- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-2027-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37025-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Mantas Mikalopas, Ieva Povilaitienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“ atstovei advokatei Ievai Povilaitienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“ ieškinį atsakovui A. A. dėl atleidimo teisėtumo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DS Smith Packaging Lithuania“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. (toliau – atsakovas), prašydama pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo ieškovės bendrovėje teisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas; tuo atveju jei ieškovo atleidimas bus pripažintas neteisėtu – negrąžinti jo į darbą, o jam priteistinas sumas mažinti atsižvelgiant į jau išmokėtą išeitinės išmokos dydį.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2002 m. sausio 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 46, pagal kurią atsakovas įsipareigojo eiti pardavimų vadybininko eksportui pareigas. Pagal 2013 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės pardavimų ir marketingo direktoriaus patvirtintą pardavimų vadybininko (regioninio/eksporto) pareigų instrukciją, atsakovui buvo priskirtos šios funkcijos ir atsakomybės, įskaitant, bet neapsiribojant: 1) vykdyti darbdavio bendrame valdyme pateiktas nuorodas VĮ – vidiniuose įstatuose, premijinėse užduotyse, darbo sutarties sąlygas bei patvirtintą strategiją ir biudžetą (1 p.); 2) rengti ilgalaikius ir trumpalaikius pardavimų planus bei siekti iškeltų pardavimų tikslų (3 p.); 3) ruošti ir siųsti komercinius pasiūlymus klientams, remiantis bendrovėje naudojama kainos nustatymo metodika (10 p.); 4) pristatyti naujus produktus rinkoje bei keisti juos priklausomai nuo įmonės techninių galimybių ir produktų pelningumo, siekiant maksimalaus produktų pelningumo (13 p.); 5) palaikyti draugiškus ir dalykiškus santykius su klientais, aktyviai ir pozityviai bendrauti su klientais, spręsti klientų pakavimo problemas ir t. t. (14 p.); 6) vykdyti kitus tiesioginio vadovo nurodymus savo pareigybės ribose (19 p.).
3. Teigė, kad dėl atsakovo požiūrio į darbą ir darbo trūkumų, jo rezultatai tik prastėjo ir jo atliekamų darbų kokybė nebetenkino tiesioginio vadovo keliamų lūkesčių bei neatitiko bendros ieškovės vizijos ir tikslų. Atsakovo 2016-2017 finansinių metų darbo rezultatai ir asmeniniai pasiekimai buvo įvertinti kaip „nepateisinę lūkesčių“. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutiko, tačiau nenurodė jokių argumentų. 2017-2018 metais, atsakovo darbo rezultatai pagerėjo, todėl atsakovas buvo atitinkamai įvertintas. 2019 m. lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad atsakovas neteisėtai naudojo prekės ženklą MERCEDEZ-BENZ ant dėžių, kurias ieškovė, atsakovo iniciatyva, pagamino kitai įmonei, neturinčiai teisės naudoti šį prekės ženklą. Atsakovo 2019-2020 finansinių metų rezultatai vėl buvo prasti, vieni iš blogiausių atsakovo metų, smarkiai sumažėjo atliekamų pardavimų kiekis, suprastėjo darbų kokybė.
4. Taip pat teigė, kad atsakovo darbui pretenzijų turėjo ir jam jau priskirti klientai. „SBA“ baldų kompanija, kaip klientas, buvo perduotas ir priskirtas atsakovui, tačiau atsakovas vilkino kliento perėmimo procesą. Atsakovas savarankiškai dirbti su klientu pradėjo tik nuo 2019 m. gegužės 29 d. Pardavimai iki perimant darbą su klientu gegužės mėnesį buvo rekordiniai. Atsakovas dirbdamas su klientu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. nesugebėjo ir neturėjo pakankamai kompetencijos dirbti su vienu iš didžiausių TOP10 bendrovės klientų. Nuo atsakovo darbo pradžios (2019 m. gegužės 29 d.) ieškovės pardavimų apimtys kiekine išraiška SBA smarkiai krito, net 30 procentų, todėl ieškovė nusprendė nuo 2020 m. sausio 1 d. perduoti klientą kitam vadybininkui.
5. Nurodė, kad atsakovas, dirbdamas ieškovės bendrovėje, negebėjo pristatyti ieškovės siūlomų naujovių esamiems ir naujiems klientams ir nedidino pardavimų, pristatydamas didelę pridėtinę vertę kuriančių produktų ir / gaminių bei jų neplėtė inovatyviose srityse. Šį teiginį pagrindžia ir atsakovo darbas su „Vičiūnų“ įmonių grupe. Paaiškėjo, kad atsakovas sąmoningai pateikdavo klaidingą informaciją apie esamą ieškovės situaciją. Pavyzdžiui, klaidingai nurodydavo turimą ieškovės pardavimų kiekį procentine išraiška kliento bendruose pakuotės pirkimuose. Be to, klientui nebuvo pristatytos atitinkamos aukštos spaudos kokybės (su skirtingomis 3-5 spalvomis + lakas) pakuotės. Papildomai nurodė, kad 2020 m. sausio 14 d. atsakovui buvo priskirta naujų klientų, siūloma pagalba bendraujant su klientais. Pažymėjo, kad nuo pandemijos pradžios prastiems rezultatams įtaką turėjo ne karantinas, nes ieškovė dirbo pilnu pajėgumu, o prasti atsakovo darbo rezultatai.
6. Taip pat nurodė, kad įtakos prastiems atsakovo darbo rezultatams turėjo ir kiti aspektai, susiję su paties atsakovo sprendimais ir veiksmais. Atsakovo siūlomos kainos ieškovės klientams buvo tik vidutinio lygio. Yra buvę ir tokių atvejų atsakovo darbo sutarties galiojimo metu, kai atsakovas pardavinėjo ieškovės produktus žemiau gamybos kaštų ir dėl to ieškovė buvo patyrusi nuostolių. Teigė, kad atsakovas per visus 2019-2020 finansinius metus neišmoko naudotis, pristatyti ir realizuoti VALUE TOOL, kas sėkmingai pavyko kitiems ieškovės darbuotojams. Nurodė, kad atsakovo tiesioginis vadovas M. G. elektroniniu laišku pateikė atsakovui prašymą atlikti 2019-2020 finansiniams metams iškeltų tikslų įsivertinimą. Papildomai be nurodytų asmeninių rezultatų trūkumų ir pasiekimų apžvalgos formoje, M. G. 2020 m. birželio 3 d. atsakovui raštu elektroniniu laišku nurodė darbo trūkumus ir nepasiektus asmeninius rezultatus ir nurodė, kad lauks patikslino pardavimų rezultato gerinimo plano iki birželio 8 d.
7. Pažymėjo, jog rezultatai pagal suderintą atsakovo rezultatų gerinimo planą po dviejų mėnesių jo vykdymo buvo nepatenkinami, todėl 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovui buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo.
8. Papildomai nurodė, kad atsakovas buvo siunčiamas į daugybę mokymų, kurie padėtų kelti jam kvalifikaciją, tačiau net ir tokios ieškovės pastangos atsakovo darbo kokybės pagerinti nepadėjo, o atsakovo darbo rezultatai buvo nepalyginamai prastesni ir su kitų kolegų darbu. 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovė sužinojo, kad atsakovas dideliais kiekiais spausdina ieškovės dokumentus (t. y. pardavimo ataskaitas). Ieškovė įtarė, kad atsakovas taip bando neteisėtai išsinešti konfidencialią informaciją, todėl 2020 m. rugsėjo 29 d. paprašė paaiškinti savo veiksmus. Atsakovas neigė, kad rinko ieškovės konfidencialią informaciją. Tačiau 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovė, siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus ir konfidencialią informaciją, nušalino atsakovą nuo darbo funkcijų, palikdama vidutinį atsakovo darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį, nors atsakovas tuo laiku ir nedirbo. 2020 m. spalio 9 d. ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas dideliais kiekais spausdino dokumentus, kuriuose yra konfidenciali informacija, įteikė pranešimą dėl ieškovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos saugojimo, kuriame priminė apie atsakovo pareigas saugoti bendrovės konfidencialią informaciją.
