- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- 1-204-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28495-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- D. K., A. K.
- Nukentėjusysis
- A. B.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
D. K. (D. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį,
A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. vieta nedeklaruota, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (neįsiteisėjęs).
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. ir A. K. veikdami kartu nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jie 2023 m. liepos 30 d., apie 16.22 val., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio (D. K. nustatytas 1,87 promilių girtumas, A. K. nustatytas 1,98 promilių girtumas), viešoje vietoje – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kieme, stebint pašaliniams asmenims, nukentėjusiajam A. B. išsakius pastabą dėl į stiklo konteinerį metamų statybinių atliekų, sukėlė konfliktą su A. B., konflikto metu jie (D. K. ir A. K.) sumušė nukentėjusįjį, t. y. kilus žodiniam konfliktui pradėjo jį stumdyti, o šiam iš automobilio bagažinės paėmus metalinį rato raktą, A. K. vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į galvos sritį, po ko D. K. tris kartus kumščiu sudavė A. B. į galvos sritį. Po ko, konfliktą stebėjęs K. A., gindamas A. B., pribėgo prie D. K. ir suėmė už marškinėlių, taip traukdamas jį nuo nukentėjusiojo, o A. K. nustūmė K. A. nuo D. K., ir vieną kartą kumščiu sudavė K. A. į veido sritį, bei vieną kartą į krūtinės sritį, dėl ko K. A. nugara nukrito ant žemės, taip sukeldami jam (K. A.) fizinį skausmą. Tuo metu D. K. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, po ko, A. B. ranka suėmus jam D. K. už marškinėlių kaklo srityje, D. K. rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. B. į galvos sritį, pastarajam nukritus ant žemės, jis (D. K.) rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam į šonus ir veido sritį, po ko, A. K. iš nukentėjusiojo rankų ištraukė rato raktą ir A. B. atsistojus bei pasirėmus į kieme stovinčio automobilio bagažinę, D. K. vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į dešinės pusės veido sritį. Po ko, konfliktą stebėjusiai J. A., ginant nukentėjusįjį ir atsistojus tarp šio ir D. K., pastarasis ranka nustūmė E. A. ir prisiartinęs prie nukentėjusiojo, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ir vieną kartą spyrė į nugarą, po ko dar kartą nustūmė J. A. ir, priartėjęs prie nukentėjusiojo, rankomis ne mažiau keturių kartų sudavė jam į galvos, nugaros ir šonų sritį, po ko vieną kartą spyrė į nugarą, taip bendrais veiksmais kartu jie (A. K. ir D. K.) sukėlė A. B. fizinį skausmą bei padarė kairės akies vokų kraujosruvą, pilvo kairės pusės kraujosruvą, kairės akies viršutinio voko muštinę žaizdą, kairio skruostikaulio lanko lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šiais savo veiksmais D. K. ir A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. K. nurodė, jog visas konfliktas prasidėjo nuo šiukšlių išmetimo. Po statybų buvo nešami tapetai į konteinerį, kai vienas iš kaimynų (nukentėjusysis A. B.) pradėjo sakyti agresyvias pastabas. Šalia konteinerių taip pat buvo ir kitų asmenų, su kuriais buvo konfliktuojama. Po žodinio konflikto minėtas kaimynas pasiėmė mašinos ratų raktą ir pradėjo daryti agresyvius veiksmus, trenkė ir pataikė į koją, todėl gindamasis trenkė jam atgal. Kiek nukentėjusiajam sudavė smūgių – neprisimena. Atsimena, jog po pirmo smūgio laukė kol nukentėjusysis apsiramins, tačiau šis pasiėmė raktą ir vėl ėjo link jo, tada vėl jam sudavė ir laukė kol nusiramins, tačiau nukentėjusysis vis tiek nenusiramino ir ėjo link jo, todėl ir trečią kartą sudavė, daugiau – nebeprisimena. Smūgius matė aplinkui stovėję asmenys. A. K. taip pat buvo šalia, su juo kartu nešė šiukšles, žodinį konfliktą matė, ką toliau darė – nežino. Kai prasidėjo fizinis konfliktas su nukentėjusiuoju, A. K. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, bet ką tiksliai darė – neatsimena. Dėl aplinkinių – konflikto metu buvo aplinkinių, vieną moterį jis (D. K.) pastūmė, kadangi ji bandė ginti nukentėjusįjį. Dėl savo veiksmų labai gailisi, įvykio dieną buvo neblaivus. Civilinį ieškinį pripažįsta ir su juo pilnai sutinka, padarytą žalą atlygins. Prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju prašo paskirti jo tėvą, kuris jam yra autoritetas ir gali padaryti pozityvią įtaką jo elgesiui. Su tėvu yra pastovus bendravimas. Jam papasakojo apie įvykį iškart, tėvas neigiamai reagavo ir labai dėl jo išgyveno.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. nurodė, kad tiksliai kada prasidėjo muštynės – nematė. Buvo išgėręs, visų įvykio detalių neprisimena. Girdėjo žodinį konfliktą dėl ne ten išmestų šiukšlių, po ko pamatė, jog vienas asmuo yra su mašinos ratų raktu. Šis asmuo elgėsi agresyviai, todėl jam ir sudavė smūgį. Po to dar vienas asmuo priėjo prie D. K. ir traukė jį už marškinių, todėl jam irgi sudavė. Kiek tiksliai smūgių sudavė – nebeprisimena. Šiuos asmenis matė pirmą kartą, jų nepažįsta. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti žalą. Prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja būtų jo uošvienė V. B. Su uošviene gerai sutaria, gyvena šalia, bendrauja kasdien, mano, kad būtent ji gali padaryti jam teigiamą įtaką.
