- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-494-202/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00439-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės, Lino Žukausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažinta kalta ir nuteista:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų pasisavinimo) – 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda;
- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl kompiuterio pasisavinimo) – 25 MGL (941,50 Eur) bauda;
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 30 MGL dydžio bauda – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, L. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį L. K. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB „Saulės amuletas” civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.L. K. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėja, pagal parduotuvės vedėjos pareiginius nuostatus Nr. 9, patvirtintus 2011-04-29 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. K. įsakymu Nr. DS-2, materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėse esantį turtą, 2012 m. lapkričio mėnesį laikotarpiu nuo 15 d. iki 30 d. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, tyčia iš kasos pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – iš viso 16 269 Lt (4 711,83 Eur) pagal pinigų paėmimo kvitus: 2012-11-15 serija BUH Nr. 5499566 – 2 629 Lt (761,41 Eur), 2012-11-15 serija BUH Nr. 5499583 – 4 236 Lt (1 226,83 Eur), 2012-11-15 serija SPB Nr. 6185631 – 2 437 Lt (705,80 Eur) ir 2012-11-30 serija BUH Nr. 5499551 – 6 967 Lt (2 017,78 Eur), kurių neįnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. Tokiu būdu L. K. pasisavino jai patikėtą 16 269 Lt (4 711,83 Eur) vertės svetimą turtą.
2. Be to, L. K. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėja, pagal parduotuvės vedėjos pareiginius nuostatus Nr. 9, patvirtintus 2011-04-29 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. K. įsakymu Nr. DS-2, materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėse esantį turtą, laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-06-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdama tikslą pasisavinti nuo 2012-12-14 jai patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) darbo įrankį – 2 400 Lt (695,09 Eur) vertės nešiojamąjį kompiuterį „Dell Inspiron 14z ultrabook”, modelis „Inspiron 5423“, serijinis numeris 6Z1QMT1, su įdiegta operacine sistema „Windows 7 Home Premium”, skirtą naudoti įmonės veiklai, jį pasisavino.
3. Be to, L. K. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėja, pagal parduotuvės vedėjos pareiginius nuostatus Nr. 9, patvirtintus 2011-04-29 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. K. įsakymu Nr. DS-2, materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėse esantį turtą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-01 iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius juvelyrinius dirbinius:
1. 3 vnt. auksinių sagių, praba „585“, bendras sagių svoris 7,67 gramo, vertė 1 550,82 Lt (449,15 Eur);
2. 9 vnt. auksinių apyrankių, praba „585“, bendras apyrankių svoris 39,38 gramo, vertė 7 876 Lt (2 281,05 Eur);
3. 47 vnt. auksinių pakabukų, praba „585“, bendras pakabukų svoris 141,05 gramo, vertė 22 758,42 Lt (6 591,30 Eur);
4. 109 vnt. auksinių žiedų, praba „585“, bendras žiedų svoris 601,92 gramo, vertė 117 302,16 Lt (33 973,05 Eur);
5. 26 vnt. auksinių grandinėlių, praba „585“, grandinėlių svoris 326,67 gramo, vertė 63 625,51 Lt (18 427,22 Eur);
6. 280 vnt. auksinių auskarų, praba „585“, bendras auskarų svoris 750,83 gramo, vertė 146 179,09 Lt (42 336,39 Eur);
7. 2 vnt. gaminių su briliantais, bendras gaminių su briliantais svoris 4,29 gramo, vertė 766,49 Lt (221,99 Eur);
8. 19 vnt. sidabrinių koljė, praba „925“, bendras koljė svoris 743,23 gramo, vertė 8 970,77 Lt (2 598,11 Eur);
9. 161 vnt. sidabrinių žiedų, praba „925“, bendras žiedų svoris 1023,34 gramo, vertė 10 069,66 Lt (2 916,38 Eur);
10. 230 vnt. sidabrinių pakabukų, praba „925“, bendras pakabukų svoris 1515,12 gramo, vertė 15 151,12 Lt (4 388,09 Eur);
11. 139 vnt. sidabrinių apyrankių, praba „925“, bendras apyrankių svoris 2451,43 gramo, vertė 26 941,22 Lt (7 802,72 Eur);
12. 553 vnt. sidabrinių auskarų, praba „925“, bendras auskarų svoris 1204,81 gramo, vertė 24 460,60 Lt (7 084,28 Eur);
13. 604 vnt. sidabrinių grandinėlių, praba „925“, bendras grandinėlių svoris 5883,24 gramo, vertė 70 834,21 Lt (20 515 Eur);
14. 2 vnt. sidabrinių sąsagų, praba „925“, bendras sąsagų svoris 9,4 gramo, vertė 142,03 Lt (41,13 Eur);
15. 21 vnt. sidabrinių segių, praba „925“, bendras segės svoris 130,54 gramo, vertė 1 972,46 Lt (571,26 Eur);
16. 12 vnt. sidabrinių šaukštelių, praba „925“, bendras šaukštelių svoris 161,71 gramo, vertė 1876,04 Lt (543,34 Eur);
17. 1 vnt. sidabruotą tušinuką, praba „925“, bendras sidabro tušinuke svoris 15,52 gramo, vertė 85,74 Lt (24,83 Eur);
18. 1 vnt. sidabruotą laikrodį, praba „925“, bendras sidabro laikrodyje svoris 15,51 gramo, vertė 85,69 Lt (24,82 Eur);
19. 1 vnt. sidabrinį suvenyrą, praba „925“, bendras sidabro suvenyre svoris 17,30 gramo, vertė 95,58 Lt (27,68 Eur);
20. Bižuterijos ir suvenyrų (dovanų maišiukų, bižuterinių gumyčių, juvelyrinių dėžučių, sagių plaukams, pakabukų, apyrankių, auskarų), kurių bendra vertė 1 402,05 Lt (406,06 Eur).
Tokiu būdu L. K. iš viso pasisavino jai patikėtą didelės 522 145,63 Lt (151 223,82 Eur) vertės svetimą turtą.
