Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui G. Š., atsakovo atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, tretiesiems asmenims J. K. ir G. K., jų atstovui advokatui Evaldui Rapolui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui L. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. K., G. K., notarė V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo sudarytą vienašalį sandorį, t. y. palikimo, atsiradusio po atsakovo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), atsisakymą; 2) leisti nukreipti išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011 iš atsakovo ieškovės naudai į 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/16 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančių trečiojo asmens G. K. valdyme; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas L. K. kartu su sutuoktine J. K. 2007 m. liepos 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-068596-FA su Swedbank, AB. Kauno apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011 konstatavo, kad kredito sutartis nutraukta, nutarė priverstinai išieškoti skolą iš kredito gavėjų J. K. ir atsakovo L. K. – 138 079,38 Eur skolos, 6 mėn. Euribor, pridedant 2,25 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, taip pat 137 Lt žyminio mokesčio. Pradinė kreditorė Swedbank, AB 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido Estijoje įregistruotai įmonei PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, kreditorinio reikalavimo teises į minėtų asmenų neįvykdytą įsiskolinimą, priteistą Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011 (pagal šią teismo nutartį priverstinį skolos išieškojimą vykdė antstolis S. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis 2019 m. birželio 26 d. tarp PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančios per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, ir PlusPlus Capital AS sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi PlusPlus Baltic OU visas iš pradinės kreditorės Swedbank, AB įgytas reikalavimo teises į skolininką L. K. ir jo sutuoktinę J. K. pagal minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16225285/2011 perleido naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS. CPK 596 straipsnio 1 dalis suteikia antstoliui teisę priimti procesinį sprendimą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese. Antstolis S. U. 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė patvarkymą dėl šalies (išieškotojo) pakeitimo iš Swedbank, AB į PlusPlus Capital AS. Patvarkymas buvo išsiųstas ir atsakovui, kuris jo neginčijo. Įsiskolinimas iki šiol nėra padengtas.

Palaikydamas ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovas paaiškino, kad vykdymo proceso metu nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė kreditorės interesus – turėdamas skolinių įsipareigojimų, mirus jo tėvui A. K., būdamas pirmos eilės įpėdiniu nepriėmė palikimo (kas prilygsta palikimo atsisakymui), taip sumažindamas savo mokumą bei apsukindamas ieškovės, kaip kreditorės, galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad mirusio A. K. vardu vis dar yra registruotas šis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3421,27 Eur suma AB Šiaulių banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 408,95 Eur suma banke Swvedbank, AB atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nepriimdamas palikimo, atsakovas neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į 3/16 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini) (galimai ir į kitą turtą) (po A. K. mirties jo sutuoktinei J. K. priėmus palikimą, jai turėjo priklausyti 5/8 dalys nurodyto turto, 3/8 dalys turėjo atitekti kitiems įpėdiniams pagal įstatymą – atsakovui ir G. K. (kiekvienam po 3/16 dalis viso palikimo)). Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl atsakovo L. K. vienašalis sandoris – palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, nepriėmimas – pripažintinas negaliojančiu (ab initio) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.

Ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymo metu kreditorė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri yra pripažinta minėta teismo nutartimi ir iki šiol nėra įvykdyta. Nepriimdamas palikimo, atsakovas pažeidė ieškovės interesus, nes sukėlė realią grėsmę, kad įsipareigojimas nebus tinkamai įvykdytas. Nepriimdamas palikimo, atsakovas sumažino savo mokumą bei galimybę kreditorei patenkinti reikalavimus, kilusius iš sudarytos sutarties bei teismo patvirtintus įsiteisėjusia nutartimi. Atsakovui nepriėmus palikimo, palikimą priėmė atsakovo motina ir sesuo, kurios paveldėjo A. K. turėtą turtą. A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui neatsisakius palikimo, jis būtų paveldėję 3/16 dalį šio turto ir antstolis, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavęs atsakovo turtą, būtų turėjęs galimybę padengti jo įsiskolinimą (ar įsiskolinimo dalį) ieškovei. Atsakovas neturi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ieškovės naudai. Nuo pat reikalavimo įsigijimo 2019 m. ieškovė nėra gavusi jokių įmokų skolai dengti. Bandymai geranoriškai susitarti su atsakovu bent dėl dalinio skolos dengimo buvo nerezultatyvūs atsakovui teigiant, jog jis neturi tam lėšų. Ieškovė yra gavusi ir atsakovo pranešimą apie ketinimą keltis bankroto bylą. Atsakovas yra nesąžiningas – jis neabejotinai žinojo apie savo prievolę iš kredito sutarties su Swedbank, AB bei priverstinį išieškojimą teismo nutarties pagrindu. Nepriimdamas palikimo atsakovas žinojo, kad iš esmės bus apsunkintas priverstinis išieškojimo procesas, nes jis geranoriškai nedengia skolos ir neturi jokio kito turto, iš kurio skola galėtų būti išieškota. Ginčijamas vienašalis sandoris, todėl įrodinėtinas tik atsakovo nesąžiningumas, kuris, įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, yra akivaizdus. Atsakovas palikimo atsisakė savo artimųjų giminaičių naudai, kas sudarytų pagrindą taikyti CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją tuo atveju, jeigu jų (ne)sąžiningumas būtų vertinamas. Ieškovei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą vienašalį sandorį ir nepriimti palikimo. Abejotini trečiųjų asmenų teiginiai, kad A. K. ketino surašyti testamentą, kuriuo visas turtas paliekamas J. K., tačiau notarė testamento patvirtinimui iki A. K. mirties negalėjo atvykti į ligoninę. Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos (tame tarpe ir iš trečiųjų asmenų pateiktų naujienų portalų išrašų), A. K. mirė po sunkios (duomenys neskelbtini) ligos, todėl tai nebuvo staigi netikėta mirtis. Jei jis iš tikrųjų ketino savo turtą palikti konkrečiam asmeniui, turėjo pakankamai laiko ir galimybę sudaryti testamentą bei jame išreikšti savo paskutinę valią. Net esant ligoninėje asmuo gali išreikšti savo paskutinę valią testamente ir be notaro pagalbos (CK 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punktas) arba surašyti asmeninį testamentą. Atsakovui priėmus palikimą po tėvo mirties, J. K. ir G. K. nebūtų įgijusios teisės paveldėti šios turto dalies. Jų turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų nepriimant palikimo, todėl joms iš neteisės teisė negali atsirasti. Sudarydamas ginčijamą sandorį, atsakovas savo neveikimu atsisakė turtinių teisių į 3/16 dalis sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Ieškovė apie atsakovo nepriimtą palikimą sužinojo iš antstolio S. U. 2022 m. gruodžio 14 d., gavusi Testamentų registro išrašą, todėl nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Testamentų registro duomenys ieškovei nėra prieinami. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų Testamentų registro nuostatų 66 p., Testamentų registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti notarai, Lietuvos notarų rūmai, konsuliniai pareigūnai, teismai ir teisėtvarkos institucijos, mokesčių administravimo institucijos, antstoliai, advokatai, užsienio valstybių nacionalinės įstaigos. Teisę gauti registro duomenis turi ir fiziniai asmenys, kurių duomenys įrašyti registre. Ieškovė nėra nei viena iš Nuostatuose nurodytų galimų registro duomenų gavėjų, jai apie atsakovo vienašalį sandorį (palikimo nepriėmimą) nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki tol, kol antstolis, vykdydamas išieškojimą jos naudai, nenustatė šių aplinkybių. Paieška Testamentų registre nėra galima nei pagal palikimą priėmusio, nei pagal palikimo atsisakiusio asmens vardą, pavardę ar asmens kodą, kas reiškia, jog pradinė kreditorė/ieškovė, net jei turėtų tokią galimybę, patikrinusi Testamentų registrą pagal atsakovo duomenis, jokios informacijos apie byloje ginčijamą sandorį sužinoti negalėjo. Atsakovo tėvas nėra ir nebuvo ieškovės ir pradinės kreditorės Swedbank, AB skolininku, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis ieškovė/pradinė kreditorė būtų galėjęs domėtis jo turtine padėtimi ir rinkti, tvarkyti ar kaupti jo asmens duomenis bei jai pasinaudojant tikrinti viešuosius registrus (Testamentų registrą, Nekilnojamojo turto registrą, kt.). Nereikšmingas hipotetiškas vertinimas, jog A. K. buvo tiek žymus, jog bent kiek visuomeniniame gyvenime dalyvaujančiam asmeniui jo mirties faktas iš viešai prieinamų šaltinių turėjo būti žinomas. Nėra jokių viešai prieinamų duomenų, jog šis visuomenėje žinomas žmogus gali būti susijęs su skolininku atsakovu L. K.. Iš trečiųjų asmenų nurodytos VĮ Registrų centras pateiktos informacijos matyti, kad antstolis S. U. 2017 m. balandžio 20 d. tikrino Testamentų registro duomenis apie A. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o vykdomosios bylos, kurioje vykdomas išieškojimas iš atsakovo ieškovei, numeris yra (duomenys neskelbtini), todėl išieškotojas anksčiau niekaip negalėjo sužinoti apie A. K. mirtį ir atsakovo nepriimtą palikimą, nes vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios šalis yra ieškovas, jokios informacijos apie tai nebuvo.

