Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atstovui advokatui Dainiui Baronui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovui AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl ieškinio senaties terminų taikymo ir įkeitimo (hipotekos) pripažinimo pasibaigusiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) pasirašė susitarimą „Dėl hipotekos užtikrinant prievolės grąžinti draudimo išmokas įvykdymo“ (toliau – Susitarimas). Šis Susitarimas buvo sudarytas, kadangi ieškovei tuo metu buvo reikalinga, kad atsakovas sutiktų sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį padidintam (duomenys neskelbtini) Eur limitui, o atsakovas sutiko sudaryti padidintą laidavimo draudimo sutartį tik jeigu ieškovė galimus atsakovo nuostolius užtikrins įkeičiant jai priklausantį turtą. Susitarė, kad ieškovė galimų atsakovo nuostolių padengimui užtikrinti atsakovo naudai įkeičia jai nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Susitarimo 1 punktas). Susitarimo 4 punkte šalys susitarė, kad įkeisto turto hipoteka galios iki (duomenys neskelbtini), jeigu per tą laiką naudos gavėjas atsakovui pagal draudimo sutartis nepareikš pretenzijų. (duomenys neskelbtini) Susitarimo pagrindu ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašė sutartinės hipotekos sandorį. Hipoteka buvo įregistruota hipotekos registre, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašius susitarimą ir įregistravus hipoteką, atsakovas sudarė su ieškove (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo suma (duomenys neskelbtini) Eur). Naudos gavėja UAB „Vilniaus vandenys“ (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui reikalavimą išmokėti garantuotą (duomenys neskelbtini) Eur sumą pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą ((duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą draudimo išmokos naudos gavėjai UAB „Vilniaus vandenys“ nemokėti. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas priteisė atsakovui (duomenys neskelbtini) Eur draudimo išmoką, 544,83 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos draudimo išmokos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1545 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, ieškovei nepateikė pretenzijos – reikalavimo regreso tvarka grąžinti išmokėtos draudimo išmokos sumos. Tuo pagrindu, ieškovė pagrįstai tikėjo, kad atsakovas galimai atsisakė savo reikalavimo teisių į ieškovę, kylančių iš laidavimo draudimo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui prašymą dėl hipotekos išregistravimo. Atsakovas prašymą tenkinti atsisakė. Ieškovę ir atsakovą sieja laidavimo draudimo teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Atsakovas 2023-07-27 pateiktoje pretenzijoje nurodė, kad draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo sutartį naudos gavėjai UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo (duomenys neskelbtini). Taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos išmokėjimo – (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad UAB „Firma VITI“ (buvusi AB firma „Viti“) ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (duomenys neskelbtini) pasirašė susitarimą „Dėl hipotekos užtikrinant prievolės grąžinti draudimo išmokas įvykdymo“ (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį ieškovė galimų atsakovės nuostolių padengimui užtikrinti vykdant laidavimo draudimo sutartis atsakovės naudai įkeitė ieškovei nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Susitarimo 1 punktas). Šis susitarimas sudarytas, nes ieškovei buvo reikalingos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartys padidintam (duomenys neskelbtini) Eur limitui, o atsakovė sutiko sudaryti padidintą laidavimo draudimo sutartį ieškovei galimus atsakovės nuostolius užtikrinus įkeičiant jai priklausantį turtą. Susitarimo 4 punkte šalys susitarė, kad įkeisto turto hipoteka galios iki (duomenys neskelbtini), jeigu per tą laiką naudos gavėjas atsakovei pagal draudimo sutartis nepareikš pretenzijų. (duomenys neskelbtini) susitarimo pagrindu ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašė Sutartinės hipotekos sandorį, kurio pagrindu ieškovė įkeitė atsakovei negyvenamąsias (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Hipotekos sandoris). Hipoteka buvo įregistruota hipotekos registre, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašius Susitarimą ir įregistravus hipoteką, atsakovė sudarė su ieškove (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria (duomenys neskelbtini) Eur sumai apdraudė ieškovės sutartinių prievolių neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą naudos gavėjo (UAB „Vilniaus vandenys“) atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Laidavimo draudimo sutartis). Naudos gavėjas UAB „Vilniaus vandenys“ (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei reikalavimą išmokėti garantuotą (duomenys neskelbtini) Eur sumą pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą ((duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo išmokos naudos gavėjui UAB „Vilniaus vandenys“ nemokėti. Bylos duomenimis, naudos gavėjas UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus m. apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) Eur draudimo išmoką, 544,83 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos draudimo išmokos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1545 Eur bylinėjimosi išlaidas. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei prašymą dėl hipotekos išregistravimo, tačiau atsakovė šį prašymą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad kreditoriaus reikalavimo teisės nėra pasibaigusios, o ieškinio senatis, kuri taikoma draudimo teisiniams santykiams, hipotekos teisiniams santykiams nėra taikoma. 2023-07-27 atsakovė pateikė ieškovei pretenziją grąžinti (duomenys neskelbtini) Eur draudimo išmoką per 1 mėnesį nuo pretenzijos pateikimo dienos. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalies nuostatas ieškinio reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, pareikšti taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 49, 50 punktus, 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021 34 punktą).

