Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) viešosios įstaigos „Baltijos projektų ir leidybos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Baltijos projektų ir leidybos centras“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic, D. K., A. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Irena Beliačic vykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. eA2-288-1071/2023 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl 4 361,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. K., išieškotojos VšĮ „Baltijos projektų ir leidybos centras“ naudai. Antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0011/24/00068.

16. 2024 m. sausio 3 d. antstolei Irenai Beliačic buvo pateiktas išieškotojos VšĮ „Baltijos projektų ir leidybos centras“ atstovo A. A. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Kartu su prašymu išieškotoja antstolei pateikė 2023 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. eA2-288-1071/2023 bei 2023 m. gruodžio 7 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, kurios pagrindu A. A. (kreditorius) perleido VšĮ „Baltijos projektų ir leidybos centras“ (naujasis kreditorius) teises, kylančias iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. eA2-288-1071/2023.

17. Antstolė 2024 m. sausio 4 d. priėmė šiuos patvarkymus: 1) patvarkymą Nr. S-24-11-336 dėl šalies vykdymo procese pakeitimo, kuriuo, be kita ko, patvarkė pakeisti vykdymo proceso šalį ieškovą A. A. į VšĮ „Baltijos projektų ir leidybos centras“; 2) patvarkymą Nr. S-24-11-335 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 3) raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-11-467, kuriuo skolininkas buvo raginama sumokėti bendrą 4 488,82 Eur (4 361,78 Eur skola + 127,04 Eur vykdymo išlaidos) skolą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos; 4) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-11-468. Nurodytus patvarkymus 2024 m. sausio 4 d. antstolė išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) skolininkui.

18. D. K. 2024 m. sausio 5 d. pateikė antstolei skundą dėl 2024 m. sausio 4 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-11-335 ir 2024 m. sausio 1 d. patvarkymo dėl šalies vykdymo procese pakeitimo Nr. S-24-11-336, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2024 m. sausio 4 d. vykdomojoje byloje priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-11-335, taip pat panaikinti 2024 m. sausio 4 d. priimtą patvarkymą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo Nr. S-24-11-336 bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą tol, kol nebus išspęsti visi šio skundo prašymai.

19. Antstolė 2024 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. S-24-11-1465 tenkino skundą dėl antstolio veiksmų – panaikino 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą priimti vykdomąją bylą vykdyti Nr. S-24-11-335 ir 2024 m. sausio 4 d. patvarkymą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo Nr. S-24-11-336 bei vykdomąją bylą Nr. 0011/24/00068 nutraukė.

20. Antstolė 2024 m. sausio 10 d. patvarkyme, be kita ko, nurodė, jog: „Atsižvelgiant į tai, kad po vykdomosios bylos užvedimo antstolės kontorai buvo pateikta informacija, kuria vadovaujantis 2023 m. lapkričio 28 d. D. K. atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, po kurio reikalavimas kreditoriui A. A., pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. eA2-288-1071/2023 pilnai įvykdytas, antstolės priimti patvarkymai naikintini.“ Patvarkymas tiek skolininkui, tiek išieškotojai antstolės išsiųstas el. pašto adresais tą pačią dieną (2024 m. sausio 10 d.).

21. Antstolė 2024 m. sausio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-11-3692 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kurio pagrindu vykdomoji byla Nr. 0011/24/00068 antstolės buvo nutraukta, nes buvo vykdoma per klaidą.

22. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad D. K. 2019 m. spalio 3 d. varžytinių aktu Nr. 1 iš BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ nusipirko reikalavimo teisę į A. A. skolą (žalos atlyginimą) 87 071,29 Eur sumai bei 5 proc. dydžio palūkanų pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019. Antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0177/19/00747. Byloje nėra ginčo dėl nurodytos vykdomosios bylos ir iš jos kylančių reikalavimų.

23. D. K. 2023 m. lapkričio 28 d. parengė pareiškimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Pareiškime aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodytas įskaitymo pagrindas, suma bei po įskaitymo likusi mokėtina suma. Pareiškimas A. A. 2023 m. lapkričio 28 d. buvo siųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo A. A. sutiko gauti dokumentus, bei antstolei el. paštu (duomenys neskelbtini).

24. Iš į bylą pateikto antstolės Astos Stanišauskaitės ir D. K. susirašinėjimo el. paštu (2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 5 d.) nustatyta, jog antstolė Asta Stanišauskaitė gavo pareiškimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo bei atsitinkamai sumažino skolininko A. A. skolą D. K.

Dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

25. Išieškotoja antstolei 2024 m. balandžio 4 d. pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės nutarimą atsisakyti vykdyti skolos išieškojimą pagal vykdomąją bylą Nr. 0011/24/00068 vykdomą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. vykdomojo rašto Nr. eA2-288-1071/2023 pagrindu dėl priteistos 4 361,78 Eur sumos iš skolininko D. K. išieškojimo; 2) įpareigoti antstolę išieškoti pareiškėjos naudai 4 361,78 Eur skolą iš skolininko D. K., apmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. AIB2024005 pagrindu; 3) įpareigoti antstolę skaičiuoti 6 proc. palūkanas nuo sumos 4 361,78 Eur, pradedant nuo skolos išieškojimo datos 2024 m. sausio 4 d.; 4) skirti baudą antstolei už apgaulingas veiklas, t. y. pradžioje priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-24-11-335 vykdymui, vėliau išrašyti PVM SF Nr. AIB2024005 apmokėjimui už skolos išieškojimo paslaugą, sulaukti apmokėjimo iš kreditoriaus ir atsisakyti vykdyti išieškojimą – nutraukti vykdomosios bylos Nr. 00/11/24/00068 vykdymą.

26. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo jam vykdymo procese suteiktas teises įgyvendinti sąžiningai ir imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas reiškia, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Antstolė užbaigė vykdomąją bylą kaip vykdomą per klaidą, kadangi išieškotoja pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą, kuris, skolininkui atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, yra įvykdytas.

28. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas).

29. CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

30. Vykdomoji byla yra nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

31. CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

32. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

33. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą antstolis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

34. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą matyti, jog tuo atveju, jeigu po vykdomojo dokumento priėmimo antstolis nustato, jog vykdomasis dokumentas neturėjo būti priimtas vykdymui (nagrinėjamu atveju dėl to, jog vykdomasis dokumentas yra įvykdytas), antstolis nutraukia pradėtą vykdyti vykdomąją bylą kaip neteisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti.

35. Nagrinėjamu atveju apeliantė su vykdomosios bylos užbaigimu iš esmės nesutinka dėl to, jog nesutinka su atliktu vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių: apeliantė iš D. K. pareiškimo dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo nepriėmė ir nepatvirtino; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė sprendimą išduoti A. A. vykdomąjį raštą Nr. eA2-288-1071/2023, nors D. K. pateikė prašymą jo neišduoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.

36. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

37. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 straipsnis) ir įskaitymui tokiu atveju pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130 – CK 6.131 straipsniai) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi įskaitymas galimas atlikti ir CK, ir CPK normose nustatyta tvarka, tik CPK 687 straipsnio normoje reglamentuojama išimtinai antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo. Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolio veiksmų atlikimą tokiu atveju lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

38. D. K. 2019 m. spalio 3 d. varžytinių aktu Nr. 1 iš BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ nusipirko reikalavimo teisę į A. A. skolą (žalos atlyginimą) 87 071,29 Eur sumai bei 5 proc. dydžio palūkanų pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019. Antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0177/19/00747. Iš į bylą pateikto antstolės Astos Stanišauskaitės ir D. K. susirašinėjimo el. paštu (2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 5 d.) nustatyta, jog antstolė Asta Stanišauskaitė gavo pareiškimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo bei atsitinkamai sumažino skolininko A. A. skolą D. K.

39. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas pagal pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolei Irenai Beliačic buvo pradėtas 2024 m. sausio 4 d., antstolei priėmus patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Tuo tarpu D. K. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atliko 2023 m. lapkričio 28 d. t. y. prieš vykdomojo dokumento priėmimą ir šalies pakeitimą. Tokiu būdu, minėtą įskaitymą atlikus iki aptariamo vykdymo proceso pradžios, šiuo atveju antstolei Irenai Beliačic nebuvo pagrindo taikyti CPK 687 straipsnį. Kadangi antstolio kompetencijai nepriklauso vertinti materialiosios teisės normų, CK 6.130–6.131 straipsnių pagrindu atlikto įskaitymo teisėtumo, todėl nesant duomenų, kad D. K. atliktas įskaitymas yra ginčijamas teismine tvarka, antstolė, nustačiusi, jog antstolė Asta Stanišauskaitė A. A. skolą D. K. sumažino, neturėjo jokio teisinio pagrindo tokį įskaitymą vertinti negaliojančiu ir tęsti vykdymo veiksmus. Atitinkamai, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės veiksmų teisėtumą, taipogi neturėjo pagrindo pasisakyti ir vertinti atlikto įskaitymo teisėtumo.

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolei Irenai Beliačic nustačius minėtas aplinkybes bei nesant duomenų, jog antstolė Asta Stanišauskienė būtų nustačiusi draudimus įskaityti reikalavimus, kaip ir nesant duomenų, kad apeliantė būtų ginčijusi minėtą įskaitymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog antstolė pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą.

Dėl kitų apeliantės atskirojo skundo argumentų

41. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

42. Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio ar kito procesinio dokumento pagrindu ir ieškiniu dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą, yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

44. Taigi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

45. Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinių (ir atskirųjų) skundų nagrinėjimo specifiką, pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde kelia papildomus klausimus, kurie nebuvo nurodyti jos skunde dėl antstolės veiksmų, antstolės persiųstame pirmosios instancijos teismui. Be to, didžioji dalis apeliantės argumentų dėl kitų teisminių procesų ir D. K. veiksmų (ne)teisėtumo, niekaip nėra susiję su antstolės Irenos Beliačic veiksmais ir jų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimu. Taigi šiuo atveju pareiškėja atskirajame skunde pateikė papildomus argumentus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo ir nėra susiję su antstolės veiksmų teisėtumu, todėl vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

46. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, kurie nesudarė pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos bylos dalyko, pažymėtina ir tai, jog šios antstolės veiksmus bei procesinius sprendimus pareiškėja turi teisę skųsti CPK nustatyta tvarka. Antstolio veiksmų ar neveikimo apskundimo tvarką nustato CPK 510 straipsnis. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas tiesiogiai antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Remiantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, skundą dėl antstolio veiksmų antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Kiti atskirojo skundo (bei atsiliepimo į jį) argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

48. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino antstolės veiksmus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį – apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atmesti apeliantės (pareiškėjos) viešosios įstaigos „Baltijos projektų ir leidybos centras“ atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.