9. Darbo rezultatų trūkumai papildomai tarp ieškovės ir atsakovo buvo aptarti ir žodžiu. Atsakovas, paprašytas savo tiesioginio vadovo, pats sudarė pardavimo rezultatų gerinimo planą. Atsakovas ilgesnio laikotarpio plano įvykdymui neprašė. Ieškovė nurodė, kad kiti darbuotojai sėkmingai susitvarko su jiems priskirtomis darbo funkcijomis ir tik atsakovas netinkamai atliko savo darbus, nepasiekė darbdavio jam nustatytų rodiklių, todėl ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik atleisti atsakovą iš darbo.
Šalies argumentai
10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovės bendrovėje pradėjo dirbti 1997 m. spalio mėnesį bei užėmė bendrovėje pardavimų skyriaus pardavimų vadybininko eksportui pareigas. Atliekant priskirtas darbo funkcijas, jam teko dirbti su tokiomis Lietuvoje registruotomis bei veiklą vykdančiomis įmonėmis, kaip UAB „SBA“ baldų kompanija, UAB „VIČIŪNAI IR PARTNERIAI“, UAB „Mitapakas“ ir t.t., taip pat su Rusijos Federacijoje (Kaliningrado srityje) veikiančiomis bendrovėmis - AKWELLA INVEST OOO, Vichiunai-RUS OOO; UPAK-TORG OOO; MEBEL STIL OOO bei daugeliu kitų. Jokių pretenzijų dėl atsakovo darbo su jam priskirtais klientais nei iš ieškovės valdymo organų (direktorės, valdybos (jos narių)), nei iš pačių klientų nėra buvę. Priešingai, generalinė direktorė Baltijos regiono šalims, įvertinusi jo asmeninį indėlį į ieškovės veiklą bei gerą darbą, ne tik skyrė atsakovui darbdavio ieškinyje minimą premiją už pasiekimus 2017-2018 metais, bet ir pripažino atsakovą geriausiu pastarųjų (2017/2018) metų pardavimų vadybininku. Nors iš tiesioginio savo vadovo – ieškovės pardavimų ir marketingo direktoriaus M. G., 2019 m. gruodžio mėnesį gautu elektroniniu laišku atsakovas buvo informuotas apie „Vičiūnų“ įmonių grupės priskyrimą kitai ieškovės vadybininkei, tačiau kliento atstovė, vertindama ilgalaikį atsakovo darbą, su tokiu sprendimu nesutiko. Kliento, bet ne darbdavio, iniciatyva bei pageidavimu atsakovas ir toliau liko atsakingu už „Vičiūnų“ įmonių grupės aptarnavimą.
11. Nurodė, kad M. G., 2016 metais tapus tiesioginiu atsakovo vadovu, atsakovas susidūrė su jo neigiamu nusistatymu savo atžvilgiu. M. G. ne tik priėmė sprendimą dėl „Vičiūnų“ įmonių grupės, bet nusprendė perduoti ir pagrindinį (didžiausią apyvartą sugeneruojantį) atsakovo klientą – UAB „SBA“ baldų kompanija, kitai vadybininkei. Nors atsakovui atsiųstame tiesioginio vadovo elektroniniame laiške nurodoma, kad pastaroji darbuotoja minimam klientui priskiriama nuo 2020 m. sausio 1 d., visgi, faktinis vadybininkų rezultatų perskirstymas įvyko tik 2019 m. spalio mėnesį (nepaistant to, kad atsakovas su UAB „SBA“ baldų kompanija dirbo iki 2019 m. gruodžio mėnesio (imtinai), atsakovo 2019 m. spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesiais pasiekti rezultatai buvo priskaičiuoti kitai vadybininkei, tokiu būdu pagerinant jos bei pabloginant atsakovo pasiektus finansinius skaičius.
12. Pagal ieškovės bendrovėje galiojančią tvarką darbdavys vadybininkams nustato ketvirčio planus – siektinus pardavimų rezultatus, į kuriuos (jų vykdymą) yra atsižvelgiama premijuojant darbuotojus. Prieš 2020/2021 m. I ketvirtį (prasidėjusį 2020 m. gegužės 1 d.) atsakovas jokių premijinių užduočių iš ieškovės negavo. Nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. savo tiesioginiam vadovui prezentacijos forma persiuntė 2020/2021 metų I-ojo ketvirčio veiksmų planą. Pastarasis planas nėra tapatus premijinėms užduotims, kurias nustato darbdavys. Tą pačią dieną (2020 m. birželio 5 d.) gavo elektroninį laišką, kuriuo jo tiesioginis vadovas pareikalavo patikslinti 2020/2021 metų I-ojo ketvirčio pardavimų rezultatų gerinimo planą bei atlikti minimą užduotį iki 2020 m. birželio 8 d.
Atsiliepimas
13. Atsakovas papildomai nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku persiuntė patikslintą veiksmų planą, kuriame išdėstė komentarus dėl planuojamų veiksmų, jų atlikimo terminų ir kt. 2020 m. liepos 30 d. bei 2020 m. rugpjūčio 3 d. pardavimų ir marketingo direktorius vadybininkams bei daliai kitų darbuotojų išsiuntė elektroninius laiškus, jais padėkodamas pardavimų procese dalyvaujantiems darbuotojams, o tai reiškia – ir atsakovui, už itin gerus 2020 m. liepos mėnesio rezultatus. Tik 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. jau pasibaigus 2020/2021 metų I-ajam ketvirčiui, atsakovui buvo atsiųstos pastarojo ketvirčio premijinės užduotys. Atsakovas, pasirašytinai susipažinęs su gautais dokumentais, juose padarė prierašą, jog „oficialios tikslų ir premijų užduotys turėjo būti pasirašytos iki 2020 m. gegužės 1 d.“. Kitą dieną po premijinių užduočių 2020/2021 metų I-ajam ketvirčiui pateikimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., pardavimų ir marketingo direktorius elektroniniu paštu pareikalavo atsakovo „paruošti įsivardintų/užsibrėžtų užduočių pasiekimus, ir rezultatą pagal pateiktą planą PPT formatu 2020-2021 finansinių metų I ketvirčio rezultatams, ir pasiekimams apibendrinti“. Vykdydamas tiesioginio vadovo nurodymą, atsakovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. persiuntė jam parengtą ataskaitą apie jau atliktus bei planuojamus atlikti darbus.
14. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškovė atsakovui įteikė įspėjimą dėl šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pasibaigus minimo įspėjimo terminui, 2020 m. spalio 9 d. atsakovas buvo atleistas iš ieškovės bendrovėje užimtų pareigų.
15. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas priskirtas darbo funkcijas, privalėjo atstovauti bendrovę geografiškai jam priskirtoje teritorijoje – ne tik Lietuvoje (Klaipėdos regione), bet ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Vadovaujantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais, Rusijos rublio kursas žemiausią ribą (skaičiuojant nuo 2014 metų krizės) pasiekė 2016 metais, t. y. tuo laikotarpiu, kurį ieškovė akcentavo ieškinyje, kaip nesėkmingiausią atsakovo pasiektų rezultatų atžvilgiu. Manė, kad geopolitinės – ekonominės aplinkybės bei nepakankama pačios ieškovės reakcija į susiklosčiusią situaciją, o ne atsakovo požiūris į darbą buvo pagrindinėmis (o kartu – ir objektyviomis) atsakovo rezultatų pablogėjimo priežastimis. Nurodė, kad iki Ukrainos krizės/rublio kurso ženklaus kritimo ieškovė sulaukdavo pastovių užsakymų iš daugiau kaip 60-ies Rusijos Federacijoje veiklą vykdančių klientų, jokių nusiskundimų dėl atsakovo darbo su šiais klientais nebuvo gauta.
16. Teigė, kad niekuomet neveikė ir nesiekė veikti prieš ieškovės interesus. Ieškovės akcentuojamas MERCEDEZ-BENZ ženklas buvo naudojimas pagal tuo metu galiojusias instrukcijas, o atsakovas su tuo susijusių veiksmų nebūtų galėjęs atlikti be tiesioginio vadovo žinios. Pažymėjo, kad neigiamos įtakos 2019-2020 finansinių metų atsakovo pardavimų rezultatams turėjo didžiausio pagal apyvartą kliento UAB „SBA“ baldų kompanija (bei dalies mažesnių klientų, kaip pavyzdžiui, UAB „POLIKORA“, UAB „NORVELITA“ ir kt.) perdavimas kitiems vadybininkams. Skirtingai nei aiškino ieškinyje, atsakovas jokių žodinių ir/ar rašytinių pretenzijų (tiesiogiai ir/ar per ieškovės vadovybę) dėl tariamai netinkamos savo darbo kokybės nei iš paminėtų, nei iš kitų klientų nėra sulaukęs. Manė, kad tie elektroniniai laiškai, kuriuos ieškovė įvardijo, kaip atsakovo netinkamo darbo/ieškovės klientų nusiskundimų pastaruoju klausimu įrodymus, patvirtina, jog klientai buvo nepatenkinti ne atsakovo darbu, o pačios ieškovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamu vykdymu, gamybos bei tiekimo sutrikimais bei kuriems darbuotojas neturėjo absoliučiai jokios įtakos.