Kadangi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkių nusikaltimų, kaltinamieji, jų gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2023 m. liepos 30 d., apie 9 val., pas jį atvažiavo jo draugai, t. y. A. K., D. S. ir A. (pavardės nežino). Kai tik jie atvažiavo, būdami pas jį bute (duomenys neskelbtini) (name (duomenys neskelbtini)), išgėrė alkoholio. Keturiese išgėrė 0,5 litrų talpos degtinės butelį. Ir tuomet nuėjo į jo butą (duomenys neskelbtini) atlikinėti remonto darbus. Baigus remontą, buvo keturi šiukšlių maišai, kuriuos reikėjo išmesti. Apie 16 val., nuėjo į lauką išmesti šiukšlių prie konteinerių. Visus šiukšlių maišus išmetė į konteinerį skirtą stiklui. Išmetę paskutinius maišus, atėjo prie laiptinės, kur tuo metu stovėjo A., A. K. ir kaimynai (maždaug 4-5 žmonės), tarp kurių buvo ir A. B. Jie bendravo su kaimynais. Šalia jų stovėjo A. B. Po to A. B. nubėgo prie konteinerių ir pradėjo kažką rodyti, kad jie kažką išmetė į šiukšliadėžę. Matėsi, kad jis labai nervinosi. Jie paklausė „ir ką?“. Tuomet A. B. grįžo vėl prie jų, keletą sekundžių jis pastovėjo ir tuomet nuėjo prie savo automobilio. Iš automobilio jis paėmė raktą, kuris skirtas ratams atsukinėti. Rankoje laikydamas raktą, ėjo į jų pusę. Kaimynai visi pasitraukė, nuėjo į šoną. O jis, D. S., A. ir A. K. stovėjo, jį stebėjo. Kai pamatė, kad A. B. nesustoja ir atstumas jau tarp jų nebesaugus (maždaug už 4 metrų) jis (D. K.) keletą žingsnių pajudėjo link A. B. Kai jie jau suartėjo, A. B. pradėjo „mosikuotis“ raktu. Jam (D. K.) atrodė, kad jis (A. B.) norėjo jį pagąsdinti, tačiau besimosikuodamas kliudė jam į kairės kojos šlaunį (liko mėlynė). Tada jis kairės rankos kumščiu trenkė A. B. į galvą. Tuomet pamatė, kad A. B. šiek tiek apsvaigo nuo šio smūgio ir vienu momentu sustojo. Jis (D. K.) taip pat sustojo, nelietė jo. Po 1-2 sekundžių A. B. vėl pradėjo „mosikuotis“ ir jam (D. K.) pataikė už dešinės pusės ausies. Jis (D. K.) tada kumščiu, kurios rankos – neprisimena, du kartus trenkė A. B. į galvą. A. B. vėl sustojo, atsitraukė, tačiau raktą jis toliau laikė rankoje. Kol A. B. bandė atsigauti po smūgio, jam už nugaros priėjo jo draugas A. K. ir rankomis stipriai pastūmė A. B. į nugarą, link jo (D. K.). Tuo metu A. B. iš rankų iškrito ant žemės minėtas raktas, kurį A. K. paėmė. Jis (D. K.) pasinaudojo tuo momentu ir A. B. ranka trenkė dar vieną smūgį į galvą. Tuomet A. B. apsisuko, turbūt, kad jo nebemuštų. Kai jis apsisuko jis (D. K.) su dešine koja trenkė A. B. į dešinės pusės šoną. Tuomet A. B. pargriuvo ant žemės. Tuomet jis (D. K.) su savo kaire koja prispaudė A. B. prie žemės (koją spaudė krūtinę) ir taip parodė, kad gali dar jį mušti, tačiau jo nemušė. Tuomet prie jų pribėgo kaimynė, kuri bandė jį atitraukti nuo A. B. Ji jį (D. K.) atitraukė nuo A. B. Tuomet jie su A. K. greitai pradėjo bėgti į laiptinę, kadangi A. B., kai atsikėlė, vėl ėmė bėgti į jų pusę. Todėl jis savo draugus – D. S., A. K. ir A. pastūmė į laiptinę. Liftu pakilo į 8 aukštą ir užėjo į jo butą (duomenys neskelbtini). Grįžę alkoholio nebevartojo. Po maždaug 5 minučių A. nusileido į trečią aukštą, į 15 butą, kad paimtų jo telefoną, kadangi jie norėjo paskambinti policijai dėl šio incidento ir parašyti pareiškimą. Grįždamas atgal A. sutiko policijos pareigūnus laiptinėje. Jie visi užėjo pas jį į butą. Pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Kai jis mušėsi su A. B., A. ir D. S. tik stovėjo ir stebėjo, jie nieko nedarė, o A. K. kaip ir minėjo tik vieną kartą pastūmė A. B. (t. 1, b. l. 164-166).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis D. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nori pakeisti savo pirminius parodymus ir nurodyti, kad pripažįsta visas įtarime nurodytas aplinkybes. 2023 m. liepos 30 d. jis kartu su savo pažįstamais A. K., D. S. ir A. (pavardės nežino) buvo jo bute adresu (duomenys neskelbtini) ir atlikinėjo remontą. Apie 16 val. jie išėjo į lauką, kad išmestų šiukšles prie konteinerių. Šiukšlių maišus su statybinėmis atliekomis metė į konteinerį, skirtą stiklui. Tuo metu prie minėto daugiabučio kieme stovėjo daugiau žmonių. Tarp jų ir įtarime minimas A. B. Jis kažką jiems pradėjo rodyti dėl metamų šiukšlių į konteinerį. Jis (D. K.) galbūt per daug impulsyviai sureagavo į jo tokius pasakymus ir taip tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis pastūmė A. B. Pamena kaip jis (A. B.) tada nuėjo prie automobilio ir iš bagažinės paėmė rato raktą ir taip tarp jų prasidėjo muštynės. Kiek pamena, A. K. sudavė A. B. į galvą, o tuomet jis (D. K.) A. B. kumščiu sudavė kelis smūgius į galvos sritį. Kiek tiksliai buvo smūgių – neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti apie 3 smūgius kaip ir minima įtarime. Muštinių metu kieme buvo ir daugiau žmonių. Vienas kaimynas bandė jį atitraukti nuo A. B., tačiau jam nepavyko. Matė, kad su juo toliau mušėsi A. K. Kadangi A. B. rankose laikė rato raktą, jis (A. B.) su raktu pradėjo jam (D. K.) trankyti per kojas, o jis (D. K.) dėl to toliau kelis kartus rankomis jam (A. B.) sudavė į galvą. A. B. nukrito ant žemės ir buvo puiki proga iš jo atimti rato raktą, dėl to jis (D. K.) dar rankomis ir kojomis kelis kartus jam sudavė į šonus ir veidą. Tuo metu kaip tik pribėgo A. K. ir iš A. B. rankų atėmė raktą. Jis (D. K.) buvo labai užsivedęs ir toliau A. B. atsistojus dar sudavė jam į veidą. Supranta, kad nereikėjo to daryti, bet buvo labai piktas. Tarp jų pradėjo įsiterpti kažkokia moteris, norėjo, kad jis nustotų mušti A. B., tačiau jis (D. K.) ją vis nustumdavo ir toliau dar A. B. trenkė kelis smūgius, galėjo spirti ir į nugarą. A. B. šalinosi nuo jo link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tačiau jis (D. K.) vis tiek pasivijo jį (A. B.) ir dar sudavė jam kelis smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kūną. Kiek tiksliai smūgių buvo – neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo būti kaip ir nurodyta įtarime, ne mažiau 4 smūgių. Toliau jie grįžo atgal į butą ir neužilgo atvažiavo policija. Prisipažįsta, kad jis bendrais veiksmais su A. K. padarė įtarime nurodytus sužalojimus A. B. Dėl to jis labai gailisi, supranta, kad pasielgė neteisingai ir jam konfliktą derėjo išspręsti žodžiais, o ne muštynėmis. Buvo apimtas pykčio. Labai gailisi, dėl to, kad pažeidė viešąją tvarką ir sužalojo nukentėjusįjį. Turtinę žalą ligonių kasai jis atlygins iki šių metų gegužės 10 d. Sodrai turtinę žalą atlygins iki šių metų gegužės mėnesio pabaigos. Nukentėjusiajam A. B. civilinį ieškinį jis atlygins dviejų metų laikotarpyje. Prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 1, b. l. 182-184).