Procesiniuose dokumentuose ir 2024 m. sausio 22 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nežino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis reikalavimo teisę į jį tariamai įgijo ieškovė, kam šiuo metu priklauso Swedbank, AB reikalavimo teisė: PlusPIus Capital AS, PlusPIus Capital OU ar filialui bei ką pastarasis atstovauja. Dėl savo tėvo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė dėl to, kad tokia buvo tėvo paskutinė valia. Tėvas prieš mirtį jam padovanojo dalį savo turto – gyvenamąjį namą savo projektuotame kvartale (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas turėjo bei tebeturi kreditorių, šio turto nepavyko išlaikyti – jis buvo perleistas tretiesiems asmenims, o gautos lėšos panaudotos atsiskaitant su kreditoriais antstolių vykdomosiose bylose. Būtent dėl to prieš mirtį tėvas šeimai nurodė, jog sūnui turėjusi tekti tėvo turto dalis pastarajam jau perduota, o likusį turtą paveldėti turėjo sesuo G. K. ir mama J. K.. Tokią paskutinę tėvo valią gerbia, todėl ir nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo (duomenys neskelbtini) metais. Jo žiniomis, tokia tėvo valia buvo išdėstyta testamente. Sesuo rūpinosi, jog tėvas prieš mirtį notariškai patvirtintų testamentą, kuriame išdėstyta tėvo valia palikti turtą mamai ir dukrai. Dėl to nesutinka su ieškove, jog nesikreipdamas į notarą dėl tėvo turto paveldėjimo atsakovas elgėsi nesąžiningai. Tai, kad ieškovei nepavyksta atgauti visos ar dalies skolos, yra atsakovo nemokumo pasekmė – jis neturi ir neuždirba pakankamai turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovės bei kitų kreditorių reikalavimai. Daugumai kreditorių, įskaitant Swedbank, AB, yra padengtos skolos, likę įsipareigojimai kilę iš reikalavimų mokėti neadekvačias baudas ir delspinigius, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas yra nesąžiningas. Šioje byloje nesąžininga yra ieškovė. Tretieji asmenys dėl palikimo kreipėsi dar (duomenys neskelbtini). Atsakovui nesuprantama ir ieškinyje nenurodoma, dėl kokių objektyvių priežasčių Swedbank, AB ir vėliau skolų išieškotoja ieškovė į teismą nesikreipė daugiau kaip 6 metus. Bankas ir ieškovė yra profesionalai, kuriems turi būti taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl toks jų neveikimas yra nepateisinamas. Visi ieškovės ir/arba banko reikalavimai turėjo būti reiškiami dar 2017-2018 metais. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir dabar į teismą kreipėsi tik todėl, kad gavo atsakovo advokato pranešimą apie inicijuotą bankroto procedūrą. A. K. buvo garsus žmogus, apie kurio gyvenimą ir darbus buvo rašoma spaudoje. Apie jo mirties faktą taip pat buvo paskelbta viešai, apie tai žinojo ir iš atsakovo turto išieškantys antstoliai, tad buvo visos galimybės pradiniam kreditoriui kreiptis į teismą dar 2018 metais ar imtis kažkokių veiksmų vykdomosiose bylose Swedbank, AB ar pačiai ieškovei. Nepamena, kad būtų buvęs informuotas Swedbank, AB ar ieškovės apie reikalavimo teisių perėmimą. Daugiau kaip po 6 metų po tėvo mirties pareikštas ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes ir ieškinį atmesti. Nesąžiningas yra ir ieškovės reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į tėvo palikimą sudarančio nekilnojamojo turto dalį. Sesuo ir mama yra sakiusios, kad paveldėjimo byloje teko atsiskaitinėti su tėvo kreditoriais, išlaikyti tėvo turtą visą šį laikotarpį ir jį gerinti. Atsakovas niekaip neprisidėjo nei prie tėvo skolų padengimo, nei prie palikto turto išlaikymo ar pagerinimo, nes pats turi savo kreditorių, su kuriais nepavyksta atsiskaityti. Nesąžininga ir neteisinga reikalauti, kad ieškovės reikalavimas būtų tenkinamas iš per 6 metus motinos ir sesers sutvarkyto, išlaikyto, pagerinto ir dėl rinkos sąlygų pabrangusio turto, nes nebūtų įvertinamos jų patirtos išlaidos tiek gerinant bei išlaikant turtą, tiek dengiant tėvo skolas. Ieškovės neveikimas nesikreipiant į teismą 6 metus neturėtų jai sukelti teigiamų pasekmių. Nekilnojamojo turto kainos yra išaugusios, todėl vykdant išieškojimą ieškovės naudai dabar (tenkinus ieškinį), ieškovė gautų didesnę naudą, nei būtų gauta pareiškus atitinkamą ieškinį 2018 metais. Ieškovės neveikimas ir nesąžiningumas neturėtų pastatyti jos į geresnę padėtį, todėl, jeigu teismas spręstų, kad jos reikalavimai yra pagrįsti, turėtų nustatyti, kokia buvo palikimo 3/16 dalies vertė (duomenys neskelbtini) duomenimis (nustatyti turto tuometinę vertę, iš jos atimti tėvo įsipareigojimus bei išlaidas palikimui) ir tik iš jos galėtų būti išieškoma ieškovės naudai.

Tretieji asmens J. K. ir G. K. su ieškiniu nesutiko.