4. Be to, L. K. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė ir kasininkė, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. 1-1996 20 straipsnio reikalavimus – „Ūkio subjektai privalo: 1) tvarkyti tikslią <...> tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių apskaitą nurodydami prabą, masę ir kiekį; <...> 3) laikytis tauriųjų metalų ir brangakmenių, taip pat tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių...“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymu „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių komercine – ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, veiklos reglamentavimo“ Nr. 146, patvirtintų Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių 3 punkto 2 dalies reikalavimus, kad ūkio subjektai savo veiklos vietose privalo turėti „tauriųjų metalų ir brangakmenių jų gaminių realizavimo apskaitos registrą apimantį laikotarpį nuo paskutinės tauriųjų metalų ir brangakmenių jų gaminių inventorizacijos“, 22 punkto „Ūkio subjektai privalo apskaityti tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius laikydamiesi bendrųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus. Apskaitant tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius apskaitos registruose turi būti nurodyta tauriojo metalo gaminio pavadinimas, tauriojo metalo pavadinimas, praba, vienetai ir masė“ ir 25 punkto reikalavimus, kad „Ūkio subjektų tvarkoma vidaus apskaita turi būtų organizuojama taip, kad kiekviena operacija, atliekama su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, jų gaminiais, būtų užfiksuota apskaitos dokumentuose.“, laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 nepildė tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo apskaitos registro, netvarkė tikslios tauriųjų metalų gaminių apskaitos bei laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė įsigijimo: 45,44 g (svoris be etikečių) auksinių gaminių, paženklintų UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės ženklu; iš viso 15 vnt. auksinių gaminių, kurių masė 29,24 g, vertė 1 736,00 Eur; 47 (62-15) vnt. auksinių gaminių, kurių masės ir vertės įvertinti negalima; 521,8 g sidabrinių gaminių (svoris be etikečių), paženklintų UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės ženklu; 9 vnt. sidabrinių gaminių (7 pakabukai ir 2 sagės) su UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės ženklu; 83 vnt. sidabrinių gaminių, (masė 256,44 g, (vertė įvertinta ekspertizės metu) 1 144 Eur), pažymėtų atsakomybės ženklais įmonių (UAB (duomenys neskelbtini), A. K. įmonė, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), Lenkijos firma (duomenys neskelbtini), Estijos firma (duomenys neskelbtini), Estijos stalo įrankių gamintojas (duomenys neskelbtini), R. K. firma (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)), su kuriomis sandorių apskaitos dokumentais nepagrindė ir kurių atstovai nurodė, kad sandorių nebuvo; 128 vnt. (111 + 17) sidabrinių gaminių, paženklintų Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, kurių masė 658,55 g (466,2 + 192,35) ir vertė (įvertinta ekspertizės metu) 2836 Eur, nepaženklintų atsakomybės ženklais; 27 vnt. sidabrinių gaminių, kurių masė 88,71 g, vertė (įvertinta ekspertizės metu) 388 Eur, nepažymėti Lietuvoje galiojančiais valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais.
Tokiu būdu dėl L. K. apgaulingai organizuojamo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2014-06-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5.1. Apeliantė skunde teigia, kad kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė. Nurodo, kad su buvusiu sutuoktiniu E. K. nuo 2003 m. vykdė šeimos verslą, įkūrė uždarąją akcinę bendrovę, kurios akcijų savininku buvo sutuoktinis E. K.. Ji dirbo parduotuvės vedėja. Šeimos verslo veikla buvo prekyba juvelyriniais dirbiniais. Viskas pasikeitė 2012 metais, kai dėl sutuoktinio E. K. neištikimybės pradėjo irti šeimos gyvenimas. Iki tol, nors ir formaliai, kiekvienas iš sutuoktinių turėjo savo teisinę padėtį ir pareigas. E. K. buvo bendrovės akcijų savininkas, ji –parduotuvės vedėja. Sutuoktinius siejo bendri siekiai, pasitikėjimas vienas kitu. E. K. sutikus kitą moterį, jis siekė viską valdyti vienas, apeliantė formaliai buvo parduotuvės vedėja. Tačiau materialinių ir piniginių reikalų tvarkymą perėmė E. K., kuris, pasak nuteistosios, norėjo ja atsikratyti ir ruošėsi kuo didesnės dalies turto užvaldymui. Iš tolimesnių E. K. veiksmų matyti, jog tam jis ruošėsi apgalvotai, siekdamas ją palaužti, žemindamas, ignoruodamas bet kokius žmogiškuosius interesus, galiausiai pasitelkė teisėsaugos institucijų atstovus. Nuteistosios nuomone, E. K. savo turtinius interesus įgyvendino teisėsaugos pareigūnų pagalba, dėl to ji be jokio teisinio pagrindo skundžiamu nuosprendžiu yra pripažinta kalta. Be to, byloje pareikštas niekuo nepagrįstas civilinis ieškinys.
5.2. Nuteistosios apeliaciniame skunde nesutinka su jos nuteisimu dėl 16 269 Lt (4 711,83 Eur) vertės svetimo turto pasisavinimo. Nurodo, jog šių pinigų nepasisavino. Neneigia, kad tuos pinigus pagal kaltinime nurodytus pinigų paėmimo kvitus paėmė iš parduotuvės. Tai atsitiko dėl to, kad tuo metu buvo įprasta, jog parvežusi pinigus iš karto juos atiduodavo E. K.. Jis buvo bendrovės savininkas, todėl ji vykdė visus jo nurodymus, nors tuo metu žinojo, kad E. K. grobsto įmonės lėšas. Be to, dėl E. K. piktnaudžiavimo bendrovėje buvo problemos su buhalterine apskaita, 2012 metais į bendrovę atėjusi buhalterė atsisakė pasirašinėti dokumentus, kažkurį laiką E. K. verčiama dokumentus pasirašinėjo nuteistoji. Neatiduoti E. K. iš parduotuvės parvežtų pinigų buvo neįmanoma, nes E. K. tuoj pat būtų pareikalavęs atsakomybės.