Įvertinus ieškinio reikalavimus, matyti, jog ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį, siekdama nemokėti atsakovei jos išmokėtos draudimo išmokos ir uždrausti ją išieškoti iš įkeisto hipoteka turto. Taigi ieškovė savo pažeistų teisių gynimą faktiškai įgyvendina pareikšdama šioje byloje nagrinėjamą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimams, kylantiems iš laidavimo draudimo ir hipotekos teisinių santykių. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė turi teisę pareikšti atsakovei savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo.

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties terminų, todėl sprendžiant, ar senaties terminas praleistas, svarbu kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius. Ieškovė teigia, kad ginčo šalis siejo laidavimo draudimo ir hipotekos teisiniai santykiai, pagrindinė šalis siejanti prievolė kyla iš laidavimo draudimo teisinių santykių, o hipoteka priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo. Atsakovo teigimu, hipoteka atsirado ne iš laidavimo draudimo sutarties, o iš (duomenys neskelbtini) Susitarimo. Anot atsakovo, ieškinio reikalavimas nėra susijęs su draudimo teisiniais santykiais, todėl taikytinas ne vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), tačiau bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 26 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Susitarimas ir Hipotekos sandoris buvo sudaryti siekiant užtikrinti ieškovės prievolę atsakovei grąžinti draudimo išmokas pagal Laidavimo draudimo sutartį. Kaip matyti iš Susitarimo nuostatų, ieškovei buvo reikalingos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartys padidintam (duomenys neskelbtini) Eur limitui, o atsakovė sutiko sudaryti padidintą laidavimo draudimo sutartį ieškovei galimų atsakovės nuostolių padengimą užtikrinus įkeičiant jai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis Hipotekos sandorio specialiųjų sąlygų 7 punktu, hipoteka buvo užtikrinta būsima ieškovės prievolė dėl atitinkamų pinigų sumų sumokėjimo, kurios atsiradimo sąlygos numatytos Susitarime dėl hipotekos užtikrinant prievolės grąžinti draudimo išmokas įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra atskleidęs laidavimo draudimo sutarties sampratą ir išaiškinęs, kad laidavimo draudimo sutartis turėtų būti suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas – tai ją įvykdys laiduotojas draudikas. Tai yra nuostolių draudimo sutartis, kurios draudimo interesas yra padengti naudos gavėjo ekonominius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Laidavimo draudimo sutarties šalys yra užtikrinantis kito asmens prievolę asmuo (draudikas) ir asmuo, kurio prievolė užtikrinama (draudėjas). Naudos gavėjas nėra laidavimo draudimo sutarties šalis. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo, teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2004; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008).

Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių nėra ginčo, kad šalis siejo laidavimo draudimo ir hipotekos teisiniai santykiai. Bylos duomenimis, prievolėms, kylančioms iš Laidavimo draudimo sutarties, užtikrinti, buvo sudarytas Sutartinės hipotekos sandoris. Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovę ir atsakovą siejo pagrindinė prievolė, kylanti iš laidavimo draudimo teisinių santykių, ir papildoma (šalutinė) prievolė, kylanti iš hipotekos. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju hipoteka kyla iš Susitarimo, o ne iš laidavimo draudimo. Pažymėtina, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Hipotekos pasibaigimo pagrindai yra išdėstyti CK 4.197 straipsnyje. Aptariamos nuostatos 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipoteka, be kita ko, pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Svarbu tai, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl hipotekos prievolės galiojimo pabaigos išaiškinta, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. CK 4.197 straipsnio nuostatos taikomos sistemiškai su nurodyto skyriaus nuostatomis dėl prievolės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-3/2007).

Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad hipoteka atsirado iš Susitarimo, kuris nėra draudimo teisinių santykių dalis, o atskiras susitarimas dėl būsimos skolos, stokoja pagrįstumo. Vien tai, kad Susitarimas ir Hipotekos sandoris sudaryti anksčiau nei Laidavimo draudimo sutartis, nėra pagrindas sutikti su atsakovo pozicija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus šalių pasirašyto Susitarimo, Hipotekos sandorio, Laidavimo draudimo sutarties sąlygų turinį, aptartą praktiką dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, atmestini atsakovės teiginiai, kad hipoteka atsirado ne iš Laidavimo draudimo sutarties. Toks aiškinimas neatitinka teisinio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos, bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė laidavimo draudimo teisiniai santykiai ir su jais susiję hipotekos teisiniai santykiai, ginčo teisiniams santykiams taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovė draudimo išmoką pagal Laidavimo draudimo sutartį naudos gavėjui UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo (duomenys neskelbtini). Taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos išmokėjimo – (duomenys neskelbtini) (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalauti šios išmokos iš ieškovės pasibaigė atitinkamai (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad atsakovas, (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimui, kuriuo iš atsakovo naudos gavėjui priteista draudimo išmoka, taip pat (duomenys neskelbtini) išmokėjus draudimo išmoką, iki 2023-07-27, t. y. kai atsakovas ieškovei pateikė pretenziją, ieškovei nereiškė reikalavimo regreso tvarka grąžinti išmokėtos draudimo išmokos sumos. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas žinodamas arba turėdamas žinoti, kad turi pareigą laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę reikalauti regreso tvarka ieškovės grąžinti išmokėtą draudimo išmokos sumą, savo pažeistos teisės negynė. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas, pareiškęs ieškovei reikalavimą, užtikrintą hipoteka, regreso tvarka grąžinti išmokėtą draudimo išmoką 2023-07-27, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris nagrinėjamu atveju pasibaigė (duomenys neskelbtini). Kadangi hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo, o pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomam reikalavimui - įkeitimui nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.135 straipsnis, 4.170 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl, pasibaigus pagrindinio reikalavimo, užtikrinto hipoteka, ieškinio senaties terminui, ieškinio senaties terminas iš hipotekos, kaip papildomos prievolės, kylantiems reikalavimams laikytinas pasibaigusiu pasibaigus pagrindinio reikalavimo (kylančio iš laidavimo draudimo sutarties) ieškinio senaties terminui (CK 1.135 straipsnis).

Atsakovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes, pasak atsakovo, praleido dėl žmogiškos klaidos – darant dvi išmokas informacija sistemoje pasimetė, t. y. draudimo išmoka naudos gavėjui buvo išmokėta iki teisminio ginčo, vėliau grąžinta, todėl po išmokos grąžinimo sistemoje regresinė informacija, uždarius bylą, dingo, o po teisminio ginčo, atsakovui iš naujo išmokėjus draudimo išmoką, regresinė informacija nebuvo atnaujinta. Atsakovo teigimu, ieškovė negalėjo tikėtis, kad draudimo bendrovė atsisakys nuo teisės atgauti draudimo išmoką, atsakovas niekuomet neteigė, kad atsisako savo reikalavimo, apie tai neinformavo ieškovės, terminas bendrajame ieškinio senaties kontekste praleistas neženkliai, todėl jos leistų nesąžiningai išvengti prievolės grąžinti draudimo išmoką.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; neišvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

Šiuo konkrečiu atveju atsakovas, teikdamas prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių aplinkybių, kurias įvertinus būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad ginčas kilęs tarp juridinių asmenų, ieškovas yra draudimo teisinių santykių profesionalas, neabejotinai turintis patirties dalyvaujant procesuose išmokant draudimo išmokas ir reikalaujant grąžinti sumokėtas draudimo išmokas regreso tvarka. Juolab kad nagrinėjamu ginčo atveju draudimo išmoka naudos gavėjui išmokėta pasibaigus teisminiam procesui, kuris vyko ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme, buvo teikiamas ir kasacinis skundas. Draudimo išmoka išmokėta (duomenys neskelbtini), o reikalavimas ieškovei grąžinti draudimo išmoką pareikštas 2023-07-27, t. y. po beveik 3,5 metų pasibaigus ieškinio senaties terminui, ir tik ieškovei pateikus prašymą atsakovui išregistruoti hipoteką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsakovo prašymas atnaujinti senaties terminą atmestinas.

Įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai taikyti ieškinio senatį atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams ieškovei UAB „Firma VITI“, kylantiems iš laidavimo draudimo teisinių santykių pagal (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat reikalavimams, kylantiems iš (duomenys neskelbtini) sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto tarp UAB „Firma VITI“ ir AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, ir pripažinti, kad iš hipotekos prievolės atsakovės kylantys reikalavimai laikytini pasibaigusiais, yra pagrįsti, todėl tenkintini visiškai (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.135 straipsnis, 4.170 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo. Ieškovė byloje sumokėjo 536 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 1456,84 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (už ieškinio, dubliko, procesinių prašymų parengimą, atstovavimą teismo posėdyje), iš viso – 1992,84 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą, nurodoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

Įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieškovės atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdyje), darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovei priteistina 1992,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Taikyti ieškinio senatį atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, j.a.k. 300665654, reikalavimams ieškovei UAB „Firma VITI“, j.a.k. 21504240, kylantiems iš laidavimo draudimo teisinių santykių pagal (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti ieškinio senatį atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, j.a.k. 300665654, reikalavimams, kylantiems iš (duomenys neskelbtini) sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto tarp UAB „Firma VITI“, j.a.k. 21504240, ir AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, j.a.k. 300665654.

Pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais, pagal kurią yra įkeistas UAB „Firma VITI“, j.a.k. 21504240, priklausantis nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia.

Priteisti iš atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, j.a.k. 300665654, ieškovei UAB „Firma VITI“, j.a.k. 21504240, 1992,84 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt du eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.