos kasmet. L. K. 2013-01-01 faktinio sandėlio likučio inventorizacijai nepateikė. Buhalterė sudaro buhalterinį prekių likutį. Už prekių sandėlį atsakinga būdavo vedėja L. K. (t. 1, b. l. 86–89).

Papildomos liudytojo apklausos metu 2016-10-04 E. K. parodė, kad pinigai 8 228 Lt yra užpajamuoti, nors anksčiau manė, kad L. K. tuos pinigus pasisavino (t. 1, b. l. 90–93).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, R. V., kurios parodymai buvo perskaityti teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Direktore paskyrė savo draugę L. K.. Iki 2014 m. vasario mėnesio pardavėja dirbo G. Š.. Ji pati iš dalies domėjosi įmonės veikla. Dokumentų netikrindavo. Ji įnešė į įmonės kasą apie 17 000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, Lenkijos firma „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudarytos konsignacijos sutartys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo savo atsakomybės ženklo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nebuvo numatyta teikti lombardo paslaugų. Rastas seifas pas ją priklauso L. K. (t. 1, b. l. 109–111).

Liudytoja R. Kusienė parodė, kad kaltinamąją pažįsta, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, ten dirbo ne visą dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendras kabinetas, atskiro kabineto neturėjo. Ateidavo į darbą, jeigu neklysta, keturioms valandoms. Jie susitardavo, kokiu laiku atvažiuos, ji atvažiuodavo, padarydavo savo darbą ir išvažiuodavo. Kiek laiko dirbo, neatsimena.

Ji priimdavo darbuotojus, pateikdavo „Sodrai“ ataskaitas, apskaičiuodavo atlyginimus, pateikdavo „Sodrai“ pranešimus apie priskaičiuotą darbo užmokestį. Dienos pabaigoje pardavėja atlikdavo kasos inventorizaciją, ji iš jos paprašydavo dokumentų, kad galėtų suvesti pajamas. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Baigus darbą, kasos duomenis užfiksuodavo pardavėja, savininkė ir kasininkė buvo L. K.. Nematė, kas atidarydavo kasą, nebūdavo visą dieną, tik prašydavo pateikti kasos aparato žurnalą, kuriame matytųsi dienos apyvarta.

Kokie įmonėje buvo dirbiniai, nežino, dokumentus turėjo kaltinamoji. Iš kur buvo pirkti gaminiai, ji neprisimena. Viena įmonė prekes tiekė konsignaciniais pagrindais, kai prekės gaunamos, o už parduotas prekes parduotuvė atsiskaitydavo. Sąskaitas faktūras tvarkydavo ji, kiek pamena, buvo trys sąskaitos faktūros.

Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 116–118), liudytoja teigė, kad šie jos parodymai teisingi. Tada viską prisiminė geriau. Nežinojo, kad reikia pildyti Tauriųjų metalų apskaitos ir registracijos žurnalą tuo metu, kai dirbo šioje įmonėje. Kad toks žurnalas turėjo būti pildomas, pasakė tyrėja, tačiau L. K. jai buvo pasakiusi, kad jau turi parduotuvę ir žino, kaip ką reikia tvarkyti, todėl ją domino tik sąskaitos faktūros, o ne patys gaminiai, nes už prekes parduotuvėje buvo atsakinga pardavėja, kuri turėjo vitrinos raktus. Įmonių pavadinimų neatsimena, nes jų buvo ne viena. Su L. K. apie gaminius be etikečių nekalbėjo, ši sakė, kad žino, ką daryti. Dirbinių su „(duomenys neskelbtini)“ ženklais neteko matyti.

Dėl inventorizacijos buvo kilęs klausimas. Kaltinamoji sakė, kad pateiks likučių kiekius, kai susitvarkys, ji laukė. Kaltinamajai parašė prašymą atleisti ją iš darbo, kai sužinojo, kad iš jos paimti gaminiai, yra problemų. Tai buvo pagrindinis motyvas, kodėl išėjo iš darbo.

Jai dirbant buvo trys sąskaitos faktūros, pagal gaminių kiekį parduotuvės vitrinas buvo galima užpildyti. Nežino, ar buvo daugiau gaminių nei sąskaitose faktūrose, nepastebėjo. Akcininkė R. V. dėl to klausimų nekėlė. Negali patvirtinti, kad gaminių nebuvo daugiau, nes gaminiai buvo sudėti už stiklo ir ji negalėjo jų liesti, nebuvo už juos atsakinga.

Su L. K. pradėjo dirbti gruodžio mėnesį, kai atidarė parduotuvę, ir šis laikotarpis sutapo su Kerpienės darbo laikotarpiu. Gaminių be etikečių nematė. Ji nežino, ar ten buvo planuojamos lombardo paslaugos.

Vienas klientas konsignaciniais pagrindais buvo, neatsimena, kuri įmonė, nes pati Laima pasakė, kad prekės bus konsignaciniais pagrindais. Dokumentų tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nepamena.

Prekes užsakinėjo direktorė, o ji atsiskaitydavo su tiekėjais, tai buvo vienas ar du atsiskaitymai, nes buvo tik keletas tiekėjų. Nežino, ar buvo rasti dirbiniai su „(duomenys neskelbtini)“ ženklais.

Sandėlio nebuvo, buvo parduotuvėje patalpa su stalu ir lentynėle – administracinė patalpa. Pasibaigus darbo dienai nežino, kur prekės buvo sandėliuojamos, nebūdavo iki darbo pabaigos, taip pat buvo kavos gėrimo patalpa. Ar buvo seifas, nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja R. K. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Apie dirbinius žino tik iš L. K. pateiktų jai dokumentų. Dokumentų su lombardo veikla jai L. K. nepateikdavo. Dokumentai buvo laikomi įmonės parduotuvėje. Įmonė pirko gaminių iš „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“. Visiškai atsiskaityta su „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 114–115).