Palaikydamos savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos paaiškino, kad nuo palikimo atsiradimo iki 2023 m. sausio 12 d., kuomet joms tapo žinoma apie šią civilinę bylą, joms nebuvo žinoma apie kokias nors ieškovės pretenzijas ar reikalavimus A. K. palikimo atžvilgiu. Nesutinka, kad ieškovė apie atsakovo nepriimtą palikimą tariamai sužinojo tik 2022 m. gruodžio 14 d., praėjus daugiau kaip 6 metams po palikimo atsiradimo, kai iš antstolio S. U. gavo testamentų registro išrašą. A. K. mirus (duomenys neskelbtini), terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), tad atsakovo kreditoriai jau (duomenys neskelbtini) galėjo gauti informaciją apie tai, jog atsakovas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, t. y. sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, nes: apie A. K. mirtį jau kitą dieną buvo paskelbta viešai eilėje didžiausių naujienų portalų visoje šalyje; duomenys apie A. K. palikimo priėmimo faktą Testamentų registre buvo įregistruoti dar (duomenys neskelbtini) ir iki šios dienos išliko nepakitę; vykdomoji byla, kurioje ieškovė nurodo tik 2022 m. gruodžio 14 d. gavusi informaciją apie atsakovo veiksmus, buvo užvesta dar 2011 metais, taigi tas pats antstolis toje pačioje vykdomojoje byloje galėjo patikrinti ir pamatyti (gauti) tuos pačius duomenis dar (duomenys neskelbtini). Dėl to jau tą dieną egzistavo visos galimybės atsakovo kreditoriams sužinoti apie ieškinio pagrindą sudarantį atsakovo neveikimą ir kreiptis į teismą dėl savo tariamai pažeistų teisių gynybos dar 2018 metų eigoje. Tai reiškia, jog savo teises actio Pauliana pagrindu galėjo ir turėjo ginti jau Swedbank, AB, kuri, ieškovės teigimu, buvo atsakovo kreditore iki 2019 m. kovo 25 d. įvykusio reikalavimo perleidimo. Kadangi minėta bendrovė yra kredito įstaiga, jai keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Dėl šios priežasties nėra ir negali būti pateisinamas jau Swedbank, AB atliktas ieškinio senaties termino praleidimas. Tai, kad ieškinio senaties terminą ji praleido, pagrindžia ir VĮ Registrų centras pateikti duomenys apie Testamentų registre atliktas paieškas dėl A. K. palikimo. Šiame įrodyme užfiksuota, jog tas pats Swedbank, AB naudai išieškojimą atlikęs antstolis S. U. dar (duomenys neskelbtini) patikrino testamentų registro duomenis apie A. K., taigi ir sužinojo, jog J. K. ir G. K. priėmė, o atsakovas L. K. nepriėmė po A. K. mirties atsiradusio palikimo. Pareiga domėtis skolininko turtine padėtimi (ir paveldėjimo teisėmis) tenka ir antstoliui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad teismo sprendimas virstų tikrove, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. (duomenys neskelbtini) gavęs informaciją, jog A. K. palikimo atsakovas nepriėmė, antstolis ją turėjo įvertinti, perduoti ir vykdymo proceso eigą bei galimybes aptarti su tuometine atsakovo kreditore Swedbank, AB. Pagal CPK 640 straipsnį išieškotojas privalo aktyviai bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga. Tad ir tuometinė kreditorė Swedbank, AB turėjo pareigą domėtis vykdymo procesu ir todėl dar (duomenys neskelbtini) sužinoti apie tai, jog atsakovas nepriėmė A. K. palikimo. Tai reiškia, jog CK 6.66 straipsnyje numatytas ieškinio senaties terminas suėjo (duomenys neskelbtini) ir akivaizdžiai buvo praleistas dar pirminės kreditorės. Remiantis CK 1.128 straipsniu, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Vien ieškovės nurodomas 2019-03-25 reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymas niekaip nesustabdo, neatnaujina ar kitaip neįtakoja ieškinio senaties termino skaičiavimo bei fakto, jog ieškinio senaties terminas buvo reikšmingai praleistas iki reikalavimo teisės perėmimo. Ieškinio senaties terminą praleido ir pati ieškovė – apie palikimo nepriėmimą privalėjo sužinoti žymiai anksčiau, nei 2022 m. gruodžio 14 d., nes: ieškovė viešai skelbia esanti skolų išieškojimu besiverčianti bendrovė, o pagal bylos duomenis ieškovėje dirba kvalifikuoti teisininkai (ieškinio priedas Nr. 10), tai reiškia, jog Swedbank, AB bei skolų išieškojimo profesionalei (ieškovei) sudarant 2019 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį šios sutarties šalims negalėjo būti nežinoma skolininko L. K. turtinė padėtis, tame tarpe ir teisės į A. K. palikimą, juolab kad šią informaciją nuo (duomenys neskelbtini) turėjo išieškojimą vykdantis antstolis S. U.. Ieškovė apeliuoja į tai, jog jai Testamentų registro duomenys esą buvo nepasiekiami, tačiau juos antstolis turėjo dar (duomenys neskelbtini), o ieškovė teigia į vykdomąją bylą išieškotojos teisėmis įstojusi 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo pagrindu – tai reiškia, kad net ir nežinodama apie A. K. palikimo situaciją reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, ieškovė šią informaciją turėjo ir privalėjo gauti netrukus po įstojimo į vykdomąją bylą, dar 2019 m. paskutinį ketvirtį. Teisiškai ydinga ieškovės pozicija, esą ji pati negalėjo gauti Testamentų registro duomenų – ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų Testamentų registro nuostatų 65 punktas numato, jog registro duomenys nėra vieši tik iki testatoriaus mirties, t. y. po A. K. mirties registro duomenys tapo viešais ir ieškovė turėjo visas galimybes juos gauti savarankiškai net ir be juos turėjusio antstolio pagalbos, pateikdama nuostatų 71 p. numatytą prašymą, tačiau šia teise nesinaudojo.