5.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien faktu, kad ji nurodytomis datomis minėtus pinigus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) paėmė ir pasirašė ant pinigų paėmimo kvitų. Nuosprendyje be platesnės analizės ne kartą minimi liudytojų Telšiuose dirbusių pardavėjų R. B. bei V. K. parodymai, kad L. K. nurodytomis dienomis pinigus paėmė, pasirašė ant pinigų paėmimo kvitų. Tačiau nuosprendyje neanalizuota netvarka, kuri atsirado dėl E. K. kaltės. Ši analizė būtų turėjusi reikšmės sprendžiant nuteistosios baudžiamosios atsakomybės klausimą, sprendžiant ar apskritai tai, kad ji minėtomis dienomis paėmė ir parvežė pinigus, kuriuos, kaip buvo įprasta, atidavė E. K., yra baudžiamosios ar kitokios atsakomybės?klausimas. Be to, jeigu tai yra baudžiamosios atsakomybės klausimas, tai atsakomybėn turėjo būti patrauktas E. K., kuris pinigus iš nuteistosios paėmė ir į bendrovės kasą neįnešė. Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje sprendžiant L. K. kaltumo klausimą, esminis dėmesys skiriamas tik E. K. parodymams. Nuosprendyje detaliai cituojami jo besikeičiantys parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jais iš esmės ir grindžiama nuteistosios kaltė. Būtent E. K. parodymai, o ne kiti duomenys lėmė, kad ji pripažinta buvo pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
5.4. Iš nuosprendyje išdėstytų E. K. parodymų matyti, kad jis, gelbėdamas save nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo nenuoseklus, painiojosi dėl savo aiškinimų apie neva nuteistosios veiksmais pasisavintas lėšas. Nuosprendyje be analizės ir teisinio vertinimo pakartojami E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2016-10-04 E. K. parodė, kad 8 228 Lt yra užpajamuoti, nors anksčiau manė, kad L. K. tuos pinigus pasisavino. Apie kokius pinigus kalbėjo E. K., nuteistoji nežino. Apeliantė spėja, kad E. K. nebeprisiminė, ar tuos pinigus buvo įnešęs į kasą ar ne, todėl kaltę suvertė jai. Tai parodo, kad E. K. neprisimena, kuriuos pinigus įnešė į bendrovės kasą, kurių neįnešė, tačiau tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis apkaltinti L. K..
5.5. Apeliantei neaišku, kuo remiantis buvo vertinami bylos duomenys – E. K. parodymais ar dokumentai. Be to, ji pažymi, kad pradėjus bylą nagrinėti teisme prokuroras dalies kaltinimo dėl 23 110 Lt pasisavinimo iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės atsisakė. Nuteistoji spėja, kad to priežastis buvo E. K. nepagrįsti kaltinimai. Skunde taip pat nurodoma, jog liudytoja R. K. teisme parodė, kad iš pradžių pinigus iš parduotuvės paimdavo direktorius, t. y. E. K., o paskui ir L. K.. Liudytoja neatsimena, kiek laiko pinigus ėmė L. K.. Apeliantės nuomone, liudytojos parodymai patvirtina, kad ištikrųjų įmonę valdė E. K.. Be to, liudytoja V. K. parodė, kad vėliau jai (V. K.) E. K. uždraudė duoti L. K. pinigus. Pasak nuteistosios, jai pradėjus reikšti nepasitenkinimą dėl E. K. neištikimybės, ji buvo nušalinta nuo bet kokių bendrovės ūkinių finansinių reikalų.
5.6. Kad įmonėje su pinigų paėmimu buvo netvarka ir E. K. to siekė, patvirtina ir tai, kad ant kai kurių pinigų paėmimo kvitų apie pinigų gavimą (2012 m. lapkričio 5, 6 d. ir kt.) pasirašydavo ne ji (L. K.) ar E. K., o pardavėja R. B.. Nuteistosios nuomone, ši aplinkybė yra labai svarbi, nes tik E. K. dėka R. B. šioje byloje nėra kaltinamoji. R. B. teisme paaiškino, kad pinigus iš Telšių pasiimdavo ir pats E. K., kuris tvarkė visus reikalus. Tokie parodymai patvirtina, kad būtent E. K. tvarkė piniginius reikalus. Be to, liudytoja G. V. teisme parodė, kad E. K. buvo ne tik direktorius, bet ir kasininkas. Todėl apeliantei nesuprantama, kaip E. K., būdamas įmonės direktoriumi ir kasininku, galėjo iš jos (L. K.) nepareikalauti iš Telšių parvežtų pinigų.
5.7. Nuteistosios nuomone, E. K. parodymai nenuoseklūs, be to, iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kodėl E. K. parodymai yra patikimi, o nuteistosios – atmetami, taip pat neįvertinta duomenų visuma. Apeliantė teigia, kad jai pareikšti kaltinimai yra akivaizdžiai sufabrikuoti suinteresuotų asmenų, nesistengiant atskleisti nusikalstamų veikų esmės. Taip pat nurodo, kad jei jos tariamai padarytos žalos klausimas būtų nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, teismas atsakomybėn patrauktų ir E. K., kurio teisės pažeidimai yra akivaizdūs. Be to, ši veika neva padaryta 2012 metais. Iš bylos matyti, kad E. K. pareiškimą policijai pateikė tik 2014-06-03, t. y. praėjus beveik ketveriems metams nuo tariamo įvykio. Todėl aptariamas kaltinimas yra akivaizdžiai abejotinas, konstatuotas tik pagal faktą dėl kažkada neįneštų pinigų. kažkada pinigai neįnešti į kasą ir jis pridėtas prie kitų kaltinimų.
5.8.Nesutikdama su jos nuteisimu dėl bendrovei priklausančio kompiuterio pasisavinimo, nuteistoji nurodo, kad ji kompiuterio nepasisavino, be to, kompiuteris nėra tokia vertybė, jog ji negalėjo ir neturėjo galimybės jo įsigyti, kad reikėtų jį savintis. Kita vertus, taip atsitiko, kad tuo kompiuteriu ji naudojosi dirbdama bendrovėje, kaupė svarbią informaciją, todėl jis liko pas nuteistąją kai ji buvo atleista iš darbo. Ji prisipažįsta, kad atleidus ją iš darbo pasiėmė kompiuterį, E. K. tam neprieštaravo, tuo daiktu jis visiškai nesidomėjo. Todėl, laikydama kompiuterį namie, nemanė, kad dėl to gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Tuo atveju, jei E. K. būtų pareikalavęs kompiuterį grąžinti, savaime suprantama, jį būtų grąžinusi. Be to, esant tokiam mažam šios galimai nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui, nebūtina taikyti jai baudžiamąją atsakomybę, nes bendrovės veikla buvo siejama su šeimos verslu. Baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinybė, esant tokioms aplinkybėms, nuosprendyje visiškai nemotyvuota. Yra žinoma, jog tokie klausimai paprastai sprendžiami civilinio proceso arba darbo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog E. K. dėl negrąžinto kompiuterio į policiją kreipėsi tik 2014-06-03 jų santuokos nutraukimo proceso metu. E. K. ieškojo visokiausių būdų kaip susidoroti su apeliante. Apkaltinimas dėl kompiuterio tariamo pasisavinimo akivaizdžiai buvo reikalingas kitų kaltinimų sustiprinimui.