Papildomos liudytojo apklausos metu R. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos nustatyta nebuvo. Ji dirbdavo 2 valandas per dieną. Įmonė už įsigytus gaminius atsikaitydavo grynaisiais arba bankiniais pavedimais. Kiek pamena, „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijusi juvelyrinių dirbinių iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (tik bižuteriniai gaminiai) ir Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Gaminių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko. „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai atsiskaičiusi tik su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Nežinojo, kad reikia vesti tauriųjų metalų apskaitos ir registracijos žurnalą (t. 1, b. l. 116–118).

Liudytojas R. K. parodė, kad jis yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, gamindavo juvelyrinius gaminius ir parduodavo dažniausiai urmu. L. K. pažįsta, nes pagal konsignacijos sutartį davė jai prekes. Ši gavo apie 200 g gaminių ir iki šiol neatsiskaitė. Pagal prekių apyrašą pateikdavo prekes. Su ja buvo sudaryta viena konsignacijos sutartis ir iki šiol su juo neatsiskaityta. Ji gavo prekes pagal konsignacijos sutartį.

Civilinio proceso tvarka jie nepareiškė civilinio ieškinio, nes tikisi atgauti prekes, nes šios buvo policijoje. Dalį prekių policija grąžino, o dalis nebuvo grąžinta, nes nenustatė, kieno prekės. Jiems buvo grąžinti gaminiai tik su jų vardoženkliais.

Ne ant visų jų gaminių buvo jų vardoženkliai, su kuo prekiauja, tų firmų vardoženkliai yra ant gaminių. Jų niekas neįpareigoja ant iš kito tiekėjo nupirkto gaminio dėti savo vardoženklį. Kitais pagrindais gaminių L. K. nepardavė.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo prieš 10–15 metų, vėliau jie gaminius pirkdavo iš užsienio, iš jų nebepirko.

Konsignacijos pagrindais davė apie 200 g gaminių. Po gaminių grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 92g gaminių. Jų pateikti įrodymai yra tai, kad turi dokumentus apie pateiktą gaminių svorį gramais ir vienetais. Dėl to, kad yra gaminių su kitų įmonių vardoženkliais, jie yra pateikę sąskaitas faktūras, kad su šiomis įmonėmis prekiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas, parodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gamina juvelyrinius dirbinius, parduoda didmenine prekyba, superka juvelyrinius dirbinius. 2014 m. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė konsignacijos sutartį. Gaminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tik vieną kartą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gaminius dar neatsiskaitė (t. 1, b. l. 119).

Papildomos liudytojo apklausos metu R. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už juvelyrinius gaminius dar neatsiskaitė (t. 1, b. l. 120).

Liudytoja L. B. parodė, kad L. K. ir E. K. pažįsta. 2013-12-18 buvo sudaryta sutartis dėl konsignacijos prekių ir išrašytas krovinių važtaraštis aukso dirbiniams. Su jais neatsiskaitė, pagal sutartį atsiskaitymas turėtų būti vykdomas po prekių pardavimo, kadangi buvo sudaryta konsignacinė sutartis. Iki to laiko, kol prekės buvo sulaikytos, parduota nebuvo nieko, todėl jie jokios sąskaitos neišrašė. Po sulaikymo, po metų, į juos kreipėsi tardytojas ir jiems grąžino prekes tik su jų vardoženkliu. Liko neatsiskaityta už 96,75 g dirbinių, jų vertė – 2 607,74 Eur (9 004 Lt).

Kadangi apie parduotas prekes jiems nebuvo pranešta, vadinasi, jos nebuvo parduotos. Jų negrąžintus gaminius galima atskirti, nes pagal dokumentus yra pirkę iš Jokubausko įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ant jų yra jo vardoženkliai. Pagal išvaizdą gaminių atskirti negalima, atskirti gaminį galima tik pagal vardoženklį, iš kurios įmonės jie pirko, ir yra pateikti įsigijimo dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja L. B. „(duomenys neskelbtini)“ vyr. vadybininkė, parodė, kad 2013-12-18 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta konsignacijos sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta 42 vnt. auksinių žiedų, 27 vnt. auksinių pakabukų, 13 vnt. auksinių grandinėlių, 52 vnt. auksinių auskarų, 2 vnt. auksinių sagių, 18 vnt. auksinių apyrankių. Už gaminius 23 071,55 Lt neatsiskaityta (t. 1, b. l. 121).

Liudytojas E. C. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo sudarę pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su jais neatsiskaitė. Jis prekes pardavė su dviejų mėnesių atsiskaitymo atidėjimo terminu, tačiau su jais nebuvo atskaityta. Kreipėsi į teismą ir prisiteisė žalos atlyginimą, sprendimo apskundimo terminai jau pasibaigę.

Galutinis sprendimas yra priimtas, jis visas civilines bylas laimėjo, tik laukia vykdymo proceso. Jo gaminių atskirti buvo neįmanoma. Sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs tuo pačiu metu. Jo gaminiai tik sidabriniai.

Į L. K. dėl gaminių nesikreipė, dėl apmokėjimo suprato, kad ji negalėjo gaminių parduoti, juos konfiskavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo atsiskaitė.

„(duomenys neskelbtini)i“ pardavė sidabrinius gaminius. „(duomenys neskelbtini)“ buvo L. K. verslas.

Su R. V. neturėjo jokių reikalų. Pagal vardoženklius nesigilino, kur jo gaminiai, juos pardavė. Jo gaminiai buvo su etiketėmis, jos buvo nukarpytos.

Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas E. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių nebuvo. Gaminiai, vardoženklis „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduodami pagal PVM sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gaminius neatsiskaitė (t. 1, b. l. 125).

Papildomos liudytojo apklausos metu E. C. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių juvelyrinių dirbinių pagal 2013-12-20 PVM sąskaitą faktūrą iš policijos pareigūno atsiimti nepavyko, nes per beveik 3 valandas nebuvo įmanoma atsekti prekių, kadangi byloje buvo juvelyrinių gaminių vienetų daugiau nei realiai jų buvo parduota 2013-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl minėtų priežasčių juvelyrinių gaminių perimti iš tyrimo nepavyko (t. 1, b. l. 126).