Neegzistuoja actio Pauliana sąlygos. Ieškovė nepagrindė atsakovo nesąžiningumo. Ji niekaip neįrodinėja atsakovo nesąžiningumą galinčių pagrįsti faktinių aplinkybių. Vienintelis jos motyvas yra tai, jog nesikreipdamas dėl tėvo palikimo priėmimo atsakovas pablogino jos galimybes išieškoti skolą. Tačiau tokia ieškovės pozicija nepagrįsta, nes teisei prieštaraujančios asmens nesąžiningo elgesio pasekmės nėra nesąžiningo elgesio turinio sudėtinė dalis. Asmens nesąžiningumui konstatuoti pakanka asmens elgesį įvertinti pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Atsakovo elgesys nelaikytinas nesąžiningu, kadangi jis dėl palikimo nesikreipė įgyvendinamas tėvo valią. A. K. atsakovui padovanojo gyvenamąjį namą savo projektuotame kvartale (duomenys neskelbtini), likęs palikėjo turtas po mirties turėjo atitekti žmonai. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad 2016 m. spalio 18 d. G. K. kreipėsi į notarę V. V. su prašymu atvykti į ligoninę patvirtinti A. K. testamentą, kuriuo visas turtas paliekamas J. K.. Deja, notarė iki A. K. mirties neatvyko. A. K. žinojo apie sūnaus skolas ir labai pyko ant jo, kad dėl asmeninių skolų prarado tėvo jam padovanotą nekilnojamąjį turtą – 2013 m. kovo 20 d. atsakovo namas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iš varžytynių. A. K. buvo žinoma apie atsakovo skolas, kurios 2016 m. sudarė apie 300 000 Eur sumą, todėl jis buvo informavęs atsakovą, kad turto jam nepaliks. Atsakovas savo ruožtu buvo informavęs visus artimuosius, įskaitant tėvą, kad inicijuoja fizinio bankroto procedūrą ir į palikimą tikrai nepretenduoja, nes supranta, kad už asmenines skolas turi atsakyti savo turtu. A. K., žinodamas apie ilgametes sūnaus skolas ir kitus aukščiau nurodytus faktus, neturėjo ir negalėjo turėti intereso leisti sūnui paveldėti dalį savo turto, nes žinojo, kad toks turtas bus nukreiptas atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimui. Todėl, elgdamasis kaip protingas ir rūpestingas asmuo, jis aiškiai išreiškė savo valią dėl palikimo ir įpėdinių teisių, bet dėl skubiai pablogėjusios sveikatos būklės ir notarės delsimo nespėjo jos tinkamai įforminti. Dėl to, nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo, atsakovas nepažeidė protingumo ir teisingumo principų, elgėsi rūpestingai ir atidžiai įgyvendindamas tėvo valią ir nesiekė pakenkti vieno ar kito kreditoriaus interesams. Ieškovė nepagrindė neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovui būtų buvę tinkamai pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą. Antstolio S. U. 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas Nr. S-190001791 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrindžia ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakovę siekia pagrįsti aktais, kurių tretieji asmenys, nebūdami vykdomosios bylos šalimis, netgi negali apskųsti teismui. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikti „patvirtinimai“ negali patvirtinti reikalavimo teisės įgijimo ne tik dėl CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatų, bet dar ir dėl to, kad iš jų neįmanoma identifikuoti sandorio turinio, sandorio formos atitikties įstatymo reikalavimams ir sandorio galiojimo, jei tas sandoris ir buvo sudarytas. Be to, palikėjo palikimą sudarė ne tik turtas, bet ir jo įsipareigojimai, kurie įpėdinių buvo vykdomi. A. K. liko skolingas UAB (duomenys neskelbtini) 11 661,16 Eur sumą. J. K. išmokėjo daugiau kaip 44 000 Eur sumą kreditorei Swedbank, AB už velionį A. K.. A. K. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), prieš metus iki A. K. mirties). Šį turtą po tėvo mirties savo lėšomis renovavo (pagerino) bei išlaikė tretieji asmenys. Tretieji asmenys taip pat kiekvieną mėnesį patirdavo (patiria) išlaidas ir kito A. K. vardu registruoto nekilnojamojo išlaikymui. A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas akivaizdžiai pabrango per 2017-2023 m. laikotarpį vien dėl bendrųjų nekilnojamojo turto kainų kilimo tendencijų šalyje (žr. trečiųjų asmenų tripliko 32 punktą, priedus Nr. 2-6). Dėl visų šių priežasčių racionaliau ir ekonomiškiau taikyti restituciją pinigais, įvertinus palikimo 3/16 dalies vertę palikimo atsiradimo metu. Jei ieškinys būtų patenkintas, tai sudarytų pagrindą išieškojimą vykdyti tik iš A. K. palikimą sudarančios turto dalies, ignoruojant atsakovui tenkančią 3/16 A. K. įsipareigojimų dalį. Net ir nustačius pagrindą tenkinti ieškinį (su kuo tretieji asmenys nesutinka), išieškojimas galėtų būti nukreiptas tik į A. K. palikimo 3/16 dalį, kuri lieka po A. K. prievolių įvykdymo. Priešingu atveju atsakovas iš palikimo gautų daugiau, nei kiti įpėdiniai, atsakę ir už A. K. įsipareigojimus. Ieškovės reikalavimai galėtų būti nukreipti tik į 3/16 A. K. palikimą sudariusio turto vertės (duomenys neskelbtini), iš jos pirma atėmus A. K. įsipareigojimų dalį bei įvertinus trečiųjų asmenų patirtas išlaidas.

Trečiasis asmuo notarė V. V. į teismo posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti teismo posėdyje jai nedalyvaujant, dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad po velionio A. K. mirties atsiradusį palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė jo sutuoktinė ir dukra. Velionio sūnus į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, valios dėl atsiradusio palikimo priėmimo ar nepriėmimo neišreiškė ir jokių notarinių veiksmų neatliko. Valią dėl po A. K. mirties atsiradusio palikimo priėmimo išreiškusiosios paveldėtojos J. K. ir G. K. nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Notarė neturi duomenų apie atsakovo valią dėl po jo tėvo atsiradusio palikimo priėmimo, jai nežinomos ir kitos ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, ji neturi duomenų apie velionio turto sudėtį.

Ginčo esmė, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ieškinio reikalavimų teisinis įvertinimas

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė Pauliano ieškinį (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą.

Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011 2011 m. rugpjūčio 12d. priimtos nutarties ir antstolio S. U. vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad kreditorės Swedbank, AB skolininkai atsakovas L. K. ir jo sutuoktinė J. K. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės šiai kreditorei pagal 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 07-068596-FA, dėl ko kreditorė nutraukė sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių. Teismas kreditorės prašymu nutarė iš skolininkų priverstinai išieškoti 138 079,38 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 38 ct) sumą, 6 mėnesių Euribor ir pridedant 2,25 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (132 680,47 Eur), skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. įstatyminių palūkanų už išieškomą 138 079,38 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą. Nutarė parduoti iš varžytynių skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą – 912/1381 dalį 0,1381 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, 182,12 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007-11-15 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditorei Swedbank, AB. Pavedė Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis šia nutartimi, padaryti žymą apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių Hipotekos registro duomenų bazėje. Nutarė pranešti apie įkeisto turto priverstinį pardavimą iš varžytynių VĮ Registrų centro Kauno filialui, suinteresuotiems asmenims, nutartį pavesti vykdyti Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkės teismų veiklos teritorijos antstolio kontorai kreditoriaus pasirinkimu. Nurodė, kad priverstinai pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo aktas, pažyma apie kitus išieškotojus turi būti pateikti Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo ir gautos lėšos pervestos į depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB.