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2023 m. liepos 30 d. jis buvo pas savo draugą D. K., adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso – nežino, padėjo atlikti remonto darbus. Su jais kartu buvo dar du pažįstami darbininkai. Darant remontą jie išgėrinėjo. Keturiese išgėrė 0,5 litrų talpos butelį. Apie 16 val. jis kartu su D. K. išėjo į lauką išnešti šiukšles. Išėjo į lauką ir atėjo prie konteinerių, kurie nuo daugiabučio yra maždaug 5-7 metrų atstumu. Tarp laiptinės ir konteinerių stovėjo du vyrai ir moteris. Jie su D. K. išmetė šiukšles į konteinerį (viso buvo 4 maišai). Tiems dviem vyrams, kuriuos jis matė pirmą kartą, nepatiko, kad išmetė šiukšles į konteinerį, kadangi jų negalima ten mesti. Pradėjo ant jų rėkti, kad čia negalima mesti šiukšlių ir taip prasidėjo konfliktas. Jie su D. K. nekreipė į juos dėmesio. Kai išmetė šiukšles, jau ėjo link laiptinės, praeidinėjo pro tuos du vyriškius. Jis ėjo pirmas. Kai jau buvo netoli laiptinės, jis atsisuko, kadangi galvojo, kad D. K. eina už jo, ir pamatė, kad jis jau mušasi su abiem vyrais. Vienas iš jų rankose laikė raktų atsuktuvą ir juo mosikavosi, matė, kad į kojas pataikė D. K. O kitas vyras rankomis trankė D. K. į veidą. Kiek kartų pataikė – neprisimena. Bet D. K. taip pat gynėsi, matė kad irgi mosikavosi kumščiais. Kiek kartu ir kur pataikė - nematė, bet daugiau jis mušė tą vyrą, kuris buvo be ratų atsuktuvo. Jis (A. K.) nusprendė padėti savo draugui D. K. ir pribėgo už nugaros tam vyrui, kuris laikė rankoje ratų atsuktuvą, kuriuo mušė per kojas D. K., ir rankomis pastūmė jį į nugarą. Tas vyras nuo pastūmimo šonu nukrito ant žemės. Jis (A. K.) pasilenkė prie jo ir iš jo dešinės rankos ištraukė raktų atsuktuvą. Iš karto su D. K. nubėgo link laiptinės. ir grįžo pas D. K. į butą. Po poros minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai juos (A. K. ir D. K.) nuvežė į areštinę. Po šio įvykio jis neatkreipė dėmesio, ar ant D. K. buvo kažkokie sužalojimai. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi buvo užpulti ir privalėjo gintis. Jis pats tą vyrą tik pastūmė, jokių smūgių nei vienam vyrui nesudavė (t. 2, b. l. 16-18).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad pripažįsta, jog jis pažeidė viešąją tvarką ir sužalojo A. B. 2023 m. liepos 30 d. jis kartu su savo pažįstamais, buvo pas jų pažįstamą D. K. bute ir padėjo jam daryti remontą. Tuo metu jie išgėrinėjo alkoholį. Apie 16 val. jie surinko į maišus statybinių medžiagų šiukšles ir maišus išnešė į lauką išmesti į konteinerį, kuris randasi šalia daugiabučio. Kiek prisimena, šiukšles išmetė į konteinerį, skirtą stiklui. Tuo metu šalia daugiabučio kieme stovėjo daugiau žmonių, galimai kaimynai. Prie konteinerio stovėjo ir įtarime minimas A. B. Jis kažką jiems pasakė apie tas šiukšles, kad jų negalima čia mesti. Dėl šių žodžių tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jo metu D. K. pradėjo stumdyti A. B. Po to prisimena, kad A. B. nuėjo prie mašinos ir iš bagažinės paėmė metalinį rato raktą. Jie toliau su juo konfliktavo ir tuomet jis (A. K.) vieną kartą rankos kumščiu sudavė A. B. į galvą. Po jo (A. K.) smūgio, toliau A. B. pradėjo muši D. K. Kiek tiksliai buvo smūgių – neprisimena, bet tai galėjo būti įtarime nurodyti smūgiai. Muštynių metu, prie daugiabučio, kaip ir minėjo, buvo daugiau žmonių ir buvo vienas vyriškis, kuris bandė atitraukti D. K. nuo A. B., jis jam suėmė už marškinėlių. Matė, kad reikia padėti D. K., todėl pribėgo prie minėto vyro, jį nustūmė nuo D. K. ir sudavė A. B. vieną kartą į galvą ir vieną kartą į krūtinę. Po smūgio į krūtinę, A. B. nugara nukrito ant žemės. Matė, kad D. K. toliau mušasi su A. B. D. K. dar sudavė kelis smūgius A. B. ir jis nukrito ant žemės. Kiek tiksliai buvo smūgių – jis neprisimena, bet neatmeta, kad tai galėjo būti kaip įtarime nurodyta, ne mažiau nei 4 smūgiai į galvos sritį. Jis kaip tik pagalvojo, kad yra puiki proga iš jo rankų atimti raktą, kuriuos jis mušė D. K. Todėl pribėgo ir iš jo rankų atėmė raktą. Kur jis tą raktą padėjo vėliau – neprisimena. Toliau su A. B. mušėsi tik D. K. Matė, kad jis jam suduoda smūgius, tačiau kiek tiksliai smūgių buvo –neprisimena. Daugiausiai smūgių buvo į galvos ir veido sritį. Tarp jų dar bandė įsiterpti kažkokia moteris, tačiau D. K. ją vis nustumdavo. Kai D. K. nustojo mušti A. B., jie išėjo namo ir po to atvažiavo policija. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. Pripažįsta, kad su D. K. pasielgė neteisingai, nereikėjo mušti A. B. Pripažįsta, kad jų veiksmai sukėlė jam padarinius – nesunkų kūno sužalojimą bei pažeidė viešąją tvarką. (t. 2, b. l. 29-31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. nurodė, kad 2023 m. liepos 30 d., apie 16.00 val., išėjo į daugiabučio namo kiemą išnešti surūšiuotas šiukšles į konteinerį. Prie konteinerių buvo trys vyrai, kurių nepažįsta, kurie mėtė į konteinerį, skirtą stiklui, statybines medžiagas. Jis pasakė jiems pastabą, kad taip negalima, tada du vyrai iš tos trijulės jį pradėjo stumdyti. Jis tada nuėjo pasiimti raktą į savo automobilį, tam, kad juos pagąsdintų ir, kad jo nestumdytų. Kai jis paėmė tą raktą, abu vyrai pradėjo jį mušti. Kaip jam atrodė, vienas galbūt daugiau jį mušė, o kitas mažiau. Jam buvo suduota apie 7 smūgiai į veidą, koją ir į šonus. O jis tuo metu gindamasis, raktu sudavė vienam vyrui, kuris tuo metu jį mušė, per kojas. Prisimena, kaip nuo smūgių jis nukrito ant žemės. Jam gulint ant žemės vienas iš vyrų rankomis daužė jam veidą, o kitas vyras iš jo rankų atėmė raktą. Kai jį daužė rankomis, jis pajautė vieną smūgį koja į kairės pusės skruostikaulį. Tas smūgis buvo labai stiprus ir nuo jo jam lūžo skruostikaulis. Tačiau, kuris iš vyrų jam sudavė – nematė. Toliau, kiek prisimena, jį kažkas pakėlė nuo žemės. Tie vyrai išėjo, o jie laukė policijos, kadangi kažkas ją buvo iškvietęs. Neužilgo atvažiavo du policijos ekipažai, iš paskos greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam diagnozavo žaizdą plėštinę/muštinę po antakiu, ant kairės viršutinio voko briaunos plėštinę žaizdą, kaktoje