Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-05-22 Nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių įformintas antstolio A. M. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-135-6262. Šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės M. K. asmeninės nuosavybės teisė į nusipirktą varžytynėse turtą.

Atsakovė iš varžytinių parduotame turte faktiškai negyveno, todėl kreiptis dėl atsakovės iškeldinimo nebuvo pagrindo. Antstoliui perdavus nekilnojamąjį turtą ieškovei CPK 715 straipsnyje nustatyta tvarka, paaiškėjo, kad nekilnojamajame turte (tiek pastatuose, tiek žemės sklype) yra likęs didelis kiekis atsakovei priklausančių menkaverčių daiktų. Ieškovė 2020-05-26 ir 2020-05-27 telefonu informavo atsakovę, kad ji turi pasiimti jai priklausančius daiktus.

2020-05-27 ieškovė registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei pranešimą, kad ji iki 2020-06-14 privalo pasiimti jai priklausančius daiktus. Pranešimas įteiktas 2020-05-29. 2020-05-27 pranešimu atsakovė taip pat informuota, kad jos daiktai po 2020-06-14 nebebus saugomi ir bus sutvarkyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovė į ieškovę dėl daiktų atsiėmimo nei telefonu, nei el. paštu nesikreipė ir jai priklausančių daiktų nepasiėmė. Kaimynų teigimu, atsakovė buvo atvykusi į nekilnojamąjį turtą 2020-05-01, tai yra jau pasibaigus varžytinėms (2020-04-30) ir tikėtina pasiėmė reikalingus daiktus.

Nepaisant to, kad atsakovei nustatytas terminas pasibaigė, ieškovė vis dar saugo atsakovės daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neteikia išsamaus atsakovės paliktų daiktų sąrašo, kadangi išlaidos, surašyti visus nekilnojamajame turte paliktus menkaverčius daiktus (suvenyrus, indus, sodo ir daržo reikmenis, drabužius, įrankius, medžiagas, baldus, chemikalus, techniką ir kitą kilnojamąjį turtą, būtų nepagrįstai didelės. Bendras patalpų tūris yra 1072 kub. m, dalis patalpų daiktų prikrautos iki pat lubų, taigi ieškovei net nėra žinomi visi patalpose, o taip pat ir teritorijoje, aukštoje žolėje, palikti atsakovės daiktai. Atsakovė yra auginus bites, taigi dalis paliktų daiktų yra susiję su šia veikla ir Atsakovei jų paskirtis nėra žinoma. Pastato – gyvenamojo namo sienoje, tarp elektros įvado laidų, gyvena atsakovės palikta bičių šeima, kuri trukdo pakeisti pastato elektros instaliaciją. Elektros tiekimas į pastatą – gyvenamąjį namą šiuo metu sutrikęs, tačiau ieškovė negali atlikti būtinų remonto darbų. Teritorijoje palikti surūdiję nenaudojami žemės ūkio padargai trukdo ieškovei sutvarkyti teritoriją, nupjauti veją, išlyginti sklypą.

Ieškovė pažymėjo, kad Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 str. 1 d. išskirtini trys skirtingi savininko teisių įgyvendinimo būdai: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

Kartu su šiuo ieškiniu teismui yra pateikiami 2020-05-22 Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-20-135-6262 ir Nekilnojamojo turto registro išrašai, kurie įrodo, kad Ieškovė yra Nekilnojamojo turto savininkė ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis).

2020-05-22 Turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S-20-135-6262 nepaminėtas pastatas – kluonas, unikalus Nr. 4400-1451-74569, kadangi šio pastato Nekilnojamojo turto registre statusas: formuojamas. Jame taip pat gausu atsakovei priklausančio kilnojamojo turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016 išaiškinta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui. Taigi, nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į pastatą – kluoną, unikalus Nr. 4400-1451-7469, šis pastatas taip pat priklauso ieškovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovė, po įvykusio Nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių, savo noru nepasiėmė iš Ieškovės įsigyto Nekilnojamojo turto visų savo daiktų.