Išieškojimas pagal šią nutartį buvo vykdomas antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš joje esančio 2013 m. vasario 6 d. antstolio patvarkymo Nr. S12286 matyti, kad nurodomas turtas buvo parduotas už 164 890 litų, liko išieškoti 321 900,48 litų ir minėtoje teismo nutartyje numatytas palūkanas (90 vykdomosios bylos lapas (toliau – ir v.b.l.)). 2013 m. vasario 7 d. Swedbank, AB patvirtinimu Nr. SR/13-5375 patvirtino, kad gavo lėšas už parduotą turtą. Antstolio 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkyme Nr. S-16001721 konstatuota, kad pagal minimą nutartį išieškoma suma Swedbank, AB sudaro 93 222,23 Eur. Analogiška išieškoma suma nurodyta antstolio 2021 m. vasario 18 d. patvarkyme Nr. S-21-34-4679.

Iš vykdomosios bylos 102-105, 122-125 lapuose esančios 2019 m. birželio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutarties išrašo matyti, kad pradinė kreditorė Swedbank, AB ir PlusPlus Baltic OU (naujoji kreditorė), Lietuvoje veikianti per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, kurį atstovauja naujosios kreditorės akcininko PlusPlus Capital AS valdybos narė, Plus Plus Baltic OU valdybos narė ir direktorė M. T. ir PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo direktorius V. G., atsižvelgdami į tai, kad naujosios kreditorės veikla susijusi su reikalavimo teisių į tretiesiems asmenims skolingus asmenis įsigijimu ir skolų išieškojimu, prisiimant su tuo susijusią teisinę ir ekonominę riziką, kad pradinė kreditorė ir naujoji kreditorė siekia bendradarbiauti pradinei kreditorei atlygintinai perleidžiant, o naujajai kreditorei įgyjant reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, kad naujoji kreditorė iki šios sutarties pasirašymo išsiaiškino skolininkų, į kuriuos reikalavimo teisės perleidžiamos, finansinę būklę, skolininkų skolų pradinei kreditorei išieškojimo eigą, įsigyjamų reikalavimo teisių patenkinimo galimybes bei riziką dėl įgyjamų reikalavimų bei jų patenkinimo prisiima sau, sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios objektas yra šioje Sutartyje eurais neįvardinto dydžio reikalavimo teisės į šios Sutarties 1 priede nurodytus pradinei kreditorei skolingus asmenis.

Išrašai iš bylų priėmimo - perdavimo aktų prie šios Sutarties patvirtina, kad naujoji kreditorė perėmė reikalavimo teisę į atsakovą pagal sutartis, kurių numeriai yra 07-129144-FA, 08-042741-FA, 09-049193-FA, reikalavimo teisę į atsakovo sutuoktinę pagal sutartis, kurių numeriai yra 05-017922- FA, 06-044358-FA, 09-050413-FA (originalūs sutarčių numeriai tie patys), tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė būtų perdavusi naujajai kreditorei PlusPlus Baltic OU reikalavimo teisę į atsakovą pagal vykdomajame dokumente Nr. 2-16225-285/2011 nurodytą kredito sutartį Nr. 07-068596-FA.

Savo reikalavimo atsakovui teisę ieškovė grindžia analogiško turinio 2019 m. birželio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria PlusPlus Baltic OU (pradinė kreditorė) perleido savo reikalavimo teisę PlusPlus Capital AS (naujajai kreditorei). Prie šios Sutarties taip pat nėra duomenų, patvirtinančių reikalavimo teisės pagal Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011 2011 m. rugpjūčio 12d. išduotame vykdomajame dokumente nurodytą kredito sutartį perdavimą ieškovei.

Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai yra Swedbank, AB ir atsakovo 2007 m. liepos 5 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 07-068596-FA, kurią tretieji asmenys į bylą pateikė su 2024 m. vasario 14 d. prašymu (priedas Nr. 1). Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl teismas nesiremia ieškovės pateiktu Swedbank, AB verslo klientų paskolų priežiūros skyriaus pardavimų srities vadovės pasirašytu 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. SR-23-7636, adresuotu PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kuriuo tvirtinama, jog 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Swedbank, AB perleido naujajai kreditorei PlusPlus Baltic OU reikalavimo teisę į atsakovo ir jo sutuoktinės įsiskolinimą, priteistą minėta Kauno apylinkės teismo nutartimi. Dėl tos pačios priežasties teismas nesiremia ir PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. pasirašytu patvirtinimu, kad 2019 m. birželio 26 d. tarp PlusPlus Baltic OU ir ieškovės įvyko reikalavimo teisių pagal minėtą vykdomąjį dokumentą perdavimas. Ieškovė nepateikė nei Sutarčių priedo Nr. 1, iš kurio būtų matyti reikalavimo teisės į atsakovą perdavimas ir šios teisės apimtis (pirminė kreditorė su atsakovu buvo sudariusi ne vieną kredito sutartį), nei išrašo iš bylų perdavimo – priėmimo akto, iš kurių būtų matyti, kad Swedbank, AB perdavė savo reikalavimo teisę į atsakovą naujajai kreditorei PlusPlus Baltic OU, o pastaroji– ieškovei, t. y. nepateikė įrodymų apie faktiškai įvykusį reikalavimo teisės, grindžiamos 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartimi Nr. 07-068596-FA perdavimą, perdavimą – priėmimą (CPK 178 straipsnis).