17. Taip pat teigė, kad atsakovo darbo trūkumai jam nebuvo nei konkrečiai identifikuoti, nei detaliai paaiškinti (raštu ir/ar žodžiu). Manė, kad jokie konkretūs atsakovo darbo trūkumai, kurių ištaisymui galėtų būti sudarytas rezultatų gerinimo planas, nebuvo nurodyti. Manė, kad rezultatų gerinimo planas, kaip jis apibrėžiamas DK 57 straipsnio 5 dalyje, tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo sudarytas.
18. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė jokia forma nepranešė jam, jog 2020 m. birželio mėnesį rengta prezentacija/veiksmų planas prilyginamas numatytajam DK 57 straipsnio 5 dalyje, t. y. neįspėjo atsakovo apie galimas tokio plano neįvykdymo pasekmes, kad, atsakovui neįvykdžius aptariamoje prezentacijoje/ją detalizuojančiame plane numatytų veiksmų, jis gali būti atleistas iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad nors ieškovė atsakovo suvokimą apie galimą jo atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą grindė ieškovei siųstu atsakovo 2020 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku, visgi, aptariamo laiško turinys jokių ieškovės deklaruojamų faktų nepatvirtino.
19. Atsakovo parengti bei 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 8 d. elektroniniais laiškais ieškovei persiųsti dokumentai detalizavo veiksmų planus, numatytus visam 2020/2021 metų I-ajam ketvirčiui (3 mėnesiai). Ieškovės įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma, kad vertinamasis laikotarpis sudaro du mėnesius. T. y. egzistuoja aiškus neatitikimas tarp darbdavio įspėjimo bei jame minimų dokumentų turinio. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovui keliamus tikslus nustatė jau pasibaigus vertinamajam laikotarpiui, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d., persiųsdama premijines užduotis. Atsakovas už dalį 2020/2021 metų I-ąjį ketvirtį įvykdytų darbų gavo premiją, tai reiškia – pasiekė ieškovės iškeltus tikslus. Teigė, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų mėginama padėti darbuotojui pasiekti kuo geresnių darbo rezultatų. Priešingai, ieškovės veiksmai buvo tokie, kurie ne palengvino, bet apsunkino atsakovo galimybes įgyvendinti jam nustatomus tikslus.
20. Pažymėjo, kad klientas UAB „SBA“ baldų kompanija atšaukė dalį užsakymų, atliktų 2019 m. rugsėjo mėnesį, dėl ieškovė vėlavimo gamybos procese. Tokia situacija savaime turėjo neigiamos įtakos ieškovės/atsakovo rezultatams, dalis užsakymų lieka neįvykdyti pačios ieškovės apsisprendimu. Pavyzdžiui, 2020 m. vasario mėnesį kliento UAB „Mitapakas“ užsakymas buvo atšauktas dėl priežasčių, susijusių su ieškovo taikomomis atsiskaitymo sąlygomis, dalies klientų užsakymai yra prarandami dėl ieškovo taikomos kainodaros, kuri kai kuriais atvejais būna nepakankamai konkurencinga. Ieškovė laimėjo kliento, už kurio aptarnavimą buvo atsakingas atsakovas, skelbtą konkursą, susijusį su ieškovės gaminamos produkcijos įsigijimu. Visgi, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo metu konkurso pagrindu užsakytos prekės klientui dar nebuvo parduotos, t. y. su minimu konkursu susijusias pajamas ieškovė gavo vėliau, o tai reiškia, jog į pastarąją finansinę naudą, vertinant atsakovo rezultatus, liko neatsižvelgta.
Šalies argumentai
21. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Ieva Povilaitienė palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
22. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas advokatas Mantas Mikalopas palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Liudytojas M. G. paaiškino, kad yra tiesioginis atsakovo vadovas. Nurodė, kad nustačius, kad atsakovo darbo rezultatai nepateisina lūkesčių, atsakovui buvo pavesta sudaryti rezultatų gerinimo planą bei pateikti duomenis apie jo įgyvendinimą. Atsakovui nepateisinus ieškovės lūkesčių bei neįvykdžius plane nustatytų tikslų, atsakovas buvo atleistas iš pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4305-1125/2021 ieškinį tenkino – pripažino, kad ieškovė teisėtai atleido atsakovą iš pardavimų vadybininko pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; priteisė ieškovei iš atsakovo 3 769 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš 2020 m. liepos 14 d. atsakovo, jo tiesioginio vadovo ir kito darbuotojo susirašinėjimo matyti, jog atsakovas nesiėmė iniciatyvos su klientu dėl kainų derinimo (vadovas laiške nurodė, kad kaina netinkama ir atsakovo prašoma jau antrą savaitę perskaičiuoti kainą, laiške pridėtas kito darbuotojo atliktas kainos skaičiavimas, kuriuo turi remtis atsakovas).
26. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo darbo rezultatai nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. balandžio, nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. balandžio, nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nepateisino ieškovės lūkesčių. Pažymėjo, jog taip pat nepateisino ieškovės lūkesčių atsakovo darbo rezultatai už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Darė išvadą, kad per septynerių metų laikotarpį, ketverius metus atsakovo darbo rezultatai netekino ieškovės, atsakovui ieškovė aiškiai išdėstė jo darbo trūkumus, pateikdama komentarą atsakovo darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos formoje už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Be to, atsakovas dalį darbo trūkumų, susijusių su rezultato siekimu, pripažino ir pateikė savo komentarą, ką jis galėtų gerinti, siekdamas rezultato, o ieškovė sudarė galimybę atsakovui pagerinti darbo rezultatus, sudarant darbo rezultatų gerinimo planą. Atsakovas pats nurodęs, jog turėtų dirbti operatyviau, mokytis kompiuterinio raštingumo.
27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats atsakovas, tą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovo ir jo tiesioginio vadovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais), taip pat liudytojo M. G. paaiškinimai, 2020 m.–2021 m. I ketvirčio veiksmų planą, kuriame aptarti atsakovo planuojami darbai, rengė pats atsakovas, t. y. jis išdėstė ką planuoja atlikti, kokiais terminais ir kokiomis apimtimis. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu bandė teigti, kad nesuprato, dėl kokios priežasties sudaromas planas, pirmosios instancijos teismo vertinimo, byloje esantis atsakovo 2020 m. rugpjūčio 5 d. elektroninis laiškas, siųstas tiesioginiam vadovui M. G., patvirtina, kad atsakovas suprato, koks tai planas, ir kad jis turėjo būti vykdomas, kadangi laiške pats atsakovas nurodė: „siunčiu paruoštą 2020-21 I ketvirčio pardavimų rezultato gerinimo plano įgyvendinimas. Aš suprantu, kad rezultatas reikalingas dabar“.
28. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas, būdamas apdairus, rūpestingas ir išsilavinęs asmuo, galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovės netenkina jo darbo rezultatai bei planas, rengiamas rezultatų gerinimui, o to nepadarius, taikomi atitinkami padariniai. Pažymėjo, jog svarbu ir tai, kad atsakovo darbo rezultatai per paskutinius septynerius metus ieškovės netenkino net ketverius laikotarpius ir tris iš jų iš eilės, tai taip pat nuosekliai patvirtina, kad atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, jog nepateisina ieškovės lūkesčių. Pabrėžė, kad pats atsakovas nustatė, kokius rezultatus jis pasieks, bei kokių veiksmų imsis (sudarydamas planą 2020 m. birželio 5 d. bei 2020 m. birželio 8 d. jį papildydamas). Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, tokia pozicija formuojama ir teismų praktikoje, tačiau nesutiko, kad darbuotojo teisės yra absoliučios, o pareigas jis gali įgyvendinti taip, kaip nori, darbdavys taip pat turi lūkesį ir yra darbo teisinio santykio šalis. Nurodė, jog šiuo atveju ieškovės lūkestis buvo, kad, atsižvelgiant į atsakovo pareigybę (pardavimų vadybininkas), būtų pasiekti atitinkami rezultatai, kuriuos įvardijo pats atsakovas; jis pateikė ieškovei planą ir sukūrė lūkestį, kad ženkliai pagerins savo darbo rezultatus; jokių derybų, kad planas yra neįgyvendinamas nevedė, tuo tarpu atsakovas, kaip asmuo, šioje srityje turintis ilgalaikę patirtį, galėjo ir turėjo įsivertinti, ar galės įvykdyti tai, ką nusistatė, ir ką įsipareigojo įvykdyti atsakovei bei sukūrė atsakovės lūkestį. Pažymėjo, kad atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei elektroniniais laiškais bendraudamas su tiesioginiu vadovu, nenurodė, kokios priemonės iš ieškovės pusės galėtų būti taikomos, kad darbo rezultatas būtų geresnis, tik bendrai nurodė, kad reikia reikalingų veiksmų rezultatui pasiekti. Darė išvadą, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovo argumentai, jog pateiktas planas neatitiko jo valios ar jam nebuvo suprantama, kokie padariniai bus taikomi, nepagrįsti. Atsakovo atstovo teiginys teismo posėdžio metu, jog liudytojas patvirtino, kad planas buvo sudarytas ne su tikslu atleisti atsakovą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaneigė tokios darbdavio teisės.
Atsiliepimas
29. Atsakovo teiginiai, kad 2016 metais rubliui pasiekus nuosmukį, ženkliai sumažėjo klientų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesusiję su rezultatų gerinimo planu 2020 metais; priešingai, po Rusijos rublio nuvertėjimo, 2017-2018 metais atsakovo darbo rezultatai buvo geri ir ieškovės lūkesčius pagal nustatytą planą pateisino, todėl ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginį, kad atsakovo darbų rezultato pablogėjimą galėjo lemti šis veiksnys.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, kad 2020 metais nuvertėjus Rusijos rubliui, jo pardavimų rezultatai sumažėjo, taip pat nepatvirtina, kad tai buvo vienintelė priežastis, nulėmusi atsakovo darbo kokybę. Nurodė, kad jau 2019 metais darbo rezultatai buvo blogi, taigi tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia, kad pardavimus nulėmė išimtinai Rusijos rublio nuosmukis. Dėl atsakovo klientų perdavimo kitiems vadybininkams pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma dar iki 2020 m. birželio 5 d. bei 8 d., kada buvo parengtas bei patikslintas planas. Pažymėjo ir tai, kad nors atsakovas nurodė, kad dalis jo klientų buvo perduota kitiems vadybininkams, tačiau taip pat iš kitų vadybininkų buvo perduoti klientai atsakovui, t. y. klientų perdavimas yra įprasta praktika.
31. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai vertino, kad egzistuoja priežastys nutraukti darbo sutartį su atsakovu DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
32. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
32.1. Skirtingai, nei reikalaujama pagal DK 57 straipsnio 5 dalį, darbo trūkumai atsakovui nebuvo nei konkrečiai identifikuoti, nei detaliai paaiškinti. Į bylą pateiktoje darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos formoje, t. y. dokumente, kurį ieškovė įvardijo, kaip tariamą atsakovo supažindinimo su jo darbo trūkumais įrodymą, ieškovė konkrečių atsakovo darbo trūkumų nenurodė, nors tai padaryti buvo privaloma.
32.2. Priešingai, nei skundžiamame sprendime vertino pirmosios instancijos teismas, DK 57 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama plečiamai, t. y. tokia situacija, kuomet, šalims neišreiškus aiškios valios dėl DK 57 straipsnio 5 dalimi apibrėžto rezultato gerinimo plano sudarymo, darbdavys darbuotojui iškeltus tikslus (nustatytus siektinus rezultatus) vienašališkai kvalifikuoja DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas teisines pasekmes galinčiu sukelti planu, yra nepateisinama bei prieštaraujanti DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 dalies esmei. Skundžiamo sprendimo išvados apie tai, jog atsakovas, rengdamas prezentaciją dėl planuojamų veiksmų pardavimų rezultatams pagerinti, pats turėjo žinoti/suvokti pastarojo plano neįvykdymo atveju galinčias kilti teisines pasekmes (galimą atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą), yra ydingos.
32.3. Faktą, kad į bylą pateikta 2020 m. birželio 5 d. prezentacija bei ją papildantis, 2020 m. birželio 5 d. parengtas, veiksmų planas, kuriais atsakovas, ieškovės reikalavimu, aptarė būsimus veiksmus kuo geresniems 2020/2021 metų I-ojo ketvirčio rezultatams pasiekti, skirtingai, nei interpretavo pirmosios instancijos teismas, negali būti kvalifikuojamas DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytu planu/jam prilyginamas, inter alia, patvirtina tai, jog: 1) 2021 m. kovo 30 d. įvykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas tiesioginis atsakovo vadovas, atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, pats patvirtino aplinkybę, jog ieškovei siųsta atsakovo prezentacija nebuvo siejama su DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų pasekmių taikymu; 2) iš to paties liudytojo paaiškinimų matyti, kad joks rezultatų gerinimo planas atsakovo atžvilgiu nebuvo sudarytas. T. y. tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas DK 57 straipsnio 5 dalyje apibrėžtam planui visiškai nepagrįstai prilygino ieškovės kasmet tvirtinamo metinio finansinių rodiklių plano dalį.
32.4. Byloje esantys duomenys pagrindžia aplinkybę, kad ginčo situacijoje nebuvo nustatyta jokių objektyvių atsakovo darbo vertinimo kriterijų, ir tai nesuderinama su DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytu rezultatų gerinimo planu. Nepaistant to, pirmosios instancijos teismas pastarosios aplinkybės visiškai neanalizavo – į ją neatsižvelgė.
32.5. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog atsakovas, elektroniniais laiškais bendraudamas su tiesioginiu savo vadovu, pastarajam asmeniui nenurodė, kokių priemonių iš savo pusės galėtų imtis ieškovė tam, kad būtų sudarytos sąlygos atsakovui pasiekti geresnių darbo rezultatų, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką. T. y. pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo ieškovei priskyrė pasyvų vaidmenį bei visiškai neanalizavo, kokių veiksmų ieškovė, kaip stipresnioji darbo santykių šalis, ėmėsi, siekdama organizuoti darbą tokiu būdu, kuris atsakovui leistų pagerinti savo darbo rezultatus.
32.6. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo tame tarpe), išsamiai neanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių bei dėl dalies atsakovo išdėstytų/akcentuotų argumentų skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė (nepateikė su šiais argumentais susijusių motyvų) arba juos vertino itin paviršutiniškai – nesilaikydamas įrodymų/argumentų vertinimo taisyklių.
32.7. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog klientų nusiskundimai ieškovės veikla nėra susiję su atsakovo parengtu rezultatų gerinimo planu, visiškai nevertino bylos nagrinėjimo metu atsakovo išdėstytų argumentų pastaruoju klausimu. Atsakovas paaiškino, jog klientų nepasitenkinimas ieškovės veiksmais kai kuriais atvejais lemdavo dalies užsakymų atšaukimą, o tai reiškia – ir atsakovo rodiklių pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog atsakovo argumentai dėl dalies jo klientų perdavimo kitiems ieškovės vadybininkams nagrinėjamam ginčui neturi esminės reikšmės, kadangi tokia praktika ieškovės bendrovėje buvo įprasta. Pastaroji pirmosios instancijos teismo pozicija pagrindžia faktą, jog visiškai neįvertinti atsakovo į bylą teikti įrodymai ir argumentai, kurie patvirtino aplinkybę, kad ieškovė didžiausius klientus perdavė kitiems ieškovės vadybininkams, tuo tarpu tokių klientų, kurie produkcijos įsigijimo mastais atsvertų perduotuosius, ieškovė atsakovui nepriskyrė. Be to, pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos medžiagą, kadangi atsakovas produkcijos kainų nenustatinėjo, pats tiesioginis vadovas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 8 d. ieškovei atsiųstame plane nurodyti skaičiai buvo perkelti iš ieškovė 2020/2021 finansiniams matams atsakovui nustatyto metinio plano.