Atsakovės ir Ieškovės nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. Atsakovė naudojasi savo kilnojamojo turto sandėliavimui ieškovės Nekilnojamuoju turtu be teisinio pagrindo. Tokiu būdu Atsakovė pažeidžia Ieškovės teisę naudotis įsigytu turtu, kadangi Ieškovė neturi galimybės į patalpas atsivežti jai priklausančius daiktus, išvalyti patalpas, atlikti jų remontą, pasirūpinti vejos pjovimu, veiksmingai naikinti graužikus. Atsakovė gyvenamosiose patalpose yra palikusi didelį kiekį cukraus, kuris ne tik trukdo teisėtam turto valdytojui naudotis patalpomis, tačiau taip pat masina vabzdžius ir graužikus. Žiurkės patalpų grindyse ir sienose yra pragriaužę skyles, jos niokoja paliktą turtą, nuo žiurkių šlapimo ir drėgmės pastato viduje, cukrus sušlapo ir pradėjo rūgti, taigi patalpose tvyro nemalonus kvapas. Negyvenamų pastatų patalpų grindinyje iškasti laukinių gyvūnų urvai, tačiau Ieškovė neturi galimybės imtis šių urvų užlyginimo darbų. Tai, kad patalpose gyvena laukiniai gyvūnai, kelia grėsmę Ieškovės mažamečiam sūnui, tačiau šios grėsmės pašalinti ieškovė neturi galimybės dėl patalpose sudėtų atsakovės daiktų.

Aukščiau nurodomų aplinkybių pagrindu, pagrįsta teigti, kad Atsakovė Ieškovei priklausančiu Nekilnojamuoju turtu naudojasi kaip sandėliu neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovė pažeidžia Ieškovės teisę naudotis įsigytu turtu, Ieškovė neturi galimybės jai priklausančiu Nekilnojamuoju turtu naudotis pagal savo pageidavimus ir tokiu būdu yra pažeidžiamos Ieškovės teisės ir teisėti interesai.

Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti visus jai priklausančius daiktus iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto ir pasirašyti daiktų priėmimo – perdavimo aktą. 7 dienų terminas yra visiškai pakankamas, kadangi apie pareigą atlaisvinti nekilnojamąjį turtą atsakovė sužinojo pasibaigus varžytinėmis, taigi dar 2020-04-30. Visą šį laikotarpį, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, ieškovė sutinka atsakovei patogiu laiku suteikti galimybę pasiimti visą jos kilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.58 straipsnio 4 dalis numato, kad kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Ieškovė ne kartą kreipėsi į Atsakovę dėl daiktų iškraustymo iš Nekilnojamojo turto (registruotu paštu, telefonu), taip pat įspėjo atsakovę, kad jai nepasiėmus daiktų iki 2020-06-14, šie bus sutvarkyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų. Susidariusi situacija leidžia spręsti, kad visi teritorijoje ir patalpose (duomenys neskelbtini), palikti daiktai atsakovei netgi nėra reikalingi. Tiek teritorijoje, tiek patalpose palikti daiktai yra menkaverčiai, seni, suniokoti graužikų arba surūdiję, todėl tikėtina, kad atsakovė šių daiktų ir neketina pasiimti. Ieškovė siekia atlaisvinti užimtas patalpas ir teritoriją. Atsakovei pačiai nepasiėmus kilnojamojo turto, ieškovė siekia užkirsti atsakovei kelią daiktų reikalauti vėliau. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Ieškovė prašo teismo, atsakovei nepasiėmus daiktų per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikyti, kad atsakovė atsisakė kilnojamųjų daiktų tiesiai tai išsakydama ir jokių pretenzijų dėl varžytinėse parduotame Nekilnojamajame turte likusių daiktų reikšti ieškovei neturi teisės.

Ieškovė M. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovė R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie paskirtą teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai. Teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad nesutinka su 2020-04-30 įvykusiomis varžytinėmis Nr. 188247, kurių metu buvo parduotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir su 2020-05-22 įformintu antstolio A. M. pardavimo iš varžytinių aktu Nr. s-20-135-6262. Nurodė, kad žemės sklype ir pastatuose esantis turtas yra jai reikalingas ir vertingas.