Dėl to nėra objektyviais duomenimis įrodyto pagrindo išvadai, kad remiantis minėtomis Reikalavimo teisių perdavimo sutartimis ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovą pagal PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo prašyme antstoliui dėl išieškotojos pakeitimo, pateiktame 2019 m. rugpjūčio 21 d., nurodytą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-16225-285/2011.

CK 6.109 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 str. 1, 5, 7 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių įrodymų nepateikė.

Ji teigia, kad atsakovui buvo išsiųstas antstolio 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog 2019 m. rugpjūčio 2 d. PlusPlus Baltic OU pateikė 2019 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, patvirtinančią, jog Swedbank, AB perleido, o PlusPlus Baltic OU įgijo reikalavimo teisę į skolininkus L. K. ir J. K., todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 596 straipsniu bei sąžiningumo ir protingumo principais, patvarkė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoją Swedbank, AB pakeisti į PlusPlus Capital, atstovaujamą PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo. Anot ieškovės, tai ir yra reikalavimo teisės perėmimą patvirtinantis dokumentas.

Teismas su tuo nesutinka.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateiktu prašymu dėl išieškotojo pakeitimo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas prašė pakeisti išieškotoją vykdomajame dokumente, kurio numeris 2-1774-657/2011, t. y. ne tame vykdomajame dokumente, kuriuo grindžiama ieškovės reikalavimo teisė. Prašymą dėl pastaruoju vykdomuoju dokumentu grindžiamo priverstinio vykdymo išieškotojo pakeitimo ji pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. (registracijos Nr. G-19002794). Šis neatitikimas kartu su kitais minėtais vertinimais, juolab atsižvelgiant į tai, kad vykdomosios bylos lapai yra sužymėti pieštuku, daugelyje lapų yra ne vienas numeris, byloje nėra jos duomenų apyrašo, o jos formavimo būdas dokumentus leidžia keisti, sustiprina teismo įsitikinimą, kad reikalavimo perleidimo teise galimai yra manipuliuojama tiek ieškovei siekiant ją pagrįsti, tiek ir įrodyti, kad ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino ginti ieškinyje nurodytai savo teisei (CPK 185 straipsnis).

Nustačius nurodomą faktą, teismas nepasisako dėl kitų actio Pauliana sąlygų.

Dėl ieškinio senaties termino

A. K. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini)Terminas A. K. palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad apie atsakovo nepriimtą palikimą sužinojo iš antstolio S. U. 2022 m. gruodžio 14 d., gavusi Testamentų registro išrašą.

Jei ir būtų galima sutikti su ieškove, kad jos reikalavimo teisė yra įrodyta, atsakovas ir tretieji asmenys pagrįstai teigia, kad ieškovė, į teismą kreipusis 2022 m. gruodžio 30 d., t. y. po šešerių metų nuo palikimo atsiradimo, yra praleidusi ieškinio senaties terminą ginti ieškinyje nurodomai savo teisei ir kad šį terminą praleido jau pradinė ieškovė.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą praktiką).

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje Nr. 3K-P-311/2012).

Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog atsakovo tėvo A. K. ir atsakovo paskolų klausimus Swedbank, AB tvarkė tie patys asmenys (asmeninės vadybininkės). Tai matyti iš 2005 m. spalio 14 d. kredito sutarties Nr. 05-068915-FA, kurioje nurodoma, jog ji parengta A. K. asmeninės bankininkės S. P.. Asmeninis vadybininkas banke įprastai skiriamas tam, kad susipažinus su paslaugos gavėju fiziniu asmeniu galėtų padėti visais finansiniais klausimais, susijusiais ir su besikreipiančiu asmeniu, ir su jo šeimos nariais. Iš 2013 m. lapkričio 8 d. Swedbank, AB asmeninės vadybininkės S. P. laiško atsakovui matyti, jog ji nurodo, kad ją banke pakeis kolegė E. B.. E. B. buvo pagrindinė asmeninė vadybininkė tvarkant ir A. K. paskolų klausimus, tai matyti iš Swedbank, AB Prašymo mokėti draudimo išmoką (2024 m. vasario 9 d. atsakovo prašymo priedai). Tai reiškia, kad Swedbank, AB buvo žinomi atsakovo ir A. K. giminystės ryšiai.

AB Swedbank vadybininkė S. P. darbą banke nutraukė 2013 m. lapkričio 8 d., o antstolis S. U. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti 2011 metais. Tai reiškia, kad dar iki darbo santykių su vadybininke S. P. nutraukimo kreditorei Swedbank, AB buvo žinoma apie atsakovo negalėjimą įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apie A. K. mirtį jau kitą dieną buvo paskelbta viešai eilėje didžiausių naujienų portalų visoje Lietuvoje. Pirminė kreditorė apie jo mirtį žinojo – byloje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB kreipėsi į notarę V. V. dėl A. K. paveldėjimo bylos, reikalaudama pateikti informaciją apie palikimą priėmusius įpėdinius bei paveldimą turtą. Paveldėjimo byloje trečiųjų asmenų pareiškimuose dėl palikimo priėmimo buvo nurodyti duomenys apie kitus įpėdinius pagal įstatymą, tame tarpe ir atsakovą L. K., taigi pirminė kreditorė negalėjo nesuvokti, kad A. K. turto paveldėtojas yra kitas jos skolininkas atsakovas L. K.. Be to, iš trečiųjų asmenų tripliko priedų apie paieškas Nekilnojamojo turto registre matyti, jog pradinė kreditorė ne tik aktyviai domėjosi A. K. paveldėjimo byla, tačiau ir tikrino nekilnojamojo turto registro duomenis apie A. K. vardu registruotą turtą tiek pagal konkretaus nekilnojamojo turto duomenis, tiek pagal A. K. asmens duomenis dar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasibaigus palikimo priėmimo terminui.