32.8. Pardavimų rezultatai žymiai sumažėjo didžiausią klientą perdavus kitai vadybininkei, teismas to nevertino.
Atsiliepimas
33. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; pateikė alternatyvų prašymą – apeliacinį skundą tenkinus, negrąžinti atsakovo į darbą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
33.1. Apeliaciniame skunde dėstoma atsakovo nuomonė dėl DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5 dalyje įtvirtintų teisinių reikalavimų turinio yra nepagrįsta. Atsakovas plečiamai aiškina šias teisės normas ir dėl to daro nepagrįstas išvadas bei nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Šios normos sugretintos nepagrįstai, kadangi yra visiškai skirtingos ir kartu netaikomos.
33.2. Apeliaciniame skunde cituojama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis nesusijusi su nagrinėjama byla, kadangi toje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio valia pagal DK 59 straipsnį ir DK 57 straipsnio 5 dalį joje paminėta tik epizodiškai. Taip pat bylos Nr. e2A-1235-852/2019 ir šios bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi.
Žemesnės instancijos teismas
33.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas buvo teisėtai atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes atsakovas nepasiekė sutartų darbo rezultatų pagal jam numatytą ir sutartą pardavimų rezultatų gerinimo planą per jo įgyvendinimui skirtą dviejų mėnesių laikotarpį.
Šalies argumentai
33.4. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė atsakovui ne kartą paaiškino ir nurodė jo darbo trūkumus.
Atsiliepimas
33.5. Atsakovas suprato, kad rengia rezultatų gerinimo planą. Atsakovas klaidingai teigia, kad nesuprato, jog jis rengia rezultatų gerinimo planą ir, kad gali būti atleistas. Taip pat nepagrįstai vertino skundžiamą sprendimą, kaip neteisėtą, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, neva, neįvertino šios aplinkybės, kaip lemiančios atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumą. Liudytojo parodymus interpretavo klaidingai.
33.6. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo metinių vertinimų rezultatai dažniausiai būdavo nepatenkinami.
Atsiliepimas
33.7. Ieškovė skyrė pakankamai pastangų, kad atsakovas galėtų tinkamai atlikti savo darbo funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
35. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
36. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas ir ieškovė (buvęs pavadinimas UAB „SCA Packaging“) (duomenys neskelbtini) d. sudarė darbo sutartį Nr. 46 (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutarties rūšis – neterminuota darbo sutartis. Darbo sutartis įsigaliojo 2002 m. sausio 11 d. Remiantis Darbo sutarties 1.2 punktu, atsakovo pareigos ieškovės bendrovėje buvo pardavimų vadybininkas eksportui. Darbo sutartis paskutinė kartą pakeista 2018 metais, nustatant atsakovui nuo 2018 m. gegužės 2 d. mokamą 1 650 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas 2013 m. spalio 1 d. susipažino su pardavimų vadybininko pareigų instrukcija, kurioje nustatyti reikalavimai kvalifikacijai bei žinioms ir apibrėžtos pagrindinės funkcijos bei atsakomybės, nustatytos darbuotojo teisės.
37. Byloje yra pateiktos atsakovo darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos formos už atitinkamus laikotarpius:
Žemesnės instancijos teismas
37.1. Darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos formos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės iki 2014 m. balandžio vertinimas – pateisino lūkesčius.
37.2. Iš darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos formos už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. balandžio matyti, jog buvo nepasiekti du šioje formoje nustatyti tikslai: 1) pasiekti pardavimus 7 159 t bei 2) pasiekti pardavimus pas naujus klientus 360 t.; bendras vertinimas – pateisino lūkesčius.
37.3. Iš darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos formos už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. balandžio matyti, kad atsakovas nepasiekė šių tikslų: 1) pakuočių pardavimai (LT – 2 290 m2, RU – 2 220 m2), komentare nurodoma LT – pasiektas, RU – nepasiektas; 2) lapų pardavimai (LT – 2 680 m2, RU – 3 550 k m2) komentare nurodoma – LT nepasiektas, RU – pasiektas; 4) neprarasti nei vieno kliento iš TOP 10, komentare nurodoma SCT, Roshen; 5) pasiekti pardavimus pas naujus klientus 300 t m2. Komentare nieko nenurodyta. Bendras vertinimas – nepateisino lūkesčių.
37.4. Iš darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos formos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. matyti, kad dalis atsakovo darbo rezultatų nepateisino lūkesčių. Nepasiekti šie tikslai: 2) lakštų pardavimai LT – 1 283 k m2; RU – 6 300 k m2, nurodyta LT pasiektas – 1 543 k m2 (biudžeto vykdymas 120, 25 procentai); RU – nepasiektas; 1 154 k m2 (biudžeto vykdymas 18, 32 procentai); nurodoma – tikslas nepasiektas Kaliningrado srityje dėl ekonominių veiksnių regione. 5) pasiekti pardavimus naujiems klientams 300 k m2, nurodoma – pardavimai naujiems klientams 204 k m2. Bendras vertinimas – nepateisino lūkesčių.
37.5. Darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos forma už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Nepasiektas vienas tikslas – 2) pakuočių pardavimai: RU 1 000 k m2; lakštų pardavimai RU – 2 000 k m2. Komentare nurodyta, kad RU – nepasiektas 2 845 k m2 (biudžeto vykdymas – 95, 14 procentų). Dėžučių biudžeto vykdymas – 45, 76 procentai ir lakštų biudžeto vykdymas – 150, 81 procentas. Tikslas lakštuose ženkliai viršytas. Bendras vertinimas – pateisino lūkesčius.
37.6. Darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos forma už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Nepasiektas tik vienas tikslas, t. y. 5) Commercial Exellence projektas – 1 kliento vizitas į Pack Right centrą ir 1 Value Tool projektas per ketvirtį. Bendra išvada – pateisino lūkesčius.
38. Byloje taip pat pateikta atsakovo darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos forma už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. iš kurios matyti, kad nepasiekti šie tikslai: 1) pakuočių pardavimai: LT – 1 330 k m²; lakštų pardavimai LT – 1 250 k m². Komentare nurodyta, kad metinis pakuočių biudžetas LT yra 14 430 k m², iš kurių 8 900 k m² „SBA“ grupės įmonių metinis biudžetas. Bendras biudžeto vykdymas kartu su „SBA“ pardavimais – 8 765 k m². Bendras pakuočių pardavimo biudžeto vykdymas 61, 17 procentų. Pakuočių pardavimo biudžeto vykdymas „SBA“ grupės įmonių – 76, 16 procentų. „SBA“ grupės įmonės pardavimų biudžeto vykdymas per 8 mėnesius 76, 73 procentai. Pakuočių pardavimo tikslas LT yra nepasiektas. Lakštų pardavimų biudžeto vykdymas – 84, 8 procentai. Lakštų pardavimų biudžeto vykdymas LT yra nepasiektas; 2) pakuočių pardavimai: RU – 750 k m², lakštų pardavimai RU – 4 250 k m². Komentare nurodyta, kad pakuočių pardavimų biudžeto vykdymas – 90, 80 procentų, lakštų biudžeto vykdymas RU – 28, 28 procentai, bendras biudžeto vykdymas RU 37, 66 procentai; tikslas yra nepasiektas. Tarp nepasiektų tikslų nurodytas reklamacijų skaičius dėl vadybininko kaltės – 0 (nulis). Komentare nurodyta, kad reklamacija buvo gauta iš „Lyra Group“ įmonės. Pretenzijos Nr. 6559, kurios vertė – 836, 60 Eur. Pretenzija buvo gauta dėl vadybininko kaltės ir klaidingos/netikslios informacijos pateikimo pardavimų koordinatorei, dėl ko buvo gauta pretenzija ir vėliau pakeista į vidinę įmonės pretenziją; 4) Commercial Exellence projektas – 1 kliento vizitas į Pack Right centrą ir Value Tool projektas per ketvirtį. Komentare nurodyta, kad klientų vizitai į Pack Right centrą ir Pack Right‘o centro atstovų vizitai pas klientus buvo daromi. Svarbiausia užduoties dalis yra Value Tool projektų realizavimas, kurie kuria pridėtinę vertę įmonei, bei įgalina padaryti ženklius sutaupymus, didina konkurencinį pranašumą rinkoje. Tokių projektų įgyvendinta nebuvo. Tikslas yra nepasiektas. Bendras vertinimas – nepateisino lūkesčių.
