- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- 2-1317-374/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00554-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- UAB „Kubiliaus transportas“
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui UAB „Kubiliaus transportas“ dėl Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-01-05 sprendimo Nr. APS-8-20344 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. R., patikslinęs ieškinį, teismo prašo: panaikinti 2017-01-05 Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-86 ir UAB „Kubiliaus transportas“ prašymą atmesti; netenkinus 1 punkte pateikto prašymo, sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 1/10, t.y. 448,11 Eur; išdėstyti priteistą žalos atlyginimo sumą aštuonių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, kas mėnesį sumokant po 56,01 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kubiliaus transportas“ su ieškiniu nesutinka, neprieštarauja dėl prašymo priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas R. R. nuo 2016-02-09 dirbo atsakovo įmonėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose (b.l. 32-33). 2016-02-10 ieškovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b.l. 34-36).
Atsakovas UAB „Kubiliaus transportas“ 2016-04-04 su UAB „IT Logistika“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį iš anksto numatytu maršrutu Ispanija-Lietuva. Šiuos įsipareigojimus įvykdyti atsakovas pavedė ieškovui R. R.. Ieškovas vilkiku v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba v/n AY 905 gabeno krovinį, dalis krovinio Ispanijoje buvo pavogta. Ieškovas paaiškino, kad norėdamas pasikrauti kitą krovinį, priekabą su jau pakrautu kroviniu paliko gatvėje be priežiūros. Priekaba buvo be spynos ir nebuvo užplombuota. Ieškovas neginčija krovinio vagystės fakto, tačiau nesutinka su tuo, kad dėl jo kaltės ar dėl jo neatsargumo atsakovas patyrė žalą. Ieškovo teigimu, darbdavys pažeidė savo pareigą sudaryti materialinių vertybių saugojimo sąlygas, t.y. patikėdamas darbuotojui materialines vertybes, darbdavys prisiėmė įsipareigojimą sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas turto išsaugojimui. Prieš planuodamas vykimo maršrutą, ieškovo įsitikinimu, darbdavys turėjo pasidomėti ar įmonėje, kurioje buvo pakraunamas krovinys yra galimybė saugoti krovinio dalį, ar šalia pasikrovimo vietos yra transporto priemonių (priekabų) saugojimo aikštelės ir pan. Ieškovo teigimu, darbdavys neišdavė plombų priekabai užplombuoti, kas yra privaloma pagal vežimą reglamentuojančias tarptautines teisės normas, taip pat nepasirūpino ir spynos ar priekabos užrakto sumontavimu, kameros priekabos apsaugai įrengimu, nesirūpino krovinio saugojimo aikštele ir pan. Ieškovo nuomone, minimalių materialinių vertybių saugumo standartų nebuvimas, nesirūpinimas dėl jų atsiradimo ir nei vieno įsipareigojimo, prisiimto Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, nevykdymas, sudaro sąlygas spręsti apie didelį darbdavio nerūpestingumą, ir tuo pačiu reiškia darbuotojo atleidimą nuo civilinės atsakomybės.
Ieškovas taip pat teigia, kad jo nuomone, atsakovas neįrodė, jog įgijo teisę regreso pagrindu reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo.
Ieškovas prašo teismo netenkinus prašymo atmesti ieškinį dėl žalos priteisimo, sumažinti atlygintinos žalos sumą iki 1/10, t.y. iki 448,11 Eur ir šią sumą leisti išmokėti atsakovui per 8 mėnesius lygiomis dalimis.
Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais. Atsakovas nurodo, jog ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai su norminiais teisės aktais – darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, materialinės atsakomybės sutartimi, materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo aktais. Atsakovas pažymi, jog jo nuomone svarbus ir tas faktas, kad ieškovas UAB „Kubiliaus transportas“ įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2014 m., rugpjūčio 8 d., todėl jam, kaip ilgamečiam UAB „Kubiliaus transportas“ darbuotojui buvo puikiai žinoma nusistovėjusi įmonės darbo tvarka, taisyklės, pareiginiai nuostatai ir darbo specifika. Atsakovas taip pat nurodo, jog materialinės atsakomybės sutartyje taip pat įskaitomi materialinės atsakomybės atvejai, kai žala padaroma ne tik dėl darbuotojo kaltės, bet ir tada kai darbuotojas neorganizuoja ar netinkamai organizuoja darbdavio interesų, įskaitant turto apsaugą turto netekimo atveju. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neneigia fakto, jog jis priekabą be darbdavio žinios atkabino ir paliko už įmonės teritorijos. Tokie ieškovo veiksmai nebuvo suderinti su atsakovu. Atsakovas įsitikinęs, kad nepranešdamas atsakovei apie savo ketinimus tretiesiems asmenims priklausantį turtą palikti be priežiūros, ieškovas pasielgė neteisėtai, neapdairiai ir neatsakingai. Darbuotojas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes ieškovas buvo subjektyviai įsitikinęs, jog vieta palikti transporto priemonę be jo asmeninės priežiūros yra saugi.
