Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1317-374/2017 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. APS-8-20344 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 5 d. Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-86 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atmesti; netenkinus 1 punkte pateikto prašymo, sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 1/10, t.y. 448,11 Eur; išdėstyti priteistą žalos atlyginimo sumą aštuonių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, kas mėnesį sumokant po 56,01 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2016 m. balandžio 4 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš anksto numatytu maršrutu Ispanija - Lietuva. Šiuos įsipareigojimus įvykdyti atsakovė pavedė ieškovui. Ieškovas vilkiku gabeno krovinį, dalis krovinio Ispanijoje buvo pavogta. Ieškovas, norėdamas pasikrauti kitą krovinį, priekabą su jau pakrautu kroviniu paliko gatvėje be priežiūros. Priekaba buvo be spynos ir nebuvo užplombuota. Ieškovas nesutinka su tuo, kad dėl jo kaltės ar dėl jo neatsargumo atsakovė patyrė žalą. Darbdavys neišdavė plombų priekabai užplombuoti, kas yra privaloma pagal vežimą reglamentuojančias tarptautines teisės normas, taip pat nepasirūpino ir spynos ar priekabos užrakto sumontavimu, kameros priekabos apsaugai įrengimu, nesirūpino krovinio saugojimo aikštele ir pan. Ieškovo nuomone, minimalių materialinių vertybių saugumo standartų nebuvimas, nesirūpinimas dėl jų atsiradimo ir nei vieno įsipareigojimo, prisiimto Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, nevykdymas, sudaro sąlygas spręsti apie didelį darbdavio nerūpestingumą, ir tuo pačiu reiškia darbuotojo atleidimą nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė neįrodė, jog įgijo teisę regreso pagrindu reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo.Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad neprieštarauja dėl prašymo priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti dalimis. Ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai su norminiais teisės aktais – darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, materialinės atsakomybės sutartimi, materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo aktais. Ieškovas įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2014 m., rugpjūčio 8 d., todėl jam, kaip ilgamečiam darbuotojui buvo puikiai žinoma nusistovėjusi įmonės darbo tvarka, taisyklės, pareiginiai nuostatai ir darbo specifika. Ieškovas neneigia fakto, jog jis priekabą be darbdavio žinios atkabino ir paliko už įmonės teritorijos. Tokie ieškovo veiksmai nebuvo suderinti su atsakove. Darbuotojas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes ieškovas buvo subjektyviai įsitikinęs, jog vieta palikti transporto priemonę be jo asmeninės priežiūros yra saugi. Ieškovas pažeidė bendrą prievolę, elgtis apdairiai ir rūpestingai, o ieškovo nerūpestingumas turėjo įtakos žalos atsiradimui. Ieškovo be darbdavio žinios paliko ne tik priekabą, kas taip pat yra darbdavio turtas, kuris galėjo būti pavogtas ir žalos dydis galėjo ženkliai išaugti, bet ir joje esantį krovinį be jokios apsaugos, priežiūros ar užrakto. Savo nekaltumo Darbo ginčų komisijai ieškovas įrodyti negalėjo. Iš darbo ginčų komisijos byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovo patirti nuostoliai yra realūs, pagrįsti dokumentais, jų dydis – 4481,10 Eur. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomi ieškovo nurodyti atsakomybės mažinimo pagrindai, nes tarp darbdavio ir darbuotojo yra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. R. 134,43 Eur žyminį mokestį ir 7,55 Eur teismo pašto išlaidas valstybei.Teismas nustatė, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkino ir nutarė išieškoti iš R. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4481,10 Eur materialinės žalos atlyginimui. Sprendimu konstatuota, kad byloje egzistuoja visos sąlygos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Darbo ginčų komisija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad žala atsirado dėl iš R. R. kaltų veiksmų, tačiau ne dėl tyčios, o dėl neatsargumo.Teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ieškovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybine instrukcija, kurios 4.6 punkte numatytas pareigas ir pažeidė (nevykdė), vidaus darbo tvarkos taisyklėmis pasirašytinai. Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytomis išvadomis, kad egzistuoja visos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovė, kaip vežimo sutarties šalis, už netinkamai įvykdytą pervežimą kompensavo nukentėjusiajai šaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą. Atsakovė, sudarydama vežimo sutartį, prisiėmė visą atsakomybę už krovinio išsaugojimą, patikėdama krovinį gabenti ieškovui, tikėjosi, kad šis elgsis kaip apdairus, patikimas darbuotojas, tinkamai atliekantis pareigas, numatytas darbo sutartyje. Tačiau ieškovas elgėsi aplaidžiai, neapdairiai, paliko be priežiūros priekabą su kroviniu, kas sudarė sąlygas krovinį prarasti. Dėl ieškovo elgesio UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjusi užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtus nuostolius, įgijo regreso teisę reikalauti atlyginimo iš ieškovo R. R.. Teismas konstatavo, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Teismas sprendė, kad pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį nenustatyta. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, tačiau ieškovas – vairuotojas, turintis nemažą krovinių pervežimo darbo patirtį, pats nesiėmė jokių krovinio apsaugos priemonių, priekabą paliko niekieno nesaugomoje ir pačiam ieškovui nematomoje teritorijoje – gatvėje, apie susidariusią situaciją neinformavo nei darbdavio, nei įmonės, kurioje krovėsi likusį krovinį, administracijos ar kitų atsakingų darbuotojų, tikėdamasis, kad nieko neatsitiks. Be to, nepripažino savo kaltės, visą atsakomybę tikėdamasis perkelti darbdaviui. Įrodymų, kad ieškovas ėmėsi kokių nors veiksmų ar iniciatyvos paraginti darbdavį vykdyti pareigą aprūpinti krovinio saugos priemonėmis ar kitaip užtikrinti vairuotojui patikėto krovinio apsaugą, nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pats ėmėsi kokių nors priemonių apsaugoti paliktą be priežiūros priekabą su kroviniu. Teismas taip pat sprendė, kad teismui nesumažinus priteistiną sumą, jos išdėstymas tik apsunkins ieškovo materialinę padėtį, todėl šio prašymo netenkintino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. R. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo R. R. 134,43 Eur žyminio mokesčio; išdėstyti iš ieškovo R. R. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą žalos atlyginimo sumą aštuonių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis kas mėnesį; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 185-187). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 134,43 Eur žyminio mokesčio. Šalių ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl net ir atmetus ieškovo (darbuotojo) ieškinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš ieškovo priteisti valstybei žyminio mokesčio.Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas apsunkins ieškovo materialinę padėtį. Lengvatinio termino ieškovui nustatymo niekaip negalima traktuoti, kaip ieškovo padėties apsunkinimo. Atsakovė ieškovo prašymui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą neprieštaravo, o tai savaime reiškia, kad tenkinus ieškovo prašymą ir išdėsčius sprendimo vykdymą nebūtų pažeisti atsakovės, kurios naudai sprendimas priimtas, lūkesčiai, būtų buvusi išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą (1 t. b. l. 152-154). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovas pagrįstai prašo naikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo valstybės naudai priteista 134,43 Eur žyminio mokesčio, kadangi nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas, nepripažindamas padaryto 4481,10 Eur žalos dydžio, prašė teismo išdėstyti tik 448,11 Eur žalos dydį aštuonių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, tai kas mėnesį sudarytų po 56,01 Eur. Todėl teismas priimdamas sprendimą, dėl skolos išdėstymo dalimis pasielgė apdairiai, netenkindamas ieškovo klaidinančio reikalavimo dėl padarytos žalos atsakovei išdėstymo dalimis. Konkretaus savo veiksmų plano ir skolos padengimo grafiko ieškovas nepateikė, tai leidžia ieškovui ir toliau piktnaudžiauti susiklosčiusia padėtimi, ir toliau vilkinti laiką vengiant žalos atlyginimo, dangstantis sunkia materialine padėtimi. Sprendimo vykdymo išdėstymas negali būti pagrindžiamas tik ta aplinkybe, kad išieškotojas yra juridinis asmuo.Atsakovė prieštarauja ieškovo prašymui dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo. Būtent nesąžiningas ir nekonstruktyvus ieškovo elgesys lėmė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl materialinių teisės normų taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Ieškovo R. R. apeliacinis skundas grindžiamas dviem argumentų grupėmis: 1) dėl nepagrįstai priteisto žyminio mokesčio ir 2) dėl netenkinto prašymo išdėstyti priteistą žalos atlyginimo sumą aštuonių mėnesių laikotarpiui.Teisėjų kolegija pripažįsta pagristais ieškovo argumentus, kad ir atmetus ieškinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš ieškovo priteisti valstybei žyminio mokesčio.Bylos duomenimis tarp šalių kilęs ginčas yra iš darbo teisinių santykių. 