dešinėje pusėje poodinę hematomą, iš kairės pusės, po šonkauliu lanku ant pilvo nubrozdinimas, ties kairiu skruostu poodinę hematomą, galvos traumą. Įvykį matė jo kaimynai E. ir K. A. bei dar vienas kaimynas (t. 1, b. l. 33-35, 56-58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. B. nurodė, kad įvykio diena, apie 16.00 val., sūnus A. B. išėjo į daugiabučio namo kiemą išmesti surūšiuotų šiukšlių. Maždaug po 10 min. gavo skambutį iš kaimynės E. A., kuri pasakė greičiau atbėgti į kiemą, nes muša A. B. Ji greitai išbėgo į daugiabučio namo kiemą, kur pamatė kaip A. B. nusirengęs marškinėlius valėsi veidą nuo kraujo prie savo automobilio. Ji išsigandusi puolė bėgti ieškoti tų mušeikų, kaimynė sustabdė ir pasakė, kad lauktų su sūnumi policijos, nes jau jie išsikvietė. Neužilgo atvyko policijos ekipažai ir greitoji medicinos pagalba. Su sūnumi ir greitąja medicinos pagalba nuvyko į ligoninę, kur sūnui nustatė sumušimus bei užsiuvo voką virš akies dviejuose vietose. Paties įvykio ji nematė (t. 1, b. l. 70-71).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. A. nurodė, kad įvykio dieną, apie 16.00 val., jis su žmona E. buvo gyv. daugiabučio namo kieme, kai pamatė, kad prie atliekų konteinerio tarp neįgalaus kaimyno A. B. ir nepažįstamų vyrų vyksta konfliktas. A. B. stumdė ir mušė kumščiais trys vyrai. Tada A. B. pribėgo prie savo automobilio pasiimti automobilio raktą, kad tuos vyrus pagąsdinti. Tačiau tai pamatę, vyrai priėjo prie jo, atėmė tą automobilio raktą ir toliau pradėjo mušti. Mušė kumščiais ir kojomis. Jis su žmona šaukė, kad nustotų mušti, kad A. B. yra neįgalus. Bandė su žmona apginti A. B., tada vienas iš vyrų, kaip dabar žino – vardu A., jam (K. A.) sudavė kumščiu į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas iš nosies, o žmoną pastūmė vyras vardu D. Žmona nukrito į krūmus, dėl ko šiek tiek susižalojo koją. Tada iš jo mobilaus ryšio telefono žmona E. paskambino trumpuoju numeriu 112 ir iškvietė policiją. Kai sulaikė pareigūnai tuos vyrus, tada D. išeidamas dar pagąsdino susidorojimu. Nori pasakyti, kad jis fizinio skausmo nepatyrė, pretenzijų neturi ir nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju šitoje byloje. Į medikus jis nesikreipė ir nesikreips. Jis su žmona norėjo tik apginti kaimyną A. B. (t. 1, b. l. 78-80).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. A. nurodė, kad 2023 m. liepos 30 d., apie 16 val., su vyru K. išėjo iš laiptinės. Tuomet iš laiptinės išėjo keturi vyrai, kuriuos matė pirmą kartą. Jie visi savo rankose nešėsi po du maišus su statybinėmis medžiagomis. Jie visi priėjo prie konteinerių ir išmetė visus maišus į stiklo konteinerį. Netoli konteinerio prie savo automobilio stovėjo vienas jų kaimynas – A. B. Jis yra neįgalus, kurčnebilys, labai neaiškiai kalba, tačiau jie kaimynai jį seniai pažįsta, todėl supranta ką jis sako. Kai tie keturi vyrai išmetė šiukšles, A. B., matyt, tai pamatė, todėl priėjo prie konteinerio ir pasakė vyrams „negalima čia mėtyti“, tonas buvo grubokas, bet dėl to, kad jis šiaip sunkiai kalba. Keturi vyrai nekreipė dėmesio į A. B. ir grįžinėjo prie laiptinės. Tuo metu jos vyras K. pasakė „ką jūs vyrai darot, nu negalima mėtyti šiukšles į šitą konteinerį. Sudėkit čia, o po to išvešit“. Visi keturi vyrai atrodė neblaivūs. Iš keturių vyrų du buvo konfliktiški t. y. vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2. Vyras Nr. 1 buvo aukštesnis (tik įvykio metu sužinojo, kad jis yra jų namo gyventojas) apsirengęs pilkos spalvos marškinėlius ir mėlynos spalvos šortais. Vyras Nr. 2 buvo žemesnio ūgio, apsirengęs kareiviško rašto marškinėlius ir mėlynos spalvos šortus. Po jos vyro K. išsakytos pastabos visi keturi vyrai priėjo prie jų, tačiau tik vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 pastūmė jos vyrą K. į šalia esančią gyvatvorę, kiti du vyrai stovėjo šiek tiek toliau, konflikte nedalyvavo. Po pastūmimo tarp jų prasidėjo konfliktas, pamena, kad ir ją kažkuris, pastūmė tik neprisimena – ar vyras Nr. 1, ar vyras Nr. 2. Tuomet prie jų pribėgo A. B. juos ginti. Pradėjo kalbėti, sakyti, kad negalima taip elgtis. Po tokių A. B. žodžių išsirutuliojo muštynės. Kuris pirmas trenkė A. B. ir kur trenkė – ji neprisimena, bet arba vyras Nr. 1, arba vyras Nr. 2. A. B. pradėjo bėgti link konteinerių, tačiau vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 A. B. pradėjo vytis. Pasivijo jį pievelėje už 5-6 metrų. Ji su vyru bėgo iš paskos, ginti A. B. Jos vyras surinko bendrojo pagalbos centro numerį, tačiau ji paėmė jo telefoną ir pranešė apie muštynes. Vyras Nr. 1 pradėjo mušti A. B. į įvairias kūno vietas apie 10 smūgių. Ji visą laiką vyrą Nr. 1 bandė patraukti nuo A. B., prašė jo nemušti. Vyras Nr. 1 ją nuo savęs nustūmė ir toliau mušė A. B. Ji pribėgo vėl prie jų, tačiau vyras Nr. 1 tuomet jai kumščiu trenkė į kairę ranką virš alkūnės. Visą tą laiką jos vyras K. bandė taip pat padėti, tačiau prie vyro Nr. 1 ir A. B. neleido jam priartėti vyras Nr. 2. Muštinių metu, matė kaip A. B. pribėgo prie savo automobilio ir iš bagažinės paėmė raktą skirtą atsukti ratams. A. B. laikydamas raktą rankoje priartėjo prie vyrų. Tačiau, kiek matė, jis nespėjo niekam su tuo raktu suduoti, kadangi tuo metu vyras Nr. 2 nustūmė jos vyrą K. ir tada iš A. B. rankos atėmė raktą. Tuomet vyras Nr. 1 vėl pradėjo kumščiais į įvairias kūno vietas trankyti A. B. Sudavė ne daugiau 10 smūgių. Nuo smūgių A. B. nukrito ant šaligatvio ir gulėjo nugara, o vyras Nr. 1 jį trankė ir rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Matėsi, kad tranko ten, kur pataiko, tačiau kiek smūgių sudavė – ji neprisimena, neskaičiavo, bet jų buvo nemažai. Kažkuriuo momentu A. B. atsistojo ir nubėgo apie 15 metrų prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) turėklo. Vyras Nr. 1 pribėgo iš paskos ir vėl pradėjo trankyti A. B. rankomis ir kojomis į kūną bei veidą. Smūgių buvo daug, tačiau neskaičiavo, negali nurodyti, kiek smūgių sudavė. Tuo metu ji rėkdama pribėgo prie vyro Nr. 1 (jis tuo metu buvo užsimojęs), pradėjo rėkti „Ką tu darai“ ir rankomis suėmė jo rankas. Tuomet vyras Nr. 1 atsitraukė nuo A. B. Prie jo priėjo vienas iš kitų vyrų ir jį nusivedė šalin. Visi keturi vyrai užėjo į laiptinę. Pamatė, kad pas A. B. veidas buvo kraujuotas, ir kairė akis jau buvo visa užtinusi. Visų muštynių metu A. B. trankė vyras Nr. 1. Ar Vyras Nr. 2 trenkė A. B. – nėra įsitikinusi (t. 1, b. l. 83-85).