5.9. Skundo autorė taip pat teigia, jog ji nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Nurodo, jog 2013 m. liepos l d. ji turėjo nedirbti, tačiau ryte paskambino E. K. ir įtikino ateiti į darbą. Atvykus į darbą E. K. pareiškė, kad bus atidaromas seifas, kuriame sandėliuojamos parduodamų gaminių atsargos, nors dar penktadienį ji E. K. buvo atidavusi raktą nuo sandėliu vadinamo seifo ir jokių problemų nebuvo, nes visas atsargas E. K. laikė ne seife, o savo gyvenamojoje vietoje. Taip buvo daroma nuo 2012-08-07, t. y. nuo tos dienos, kai E. K. išėjo iš namų. Būtent tada E. K. iš namų seifo pasiėmė visus dirbinius ir išsivežė. O parduotuvėje esančiame seife po dviejų dienų, t. y. 2012-06-10 pakeitė raktą. Nuo tos dienos ji negalėjo atidaryti parduotuvėje esančio seifo, pagaliau tam nebebuvo ir reikalo – seife buvo laikomi tik einamajam pardavimui skirti gaminiai, kuriuos iš savo gyvenamosios vietos atveždavo E. K.. Kitaip tariant, ji iš E. K. gaudavo po tam tikrą kiekį gaminių, kuriais turėdavo papildyti dienos prekybą. Kokios atsargos buvo pas E. K. jo namuose, jai nebuvo žinoma ir, savaime suprantama, E. K. jai neaiškino. Be to, apeliantė teigia, jog tame seife buvo laikomi šeimos pinigai, kurie tuo metu kaip šeimos turtas dar nebuvo padalinti, todėl tuo metu E. K. jai nerodė seifo turinio, jis atsisakė atidaryti seifą jos iškviestam antstoliui prasidėjus santuokos nutraukimo procesui.
5.10. Minėtą liepos 1 d. apeliantė negalėjo sutikti su E. K. agresyviais kaltinimais, nes jis pats žinojo, kad seife jokių gaminių nebuvo likę, nes einamosios dienos prekės buvo atiduotos į prekybą. Vėliau paaiškėjo, kad E. K., teisėsaugos pareigūnų pagalba, iškėlė jai baudžiamąją bylą.
Šalies argumentai
5.11. Apeliantė taip pat nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-28 sprendime dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo yra E. K. paaiškinimai dėl seife buvusių vertybių, t. y. apie tai, kas seife buvo saugoma. Sprendime nurodyta, kad E. K. nesutiko su ieškovės L. K. argumentais, jog įmonės seife buvo laikoma nurodyti pinigai bei brangūs daiktai. Jokių brangakmenių ar kitų juvelyrinių dirbinių seife nebuvo. Seife buvo laikomas UAB (duomenys neskelbtini) turtas: 1 vnt. auksinis žiedas (0,6 g), 2 auksiniai auskarai (1,86 g), viso 2,46 g, aukso 33,89 Eur (117,00 Lt) vertės. Taip pat buvo laikomas aukso laužas, kuris buvo įmonės turtas, vėliau šis turtas įmonės buvom parduotas. Seife buvo apie 6 950,88 Eur (24 000,00 Lt) šeimos pinigų santaupų, tačiau ši suma po kilusio konflikto buvo panaudota automobilio pirkimui. Ieškovei už šiuos pinigus buvo nupirktas automobilis ,,Toyota Corolla”. Seifo antstoliui neatidarė, tik?pasikonsultavęs telefonu su advokatu, neturėjo tikslo nuslėpti šeimos turtą. Iš šių E. K. paaiškinimų matyti, kokios bendrovės vertybės buvo laikomos seife, kuris buvo vadinamas sandėliu. Ir štai netikėtai 2013-07-01 seife turėjo būti toks kiekis gaminių, kurių net apskaitoje nebuvo. Savaime suprantama, kad pasirašyti antstolio surašyto aplinkybių konstatavimo akto apeliantė negalėjo, nes suprato, kad E. K. tokiu būdu siekia gauti daugiau turto baudžiamosiomis priemonėmis, jei nepavyktų civilinėmis.
5.12. Tokia pati aplinkybė konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-09 nutartyje, kad atsakovas (E. K.) pažymėjo, kad jokių bendrų ar asmeninių piniginių lėšų, brangakmenių ar kitų juvelyrinių dirbinių, aukso laužo įmonės seife nebuvo. Nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir sandėlyje buvo 1 auksinis žiedas (0,6 g), 2 auksiniai auskarai (1,86 g), iš viso 2,46 g aukso, 33,8 Eur (117 Lt) vertės.
5.13. Teisme nuteistoji parodė, kad tokio materialinių vertybių kiekio, koks buvo nurodytas kaltinamajame akte, o po to ir nuosprendyje, UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal E. K. norus, materialinės vertybės buvo apskaitomos kaip norima, pinigus E. K. be jokios apskaitos imdavo kada norėdavo. 2012 m. apeliantė pareikalavo sutvarkyti buhalteriją, nes dirbiniais buvo prekiauta be apskaitos, t. y. buvo vedama taip vadinama juodoji buhalterija. Po to ji buvo nušalinta nuo bendrovės veiklos, nors formaliai buvo parduotuvės vedėja, vėliau iš vis atleista iš darbo.