Išieškojimą iš atsakovo atlikęs antstolis S. U. (duomenys neskelbtini) patikrino Testamentų registro duomenis ir sužinojo, jog J. K. ir G. K. priėmė, o atsakovas L. K. nepriėmė po A. K. mirties atsiradusio palikimo. Kadangi antstolis S. U. (duomenys neskelbtini) sužinojo tiek apie A. K. mirtį, tiek apie palikimo priėmimo/nepriėmimo faktus, teismas nesivadovauja ieškovės pozicija, kad apie tai nežinojo išieškotoja Swedbank, AB, nes, anot ieškovės, antstolis neturi pareigos jai apie tai pranešti. Iš paveldėjimo bylos duomenų žinodama, kad atsakovas nepriėmė tėvo palikimo ir turėdama CPK 640 straipsnyje įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga, būdama informuota pačių trečiųjų asmenų apie A. K. palikimo priėmimą (G. K. Swedbank, AB 2017 m. kovo 28 d. nusiuntė el. laišką su nurodymu, kad ji ir J. K. priėmė palikimą po A. K. mirties) bei būdama kredito įstaiga, kuriai keliami aukštesni profesionalumo, atidumo bei rūpestingumo standartai, pirminė kreditorė vėliausiai (duomenys neskelbtini) privalėjo žinoti, kad skolininkui atsakovui atsisakius priimti tėvo palikimą, jos kaip išieškotojos teisės galimai yra pažeistos, ir ginti jas teisme per įstatymo numatytą vienerių metų terminą nuo privalėjimo sužinoti apie savo teisių pažeidimą dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016, 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-73-387/2020).

CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Dėl to vien ieškovės nurodomas 2019 m. kovo 25 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymas niekaip nesustabdo, neatnaujina ar kitaip neįtakoja ieškinio senaties termino skaičiavimo bei fakto, jog ieškinio senaties terminas buvo reikšmingai praleistas jau pirminės kreditorės Swedbank, AB.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo – kreditoriaus amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Vadovaudamasis šiomis nuostatomis teismas sprendžia, kad apie atsakovo neveikimą nepriimant tėvo palikimo ir pati ieškovė privalėjo sužinoti ženkliai anksčiau, nei jos nurodom1 2022 m. gruodžio 14 d. Ieškovė viešai skelbia esanti skolų išieškojimu besiverčianti bendrovė, kurioje dirba kvalifikuoti teisininkai. Įprasta vertinti, kad profesionali įmonė, besiverčianti skolų išieškojimu, prieš perimdama skolininką iš pirminio kreditoriaus patikrina visus duomenis, kurie patvirtintų, jog yra galimybė išieškoti skolą, t. y. abiem šiems subjektams taikomi aukštesni profesionalumo standartai (minėta, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovė nurodo prisiimanti su išieškojimu susijusią riziką). Svarbu ir tai, kad, jei ieškovė ir nežinojo apie paveldėjimo teisių perleidimą, tai nereiškia, jog neturėjo ne tik pareigos, bet ir galimybių patikrinti minėtą informaciją anksčiau, t. y. kreiptis į antstolį (antstolio galimybę patikrinti tokią informaciją pagrindžia duomenys v.b.l. 152-153 puslapiuose) ar VĮ Registrų centrą (iš paveldėjimo bylos matyti, kad paveldėjimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini)).Tai reiškia, jog Swedbank, AB bei skolų išieškojimo profesionalėms sudarant 2019 m. kovo 25 d. ir kovo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartis ieškovei negalėjo būti nežinoma skolininko L. K. turtinė padėtis, tame tarpe ir teisės į A. K. palikimą, juolab kad šią informaciją nuo (duomenys neskelbtini) turėjo išieškojimą vykdantis antstolis S. U.. Ieškovė nurodo, kad išieškotoja vykdomojoje byloje tapo antstoliui priėmus 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą. Taigi net ir nežinodama apie A. K. palikimo situaciją Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, ieškovė šią informaciją turėjo gauti netrukus po įstojimo į vykdomąją bylą, t. y. dar 2019 m. paskutinį ketvirtį, dėl to nėra reikšmingi jos teiginiai apie savo teisių pažeidimo sužinojimą antstoliui 2022 m. gruodžio 14 d. atlikus pakartotinę paiešką Testamentų registre. Visi pirmiau išdėstyti motyvai pagrindžia labiausiai tikėtiną išvadą, kad 2022 m. gruodžio 14 d. pakartotinė paieška Testamentų registre antstolio buvo atlikta pageidaujant ieškovei, siekiančiai pagrįsti teismui teiktiną savo poziciją dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios.

Nesutiktina ir su ieškovės teiginiu, kad ji pati negalėjo gauti Testamentų registro duomenų. Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų Testamentų registro nuostatų 65 punktas numato, jog registro duomenys nėra vieši tik iki testatoriaus mirties. Kadangi po A. K. mirties šios registro duomenys tapo viešais, ieškovė turėjo visas galimybes juos gauti ir savarankiškai (be šiuos duomenis turėjusio antstolio pagalbos), pateikdama nuostatų 71 punkte numatytą prašymą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Remiantis nurodytais argumentais, atsakovui ir tretiesiems asmenims reikalaujant taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, ieškovės ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas nepateikė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo byloje patyrė 2695,88 Eur advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą.

Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnis), todėl iš ieškovės priteistinos trečiajam asmeniui J. K..

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, 2695,88 (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 88 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.