Liudytojas G. Š. parodė, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo gauta nutartis atlikti kratą. Su kolegomis nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje parduotuvės darbo metu. Parduotuvėje buvo savininkė, pateikė jai nutartį atlikti kratą. Ji susipažino su nutartimi, pasirašė. Jie paprašė daiktų, kurie buvo išvardyti nutartyje, bet, jeigu gerai pamena, ji pasakė, kad jų neturi. Atliekant kratą buvo paimti sidabro spalvos dirbiniai iš vitrinų. Paprašius atrakinti seifą, iš ten buvo paimti geltonos spalvos metalo dirbiniai ir įvairūs juvelyriniai dirbiniai, sudėti į dėžutes. Prie dirbinių buvo pririštos popierinės etiketės su nurodytomis kainomis, datomis, prabomis. Viskas buvo pasverta, surašyta, savininkė pasirašė. Kiek pamena, buvo gaminių ir be pakabukų, bet didžioji dalis buvo su pakabukais. Gaminiai be pakabukų buvo sudėti seife, mėlynose dėžutėse, kurios yra pritaikytos juvelyriniams dirbiniams. Sunku pasakyti, koks buvo gaminių be pakabukų kiekis, bet jie buvo sudėti į atskiras pakuotes, užantspauduoti, todėl atlikus ekspertizę viskas turėjo matytis. Jeigu gerai pamena, L. K. sakė, kad tie gaminiai priklauso jai. Negali pasakyti, kiek gaminių buvo be etikečių, nes juvelyrinių dirbinių buvo labai daug. Su juo kratą atliko tyrėja A. S. ir G. G.. A. S. pildė kratos protokolą, o jis su G. G. atliko kratą. Atlikdami kratą, jie vadovavosi teismo nutartimi. E. K. nevažiavo su jais kartu, kai buvo atliekama krata.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas G. Š. parodė, kad 2014-06-17 buvo daroma krata parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Kratoje dalyvavo Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai G. G., A. S. ir parduotuvės direktorė L. K.. L. K. teigė, kad parduotuvėje neturi tauriųjų metalų gaminių, kurių atvyko policijos pareigūnai ieškoti. Kratos protokolą pildė policijos pareigūnė A. S.. Jis ir policijos pareigūnas G. G., matant L. K., ėmė balto metalo juvelyrinius dirbinius iš parduotuvėje esančių vitrinų ir iš seifo. Gaminius dėjo ant specialių svarstyklių. Per kratą buvo paimti tie gaminiai, kurie nurodyti teismo nutartyje. Metalinį seifą atidarė L. K.. Seifas buvo spintoje. Seife buvo keletas mėlynos spalvos dėžučių, kuriose buvo sudėti geltonos spalvos tauriųjų metalų gaminiai, kurie kratos metu buvo paimti, pasverti, aprašyti ir sudėti į specialias pakuotes bei užplombuoti. Dauguma tauriųjų metalų gaminių buvo su įvairiomis etiketėmis, kuriose buvo nurodyta gaminių praba, svoris, kaina. Ar buvo etiketėse nurodyti įmonių pavadinimai, nepamena. Kratos metu iš parduotuvės taip pat buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, tačiau iš kurios konkrečiai vietos jis buvo paimtas, nepamena (t. 2, b. l. 4–7).

Liudytojas G. G. parodė, kad turėjo užduotį atlikti sankcionuotą kratą (duomenys neskelbtini) g. esančioje juvelyrinių dirbinių parduotuvėje. Kratą atliko jis, tyrėjas G. Š. ir vyresnioji tyrėja A. S.. Parduotuvėje sutiko šeimininkę, supažindino su teismo nutartimi. Ji susipažino, pasirašė, jokių klausimų nekilo. Paklausus, ar yra juvelyrinių dirbinių, atsakė, kad tik tai, kas yra lentynose. Pradėję daryti kratą, ėmė papuošalus iš lentynų, ten buvo balto metalo spalvos gaminių, kaip suprato, – sidabro. Taip pat buvo bižuterijos gaminių. Visus gaminius jis su G. Š. nešė ant stalo, o A. S. juos svėrė. Dalyvavo ir pati šeimininkė. Vėliau, užfiksavus ir pasvėrus daiktus, buvusius lentynose, šeimininkės buvo paklausta, ar dar yra papuošalų, ji atsakė, kad nelabai. Tačiau apžiūrėjus buvo rastas seifas, kurį ši atrakino, seife buvo panašios dėžutės kaip ir vitrinose, jose buvo geltono metalo dirbinių. Dirbiniai buvo nešami ant stalo, fiksuojami, sveriami. Visi papuošalai buvo su pakabukais, ant kurių buvo užrašyti gramai, ir, atrodo, nurodytos kainos. Baigiant kratą, baigus fiksavimą, darbo kabinete ant stalo buvo rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris. L. K. pasakė, kad kompiuterį vyras buvo nupirkęs naudotis asmeniniais tikslais ir kad tai yra jos asmeninis kompiuteris. Gaminiai seife buvo sudėti į vitrinines dėžutes. Jeigu gerai pamena, be etikečių dirbinių nebuvo. Kadangi dirbinių buvo daug, buvo nuspręsta sverti dirbinius kartu su etiketėmis, tačiau šiek tiek skyrėsi svoris. Buvo nuspręsta supakuoti visus dirbinius į pakuotes ir pažymėti protokole. Viską buvo nuspręsta pasverti, nes kai svėrė visus dirbinius kartu su etiketėmis, šiek tiek skyrėsi svoris. Kai atidarė seifą, jokios išskirtinės L. K. reakcijos nebuvo. Kiek jie su kolega suprato, tai buvo tie brangesni dirbiniai, paimti iš lentynos ir padėti į seifą. Kratos tikslas buvo nurodytas nutartyje – paimti kompiuterį ir aukso gaminius. Jie vadovavosi teismo nutartimi. Paėmė visus juvelyrinius gaminius. Tikslas buvo nurodytas nutartyje, kuria jie vadovavosi.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad, kiek pamena, liudytoja G. Š. gyvena Vilniuje. Jis jai skambino, derino apklausos laiką, nes ši kartais būdavo Klaipėdoje, tačiau ji pasakė, kad negalės atvykti, todėl jis išsiuntė pavedimą ją apklausti. Pasakė, kad reikės atsakyti į pavedime suformuluotus klausimus, ir jie telefonu pasikalbėjo. Ji papasakojo, kur dirbo, koks buvo jos darbas, pasakojo, kokiais gaminiais prekiaudavo. Jis jos klausė apie gaminius, ši sakė, kad aukso gaminius nakčiai padėdavo seife, o sidabro gaminiai likdavo vitrinose. Klausė, kiek gaminių būdavo, ir, jeigu gerai pamena, ši atsakė, kad gaminių buvo šimtais, nes lentynos buvo pakabintos keliais aukštais. Jis su ja kalbėjo savo asmeniniu telefonu. Kiek pamena, G. Š. parodymai, duoti apklausos Vilniuje metu, nebuvo tokie išsamūs, kiek ji jam papasakojo telefonu. Klausimai buvo suformuluoti aiškiai, bet atsakė ne taip, kaip tada, kai kalbėjosi telefonu.