5.14. 2011 m. buhaltere pradėjus dirbti G. V. ir pamačius netvarką, pastaroji atsisakė dirbti, todėl buhalteriją tvarkyti E. K. vertė ją (L. K.). Be to, 2013 m. sausio 1 d. buvo daroma inventorizacija, bet ant šio dokumento ji (L. K.) nepasirašė. Vėliau E. K. apeliantę apkaltino inventorizacijos akto vagyse. Įsidarbinus UAB (duomenys neskelbtini), šios įmonės veiklą sužlugdė policijos pareigūnai, 2014-06-17 įsibrovę į įmonės patalpas bei nuteistosios namus. Kratos metu buvo paimtas jos asmeninis turtas – juvelyriniai dirbiniai ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – juvelyriniai dirbiniai. Darant kratą buvo naudojamos svarstyklės, apie kurias policijos pareigūnai vėliau vengė kalbėti. Liudytoja A. S. parodė, kad jai nebuvo žinoma, kokios ir iš kur gautos svarstyklės buvo naudojamos sveriant gaminius kratos metu. Pasirodo, kad atliekant kratą svarstyklės buvo paimtos iš UAB (duomenys neskelbtini), t. y. iš suinteresuoto asmens (t. l, b. I. 16). Apeliantės nuomone, tai patvirtina E. K. glaudų bendravimą su teisėsaugos pareigūnais. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad po kratos atlikimo jai nebuvo įteiktas kratos protokolo nuorašas, todėl buvo padarytas Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tyrėja A. S. nuteistajai paaiškino, kad protokolas buvo rašomas ranka, kopijuojančių priemonių vietoje ji neturėjo. Todėl protokolo kopija po kratos nebuvo įteikta. Nuteistoji turi pagrindą manyti, kad protokolo nuorašas ilgą laiką nebuvo įteiktas sąmoningai, nes parvežus iš UAB (duomenys neskelbtini) kratos metu paimtus dirbinius, daug ką reikėjo suderinti su E. K., jis turėjo galimybę sutvarkyti savo nelegalią buhalteriją ir ją suderinti su kratos protokolu. Apeliantės nuomone, kratos protokolo kopiją buvo įmanoma padaryti, nes policijos komisaras buvo vos keli kilometrai nuo pastato, kur buvo atliekama krata. Be to, šiame pastate veikia įmonės, kurios turi kopijavimo aparatus, todėl buvo galima nedelsiant dokumentą nukopijuoti. Kratos protokolo kopiją nuteistoji gavo savo iniciatyva tik po trijų mėnesių. Dėl to apeliantė turi pagrindą manyti, kad kratos rezultatai buvo derinami su E. K.. Kai dėl kratos protokolo ji kreipėsi į tyrėją Ž. K., pastarasis pasakė, kad pirma viską reikia suderinti su E. K., o jau po to bus galima išduoti ir protokolo kopiją. Dėl šio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nuteistosios gynėja pateikė skundą (t. 6, b. 1 76-78), tačiau ir į tai iš karto nebuvo reaguota.
5.15. Nuteistoji teisme parodė, kad dalis paimtų dirbinių iš UAB (duomenys neskelbtini), buvo jos asmeninė nuosavybė. Tie gaminiai buvo nurašyti UAB (duomenys neskelbtini), nurašinėjimas vyko per ilgą laiką. Būtent tuos nurašytus gaminius E. K. paliko išeidamas iš namų 2012 metais, kai iš namų seifo Girininkų kaime išsivežė visus ten saugomus įmonės juvelyrinius dirbinius. Gaminiai buvo nurašinėjami tada kai jie nebeatitikdavo prekinės išvaizdos, nebeperkami, parduotuvėje nebegalėjo būti laikomi. Tai teisme pripažino pats E. K., kad iš tikrųjų kai kurie gaminiai buvo nurašomi, tačiau, anot jo, tie gaminiai kaip laužas būdavo parduodami. Iš tiesų, dalis dirbinių būdavo parduodama, tačiau dalį gaminių pasilikdavo sau.
5.16. Būtent tokie nurašyti gaminiai su UAB (duomenys neskelbtini) vardoženkliais buvo surasti ir paimti iš įmonės (duomenys neskelbtini) seifo. Šiuos gaminius, nors ir asmeninius, nuteistoji saugojo seife dėl saugumo. Kad būtent šie aukso gaminiai buvo saugomi seife, teisme patvirtino ir kratą atlikęs policijos pareigūnas G. Š. parodęs, kad atliekant kratą buvo paimti sidabro spalvos dirbiniai iš parduotuvės vitrinų, o paprašius atrakinti seifą, buvo paimti geltonos spalvos metalo dirbiniai ir įvairūs juvelyriniai dirbiniai sudėti į dėžutes ir, kad L. K. tuo metu sakiusi, jog tie gaminiai priklauso jai. Iš to seka, jog gaminiai nebuvo ir negalėjo būti prekyboje. Todėl ji nepagrįstai nuteista už tai, kad šiuos gaminius pasisavino kaip svetimą turtą ir jų neįtraukė į buhalterinę apskaitą.
5.17. Minėta, jog 2013 m. liepos l d. atleidžiant apeliantę iš darbo, nebuvo padaryta inventorizacija, nebuvo daromas ir koks nors materialinių vertybių perdavimas. Kita vertus apeliantei nesuprantama, kaip E. K. atpažino kratos metu iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtus gaminius, lyg tai tokių pačių gaminių ir iš tų pačių gamintojų negalėjo įsigyti UAB (duomenys neskelbtini).
5.18. Apeliantės nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo išanalizuoti abiejų įmonių ūkinę finansinę veiklą ir tos veiklos pažeidimus, o teismas nuosprendyje turėjo tiksliai ir aiškiai apibrėžti nuteistosios galimos kaltės elementus, nepaliekant jokių abejonių dėl galimos kaltės. Ne įrodinėjimo subjektai įrodinėjo ir įrodė L. K. galimą kaltumą, bet priešingai – L. K. buvo priversta viso proceso metu įrodinėti savo nekaltumą, nes į jos prašymus, paaiškinimus nebuvo reaguojama. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodoma, kuo grindžiamos vienos ar kitos nusikalstamos veikos pagrįstumas, apsiribojant tyrimo metu surinktų ir E. K. naudingų duomenų konstatavimu. Tačiau nuosprendyje neanalizuojama, ar šie duomenys yra įrodymai ar ne, ar jie galėjo būti kaip įrodymai sprendžiant asmens kaltumo klausimą.
5.19. Be to, nuteistojo mano, kad neištyrus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos už daugelį metų, nebuvo galima spręsti jos kaltumo ar nekaltumo klausimo, nes neaišku, kokiais duomenimis remiantis kaltinimas grindžiamas dėl turto pasisavinimo 522 145,63 Lt sumai. Esant tokiai sumai, E. K. pasimetė, viso proceso metu nesugebėjo pareikšti ieškinio, o teisme pareiškė, kad ieškinio sumą mažina žodiniu pareiškimu. Apeliantė tvirtina, jog neatlikus UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimo, negali būti jokių galimybių įgyvendinti teisingumą. Nėra aišku, ar iš vis toks turtas įmonėje buvo. Nuteistoji teisme parodė, kad jei toks trūkumas buvo, jis galėjo atsirasti per daugelį metų, nes buhalterinė apskaita buvo klastojama, buvo vykdoma nelegali prekyba, prekiaujama be kasos čekių. Byloje pateiktos duomenų suvestinės, kurios pasirašytos E. K., kuriose nurodyta, kad 2013-07-01 prekių likutis yra už 178 900,40, iš jų bižuterija, suvenyrai už 1402,05. Nuteistoji negali pasakyti, koks iš tiesų buvo likutis, nes buvo nušalinta nuo materialinių vertybių apskaitos ir valdymo. Tačiau bet kokiu atveju suvestinėse nurodyta ne 522 145,40 Lt suma, kuri nuosprendyje nurodyta be jokio teisinio vertinimo.