39. Nurodytas atsakovo vadovo komentaras apie atsakovo darbo rezultatus už 2019-2020 finansinius metus. Nurodyta, kad šie finansiniai metai atsakovui buvo labai nesėkmingi, nepasiekti svarbiausi tikslai – biudžeto vykdymas abiejuose regionuose: tiek Lietuvoje, tiek Kaliningrado srityje. Per 8 mėnesius su „SBA“ grupės įmonėmis pardavimai ženkliai sumažėjo ir nebuvo vykdomas pardavimų biudžeto planas. Nurodyta, kad per 8 darbo mėnesius buvo padaryta daug esminių klaidų ir nereaguota, ar atmestinai reaguota į pastabas keisti bendravimo stilių ir požiūrį į bendravimą ir bendradarbiavimą su klientu. Buvo prarasti pardavimai ir sugadinti ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai. Nebuvo išnaudos galimybės atstatyti bendradarbiavimą iki ankstesnio lygio su „Regseda“ įmone. Po susitikimo su šiuo klientu bei kainodaros įvardijimo, kuri atitiko kliento lūkesčius, bendradarbiavimas pasibaigė, net neprasidėjus realiam bendradarbiavimui. Didžiausiam ir svarbiausiam atsakovo turimam klientui „Vičiūnai“ grupės įmonėms iškelti tikslai dėl pardavimų didinimo, siekiant naujų projektų, kurie turi didelę pridėtinę vertę ir didina kainos vidurkį per m2 bei įmonės pelningumą, taip pat nebuvo įgyvendinti. Nebuvo sėkmingai įgyvendintas nei vienas HQF ar OFFSETIN‘ės spaudos projektas, taip pat dėl nemokėjimo ar nesugebėjimo dirbti su tokio lygio projektais. „Vičiūnai“ grupės įmonėms parduodama tik pati paprasčiausia technologine prasme pakuotė – transportinės FLEXO dėžės ir patys vertingiausi ir didžiausią pridėtinę vertę turintys gaminiai yra gaminami konkurentų. Prarasti lakštų pardavimai Kaliningrado srityje turėjo įtakos ne tik ieškovės asmeninių tikslų įgyvendinimui, bet ir viso bendro biudžeto vykdymui. Siūlomos kainos buvo konkurencingos, tad trūko asmeninio indėlio, iniciatyvos ir noro siekti ir pasiekti rezultatą.
40. Be to, byloje taip pat pateikti ir ankstesni 2020 m. vasario 7 d. bei 8 d. tiesioginio atsakovo vadovo laiškai, kuriuose yra nurodyta, jog atsakovas dirba labai lėtai, darbo produktyvumas žemas; prašė pateikti duomenis, kaip atsakovas organizuoja darbą. Byloje pateiktas atsakovo bei jo tiesioginio vadovo ir kito darbuotojo, kuris atlieka kainų analizę, susirašinėjimas 2020 m. liepos 14 d., iš kurio matyti, kad atsakovas nesiėmė iniciatyvos su klientu dėl kainų derinimo (vadovas laiške nurodo, kad kaina netinkama ir atsakovo prašoma jau antrą savaitę perskaičiuoti kainą, laiške pridėtas kito darbuotojo atliktas kainos skaičiavimas, kuriuo turi remtis atsakovas).
41. Atsakovas savo komentare (pasirašytas 2020 m. gegužės 29 d.), pateiktame rezultatų apžvalgos formoje, nurodė, kad darbą vertina patenkinamai. Manė, kad buvo galima pasiekti daugiau. Teigė, kad jam asmeniškai trūko didesnės iniciatyvos (griežtumo) rezultato siekimui, dirbant su „SBA“ klientu; manė, kad didelės įtakos turėjo ir kolektyvo darbas bei klientas skundėsi vėlavimu. Pažymėjo, kad su šiuo klientu pradėjus dirbti kitai vadybininkei, atsakovo biudžetas nebuvo sumažintas. Manė, kad jam trūko patirties dirbant su VIP klientu. Nurodė, kad reikia tobulinti darbą su kitais klientais, su jais reikia dirbti operatyviai, greitai. Dėl kliento „Regseda“ nurodė, kad buvo gautas didelis užsakymas, tačiau labai pradelsė terminus, dėl ko klientas buvo prarastas. Dėl darbo tobulinimo su „Vičiūnai“ grupe nurodė, kad būtina gerus asmeninius santykius pakeisti į greitą rezultato siekimą. Nurodė, kad su šia grupe yra daug naujų projektų, jų įgyvendinimo laikas gana ilgas (mėnuo, 3 mėnesiai, 6 mėnesiai), jie turi daug tiekėjų, užsakymų kiekiai maži. Tikslas – gauti užsakymą HQF LMC linijai. Dėl Kaliningrado srities atsakovas komentare nurodė, kad darbui su šia sritimi įtakos turėjo rublio kursas ir įmonių finansinė padėtis. Dėžių parduota 680 000 m², iki biudžeto trūko 70 000 m². Lakštų pardavimai ženkliai sumažėjo. Tam turėjo įtakos: „Logistika“ buvo skolingi ir jiems pasiūlytas išankstinis apmokėjimas. Sutikimas kol kas negautas. „Mebel Stil“ klientas prarastas dėl nuolatinio medžiagų keitimo. Nurodė, kad jie laiku neinformuoti, jog produkcija buvo pagaminta iš mažesnių gramatūrų. Buvo didelė tikimybė juos susigražinti. Nurodo, kad reikia skirti didesnį dėmesį laiko planavimui ir rezultato siekimui.
42. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. vasario 25 d. atsakovo tiesioginis vadovas M. G. pateikė atsakovui jo IV ketvirčio tikslus, detaliai nurodydamas pardavimų apimtis bei užduotis. Laišku buvo prašoma iki 2020 m. vasario 28 d. nurodyti, kokie bus daromi veiksmai planui įgyvendinti.
43. Į bylą pateiktame 2020-2021 metų I ketvirčio veiksmų plane, parengtame atsakovo (prezentacijos formatu), aptarta Lietuvos rinka (dėžių bendras poreikis yra 307 017, lakštų poreikis – 161 438), Kaliningrado srities rinka (dėžių poreikis yra 421 409, lakštų poreikis – 340 412). Pastarajame plane nurodyti šie veiksmai tikslui pasiekti Klaipėdos srityje: HQP gamyba ant LMC mašinos, atnaujinti komercinius pasiūlymus; padidinti kredito limitą iki 30 000 Eur; sumažinti kainas 4,76 procento; toliau atidarinėti gamybinius projektus, bandomosios partijos; suderinti naują kompoziciją su baltu kraftu ir gauti bandomąją partiją; reikalingas atidėjimas 30 d.; turi patvirtinti 4 projektus; 8 projektai – perskaičiuoti kainas; sumažinti projekto G/K 19775 kainą 5,10 proc.; sumažinti kainas 4-5 proc. Veiksmai tikslui pasiekti Kaliningrado srityje: projektui G/K13588 sumažinti kainą 5,50 proc. ir gauti papildomai 30 000 m2; sumažinti lakštų kainą 7,70 proc., atidėjimas 14 d.; sumažinti kainas 6,20 proc. ir atnaujinti gerus santykius; sumažinti kainas 7,20 proc. bandomoji partija per; atnaujinti komercinį pasiūlymą ir gauti bandomąją partiją; atnaujinti komercinį pasiūlymą ir gauti bandomąją partiją.
44. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė teisėtai atleido atsakovą iš pardavimų vadybininko pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; priteisė ieškovei iš atsakovo 3 769 Eur bylinėjimosi išlaidas.
45. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ir pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad darbo trūkumai jam nebuvo nei konkrečiai identifikuoti, nei detaliai paaiškinti, o į bylą pateiktoje darbo rezultatų ir pasiekimų apžvalgos formoje ieškovė konkrečių atsakovo darbo trūkumų nenurodė, nors tai padaryti buvo privaloma. Be to, anot atsakovo, skundžiamo sprendimo išvados, jog jis, rengdamas prezentaciją dėl planuojamų veiksmų pardavimų rezultatams pagerinti, pats turėjo žinoti ir suvokti pastarojo plano neįvykdymo atveju galinčias kilti teisines pasekmes (galimą atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą), yra ydingos. Atsakovas taip pat nurodo, jog į bylą pateikta 2020 m. birželio 5 d. prezentacija bei ją papildantis, 2020 m. birželio 5 d. parengtas, veiksmų planas, kuriais atsakovas, ieškovės reikalavimu, aptarė būsimus veiksmus kuo geresniems 2020/2021 metų I-ojo ketvirčio rezultatams pasiekti, skirtingai, nei interpretavo pirmosios instancijos teismas, negali būti kvalifikuojamas DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytu planu/jam prilyginamas. Be to, nebuvo nustatyta jokių objektyvių atsakovo darbo vertinimo kriterijų, ir tai nesuderinama su DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytu rezultatų gerinimo planu. Atsakovas daro išvadą, jog buvo pažeista jo atleidimo procedūra.