Gaminių vertės buvo nustatomos pagal „Prabavimo rūmų“ pateiktą ekspertizės aktą. Kitos vertės buvo nustatomos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsigijimo dokumentus ir perduodama parduoti nustatydavo savo kainą. Tokiu principu ir buvo nustatyta gaminių vertė. Gaminių, kurie nebuvo pateikti ekspertizei ar buvo grąžinti prieš ekspertizę, vertė buvo nustatoma tokiu būdu. Iš pradžių „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo gaminių įsigijimo dokumentų, todėl nebuvo įmanoma jų grąžinti, nes nebuvo kuo pagrįsti. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nebuvo įmanoma grąžinti, nors buvo prokuroro leidimas. Nebuvo įmanoma grąžinti, nes sutapo gaminių kiekis, bet nesutapo svoris. Tarkim, jeigu gaminių buvo šimtas, tai svoris buvo didesnis, nei buvo nurodytas atliekant tyrimą. Svoris neatitiko kiekio. Tai buvo esminės problemos, dėl kurių nebuvo įmanoma gaminių grąžinti.

Direktoriui E. K. pakvitavimu buvo grąžinti dirbiniai su „(duomenys neskelbtini)“ vardoženkliu. Turėjo svarstykles, persvėrė tuos gaminius. Gaminiai buvo su etiketėmis, bronzinės spalvos. Etiketėse buvo nurodytas svoris ir kainos. „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pretenzijų, todėl juos grąžino. Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ direktorius turėjo dirbinių įsigijimo dokumentus. Buvo nurodytas dirbinių be etikečių svoris. Etiketės svoris yra toks pat, jis nesikeičia, nes etiketės yra standartinio dydžio, kiek pamena, jos sveria 0,01 g. Tų etikečių svoris neįėjo į bendrą gaminio masę, todėl jie svėrė kiekvieną gaminį ir minusavo etiketės svorį, kadangi įsigyjama ne etiketė, o gaminys. E. K. sakė, kad etiketės yra ne jo įmonės, nes jis naudoja kitokios formos, kitokio dizaino etiketes. Be etikečių, gaminių su „(duomenys neskelbtini)“ vardoženkliu nebuvo. Jis kratoje nedalyvavo.

Liudytoja A. S. parodė, kad L. K. byloje atliko ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus. Kratą L. K. patalpose atliko ji su kriminalinės policijos pareigūnais. Kratos metu paėmė geltono ir balto metalo juvelyrinius dirbinius. Paliko bižuterinius gaminius, nes to nebuvo nurodyta pareiškime. Jai buvo pasiūlyta pateikti juvelyrinius gaminius su vardoženkliais „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji pareiškė, kad tokių gaminių neturi. Paėmus gaminius, apžiūros meru rado gaminių su „(duomenys neskelbtini)“ logotipu. Kol ji byloje atliko tyrimą, gaminių L. K. ir E. K. negražino, dabar tiksliai nepamena, praėjo daug laiko. Nešiojamasis kompiuteris taip pat buvo paimtas, jis buvo rankinėje, tačiau nežino, ar tai L. K. asmeninė rankinė, ar kompiuterio nešiojimui skirta rankinė. Ši pasakė, kad kompiuteris buvo E. K. jai asmeniškai dovanotas, bet jie jį paėmė.

Ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė kaip liudytoją R. V., užrašė, ką ši sakė, tačiau dabar neatsimena jos parodymų.

Teisėjai perskaičius šios liudytojos parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie užrašyti pagal jos žodžius (t. 1, b. l. 109–111). Ji pati byloje dirbo ne iki galo. Vėliau jau dirbo kiti pareigūnai.

Aprašant juvelyrinius dirbinius, neturėjo techninių galimybių darant kratą tikrinti prabas, nes juvelyrinių dirbinių buvo labai daug, prabą vietomis galima buvo įžiūrėti, o vardoženklių tikrai ne, būtų reikėję panaudoti lupą. Kratos metu lupos nenaudojo. Buvo gaminių be etikečių, keliuose gaminiuose nerado vardoženklio ir prabos. Kratos metu vardoženklių neįmanoma buvo pamatyti. Apžiūrint „(duomenys neskelbtini)“ dirbinius buvo skliausteliuose parašyta „svoris be etikečių“, tačiau dedant dirbinius į specialius policijos maišus, kai kurios etiketės nuo gaminių nukrito, ji taip galvoja, nes rastos etiketės buvo sudėtos atskirai, tačiau jų buvo mažiau negu gaminių be etikečių. Negali tiksliai pasakyti, kiek buvo gaminių be etikečių.

„Svoris be etikečių“ rašė, kadangi svoris buvo nurodytas ant etiketės, apžiūros metu nesvėrė, o nurodė svorį, užrašytą etiketėje, nes negalėjo nuimti etiketės ar plombos. „Svoris etiketėse“ nurodytas, kuris buvo nurodytas etiketėje, nes negalėjo nuimti plombos.