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. U. nurodė, kad 2023 m. liepos 30 d., apie 16.15 val., jis su tėvais išėjo iš savo namo laiptinės į kiemą, lauke išgirdo, kad kažkas triukšmauja, lyg kažkoks konfliktas. Kiek žino, konfliktas įvyko dėl šiukšlių rūšiavimo. Atsisukęs pamatė, jog tarp kaimyno A. B. ir dviejų vyrų – vyrai jam iš matymo yra pažįstami, bet bendrauti neteko, žino, tik, kad gyvena jo name – vyko kažkoks lyg ir susistumdymas, ar buvo smūgių – jis nematė, pasakyti negali. Šalia buvo kiti kaimynai – K. A. ir J. A., kurie bandė A. B. ginti. Jis liko pasižiūrėti, o jo tėvai neužsibuvo vietoje ir nuėjo labiau link automobilio. Po apsistumdymo viskas lyg ir aprimo, bet tuomet nukentėjęs, jo kaimynas A. B., nuėjo iki savo automobilio ir išsiėmė iš mašinos raktą. O minėti vyrai, kuriuos kaltina, lyg ir skirstėsi, ėjo jau atgal. Jis tada jau irgi ėjo link savo automobilio ir dar A. B. pasakė, kad padėk raktą ir apsiramink jau. Po to įsėdo į automobilį. Kai tik įsėdo, labai garsiai pasigirdo šūksniai, jis iš karto išlipo ir nuėjo pažiūrėti. Atėjęs į kiemą, toliau nuo namo laiptinės, arti parduotuvės (duomenys neskelbtini), netoli A. B. automobilio, pamatė, kad jau prasidėjo vieno vyro smūgiai į A. B. A. B. lyg bandė judėti link parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir trauktis, bet įtariamasis vis artėjo link jo. Kiek smūgių ir kur buvo pataikyti – negali pakomentuoti. A. B. bandė gintis, bet nelabai sekėsi, nes tas vyras, kiek suprato, yra boksininkas, matėsi, kad žino, ką daro. Jis žodžiais bandė skirti, nesivėlė į kontaktą, nes galvojo, kad ir jam gali kliūti. Jam labiausiai įstrigo vaizdas, kai A. B. klūpojo ant žemės įsikibęs rankomis į automobilį, o vyras jam spyrė į dešinį šoną, gal du kartus ir dar buvo du smūgiai į dešinę galvos pusę. Tuo metu, kai jis klūpojo prie automobilio, kaimynas K. A. bandė ginti A. B., kiek pamena, kitas vyras nustūmė K. A. ir šis nukrito ant žemės. Viskas jau buvo aprimę ir vyrai skirstėsi, taip pat vyrai paėmė raktą iš A. B. ir teigė, kad tai bus įkaltis policijai. A. B. dar bandė atimti, bet vyrai nuėjo į laiptinę ir tada po kiek laiko atvažiavo policija. Policininkai nuėjo į laiptinę ir maždaug po 10-15 min. išvedė du vyrus, kurie ir dalyvavo konflikte. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo A. B. ir, kiek žino, išvežė į ligoninę. A. B., kiek žino, yra kurčnebylis, jis sunkiai girdi ir nerišliai kalba, todėl tai galėjo turėti įtakos ir šiek tiek prisidėti prie konflikto. A. B. viso konflikto metu bandė kažką vyrams sakyti, bet kadangi jo kalba nerišli, gali būti, kad vyrai jį ne taip suprato (t. 1, b. l. 87-89).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. nurodė, kad 2023 m. liepos 30 d. jis kartu su savo pažįstamais A. (pavardės nežino), A. K. darė remontą bute (duomenys neskelbtini) (namo ir buto numerio nežino). Remontą paprašė padaryti jų pažįstamas D. K., kadangi ten yra jo butas. Bute jie buvo keturiese ir darė remontą. Kai darė remontą, jis asmeniškai alkoholio negėrė, tačiau D. K., A. ir A. K. gėrė. Tačiau nedaug, visko gerti nebaigė, bet trise išgėrė kažkur pusę butelio degtinės. Remonto metu jis daužė vonioje plyteles, A. krovė senas statybines medžiagas į šiukšlių maišus, o D. K. su A. K. išnešdavo šiukšles į konteinerius, šalia daugiabučio. Tai buvo maždaug prieš pietus arba pietūs. Pirmą kartą D. K. su A. K. išnešė šiukšles, kai grįžo į butą antrą kartą vėl jas išnešė, negrįžo kažkur 20 minučių. Jis su A. jų pasigedo, todėl išėjo į lauką šalia laiptinės. Kaip tik tuo metu stovėjo prie laiptinės D. K., A. K. ir pagyvenęs vyriškis. Jie visi šnekėjo, bet, kaip suprato, tarp jų vyko kažkoks konfliktas. Tuo metu, už kelių metrų prie savo mašinos stovėjo kitas vyras apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais (vyras Nr. 1). Matė kaip jis iš mašinos bagažinės ištraukė raktą, kuris skirtas prisukti varžtams padangose ir laikydamas dešinėje rankoje pradėjo eiti link D. K. Eidamas jis šaukė „dabar aš jus mušiu per galvas“, taip gąsdino. Kai jis priėjo prie D. K., jis D. K. su raktu trenkė į koją, žemiau kelio, tačiau į kurią koją – jis neprisimena. Ir tuomet D. K. kumščiu sudavė vyrui Nr. 1 į veidą. D. K. traukėsi nuo vyro Nr. 1, tačiau vyras Nr. 1 artėjo link jo, provokavo ir taip jie paėjo kelis metrus ant asfalto. Ir tuomet jie pradėjo muštis. Vienas kitą mušė. Kiek iš viso sudavė vienas kitam smūgių – jis neprisimena. Kol jie mušėsi, pagyvenęs vyriškis bėgiojo paskui juos, turbūt bandė atitraukti D. K. nuo vyro Nr. 1. A. K. bėgiojo paskui pagyvenusį vyrą, turbūt žiūrėjo, kad pagyvenęs vyras netrenktų D. K. Ar A. K. buvo trenkęs vyrui Nr. 1, jis neprisimena, nematė. Vyrą mušė D. K., tačiau ten buvo savigyna, matėsi, kad jį puola vyras Nr. 1. Bet D. K. vienu momentu paguldė vyrą Nr. 1 ant šaligatvio, prispaudė jį ir laikė kumšti ore, sakė vyrui Nr. 1 nusiraminti. Tuomet jis ir A. prie jų priėjo ir atitraukė D. K. nuo vyro, sakė užteks muštis. Rakto savo rankose vyras Nr. 1 nebeturėjo, jis buvo pas A. K., bet kada tiksliai jį atėmė – jis neprisimena. Jam atrodo, atėmė tuo metu, kai vyras trenkė D. K. į koją, dar konflikto pradžioje. Kai atitraukė D. K. nuo vyro Nr. 1, visi keturiese įėjo į laiptinę, ir nuėjo į dar vieną D. K. butą, kurį jis nuomojasi tame pačiame name, tik kitame aukšte. Įvykio vietoje dar prisimena, kad bėgiojo kažkokia moteris, šaukė „muša mano vaiką“, pasakė, kad atvažiuos policija. Todėl kai buvo bute, policijai jau nebeskambino, jos laukė. A. vienu momentu išėjo į butą, kuriame darė remontą, kad paimti telefoną, o grįžo pas juos jau su policija (t. 1, b. l. 101-103).