46. Ieškovė, nesutikdama su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais atsakovo argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas plečiamai aiškina DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 5 dalies normas ir dėl to daro nepagrįstas išvadas bei nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Atsakovo cituojama teismų praktika yra nesusijusi su nagrinėjama byla, t. y. nesutampa ratio decidendi, todėl atsakovas nurodyta teismų praktika remiasi nepagrįstai. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas buvo teisėtai atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes atsakovas nepasiekė sutartų darbo rezultatų pagal jam numatytą ir sutartą pardavimų rezultatų gerinimo planą per jo įgyvendinimui skirtą dviejų mėnesių laikotarpį. Papildomai nurodo, kad ieškovė atsakovui ne kartą paaiškino ir nurodė jo darbo trūkumus ir atsakovas suprato, kad rengia rezultatų gerinimo planą.
47. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės rėmėsi apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovės bendrovėje iš viso dirbo 23 metus, ėjo eksporto vadybininko pareigas Latvijoje, Ukrainoje, Kaliningrado srityje ir Lietuvoje. Pažymėjo, kad M. G., pradėjęs eiti vadovo pareigas, atsakovui pasakė, jog žino, kad buvę ieškovės vadovai buvo atleisti dėl atsakovo kaltės. Papildomai atsakovas nurodė, jog 2017-ais metais prasidėjo psichologinis spaudimas jo atžvilgiu: buvo atimta galimybė naudotis Klaipėdoje esančiu butu, kurį suteikdavo įmonė (ieškovė); į komandiruotes atsakovas pradėjo važiuoti su nuosavu automobiliu, o nebe su vadovu kartu; tekdavo apsistoti skirtinguose viešbučiuose; pradėjo atiminėti iš atsakovo klientus, su kuriais atsakovas dirbdavo ir rodydavo gerus darbo rezultatus. Teigė, kad jam buvo netikėta, kuomet buvo informuotas, jog neįvykdė darbo rezultatų gerinimo plano. Jei darbo rezultatų gerinimo planas ir galėtų būti pripažintas tinkamu, atsakovui darbo rezultatų pagerinti nebūtų pavykę objektyviai, nes buvo iš jo atimti stambiausi klientai. Pardavimai, iš atsakovo atėmus ieškovės klientus, nepasikeitė ir nepagerėjo. Atsakovas nebuvo iš anksto informuotas apie atleidimą, t. y. nebuvo įspėtas, ir nebuvo paaiškintos galimos pasekmės.
48. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Ieva Povilaitienė palaikė atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, prašė apeliacinį skundą atmesti. Rašytinio įspėjimo, kad jeigu nebus darbo rezultatų gerinimo plane pasiekti tikslai, tai atsakovas bus atleistas, atsakovui niekas neįteikinėjo, nes įstatymas to nereikalauja. Detalus ketvirčio planas buvo rengiamas pirmą kartą. Įvykdymo planai rezultatų gerinimo plane buvo numatyti už du mėnesius.
Dėl atsakovo atleidimo iš darbo procedūros (ne)teisėtumo.
49. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl atsakovo atleidimo iš darbo procedūros teisėtumo, atsakovui įrodinėjant, jog jis iš pareigų ieškovės bendrovėje buvo atleistas, pažeidžiant nustatytą atleidimo iš darbo procedūrą, ir ieškovei teigiant, jog atsakovas buvo atleistas iš pareigų teisėtai ir pagrįstai, kadangi nepasiekė nustatytų darbo rezultatų tikslų pagal darbo rezultatų gerinimo planą.
Žemesnės instancijos teismas
50. DK 53 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia: nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu (1 punktas); nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva (2 punktas); nutraukus darbo sutartį darbdavio valia (3 punktas); nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios (4 punktas); mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui (5 punktas); Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos (6 punktas); kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (7 punktas). DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami..
51. DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą. Darbuotojo darbo rezultatai gali bu?ti priežastis nutraukti darbo sutarti?, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo tru?kumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatu? gerinimo planas, apimantis laikotarpi?, ne trumpesni? negu du me?nesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami (DK 57 straipsnio 5 dalis).
52. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įvykdė visas sąlygas, siekiant atleisti atsakovą, t. y. laikėsi nustatytų reikalavimų, kaip tai turi būti suvokiama pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas suponuoja, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. DK 57 straipsnio 1 dalyje 2 punkte imperatyviai nustatytas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir nustatyta šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį taikytina konkreti darbo sutarties nutraukimo tvarka, kurios darbdavys privalo laikytis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįvykdė DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatytų procedūrinių reikalavimų. Pažymėtina, kad atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis).
53. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
54. Minėta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti darbo trūkumai ir nepasiekti darbo rezultatai. Tokių situacijų išskyrimas nėra formalus, bet yra tikslingas, - tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, kad darbdavys aktyviai dalyvautų vertinant darbuotojo individualius darbo rezultatų nepasiekimo priežastis bei sudarytų sąlygas darbuotojui tinkamai įvertinti savo darbo trūkumus ir juos ištaisyti.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu atleisti darbuotoją pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 puntą galima tam tikra veiksmų seka: 1) darbdavys raštu nurodo darbuotojui darbo trūkumus ar nepasiektus asmeninius rezultatus; 2) darbuotojas ir darbdavys sudaro rezultatų gerinimo planą, kuris apima laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai; 3) plano vykdymo rezultatai nėra patenkinami.
56. Nagrinėjau atveju darbo trūkumai, priešingai nei reikalaujama pagal DK 57 straipsnio 5 dali?, įvertinus byloje surinktus duomenis, atsakovui nebuvo nei aiškiai pristatyti, nei išsamiai paaiškinti. Ieškovė į byla? pateiktą darbo rezultatu? ir pasiekimu? apžvalgos formą įvardijo, kaip atsakovo supažindinimo su jo darbo tru?kumais i?rodyma?. Tačiau šioje apžvalgoje konkrečių darbo trūkumų, kurie sudarytų pagrindą identifikuoti nepasiektų asmeninių rezultatų priežastis, nėra nurodyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pac?ioje formoje yra nurodoma, kad „metu? pabaigoje vadovas ir darbuotojas i?rašo bendro pobu?džio komentarus apie bendrus darbuotojo darbo rezultatus ir kitas bendro pobu?džio pastabas apie tobulinima?si, karjeros planavima? ateityje“. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė aiškiai nurodė darbo tru?kumus, pateikdama komentara? atsakovo darbo rezultatu? ir pasiekimu? apžvalgos formoje už laikotarpi? nuo 2019 m. geguže?s 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.
57. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė įspėjo atsakovą apie pradedamą vykdyti DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytą procedūrą. Pažymėtina, kad teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principai (DK 2 straipsnis) suponuoja, kad sudarant darbo rezultatų gerinimo planą, susijusį su DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis pasekmėmis dėl atleidimo, darbuotojas apie tai turi būti tinkamai informuotas, t. y. nurodytas pasekmes dėl galimo atleidimo darbuotojas, nepasiekus sutartų darbo rezultatų, turi ne numanyti ar atspėti, o suprasti aiškiai ir nedviprasmiškai. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad atleidimui iš darbo taikyto pagrindo, numatyto DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tikslas darbuotoją atleisti ne iš karto, bet sudaryti darbuotojui galimybę įvertinti savo darbo trūkumus ir juos ištaisyti. Taigi, darbuotojas turi žinoti apie pradedamą jo atžvilgiu procedūrą dėl galimo atleidimo DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad DK 57 straipsnio 5 dalis negali bu?ti aiškinama plec?iamai, t. y. tokia situacija, kuomet, šalims neišreiškus aiškios valios de?l rezultato gerinimo plano, kaip tai numatyta DK 57 straipsnio 5 dalyje, sudarymo, darbdavys darbuotojui iškeltus tikslus ir rezultatus, kuriuos darbuotojas turėtų pasiekti, siekiant išvengti atleidimo, vienašališkai kvalifikuoja DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas teisines pasekmes, negali būti laikoma, kaip atitinkanti DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 5 dalies nuostatų reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas buvo įspėtas ar informuotas apie galinčias kilti teisines pasekmes tuo atveju, jei nepasieks sutartų darbo rezultatų, o ieškovės atstovė tokios ieškovės pozicijos, kad atsakovas turėjo žinoti, nepagrindė iš esmės ir apeliacinės instancijos teismo žodiniame posėdyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog atsakovas, rengdamas prezentaciją dėl planuojamų veiksmų pardavimų rezultatams pagerinti, turėjo suvokti minėto plano neįvykdymo pasekmes (galimą atleidimą iš pareigų), yra nepagrįstos. Pažymėtina, jog dėl priešingo aiškinimo atsakovas, kaip darbuotojas ir silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, atsidurtų neproporcingai blogesnėje padėtyje, kadangi jam, kaip darbuotojui, būtų keliamas neproporcingas reikalavimas savarankiškai numatyti galimas pasekmes ir pan., kai tuo tarpu ieškovės, kaip darbdavės, atitinkama pareiga aiškiai ir konkrečiai informuoti atsakovą būtų pašalinta, taip ieškovei atsiduriant neproporcingai geresnėje padėtyje atsakovo, t. y. ieškovės darbuotojo, atžvilgiu.