Apžiūros metu naudojo lupą. Jeigu gaminys buvo be etiketės, jį sverdavo, jeigu gaminys buvo su etikete, užrašydavo svorį, kuris buvo nurodytas etiketėje. Apžiūros metu visi gaminiai buvo apžiūrėti su lupa. Negali prisiminti, ar kratos metu „(duomenys neskelbtini)“ gaminiai buvo su etiketėmis ar ne. Gaminiai buvo dedami į didelius maišus ir dalis etikečių nukrito, tačiau etikečių buvo mažiau negu gaminių be etikečių.

Gaminius su „(duomenys neskelbtini)“ vardoženkliu planavo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neatsimena, ar grąžino iki bylos perdavimo teismui. Kratos atlikimo metu buvo fotografuota, CD laikmenoje turi būti visos nuotraukos, dirbinių buvo be galo daug. Nuotraukų nespausdino.

Gaminiai buvo nešami iš stendų ir iš seifo. Negali pasakyti, kurie gaminiai buvo iš stendų, kurie iš seifo, nes gaminius nešė kriminalistai. Nežino, iš kur buvo nešami gaminiai be etikečių, nes ne ji nešė. Ji sėdėjo prie stalo su L. K., rašė protokolą, skaičiavo ir svėrė gaminius. Kiek buvo gaminių be etikečių, buvo nustatyta. Iš kur nešė gaminius be etikečių, neatsimena, buvo dideli kiekiai gaminių. Seifą atidarė kriminalistai. Kas seife buvo rasta, buvo užfiksuota, fotografuota. Gaminius ėmė iš dėžučių. Etiketės buvo įvairių rūšių. Vitrinose buvo įvairių geltono ir balto metalo juvelyriniai dirbiniai. Kratą daryti atvažiavo žymiai anksčiau, jie laukė L. K.. Neatsimena, ar įspėjo L. K. apie kratos darymą, turėjo teismo nutartį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja A. S. parodė, kad 2014-06-17 ji L. K. pranešė apie vizito tikslą, paskelbė Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį dėl kratos darymo ir pateikė jai minėtą nutartį susipažinti pasirašytinai. Prieš atliekant kratą L. K. buvo pareikalauta pateikti tauriųjų metalų gaminius su vardoženkliais „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K. priklausančius juvelyrinius dirbinius. L. K. pasakė, kad tokių dirbinių neturi. Kratą darė policijos pareigūnai G. Š. ir G. G., kurie juvelyrinius dirbinius nešė prie stalo, o ji pildė kratos protokolą, svėrė juvelyrinius gaminius svarstyklėmis. Juvelyriniai gaminiai buvo imami iš parduotuvėje esančių vitrinų, iš darbo kabinete esančio seifo. Kratos metu paimti juvelyriniai gaminiai buvo gelto metalo ir balto metalo spalvos su prie jų pritvirtintomis etiketėmis ir plombomis. Prie juvelyrinių gaminių buvo pritvirtintos skirtingo dizaino etiketės, tačiau, kiek pamena, nebuvo etikečių, ant kurių būtų buvęs užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Nešiojamasis kompiuteris buvo paimtas iš L. K. darbo kabineto (t. 2, b. l. 18–21).

Specialistė J. A. paaiškino, kad ji pateikė specialisto išvadą. Tyrimui jai buvo pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atlikdama tyrimą, naudojosi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, liudytojų apklausomis ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Buvo pateikti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, iš kurios konsignacijos pagrindais buvo gauti aukso gaminiai, buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kurie paaiškino apie sandorius su įmone. Buvo apklausta taip pat keletas įmonių, kurių gaminiai buvo rasti kratos metu po „Lietuvos prabavimo rūmų“ ekspertizės.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais 45,44 g auksinių gaminių, paženklintų „(duomenys neskelbtini)“ vardoženkliu, iš viso 15-os auksinių gaminių, kurių vertė 1736 eurai, ir 47 vienetų auksinių gaminių, kurių masės ir vertės negalima įvertinti. Tai buvo nustatyta pagal „Lietuvos prabavimo rūmų“ ekspertizės aktą, kai negalima buvo nurodyti, kokie gaminiai su prabomis ir visais ženklinimais buvo rasti ir paimti kratos metu. Buvo užklaustos įmonės, kurių ženklais pažymėti šie juvelyriniai dirbiniai, ar jie turėjo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai įmonės atsakė, kad nėra pardavę „(duomenys neskelbtini)“ gaminių, tuomet buvo nustatyta, kad nėra įsigijimo dokumentų. Taip pat buvo nustatyta, kad yra nemaža sidabrinių gaminių, kurie buvo be įsigijimo dokumentų. Nenustatė, iš ko įsigyti šie gaminiai, už kokias lėšas, nes nebuvo įsigijimo dokumentų.

Jie atlieka tyrimą pagal dokumentus, netikrino, ar gaminiai visiškai nepažymėti. Pagal BK 222 straipsnį padaryti pažeidimai sudaro visumą, nes negalima buvo nustatyti veiklos, tai yra įsigijimo ir prekių pardavimo, turto ir įsipareigojimų.

Iš 2015-05-27 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnas A. V. parodė, kad telefoninio pokalbio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. S. nurodė, jog sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo (t. 2, b. l. 22).

Iš 2016-09-27 VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ rašto nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-06-30 įmonės, užsiimančios tauriųjų metalų gaminių prekyba Lietuvoje, negalėjo prekiauti gaminiais, kurie pažymėti tik Lenkijos arba tik Latvijos, arba tik TSRS valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. Gaminiai, paženklinti tik Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, atitinka Įstatymo reikalavimus, jeigu gaminiai buvo paženklinti iki 2005-03-05, kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio pakeitimai, nustatę prievolę tauriųjų metalų gaminius, skirtus realizuoti Lietuvos rinkoje, ženklinti atsakomybės ženklu (t. 3, b. l. 45).