2017 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbų ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-8-20344, kuriuo tenkino ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir nusprendė išieškoti iš atsakovo R. R. ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4 481,10 Eur materialinės žalos. Nesutikdamas su tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo minėtą sprendimą panaikinti arba sumažinti atlygintinos žalos dydį 1/10, t. y. iki 448,11 Eur ir išdėstyti priteistą žalos atlyginimo sumą aštuonių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 134,43 Eur žyminio mokesčio bei 7,55 Eur teismo pašto išlaidų. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškovai (darbuotojai) atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundas, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad, esant tokiam darbo bylų apmokėjimo žyminiu mokesčiu teisiniam reglamentavimui, ieškovas (darbuotojas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo net ir tuo atveju, jei jo ieškinys yra atmetamas. Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. CPK 83 straipsnyje reglamentuojamas atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų.Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė ne tik žyminį mokestį, kurio priteisimą jis ginčija, bet ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurių (ne)priteisimo teisėtumo klausimą teismas sprendžia ex officio, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina.Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia sprendimo dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas išdėstyti priteisto žalos atlyginimo mokėjimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodeksas (toliau – DK), reglamentuojantis Darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymą numato (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 294 str. 2 d., po 2017 m. liepos 1 d. – DK 230 str. 2 d.), kad šis sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nors ieškovas apeliaciniu skundu ir neginčijo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė jo reikalavimą dėl Darbo ginčo komisijos sprendimo, kuriuo iš jo atsakovės naudai nuspręsta išieškoti 4 481,10 Eur materialinės žalos, teisėtumo, tačiau iki bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo bent dalį teismo sprendimu priteistos sumos. Kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė išdėstyti tik 448,11 eur žalos dydį aštuonių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, tai kas mėnesį sudarytų po 56,01 Eur, tačiau ieškovas apeliaciniame skunde visiškai nepasisako apie 4 481,10 Eur žalos atlyginimo sumos, išdėsčius jos mokėjimą 8 mėn., realias galimybes mokėti kas mėnesį po 560,14 Eur (4481,10 Eur : 8 mėn.), o tik nurodo deklaratyvius teiginius, kad išdėsčius sprendimo vykdymą nebūtų pažeisti atsakovės, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o taip pat realias galimybes mokėti jo prašymu išdėstyto sprendimo sumą kiekvieną mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju teismo sprendimu išdėsčius Darbo ginčų komisijos sprendimu nuspręstą išieškoti materialinės žalos sumą, būtų aiškus atsakovės turtinių interesų pažeidimas. Išdėsčius sprendimo įvykdymą, būtų pažeistas ir viešas interesas, nes sprendimo vykdymo išdėstymas sumenkintų teisminės gynybos efektyvumą (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė prašymą priteisti turėtas 80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už procesinių dokumentų parengimą ir šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje (jų 8.10 p.) nustatytų dydžių, todėl tenkinus ieškovo apeliacinį skundą 50 procentų, ieškovui iš atsakovės priteistina 40 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteista 134,43 Eur (vienas šimtas trisdešimt keturi eurai 43 ct) žyminio mokesčio ir 7,55 Eur (septyni eurai 55 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. 151290599) R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 40 (keturiasdešimt ) eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.