5.20. Be to, nuteistoji teigia, kad E. K. nuolat akcentuoja jos materialinę atsakomybę. Bendrovės buhalterė teisme patvirtino, kad visą atsakomybę už įmonės ūkinę finansinę veiką buvo prisiėmęs pats E. K.. Todėl jei įmonėje ir būtų buvę nustatyti trūkumai, tai už juos vienodai atsakingas yra ir pats E. K.. Esant atsakomybės problemai, šie klausimai pirmiausia turėtų būti sprendžiami civilinio proceso arba darbo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka, kai atsakomybė turėtų būti ne vienam, o ir kitiems ūkinės finansinės veiklos dalyviams. atsakomybė.
5.21. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog L. K. nepagrįstai nuteista ir už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apeliatė nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) esančiame seife surasti gaminiai su UAB (duomenys neskelbtini) vardoženkliais buvo jos asmeninė nuosavybė ir, savaime suprantama, jie negalėjo būti įtraukti į buhalterinę apskaitą. Dėl kitų gaminių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, yra šių gaminių įsigijimo dokumentai. Dienos važtaraščiai (registras) nebuvo pildomi dėl mažų pardavimų – per dieną parduodavo vos po 2-3 gaminius. Važtaraščius (registrus) nuteistoji būtų užpildžiusi po atsiskaitymo su gamintojais, iš kurių gaudavo gaminius.
5.22. Nuteistoji nurodo, jog nuosprendyje neįvertinta, ar gaminiai, kurie kratos metu paimti iš UAB (duomenys neskelbtini), tikrai priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas V. K., kuris patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014-04-02 pirko sidabrinius dirbinius (t. 1, b. l. 122-123). Kita vertus, kaltinime buvo teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi duomenų, kad iš tiekiančių įmonių būtų įsigijusi vienus ar kitus gaminius. Apeliantė atkreipia dėmesį į jos aiškinimus, kad kai kurios gaminius tiekiančios įmonės parduoda su įvairių įmonių vardoženkliais, taip buvo ir b su minėta V. K. įmone. Iš įmonės (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pirko 5 kg įvairių gaminių. Tai patvirtina 2014-02-01 inventorizacijos aprašas. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad apskaitos dokumentais pagrįstas 5092,01 g sidabro dirbinių įsigijimas, tačiau vienetų nustatyti neįmanoma, nes iš Lenkijos firmos (duomenys neskelbtini) pirktų gaminių dokumentuose nenurodyti vienetai. L. K. tai paaiškina tuo, kad perkant juvelyrinius gaminius, į vardoženklius paprastai nekreipiamas dėmesys, svarbiausia yra gaminio praba, svoris pagal sąskaitą. Tokius pat gaminius iš (duomenys neskelbtini) pirko ir „UAB (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kaip buvo galima atskirti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gaminius. Nuteistosios L. K. nuomone, vien registrų savalaikis neužpildymas neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistosios L. K. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. K. nuteisė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
9. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kurie nemaža dalimi yra susiję su apeliantės ir E. K. šeimyninių santykių problemomis, teismo išvadų dėl L. K. kaltės, veikų juridinio įvertinimo nepaneigia.
Dėl 4711,83Eur grynųjų pinigų pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis)
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal kaltinime nurodytus pinigų paėmimo kvitus nuteistoji paėmė pinigus, tačiau iš karto juos atidavė E. K., t. y. jų nepasisavino.
Šie apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės.
11. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 29 d. bendrovės direktoriaus E. K. įsakymo Nr. DS – 2 (2 t., 154 b. l.), kuris buvo užregistruotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale, seka, kad aktualiu šiai bylai laikotarpiu bendrovėje buvo patvirtinti parduotuvės vedėjos pareiginiai nuostatai, kurie nenustatytomis aplinkybėmis iš bendrovės dingo. Iš parduotuvės vedėjo nuostatų, kurie iš naujo buvo patvirtinti 2014 m. birželio 2 d. direktoriaus įsakymu, matyti, kad su parduotuvės vedėja buvo sudaroma rašytinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis (2 t., 159 – 161 b. l.).
12. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. K., dirbdama parduotuvių vedėja, buvo materialiai atsakinga už parduotuvėse esantį turtą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės apeliantė net neginčija. Iš to seka, kad L. K. buvo nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse subjektu.
13. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal pinigų priėmimo kvitus SPB6185631, BUH5499583, SPB5499566, BUH5499551 pinigus iš bendrovės parduotuvės paėmė L. K. (2 t., 164-165 b. l.).
14. Šią reikšmingą bylai aplinkybę patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai dokumentai apie grynųjų pinigų likutį laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 1 d. (3 t., 186 – 190 b. l.) bei skundžiamame nuosprendyje aptarti ir tinkamai įvertinti liudytojų R. B., V. K., G. V. parodymai.
15. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį arba turtą, už kurį jis yra materialiai atsakingas, neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. su juo ima elgtis kaip su nuosavu ir tuo padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
15. 1. Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste L. K., paimdama grynuosius pinigus, už kuriuos ji buvo materialiai atsakinga, įgijo visas galimybes juos valdyti, naudotis ir disponuoti jais savo nuožiūra.
15. 2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės pinigai buvo paimti ir naudojami bendrovės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Tokia teisinė situacija negali būti traktuojama kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.)
15.3. Analogiškai vertintini ir asmens, kuris turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu užimamų pareigų ar sutarties dėl materialinės atsakomybės pagrindu, paaiškinimai, kad paminėtą turtą perdavė bendrovės vadovui be jokių šį perdavimą patvirtinančių dokumentų (pinigų perdavimo akto, pakvitavimo ir pan.).