Iš 2015-09-07 tauriųjų metalų gaminių ekspertizės akto Nr. 5.13-11 nustatyta, kad nustatytas tauriųjų metalų gaminių kiekis, masė, atsakomybės ženklai, praba. Nustatyta, kad 125 vnt. gaminių yra aukso gaminiai, iš jų:

115 vnt. paženklinti Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu (3 vnt. paženklinti Lenkijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“; 7 vnt. paženklinti A. J. i. į. „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“; 1 vnt. apyrankė pažymėta R. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“). 2 vnt. paženklinti Latvijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu; 1 vnt. pažymėtas TSRS kontroliniu prabavimo ženklu, kuris Lietuvoje negalioja; 7 vnt. nepažymėti.

Be to, nustatyta, kad 834 vnt. gaminių yra sidabro gaminiai, iš jų:

292 vnt. paženklinti Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu (111 vnt. iš jų nepažymėti atsakomybės ženklais) ir pažymėti atsakomybės ženklais: 123 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“; 8 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 3 vnt. A. K. i. į. atsakomybės ženklu, 6 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 3 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. I. S. atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 17 vnt. Latvijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 3 vnt. Estijos firmos atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. Estijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“.

515 vnt. paženklinti Latvijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu (17 vnt. iš jų nepažymėti atsakomybės ženklais) ir pažymėti atsakomybės ženklais:

250 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 214 vnt. Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir / ar „KSS“, 2 vnt. Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini).“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt. Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 18 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu “(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. R. K. „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu “(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. A. K. i. į. atsakomybės ženklu, 1 vnt. Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu „(duomenys neskelbtini)“. 27 vnt. nepažymėti visiškai (t. 5, b. l. 68–72).

Iš ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo akto Nr. 04-1V-133 nustatyta, kad (tiriamasis laikotarpis nuo 2013-12-18 iki 2014-06-03), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė dokumentais (iš R. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal komisines sutartis) 159 vnt. (222,58 g) aukso dirbinių įsigijimą. Per kratą rasta 125 vnt. aukso dirbinių. Dokumentais nepagrįstas 6 vnt. aukso dirbinių įsigijimas. Apskaitos dokumentais pagrįstas 5092,01 g sidabro dirbinių įsigijimas. Vienetų nustatyti neįmanoma, nes iš Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ pirktų gaminių dokumentuose nenurodyti vienetai. Per kratą rasta 834 vnt. (2952,07 g) sidabro gaminių. Konstatuota, kad patikrinimo metu rasta 40 vnt. aukso dirbinių mažiau, nei pagrįsta įsigijimo dokumentais, tačiau 18,44 g daugiau, nei pagrįsta apskaitos dokumentais. Rasta 2139,94 g sidabro gaminių mažiau, nei pagrįsta įsigijimo dokumentais. Įmonėje nėra vedama tiksli apskaita dėl tauriųjų metalų pagal jų prabą, pavadinimą, vienetus, masę (t. 5, b. l. 86–97).

Iš 2016-07-19 specialisto išvados Nr. 5-3/48 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. K.) nesilaikė:

1. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06- 30 neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė įsigijimo:

2. 45,44 g (svoris be etikečių) auksinių gaminių, paženklintų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu, kurie grąžinti pagal 2014-12-09 pakvitavimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. K. (detaliau 2015-05-07 specialisto išvadoje Nr. 5-3/39); iš viso 15 auksinių gaminių, kurių masė 29,24 g, vertė 1736 Eur;

47 (62-15) vnt. auksinių gaminių, kurių masės ir vertės įvertinti negalima;

528,1 g sidabrinių gaminių (svoris be etikečių), paženklintų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu, kurie grąžinti pagal 2014-12-09 pakvitavimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. K.;

9 vnt. sidabrinių gaminių (7 pakabukai ir 2 sagės) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu;

83 vnt. sidabrinių gaminių (masė 256,44 g, vertė (įvertinta ekspertizės metu) 1 144 Eur), pažymėtų atsakomybės ženklais įmonių, su kuriomis sandorių apskaitos dokumentais nepagrindė ir kurių atstovai nurodė, kad sandorių nebuvo;

128 vnt. (111 + 17) sidabrinių gaminių, paženklintų Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, kurių masė 658,55 g (466,2 + 192,35) ir vertė (įvertinta ekspertizės metu) 2 836 Eur, nepaženklintų atsakomybės ženklais;

27 vnt. sidabrinių gaminių, kurių masė 88,71 g, vertė (įvertinta ekspertizės metu) 388 Eur, nepažymėti Lietuvoje galiojančiais valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais.

2. Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-1996 20 straipsnio reikalavimų – ,,Ūkio subjektai privalo: 1) tvarkyti tikslią <…> tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių apskaitą, nurodydami prabą, masę ir kiekį; <…> 3) laikytis tauriųjų metalų ir brangakmenių, taip pat tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių…“ t. y. laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 nepildė tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo apskaitos registro, netvarkė tikslios tauriųjų metalų gaminių apskaitos.

3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymu ,,Dėl ūkio subjektų, užsiimančių komercine – ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, veiklos reglamentavimo“ Nr. 146, patvirtintų Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių 3 punkto 2 dalies reikalavimų, kad ūkio subjektai savo veiklos vietose privalo turėti ,,tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo apskaitos registrą, apimantį laikotarpį nuo paskutinės tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių inventorizacijos“, 22 punkto ,,Ūkio subjektai privalo apskaityti tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius laikydamiesi bendrųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų. Apskaitant tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius apskaitos registruose turi būti nurodyta tauriojo metalo gaminio pavadinimas, tauriojo metalo pavadinimas, praba, vienetai ir masė“ ir 25 punkto ,,Ūkio subjektų tvarkoma vidaus apskaita turi būti organizuojama taip, kad kiekviena operacija, atliekama su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, jų gaminiais, būtų užfiksuota apskaitos dokumentuose.“, t. y. laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 nepildė tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo apskaitos registro, netvarkė tikslios tauriųjų metalų gaminių apskaitos.