58. Nagrinėjau atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad darbdavys vykdė ir kitas įstatyme numatytas sąlygas, t. y. sudarė kartu su apeliantu individualiai aptartą darbuotojo rezultatų gerinimo planą, kuris galėtų būti vertinamas tinkamu pagal DK 57 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2020 m. birželio 5 d. prezentacija bei ja? papildantis, 2020 m. birželio 5 d. parengtas veiksmu? planas (pagal kuriuos atsakovas, ieškovei pareikalavus, aptare? bu?simus veiksmus kaip įmanoma geresniems 2020/2021 metu? I-ojo ketvirc?io rezultatams pasiekti) gali būti kvalifikuojamas, kaip veiksmų planas pagal DK 57 straipsnio 5 dalį ar tokiam prilyginamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumą pagrindžia būtent tai, jog 2021 m. kovo 30 d. i?vykusio teismo pose?džio metu liudytoju apklaustas tiesioginis atsakovo vadovas M. G., atsakydamas i? atsakovo atstovo klausima?, kokius veiksmus turėjo atlikti atsakovas pagal 2020 m. birželio 8 d. plana?, kad nebu?tu? atleistas iš pareigų, parodė, kad kalba vyko ne apie apelianto atleidimą iš darbo, bet apie tai, kas bus padaryta tam, kad būtų pasiekti biudžeto vykdymo tikslai (posėdžio garso įrašo 03.11.33 min-03.12.16 min.). Atsakydamas i? atsakovo atstovo patikslinanti? klausima?, ar ginc?o planas nebuvo sudarytas tam, kad, jo nei?vykdžius, atsakovas bu?tu? atleistas iš darbo, atsakovo tiesioginis vadovas nurode?: „žinoma, kad ne“ (posėdžio garso įrašas 03.12.20 min.-03.12.44 min). Taigi, nagrinėjamu atveju pats atsakovo darbdavys (jo tiesioginiam vadovui atstovaujant) patvirtino aplinkybe?, jog ieškovei atsiųsta atsakovo prezentacija nebuvo siejama su DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu? pasekmiu? taikymu. Teismo 2021 m. kovo 30 d. pose?džio metu liudytojas M. G. paaiškino, kad 2020 m. birželio 8 d. ieškovei atsiu?stame plane nurodyti atsakovui, kaip darbuotojui, keliami rodikliai buvo perkelti iš ieškovės 2020/2021 finansiniams matams atsakovui nustatyto metinio plano (posėdžio garso įrašas03.05.35 min.- 03.07.52 min.). Atsižvelgusi į šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nevykdė pareigos sudaryti individualiai aptartą kartu su darbuotoju rezultatų gerinimo planą. Kartu pažymėtina, kad veiksmų planas sudarytas 2020/2021 metu? I-ojo ketvirc?iui, t. y. trijų mėnesių laikotarpiui, o ieškovės 2020 m. rugsėjo 4 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodoma, kad vertinamasis laikotarpis sudaro du mėnesius. Taigi, ir šiuo aspektu minėta 2020/2021 metu? I-ojo ketvirc?io veiksmų plano prezentacija negali būti vertinama kaip atitinkanti įstatymo reikalavimus, kaip jie suprantami DK 57 straipsnio 5 dalies prasme, apie šalių bendrai suderintą rezultatų gerinimo plano parengimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas DK 57 straipsnio 5 dalyje apibre?žtam planui visiškai nepagri?stai prilygino ieškovės kiekvienais metais tvirtinamo metinio finansiniu? rodikliu? plano dali?.
59. Teisėjų kolegija pažymi, jog rezultatų gerinimo planas turi būti realiai įvykdomas, nes numatyto rezultato pasiekimas ginčo situacijoje priklauso ne tik nuo darbuotojo asmeninio indėlio, tačiau ir nuo konkrečios komercinės įmonės veiklos.
60. Taigi, šalys, sulygdamos de?l darbuotojo rezultatu? gerinimo plano, privalo nustatyti aiškius kriterijus, leidžiančius spręsti, kuomet sudarytas planas bus laikomas įvykdytu (ar plano įvykdymui reikia pasiekti 100 proc. atitinkamų rodiklių, ar pakanka tik didesnės jų dalies įgyvendinimo). Nagrinėjamu atveju tokie kriterijai, reikšmingi siekiant spręsti ar darbdavys objektyviai vertino plano rezultatus, nebuvo nustatyti, ieškovė su tuo susijusių aplinkybių neįrodinėjo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas į minėtą aplinkybę iš esmės taip pat neatsižvelgė.
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas jau konstatuota, daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, kadangi ieškovė neįvykdė DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatytų procedūrinių reikalavimų, siekiant atleisti apeliantą DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių.
62. DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neteisėtai atleistam darbuotojui iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau nei už metus ir patirta turtinė bei neturtinė žala.
63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 5.1, 5.4 punktais, vidutinis darbuotojo darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną apskaičiuojamas bendrą už tris prieš tai ėjusius mėnesius priskaitytą darbo užmokesčio sumą, padalinant iš darbuotojo faktiškai dirbtų dienų skaičiaus. Atsakovės pateiktais duomenimis, apelianto vidutinis darbo užmokestis sudaro 99,26 Eur, mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 2 0934,39 (99,26 Eur x21,1 vid.d.d.sk.).
64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui priteisiama 25 013,52 Eur (99,26 Eur x 252 d. d.) vidutinio darbo užmokesčio.
65. Vidutinis darbo užmokestis neskaičiuojamas iki šio sprendimo įsiteisėjimo, kadangi jau yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, nepriteisiamas ir mokėjimas už pravaikštą iki sprendimo įvykdymo.
66. Remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesc?iui už kiekvienus dvejus darbo santykiu? trukme?s metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesc?iai.
67. Atsakovui turėtų būti priteisiama 6 mėnesių dydžio kompensacija (2 094,39 Eur x 6 = 12 566,34 Eur). Kadangi jau buvo išmokėta 4 188,77 Eur išeitinė išmoka, priteisiama ne pilna, t. y. 8 377,57 Eur, kompensacija.
Dėl procesinės bylos baigties.
68. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
69. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
70. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs darbo teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas naikintis ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
71. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo ginčų komisijos sprendimas pripažįstamas netekusiu galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų perskirstymo.
72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
73. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikusi tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, teisėjų kolegija ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.
74. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas.
75. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas.
76. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
77. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašoma priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovo prašymas tenkinamas.
78. Jeigu apeliacine?s instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma? (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
79. Kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, atsakovui priteisiant jo patirtas išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtinta, jog atsakovas patyrė 2 425,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
80. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ginčo sudėtingumą, sprendžia, jog ši suma neviršija Rekomendacijos nustatytų dydžių, todėl priteisiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Pripažinti atsakovo A. A. atleidimą iš darbo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“ bendrovėje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtu.
Laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo A. A. ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“ nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“, juridinio asmens kodas 225774450, 25 013,52 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius trylika eurų ir penkiasdešimt du centus) vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laiką.
Priteisti atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“, juridinio asmens kodas 225774450, 8 377,57 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir penkiasdešimt septynių centų) kompensaciją.
Priteisti atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“, juridinio asmens kodas 225774450, 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“, juridinio asmens kodas 225774450, 2 425,05 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus ir penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas netenka galios.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.