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad įvykio dieną jis gyveno nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau minėtas butas buvo parduotas D. K. 2023 m. liepos 29 d. D. K. kartu su savo trimis pažįstamais pradėjo bute remontą. Kitame kambaryje jie nuiminėjo tapetus. Po to D. K. pasakė, kad jie ateis daryti remontą ir sekančią diena apie 9 val. Tačiau sekančią dieną, t. y 2023 m. liepos 30 d. jie atėjo daryti remontą apie 12 val. Kai atidarė buto duris jų įleisti, jie jam (A. V.) atrodė, kad iš pradžių buvo trise, nuo pirmo iš jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Suprato, kad jie yra neblaivūs. Vėliau jam atrodo atėjo ir ketvirtas. Kol jie darė remontą, jis (A. V.) buvo savo kambaryje ir tik girdėjo juos. Jie nuiminėjo senas plyteles vonioje ir tualete, ir dėjo jas į šiukšlių maišus. Taip pat vienu momentu buvo išėjęs iš savo kambario ir pamatė, kaip D. K. geria alų. Vėliau išgirdo, kad jie išėjo iš buto, turbūt išmesti šiukšlių. Jam atrodo, kad jie išėjo visi, kadangi bute buvo tyla. Maždaug 20 minučių bėgyje jis išgirdo lauke šūkavimus. Jo kambario langas buvo atidarytas. Išgirdęs riksmus, iš karto priėjo prie lango. Lauke pamatė, kaip prie savo automobilio su atidaryta bagažine stovi kaimynas (jo vardo nežino) ir kažką šaukė (tačiau negirdėjo kokius žodžius, net nežino lietuviškai ar rusiškai), o D. K. tuo metu ėjo nuo konteinerių link to kaimyno. O priekyje D. K. kažkokie žmonės nueidinėjo link laiptinės, bet jis nematė, kas tokie. D. K. priėjo prie to kaimyno, jam atrodo kaimynas tuo metu savo rankose dar neturėjo rato rakto. Kai D. K. priėjo prie kaimyno, kaimynas šiek tiek nustūmė nuo savęs D. K. (vaizdas buvo toks, kad jis tiesiog norėjo laikytis nuo D. K. atstumo). Šone galimai stovėjo dar kažkokie žmonės, tačiau tiksliai – neprisimena. Tuomet D. K. ir kaimynas pradėjo muštis. Jie mosikavosi kumščiais, matėsi, kad pataikė vienas į kitą. Kas pirmas pradėjo – jis neprisimena, kadangi viskas vyko labai greitai. Kažkuriuo momentu jie nustojo muštis ir kaimynas iš mašinos bagažinės paėmė automobilio rato veržliaraktį. Jis tuomet suprato, kad reikia jau pradėti filmuoti, kadangi jei jau paėmė raktą, turėjo būti kažkas rimto. Paėmė savo telefoną ir pradėjo juos filmuoti. Kol įsijungė telefone vaizdo kamerą, jie jau turbūt pradėjo muštis. Kiek kartų buvo suduota smūgių – jis neprisimena, nes kaip ir minėjo viskas vyko labai greitai, tačiau nufilmuotą vaizdo įrašą jau yra pateikęs. Matėsi, kad tas kaimynas nenorėjo muštis, tačiau D. K. jį puolė. Baigė filmuoti, kol dar nebuvo pasibaigusios muštynės, kadangi bijojo, kad jį gali pamatyti. Kai baigė filmuoti, D. K. dar sudavė smūgių tam kaimynui. Kiek tiksliai smūgių – sunku apibrėžti, mano, daugiau nei trys, vaizdas buvo kraupus. Ar D. K. pats atsitraukė nuo kaimyno ar jį patraukė kas nors – jis neprisimena. Vaizdo įraše matosi, kad vienu momentu kaimyną mušė ir D. K. ir jo vienas iš pažįstamų, kuris darė kartu remontą, bet tiek kiek jis nefilmavo, matė kad kaimyną mušė tik D. K. Jis toliau buvo savo kambaryje ir bute, kiek girdėjo, buvo tyla. Nematė, ar jie grįžo atgal, bet kadangi buvo tyla, tai matyt negrįžo. Po maždaug 15 minučių į butą įsiveržė policijos pareigūnai. Jis jiems parodė nufilmuotą vaizdo įrašą. Tuomet į butą atėjo kitas kaimynas ir pasakė, kad tas D. K. gyvena aštuntame aukšte. Policijos pareigūnai nuėjo pas juos į butą (t. 1, b. l. 92-94).
Iš Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto P. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. liepos 30 d. dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK VTV SPS specialistais G. J. ir D. K. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nepažįstami vyrai muša pranešėjos neįgalų vaiką. Pranešėja labai susijaudinusi, sujungti su AVPK galimybės nebuvo. Mušasi keturi vyrai, reikia pagalbos. Atvykus minėtu adresu, įvykio vietoje buvo nukentėjęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo – A. B. Prie jų priėjo pranešėja J. A., kuri paaiškino, kad tarp kaimynų įvyko konfliktas, nes jie išmetė statybines šiukšles į konteinerį. Vienam kaimynui sudrausminus kitą kaimyną, kad mesti šiukšlių negalimą, dėl to įvyko žodinis konfliktas, vėliau įvyko muštynės. Vienas kaimynas ėmė mušti rankomis (kumščiais) ir kojomis A. B., kurį atvykusi GMP 0826 išvežė į RVUL dėl veido srities sumušimo tolimesnei apžiūrai. Toliau būnant įvykio vietoje, buvo daug asmenų, kurie minėjo, kad įtariamieji gali būti trečiame aukšte, bute, kuriame vyksta remonto darbai. Pakilus į trečią aukštą, buto numerio nebuvo, bute rado A. V., kuris paaiškino, kad jis nuomoja tik kambarį, kitų asmenų nelabai pažįsta ir per langą matė, kaip įvyko muštynės, turi filmuotą medžiagą, kurios tuo metu pateikti negalėjo dėl techninių galimybių. Jiems parodė vaizdinę medžiagą, kurioje matėsi, kaip viešoje vietoje, daugiabučio kieme, vyras, apsirengęs pilkus marškinėlius ir džinsinius šortus, sudavė A. B. keletą smūgių ranka į galvos sritį ir smūgį koja į kūną (nugarą), minėjo kad vyras, apsirengęs pilkais marškinėliais, yra D. ar D. Išėjus iš buto į laiptinę, joje sutiko A. C., kuris, pasak liudininkų, irgi buvo įvykio vietoje. Paklausus asmens, kur galėtų būti įvykio dalyviai, jis nurodė, kad 8 aukšte 39 bute gyvena D. Pakilus į 8 aukštą, 39 buto duris atidarė du akivaizdžiai neblaivūs (bendraujant sklido stiprus alkoholio kvapas) vyrai ir moteris, kuri pasišalino nežinoma kryptimi. Vienas iš vyrų buvo apsirengęs džinsiniais šortais be marškinėlių, tačiau atitiko požymius iš matytos filmuotos medžiagos, paklausus asmens vardo pavardės, jis nurodė kad yra D. K. Kadangi asmuo atitiko požymius, jam buvo paaiškinta, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir jo buvo aiškiai daugybę kartų pareikalauta eiti su jais link tarnybinio automobilio, kur bus atliekami tolimesni procesiniai veiksmai, tačiau asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, į jų, kaip policijos pareigūnų, teisėtus reikalavimus visiškai nereagavo, asmuo buvo įspėtas dėl fizinės prievartos panaudojimo, tuomet asmuo bandė šalintis gilyn į butą, todėl prieš asmenį buvo panaudota fizinė prievarta, paimtas už rankų, asmuo jas pradėjo standinti, muistytis, vengti sulaikymo, stūmė jį (pareigūną) ir D. K. nuo savęs, bandė ištrūkti iš rankų, todėl asmuo buvo pargriautas ant žemės ir jam uždėti antrankiai, nuvestas į tarnybinį automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo D. K. Kol buvo bandoma sulaikyti D. K., šalia buvęs vyras taip pat buvo agresyvus, trukdė aktyviais veiksmais sulaikyti D. K., bandydamas atsistoti tarp jų (pareigūnų) ir D. K., jo buvo garsiai ir aiškiai pareikalauta keletą kartų atsitraukti, netrukdyti, tačiau asmuo į jų reikalavimus nereagavo, asmuo buvo taip pat sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį V1773. Kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo A. K. Abu asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus aps. VPK OVS (t. 1, b. l. 31).