Taip pat laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 apskaitos registruose neužregistravo prekių įsigijimo: 45,44 g (svoris be etikečių) auksinių gaminių, paženklintų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu, kurie pagal 2014-12-09 pakvitavimą grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. K.; 17 auksinių gaminių, kurių masė 31,67 g, vertė 1858 Eur; 47 (62-15) vnt. auksinių gaminių (masės ir vertės nustatyti nėra galimybės); 528,1 g sidabrinių gaminių (svoris be etikečių), paženklintų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu, kurie pagal 2014-12-09 Pakvitavimą grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. K.; 9 vnt. sidabrinių gaminių (7 pakabukai ir 2 sagės) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ženklu; 83 vnt. sidabrinių gaminių, kurių masė 256,44 g, vertė (įvertinta ekspertizės metu) 1144 Eur; 118 vnt. (111 + 17) sidabrinių gaminių, paženklintų Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, kurių masė 658,55 (466,2 + 192,35) ir vertė (įvertinta ekspertizės metu) 2836,00 Eur, nepaženklintų atsakomybės ženklais, 27 vnt. sidabrinių gaminių, kurių masė 88,71 g, vertė (įvertinta ekspertizės metu) 388 Eur, nepažymėti Lietuvoje galiojančiais valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais.

Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 5, b. l. 116–199).

Iš 2014-06-17 kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ paimti tauriųjų metalų gaminiai, nešiojamasis kompiuteris (t. 4, b. l. 6–16).

Liudytoja R. B. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja. Vedėja L. K. atvažiuodavo ir pasiimdavo suprekiautą pinigų sumą, tai būdavo kas porą savaičių. Pinigus jos dėdavo į seifą, kur yra gaminiai. Daugiau seifų nebuvo. Dirbo parduotuvėje Telšiuose, parduotuvės vadovas buvo E. K..

Parduotuvėje buvo vienas didelis seifas, kuriame buvo visos prekės, kurios būdavo išdėliojamos, ir pinigai. E. K. savo seifo ten neturėjo. Raktus nuo seifo turėjo tas asmuo, kuris tą savaitę dirbo. Nemano, kad E. K. turėjo raktus nuo seifo, nes kai jis atvažiuodavo, jos jam duodavo savo raktą. Nežino, ar L. K. turėjo savo raktą nuo seifo, ji buvo vedėja.

Nežino, kam L. K. paimdavo juvelyrinius dirbinius. Ji tik kasos knygoje pasirašydavo, kad paimti pinigai, dėl juvelyrinių dirbinių buvo parašomas dirbinių iškėlimas iš parduotuvės į sandėlį ir jie būdavo išvežami. Prekių iškėlimas būdavo užfiksuojamas lape, kur būdavo parašomos prekės, suma. Visada buvo taip daroma.

Papildomos apklausos metu jai buvo parodyti priėmimo kvitai. Perdavusi pinigus L. K., pasirašė ji. Kodėl pasirašė ne L. K., o ji nepamena, neprisimena tos situacijos.

Po to, kai direktorius E. K. uždraudė pinigus perduoti L. K., ši vis tiek atvažiuodavo ir pinigus pasiimdavo, jos jai pasakė, kad direktorius neleido jai duoti pinigų, tačiau ši pasakė, kad yra vedėja ir gali paimti pinigus. Paimdama pinigus ji pasirašydavo kasos knygoje.

Nežino, kodėl atsirado jos parašas kasos aparato kasos operacijų žurnalo grafoje. 2012-11-05, 2012-11-06, 2012-11-28, 2012-11-30 pasirašė, matė ten savo parašus, tačiau nežino, kodėl, nes pinigus perdavė L. K.. Joms jau buvo uždrausta duoti pinigus L. K., nepamena, kodėl ten buvo pasirašiusi. L. K. pinigus pasiėmė joms matant. Nežino, kodėl tarp L. K. parašų yra jos parašai. E. K. pasakė neduoti pinigų prieš tai, kai ji tuos pinigus pasiėmė, prieš lapkričio mėnesį. Pinigus L. K. davė, nes ji sakė, kad turi visą teisę juos paimti.

L. K., norėdama paimti pinigus, turėdavo pasirašyti kasos operacijų žurnale, antrame punkte. Anksčiau dėdavo parašus pačios, tačiau, kai joms uždraudė duoti pinigus L. K., reikalaudavo, kad ši pasirašytų, jog pinigus pasiima. Jos parašas galėjo atsirasti, nes reikėjo užbaigti kasos mėnesį kasos knygos duomenis perduodant į buhalteriją, nepamena, ar buvo iškilę klausimų dėl parašų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja R. B. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke pardavėja. Vedėja L. K. parduotuvėje imdavo pinigus ir juvelyrinius dirbinius. Kasos knygoje pasirašydavo. Vėliau E. K. nurodė neduoti L. K. pinigų bei dirbinių. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nieko nežino (t. 1, b. l. 98).

Papildomos liudytojo apklausos metu R. B. parodė, kad ji 2012-11-15 ir 2012-11-30 pinigų priėmimo kvituose nurodytas pinigų sumas perdavė L. K.. Ji kvituose pasirašė ties savo pavarde. Kasos aparato kasos operacijų žurnalo grafoje „Įrašą patikrinau/pinigus priėmiau (parašas)“ 2012 m. lapkričio 5, 6, 28–30 dienomis pasirašė R. B., bet nežino, kodėl, nors pinigus perdavė L. K.. Pasibaigus darbo dienai juvelyriniai aukso dirbiniai buvo dedami į seifą. Raktą nuo seifo spynos turėjo pardavėjos (t. 1, b. l. 100–101).

Kasos knygoje pasirašydavo jos pirmos ir tas, kas pinigus paimdavo. Iš pradžių pinigus paimdavo direktorius, paskui L. K.. Neatsimena, kiek laiko pinigus pasiimdavo L. K.. Paskui direktorius uždraudė duoti jai pinigus. Kodėl, ji neklausė. Po to, kai buvo uždrausta duoti jai pinigus, ji pinigų nebeduodavo, ši nebeatvažiuodavo. Kasos knygoje buvo keli jos parašai vietoje L. K.. Negali pasakyti, kodėl, neatsimena. Direktorių informavo, kad L. K. pasiėmė pinigus, neatsimena, kokiu būdu.

Jai parodytuose kvituose buvo jos parašas, o pinigus pasiėmė L. K.. Raktą nuo seifo turėjo tik pardavėjos, ji įsitikinusi, kad ši neturėjo rakto.