16. E. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šią apeliantės nurodytą aplinkybę nuosekliai neigė.
17. Liudytojos R. B., V. K. patvirtino, kad paaiškėjus, jog L. K. asmeniškai paimdavo pinigus ir juvelyrinius dirbinius iš parduotuvės ir jų negrąžindavo, E. K. nurodė šių materialinių vertybių L. K. nebeduoti. Tai netiesiogiai paneigia L. K. parodymus, esą kaltinimo nurodytus pinigus paimdavo E. K..
18. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog L. K. 4711,83 eurų iš kasos paėmė 2012 m. lapkričio mėnesį laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienos.
19. Pati L. K. teisme patvirtino, kad 2012 metais dėl, jos nuomone, akivaizdžios E. K. neištikimybės santykiai su juo (E. K.) buvo priešiški. Ji taip pat nurodė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. E. K. išėjo iš namų. Todėl yra visiškai neįtikinami L. K. paaiškinimai, kad pinigus be jokių tai patvirtinančių duomenų ji perdavė E. K., kuris, pasak pačios apeliantės, norėjo ja atsikratyti, be pagrindo buvo atleidęs iš darbo.
20. Nuteistosios apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama deklaratyviems teiginiams apie E. K. piktnaudžiavimus ir su tuo susijusias problemas buhalterinėje apskaitoje, netvarką bendrovės parduotuvėse.
21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nuo 2011 m. spalio 24 d. (2011 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 01 – S) iki 2012 m. kovo 1 d. ji (L. K.) bendrovėje dirbo ne tik UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvių vedėja, bet ir buhaltere (1 t., 8 b. l.). Taigi, teiginiai apie netinkamą buhalterinę apskaitą iš dalies gali būti adresuojam ir pačiai apeliantei.
22. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, E. K. parodymuose, kurie detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje ir kurie yra vieni kitus papildantys, jokių esminių prieštaravimų ar nenuoseklumų nėra.
22.1. E. K. logiškai ir įtikinamai paaiškino, kodėl į Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi tik 2014 m. birželio 3 d. ir kodėl ikiteisminio tyrimo pradžioje manė, kad 8828,00 Lt pagal pinigų priėmimo kvitus BUH5499580 ir SPB6185628 pasisavino L. K. (1 t., 90 – 91 b. l.). Todėl ši klaida, kuri nenulėmė nepagrįsto kaltinimo apimties padidinimo, nelaikytina aplinkybe, dėl kurios E. K. parodymai galėtų būti vertinami kaip nepatikimi BPK 20 straipsnio prasme. Būtent tokią pagrįstą išvadą ir padarė pirmosios instancijos teismas.
22.2. Byloje nėra jokių patikimų duomenų (to nenurodo ir apeliantė), kad iš parduotuvių E. K. paimti pinigai vėliau būtų užpajamuoti bendrovės kasoje.
23. Kolegija dar kartą pažymi, kad L. K. yra nuteista už 16269 Lt (4711,83 Eur) pasisavinimą pagal jau paminėtus pinigų paėmimo kvitus (2 t., 164 – 165). Pinigų pasisavinimas pagal kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose pasirašė R. B. ir V. K., nuteistajai nėra inkriminuotas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl R. B. baudžiamosios atsakomybės nėra šio apeliacinio proceso dalykas.
Dėl nešiojamojo kompiuterio pasisavinimo (BPK 183 straipsnio 1 dalis)
24. Apeliantė neginčija, kad išeidama iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) pasiėmė nešiojamą kompiuterį. Ji taip pat nurodo, kad kompiuterį išsinešė, nes jame buvo sukaupta svarbi darbui informacija.
25. Byloje taip pat nustatyta, kad kompiuteris buvo pirktas bendrovės vardu (1 t., 30, 32 b. l.). Taigi šis turtas L. K. buvo svetimas, nors jai ir patikėtas.
26. L. K. iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) buvo atleista 2013 m. liepos 1 d.(1 t., 9 b. l.).
27. Iš kratos protokolo matyti, kad nešiojamas kompiuteris rastas ir paimtas L. K. naujoje darbovietėje 2014 m. birželio 7 d., t. y. praėjus beveik metams laiko po jos atleidimo iš darbo E. K. vadovaujamoje bendrovėje (4 t., 6 – 16 b. l.). Tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad L. K. turėjo visas galimybes grąžinti šį turtą teisėtam savininkui, tačiau to nepadarė. Tai rodo, kad nuteistosios tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pasisavinimą, o ne į laikiną pasinaudojimą juo.
28. Priešingai nei teigia apelianė, E. K. niekada netvirtino, kad leido pasiimti kompiuterį, juo labiau, kad jis taip pat neturėjo tokios teisės, netgi būdamas vienintelis bendrovės akcininkas.
29. Iš jau aptartų kompiuterio įsigijimo dokumentų matyti, kad šio kompiuterio vertė buvo 2400 Lt (695,09 Eur). Tokios vertės turto pasisavinimas negali būti laikomas mažareikšmiu BK 37 straipsnio prasme. Svetimo turto pasisavinimas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste neturi jokių civilinio delikto požymių.
30. BK 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl apeliantės naivus ir neįtikinamas tvirtinimas esą ji nemanė, kad dėl kompiuterio paėmimo gali kilti baudžiamoji atsakomybė, neduoda pagrindo šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl didelės vertės svetimo turto (juvelyrinių dirbinių) pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis)
31. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad L. K. ginčija E. K. parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, nurodydama, jog nuosprendyje nurodytų juvelyrinių dirbinių ji nepasisavino ir negalėjo pasisavinti, nes juos pas save namuose laikydavo E. K., kuris pardavimui skirtus gaminius atveždavo iš namų.
32. Apeliaciniame skunde visai nevertinami kiti skundžiamame nuosprendyje aptarti ir tinkamai įvertinti įrodymai.
33. Pažymėtina, kad juvelyrinių dirbinių trūkumas buvo nustatytas ne tik pagal E. K. parodymus bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet ir pagal inventorizacijos aktus, patvirtintus bendrovės vadovo ir buhalterės.
34. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bendrovės vadovo 2013 m. liepos 1 d. įsakymu buvo sudaryta komisija prekių inventorizacijai atlikti. Į šios komisijos sudėtį buvo įtraukta ir L. K. (1 t., 24 b. l.). Iš 2013 m. liepos 15 d. akto dėl inventorizacijos atlikimo matyti, kad L. K. atsisakius (šį atsisakymą be E. K. patvirtino dar du komisijos nariai) atidaryti seifą inventorizacijos atlikimui, buvo surašytas aktas ir antstolio faktinių aplinkybių protokolas, iš kurio matyti, kad seife buvo rasti tik lombardo paskolos sutarčių tušti blankai (1 t., 23, 25 b. l.). Todėl teigti, kad prekių inventorizacija 2013 m. liepos 1 d. nebuvo atlikta nėra pagrindo.
35. Apeliantės teigimu, kad bendrovės parduotuvėje faktiškai nebuvo laikomi didesni kiekiai juvelyrinių dirbinių, paneigia pačios L. K. parašu patvirtintas didelis prekių likutis sandėlyje 2012 m. gruodžio 1 dienai (2 t., 163 b. l.).
36. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir liudytojų G. V., I. J., S. Š., V. K. parodymus, iš kurių matyti, kad L. K., o ne E. K., juvelyrinius dirbinius į parduotuvę atsiveždavo rankinėje, dirbinių nepateikė inventorizacijai, nors jie pagal dokumentus buvo nupirkti ir neparduoti, kad L. K. imdavo dirbinius pasipuošimui ir jų vėliau negrąžindavo.
37. Tai, kad L. K. pasisavino dalį nuosprendyje nurodytų juvelyrinių dirbinių vienareikšmiškai patvirtina kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose rasti ir paimti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys juvelyriniais dirbiniai su šios bendrovės atsakomybės ženklu ,,GS“ (4 t., 6 – 16 b. l.) ir šių dirbinių grąžinimo pagal pakvitavimą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui faktas (6 t., 31 b. l.).
38. Be deklaratyvių L. K. teiginių byloje nėra jokių duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir ,,pagal E. K. pageidavimus“, kad dalį nurašytų gaminių apeliantė turėjo teisę pasilikti sau, nors E. K. tai paneigė. Todėl į tokius skundo argumentus atsakyti nėra galimybės.
39. Tai, kad kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose buvo naudojamos svarstyklės, paimtos iš UAB (duomenys neskelbtini), nedaro šio procesinio veiksmo neteisėtu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nuosprendyje nurodytų juvelyrinių dirbinių masė buvo nustatyta ne kratos metu atliktu svėrimu, bet ekspertizės, kurią atliko valstybės įmonė ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ ekspertės, aktu (5 t., 68 – 72 b. l.).
40. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tariamam kratos protokolo kopijos neįteikimui. Kolegija apie šią nuteistosios ginčijamą aplinkybę sprendžia iš įrašų pačiame kratos protokole. Paminėto protokolo (4 t., 6 – 10 b. l.) paskutiniame lape pati L. K. patvirtino, kad protokolo nuorašą gavo tą pačią dieną, t. y. 2014 m. birželio 17 d. Todėl nuteistosios teiginiai, kad kratos protokolo nuorašą ji gavo tik po trijų mėnesių, neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad iš Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro N. Š. 2014 m. rugpjūčio 26 d. atsakymo advokatei G. Mauručaitienei (6 t., 5 b. l.) seka, jog L. K. buvo pasiūlyta pakartotinai gauti šio protokolo kopiją.
41. Apeliaciniame skunde, siekiant parodyti tariamą E. K. paaiškinimų nenuoseklumą, iškraipomi arba aiškinami sau palankia linkme jo paaiškinimai, aptarti 2016 m. spalio 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.
42. Iš šiame sprendime išdėstytų E. K. paaiškinimų seka, kad bendrovėje esančiame seife nebuvo ne bendrovės turto, o asmeninių piniginių lėšų, brangakmenių ar kitų juvelyrinių dirbinių, aukso laužo. Be to, iš šių paaiškinimų negalima spręsti kokiu laikotarpiu bendrovės apskaitoje ir sandėlyje buvo tik 117 Lt vertės aukso dirbinių. Todėl nėra teisinio pagrindo sureikšminti šiuos E. K. paaiškinimus, vertinant jo parodymų, duotų šioje baudžiamojoje byloje, patikimumą.
Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)
43. Kolegija nekvestionuoja apeliaciniame skunde nurodytų liudytojo V. K. parodymų apie juvelyrinių dirbinių pardavimą UAB (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 1 d. inventorizacijos aprašo apie 5 kg įvairių gaminių įsigijimo iš Lenkijos firmos (duomenys neskelbtini), nes šie duomenys nėra lemiantys sprendžiant kaltės ir atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį klausimą.
44. Iš specialisto išvados (5 t., 9 – 54 b. l.), kurios L. K. faktiškai neginčija ir kurios pagrįstumu kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti, seka, kad L. K. ne tik nepildė tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo apskaitos registro, bet ir laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. birželio 30 d. netvarkė tikslios tauriųjų metalų apskaitos, neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė išvadoje nurodytų gaminių įsigijimo. Specialistės išvadoje aiškiai konstatuota, kad dėl nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. K. veikoje yra nustatyta vienas iš alternatyvių BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, sukėlęs šiame baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Tokia teismo išvada atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K – 7 – 176 - 303/2015, 2K – 7 – 58/2013).
Dėl nukentėjusiojo išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo
46. Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ir jo atstovė advokatė Dž. Tarvainytė pateikė prašymą priteisti iš nuteistosios L. K. 1464,1 Eur išlaidas, susijusias su advokatės atsiliepimo į L. K. apeliacinį skundą surašymu ir teisinių konsultacijų civiliniam ieškovui suteikimu.
47. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Nagrinėjamu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K – 410/2008, 2K – 196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-78-693/2015).
48. Įvertinus tai, kad nuteistosios L. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, iš nuteistosios civiliniam ieškovui priteistinos išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti.
49. Tačiau, kolegijos nuomone, prašoma priteisti suma yra ženkliai per didelė. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (8 lapai) ir neįvardintą teisinių konsultacijų pobūdį bei abejotiną jų reikalingumą, turint omenyje tai, kad nei civilinio ieškovo atstovas, nei advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo.
50. Civiliniam ieškovui iš L. K. priteisina 500 Eur. Tokia suma šiuo atveju atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš L. K. 500 (penkis šimtus) eurų UAB (duomenys neskelbtini) išlaidų, kurias civilinis ieškovas patyrė apmokėdamas už advokatės suteiktas teisines paslaugas apeliaciniame procese.