Iš nukentėjusiojo A. B. 2023 m. liepos 30 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad A. B. 2023 m. liepos 30 d. d., 16.00 val., išėjo iš buto į lauką, (duomenys neskelbtini), išnešti šiukšles. Prie šiukšlių konteinerių buvo trys suaugę girti vyrai, kurie mėtė šiukšles, o būtent statybines medžiagas į konteinerį skirtą kitoms atliekoms (stiklui). Jis padarė pastabą, tada du vyrai jį pradėjo stumdyti, po ko mušti rankomis ir kojomis. Dėl ko jam ant veido ir kūno liko kraujosruvos (t. 1, b. l. 21-24).
Iš 2023 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. 2347/2023(01) nustatyta, kad vadovaujantis A. B. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, A. B. nustatyta kairės akies vokų kraujosruva, pilvo kairės pusės kraujosruva, kairės akies viršutinio voko muštinės žaizdos, kairio skruostikaulio lanko lūžis, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktus (daiktais). Poodinės kraujosruvos, muštinės žaizdos skruostikaulio lanko lūžis padaryti neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. liepos 30 d., tikėtina suduodant smūgius. Odos nubrozdinimai rankose padaryti galimai 5-8 paros iki apžiūros, galimai griuvinėjant ir su įvykiu nesusiję. Poodinės kraujosruvos, muštinės žaizdos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Skruostikaulio lanko lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Poodinės kraujosruvos, muštinės žaizdos ir skruostikaulio lanko lūžis padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimų lokacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Poodinės kraujosruvos, muštinės žaizdos ir skruostikaulio lanko lūžis padaryti, tikėtina, suduodant smūgius. Odos nubrozdinimai rankose padaryti galimai griuvinėjant ir su įvykiu nesusiję (t. 1, b. l. 45-47).
Iš 2023 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G2399/2023(01) nustatyta, kad remiantis D. K. apžiūros duomenimis, D. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairėje šlaunyje, kairiame žaste, krūtinės kairėje, odos nubrozdinimai dešinio užausio projekcijoje, kairėje ir dešinėje blauzdoje, kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. liepos 30 d. D. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairėje šlaunyje, kairiame žaste, krūtinės kairėje, odos nubrozdinimai dešinio užausio projekcijoje, kairėje ir dešinėje blauzdoje, kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 172).
Iš 2023 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausomi garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 113-114).
Iš 2023 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas liudytojo A. V. pateiktas vaizdo įrašas iš 2023 m. liepos 30 d. dienos įvykio. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 97-98).
Iš 2024 m. sausio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2023 m. liepos 30 d. dienos policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 111-112).
Iš 2024 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra liudytojos N. B. savanoriškai pateikti du 2023 m. liepos 30 d. dienos vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksu
oti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 74-75).
Iš Alkotesterio patikros sertifikato nustatyta, jog D. K. alkotesteriu 2024 m. liepos 30 d., 17.37 val., nustatyta 1.87 promilių etilo alkoholio (1 T., b. l. 157, 158).
Iš Alkotesterio patikros sertifikato nustatyta, jog A. K. alkotesteriu 2024 m. liepos 30 d., 17.59 val., nustatyta 1.98 promilių etilo alkoholio (2 t., b. l. 6, 7).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl asmens veiksmus, kvalifikuojant pagal šį straipsnį, yra būtina nustatyti, jog BK 284 straipsnio dispozicijoje įtvirtintu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).
Pagal teismų praktiką, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, daro išvadą, jog kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta.
Kaltinamieji D. K. ir A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pripažino pilnai ir paaiškino, jog dėl nukentėjusiojo pastabos apie netinkamai išmestas statybines atliekas tarp jų ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, peraugęs į muštynes, kadangi nukentėjusiajam paėmus raktų veržimo raktą jie (kaltinamieji) sureagavo perdėtai ir sudavė smūgius tiek nukentėjusiajam, tiek ir naudojo fizinę jėgą prieš juos bandžiusius išskirti kaimynus. Kaltinamųjų kaltė be jų pačių prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. B. parodymais, kuriuose jis nuosekliai nurodė konflikto, kurio metu buvo sužalotas, aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. A. parodymais apie tai, kad po konflikto dėl šiukšlių išmetimo tarp nukentėjusiojo A. B. ir kaltinamųjų kilo konfliktas, kurio metu kaltinamieji sumušė A. B., o liudytojui bandant juos išskirti, kaltinamasis A. K. sudavė jam smūgį, o kaltinamasis D. K. nustūmė liudytojo sutuoktinę; į raginimas baigti mušti A. B. nereagavo, iš esmės analogiškais ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. A. parodymais, kuri betarpiškai stebėjo įvykį, bandė apginti nukentėjusįjį, dėl ko ir prieš ją buvo pavartota fizinė jėga, taip pat ir kitų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. U., D. S., A. V. parodymais apie jų stebėtas muštynes, kurių metu A. K. ir D. K. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Aptartus tiek kaltinamųjų, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymus patvirtinta ir į bylą pateikti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamieji suduoda smūgius nukentėjusiajam, naudoja fizinę jėgą bandančių juos išskirti aplinkinių atžvilgiu, visa tai stebi pašaliniai asmenys. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus apie kaltinamųjų naudoto smurto intensyvumą, o kartu ir apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus patvirtinta ir į bylą pateikta 2023 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. 2347/2023(01)
Kaltinamieji nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami, kad jiems mušant nukentėjusįjį daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kas laikytina viešąja vieta, šias muštynes mato ir stebi pašaliniai asmenys, kurie filmavo, kvietė policijos pareigūnus, bandė išskirti besimušančius, kas rodo, jog kaltinamieji suvokė, jog įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tokiais veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką, o suduodami smūgius nukentėjusiajam A. B., ne tik sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau ir gali sukelti jam sveikatos sutrikdymą, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina kaltinamųjų veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką bei sukelti padarinius - realiai sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi kaip matyti iš liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įvykio metu muštynes stebėjo daug pašalinių asmenų, asmenys buvo šokiruoti, išgąsdinti aptariamo kaltinamųjų elgesio, reagavo į konfliktą, bandė jį malšinti, filmavo. Teismo vertinimu, kaltinamieji abiejų nusikalstamų veikų atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jų veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, kokius nukentėjusiojo sveikatai padarinius sukels, tačiau viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodami smūgius A. B. į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias, bendrais bruožais numatė, jog tiek visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tiek nukentėjusysis A. B., atsižvelgiant į jo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdį, patirs sužalojimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinamųjų kaoltė pilnai įrodyta, kaltinamieji atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Dėl BK 40 straipsnio taikymo D. K.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai ir kurie tarpusavy sudaro idealiąją sutaptį, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pats kaltinamasis iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat sutinka su byloje pareikštu nukentėjusiojo ieškiniu, neginčija, kad teismo priteistiną žalą turi pareigą atlyginti, byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis D. K. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, D. K. anksčiau niekada nebuvo teistas (t. 3, b. l. 47-48), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 49-53), tačiau paskirtas nuobaudas įvykdęs, kas rodo, jog asmuo geba prisiimti atsakomybę už savo teisei priešingą elgesį, kaltinamasis yra dirbantis –darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teismo posėdyje D. K. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta, kad netinkamai pasielgė vartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo D. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo D. K. tėvą N. K., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jo ir D. K. santykiai yra labai artimi, jie nuolat bendrauja, jis pats (N. K.) yra neįgalus, jo sūnus jam labai padeda, nors gyvena skirtinguose miestuose, tačiau sūnus pas jį atvažiuoja beveik kiekvieną savaitę, jie dažnai pasiskambina. Sūnaus elgesį dėl padarytų nusikalstamų veikų vertina tik neigiamai, su sūnumi kalbėjo apie tai, kaip netinkamai jis toje situacijoje pasielgė, niekaip negali pateisinti tokio sūnaus poelgio. Yra įsitikinęs, kad jis sūnui yra autoritetas, kad būtent jis gali D. K. padaryti teigiamą įtaką, o sūnus jo tikrai nenuvils.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su N. K., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismo posėdžio metu nurodė išimtinai neigiamai vertinantis D. K. elgesį, yra jam autoritetas, daug bendraujantis su sūnumi ir taip jam darantis teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad N. K. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant N. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant N. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamąjį D. K. ir laiduotoją N. K. siejantį itin artimą ir ilgalaikį santykį, spręstina, jog užstato taikymas šiuo atveju yra netikslingas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo A. K.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kito kaltinamojo – A. K. atžvilgiu nėra formalių BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kuriai esant būtų galima svarstyti klausimą dėl kaltinamojo A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors A. K. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, šias veikas jis įvykdė 2024 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, ši aplinkybė teismui leidžia spręsti, kad kaltinamojo elgesys šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu atveju nebuvo visiškai atsitiktinis, toks A. K. elgesys pasikartojo; kaip nustatyta iš byloje esančio pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu – A. K. vėlgi būdamas neblaivus vartojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Esant aptartai situacijai, teismas sprendžia, kad šiuo gi atveju nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. ateityje nedarys nusikalstamų veikų ir kad jo nusikalstamas elgesys nepasikartos.
Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo teismui pasisakyti dėl prašomos skirti A. K. laiduotoja V. B. tinkamumo.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), nustatyta viena kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamojo asmenybę – nors iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos teistas nebuvo (teistumas išnykęs), tačiau iš Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO nustatyta, jog A. K. buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rajono rūmų 2025 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas susimokėjęs, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas (t. 2, b. l. 51-55), yra dirbantis ir gaunantis legalias pajamas.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. K. už nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavy apėmimo būdu, kadangi, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, nusikalstamos veikos tarpusavy sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini ir BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte, 6 dalyje įtvirtinti draudimai ir įpareigojimai, kurie, teismo įsitikinimu, padės pasiekti bausmės paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. liepos 30 d., 16.40 val., iki 2023 m. liepos 31 d., 16 15 val., (1 para) (t. 2, b. l. 4-5, 21), kas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu, prilyginama 3 laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamasis A. K. taip pat buvo nuteistas ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, tačiau minėtas tesimo baudžiamasis įsakymas nuosprendžio priėmimo dienai nėra įsiteisėjęs, todėl paskirtos bausmės nebendrintinos tarpusavy.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1510,66 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 117-119). Atsižvelgiat į tai, kad žala buvo atlyginta savanoriškai, civilinis ieškovas minėto ieškinio atsisakė (t. 1, b. l. 126). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktinas.
Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 2063,35 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 128-129). Atsižvelgiat į tai, kad žala buvo atlyginta savanoriškai, civilinis ieškovas minėto ieškinio atsisakė (t. 1, b. l. 149). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį 3000 Eur sumai (t. 1, b. l. 64-66) dėl nusikalstamomis veikomis jam padarytos neturtinės žalos priteisimo. Ieškinys motyvuojamos tuo, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, jis juto fizinį skausmą, didelius emocinius išgyvenimus. Dėl patirto skruostikaulio lanko lūžio jam buvo atlikta operacija, po kurios jautė diskomfortą, teko valgyti specialų maistą, nes negalėjo kramtyti. Dėl patirtų sužalojimų jautė emocinį sukrėtimą, bejėgiškumą, nesaugumo jausmą, sumažėjo bendravimo galimybės.
Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo viešoje vietoje nukentėjusysis A. B. patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl, akivaizdu, jog A. K. ir D. K. bendrais veiksmais nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024). Taip pat, sprendžiant dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikšto nukentėjusiojo civilinio ieškinio, įvertintina ir tai, kad, kaip minėta, pakankamai intensyvus fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas viešoje vietoje – daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, kieme, matant kaimynams, kas, natūralu, sukėlė ir pažeminimo bei bejėgiškumo jausmą nukentėjusiajam. Teismas taip pat įvertina tai, jog sužalojimai nukentėjusiajam A. B. buvo padaryti veide, t. y. jie buvo akivaizdžiai matomi pašaliniams asmenims, kas natūralu, jog žmogui sukelia didesnį diskomfortą bendraujant su kitais asmenimis. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo atliekama operacija, po kurios teko, kaip nurodoma ieškinyje, vartoti specifinį maistą, kas taip pat sukelia diskomfortą. Kartu įvertintina ir tai, kad visgi nukentėjusiajam A. B. dėl padarytų sužalojimų nebuvo sukeltos negrįžtamos pasekmes, gyvenimo būdo pokyčiai iš esmės buvo tik pakankamai trumpalaikiai. Atsižvelgiant į išdėstytą bei jau aptartą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies, įvertinant, jog jam kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta 2500 Eur neturtinė žala. Kadangi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis D. K. nukentėjusiajam jau atlygino 1000 Eur neturtinės žalos, todėl nukentėjusiojo A. B. naudai solidariai iš kaltinamųjų priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam atstovavo įgaliota Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos paskirta atstovė advokatė D. D., o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiojo įgaliotos atstovės – advokatės D. D. išlaidas, t. y. 633,33, šis prašymas tenkintinas ir šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos kaltinamųjų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas supakuotas į voką, prisegtą prie antrojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,
nusprendžia:
D. K. (D. K.), padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo N. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti N. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, A. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4-6 dalimis, kartu su laisvės apribojimo bausme A. K. įpareigoti:
1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. liepos 30 d., 16.40 val., iki 2023 m. liepos 31 d., 16 15 val., (1 para), kas atitinka tris laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Procesą dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų D. K. ir A. K. nukentėjusiojo naudai priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų D. K. ir A. K. valstybės naudai 633,33 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir 33 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, išaiškinant, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banką“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską supakuotą į voką, prisegtą prie antrojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.