Po to, kai pinigų L. K. nebeduodavo, pinigus paimdavo direktorius, o paskui inkasatoriai. Neatsimena, kaip įformindavo atiduotus direktoriui pinigus, paskui atvažiuodavo inkasatoriai. Prieš tai, kai pinigus paimdavo L. K., jie abu atveždavo prekes ir pasiimdavo pinigus. Neatsimena, kieno vardu įformindavo pinigų paėmimą, kai atvažiuodavo abu – L. K. ir E. K.. Paskui prasidėjo inkasacija. L. K. buvo vedėja. Jų darbui vadovavo direktorius. Nežino, kada Telšiuose atsidarė parduotuvė, dirbo ne nuo pradžios. Prieš 2012 m. įvykį dirbo galbūt 2 metus, tuo metu pinigus paimdavo E. K..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke pardavėja. Vedėja L. K. parduotuvėje imdavo pinigus ir juvelyrinius dirbinius. Kasos knygoje pasirašydavo. Vėliau E. K. nurodė neduoti L. K. pinigų bei dirbinių. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nieko nežino (t. 1, b. l. 102).

Papildomos liudytojo apklausos metu V. K. parodė, kad L. K. vienu metu (datos nepamena) atvykdavo į parduotuvę ir pasiimdavo pinigų, pasirašydavo pinigų priėmimo kvituose. Ji kvituose pasirašė ties savo pavarde. Kasos aparato kasos operacijų žurnalo grafoje „Įrašą patikrinau / pinigus priėmiau (parašas)“ 2012 m. lapkričio 7, 8 dienomis pasirašė ji ties savo pavarde, bet nežino, kodėl, nors pinigus perdavė L. K.. Pasibaigus darbo dienai juvelyriniai aukso dirbiniai buvo dedami į seifą. Raktą nuo seifo spynos turėjo pardavėjos (t. 1, b. l. 104–106).

Liudytoja G. V. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Dirbo buhaltere visose šios įmonės parduotuvėse. Viena parduotuvė buvo Gargžduose, Klaipėdos gatvėje, kita – Telšiuose. Kaltinamoji buvo abiejų parduotuvių vedėja.

Apklausos metu jai buvo parodytos kvitų kopijos, kuriuose parašyta, kad L. K. pinigus priėmė (t. 1, b. l. 177–180; t. 2, b. l. 164–165). Šiuos savo parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ji tvirtina. Tada sakė tiesą. L. K. iš parduotuvės pinigus paėmė, bet į kasą neįnešė, apie tai sužinojo tą pačią dieną, apie tai su ja nekalbėjo, nieko neklausė, su Telšių parduotuvės pardavėjomis taip pat nesikalbėjo, įvertino pagal dokumentus.

Per inventorizaciją paaiškėjo, kad neįnešti paimti pinigai, kad nėra juvelyrinių gaminių, kurie pagal dokumentus yra nupirkti. Inventorizacijose nedalyvavo, suderino su inventorizacijos aktu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja G. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, parodė, kad 2012-11-15 ir 2012-11-30 L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš pardavėjų priėmė iš viso 16 269 Lt (4 711,83 Eur) už suprekiautą produkciją. Buhalterė užpildė pinigų priėmimo kvitus, serija SPB Nr. 6185631, BUH 5499583, SPB 5499566, BUH 5499551, juose L. K. pasirašė kaip pinigus iš pardavėjų gavęs asmuo. Tačiau iki šiandien pastaroji tų pinigų į įmonės sąskaitą neįnešė (t. 1, b. l. 177–180).

Iš 2014-12-09 pakvitavimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. K. grąžintas nešiojamasis kompiuteris ir tauriųjų metalų gaminiai, paženklinti atsakomybės ženklais „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 31).

Iš 2016-09-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. K. pateikė 2013-12-31 bižuterijos, aukso gaminių, sidabro gaminių aprašus (t. 3, b. l. 16–18, 19, 20–22).

Iš 2012-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių likučių sandėlyje kopijos nustatyta, kad po lentele su įrašais, tarp įrašų „Parduotuvės vedėja“ ir „L. K.“ yra parašas. Iš lentelės duomenų matyti, kad auksinių dirbinių, kurių praba 585, yra 1697,49 gramų svorio, 405 vnt., vertė be PVM 84 280, 52 Lt. Sidabro yra 13993, 041 svorio, 2174 vienetai, vertė be PVM 160784, 98 Lt (t. 2, b. l. 163).

Liudytoja I. J. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke. Jų pareigos buvo gaminių pardavimas, baigus darbo dieną kasos aparato pinigų inkasavimas ir padėjimas į seifą, kuris buvo parduotuvės patalpoje. Naujus gaminius gaudavo iš vedėjos L. K.. Gaminius pasitikrindavo pagal sąrašą, pasirašydavo, išdėliodavo gaminius.

Buvo taip, kad L. K. paėmė iš vitrinos gaminius, tačiau jų negrąžino. Ji jais pasipuošdavo. Kai kuriuos paimtus gaminius grąžindavo, tiksliai neprisimena, kurių gaminių ji negrąžino, jos parašė raštą, kurių gaminių trūko.

Papildomos liudytojo apklausos metu I. J. parodė, kad jai prieš pradedant apklausą buvo parodyti trys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvė, t. y. parduotuvės vidus. Patvirtino, kad tą dieną parduotuvėje dirbo kartu su vedėja L. K.. Tą dieną, datos nepamena, bet tai buvo prieš keletą metų, L. K. ant šepečio koto galo priklijavusi buityje naudojamos statybinės gumos, ja užklijavo dviejų stebėjimo kamerų objektyvus. Kodėl ji taip pasielgė, jos neklausė ir nepamena, ar ką nors L. K. jai sakė (t. 1, b. l. 188–190).

Kai buvo atlikta sandėlio inventorizacija ir nustatytas dirbinių trūkumas, direktorius pasakė, kad sandėlio nebėra ir nebėra, ką tikrinti. Ji yra L. K. dukterėčia.