Teismas konstatuoja:

bylos duomenims nustatyta, kad 2020-05-22 antstolio A. M. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-135-6262 ieškovei M. K. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 2020 m. balandžio men. 30 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 188247 parduotą atsakovei R. K. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) , pastatą – viralinę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – malkinę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

Pagal VĮ Registrų centro duomenų banko išrašus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti šiame sklype esantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai šiuo metu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gyvenamajame name ir kituose šiame sklype esančiuose statiniuose, kurie yra (duomenys neskelbtini) yra likę atsakovės daiktai bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus – fotonuotraukas. Aplinkybę, kad šie daiktai priklauso atsakovei, teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį pripažino ir pati atsakovė.

Ieškovė pateikė teismui duomenis (pranešimo kopiją bei šio dokumento įteikimą atsakovei patvirtinančius duomenis), kurie patvirtina, kad ieškovė bandė ginčą spręsti taikiai, prašydama atsakovę pasiimti jai priklausančius daiktus iš ieškovei priklausančio žemės sklypo bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau, ieškovės teigimu, norimas rezultatas nebuvo pasiektas, atsakovė daiktų nepasiėmė.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę R. K. per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti nekilnojamajame turte (duomenys neskelbtini), paliktus kilnojamuosius daiktus ir pasirašyti kilnojamojo turto priėmimo – perdavimo aktą, o atsakovei teismo per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepasiėmus nekilnojamajame turte (duomenys neskelbtini), paliktų kilnojamųjų daiktų, laikyti, kad atsakovė atsisakė jų tiesiai tai išsakydama CK 4.58 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir jokių pretenzijų dėl nekilnojamajame turte (duomenys neskelbtini), likusio kilnojamojo turto reikšti ieškovei neturi teisės. Savo reikalavimą grindžia CK 4.98 straipsnio nuostatomis, t. y. reikalauja atsakovą pažalinti teisės pažeidimą, nesusijusį su turto valdymo netekimu.

CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Esant nurodytai teismų praktikai, matyti, kad ieškovė turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo bei jame esančių pastatų savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja ieškovei priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais.

Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Kaip jau minėta, 2020-05-22 antstolio A. M. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-135-6262 ieškovei M. K. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 2020 m. balandžio men. 30 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 188247 parduotą atsakovei R. K. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – viralinę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – malkinę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

2020-05-22 Turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S-20-135-6262 nepaminėtas pastatas – kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šio pastato Nekilnojamojo turto registre statusas: formuojamas. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės teisę reikšti negatorinį ieškinį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, žemės sklype, gyvenamajame name ir kituose šiame sklype esančiuose statiniuose, kurie yra (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu priklauso M. K., yra didelis kiekis įvairių daiktų. Atsakovė R. K. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį pripažino, kad daiktai priklauso jai, nurodydama, kad šiame žemės sklype laiko visą ūkio inventorių, sodyboje esantys daiktai nėra menkaverčiai.

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovei R. K. priklausantys daiktai, esantys M. K. priklausančiame sklype bei pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) laikomi teisėtai.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.

Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad ji nesutinka su įvykusių varžytinių rezultatu. Atsakovės teiginiai, kad sodyboje laikomi daiktai yra reikalingi jai ūkininkaujant nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovės pareigos pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės teisę laikyti jai priklausančius daiktus ieškovei priklausančiame žemės sklype ir pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog ji elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja M. K. priklausančiu žemės sklypu bei pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieškinio sąlygos. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikalauti atlaisvinti užimtą jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei šiame sklype esančius, jai nuosavybės teise priklausančius pastatus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistina 75,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio bei iš ieškovės valstybei priteistina 5,36 Eur proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės M. K. ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš anksto suderinus laiką su ieškove M. K. telefonu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), pasiimti nekilnojamajame turte (duomenys neskelbtini), paliktus kilnojamuosius daiktus ir pasirašyti kilnojamojo turto priėmimo – perdavimo aktą, o

atsakovei teismo per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepasiėmus nekilnojamajame turte (duomenys neskelbtini), paliktų kilnojamųjų daiktų, laikyti, kad atsakovė jų atsisakė ir jokių pretenzijų dėl nekilnojamajame turte (duomenys neskelbtini), likusio kilnojamojo turto reikšti ieškovei neturi teisės.

Iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.

Iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5,36 Eur (penkis eurus ir 36 cnt) proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidas atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.