Atsakovo vertinimu, ieškovas pažeidė bendrą prievolę, elgtis apdairiai ir rūpestingai, o ieškovo nerūpestingumas turėjo įtakos žalos atsiradimui. Ieškovo nerūpestingumas grindžiamas ir tuo faktu, kad be darbdavio žinios paliko ne tik priekabą, kas taip pat yra darbdavio turtas, kuris galėjo būti pavogtas ir žalos dydis galėjo ženkliai išaugti, bet ir joje esantį krovinį be jokios apsaugos, priežiūros ar užrakto.
Atsakovo nuomone, žala padaryta turtui, o tarp darbo sutarties šalių yra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl darbuotojo kaltė yra preziumuojama. Tai reiškia, kad darbuotojas norėdamas išvengti materialinės atsakomybės privalo įrodyti, jog jis yra nekaltas dėl atsiradusios žalos. Nekaltumo Darbo ginčų komisijai ieškovas R. R. įrodyti negalėjo.
Atsakovo teigimu, ieškovas neteisingai ginčija atsakovo teisę į regresinį reikalavimą. Atsakovas nurodo, kad iš darbo ginčų komisijos byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovo patirti nuostoliai yra realūs, pagrįsti dokumentais, jų dydis – 4481,10 Eur. Tai patvirtina 2016-10-07 mokėjimo nurodytas Nr. 9779 – 851,00 Eur sumai ir 2017-10-07 lėšų užskaitymas (sudengimas) buhalterinės pažymos Nr. 21862386 – 3630,00 Eur sumai.
Atsakovas taip pat įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomi ieškovo nurodyti atsakomybės mažinimo pagrindai, nes tarp darbdavio ir darbuotojo yra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.
Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Kubiliaus transportas“ pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkino ir nutarė išieškoti iš R. R. UAB „Kubiliaus transportas“ naudai 4481,10 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 10 ct) materialinės žalos. Sprendimu konstatuota, kad byloje egzistuoja visos sąlygos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: 1) ieškovas patyrė materialinę žalą (4481,10 Eur), kuri atsirado dėl krovinio iš automobilio priekabos vagystės, nes transporto priemonė buvo palikta be priežiūros; 2) žala padaryta atsakovo neteisėta veika, pažeidžiant pareiginės instrukcijos 4.6 punktą; 3) atsakovo neteisėti veiksmai turi tiesioginį ryšį su žalos atsiradimu; 4) atsakovas kaltas dėl atsiradusios žalos; 5) ieškovas ir atsakovas žalos atsiradimo momentu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalą atsakovas padarė vykdydamas darbines funkcijas. Darbo ginčų komisija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltų veiksmų, tačiau ne dėl tyčios, o dėl neatsargumo.
Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant DK 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai).
DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas).
Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę; atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2016-02-10 sudarė darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria, be kitų įsipareigojimų, darbuotojas įsipareigojo visiškai atlyginti materialinę žalą dėl turto netekimo (b.l. 35). Ieškovas R. R. neginčija krovinio vagystės fakto, ieškovas nesutinka, kad krovinys pavogtas dėl jo kaltės. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, kaip darbdavys visiškai nesirūpino tuo, kad vairuotojas turėtų spynas ar krovinio plombavimo priemones, nesidomėjo, ar įmonė, kurioje buvo kraunamas krovinys, turi saugomas aikšteles ir pan. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pats, kaip vairuotojas, kuris tiesiogiai vykdo krovinių pakrovimo, pervežimo ir saugojimo funkcijas, reikalavo iš darbdavio aprūpinti jį priemonėmis, skirtomis krovinio apsaugojimui, reikalavo, kad darbdavys užtikrintų tinkamas darbo sąlygas, ar pats ieškovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekiant gauti iš darbdavio priemones, reikalingas darbinėms funkcijoms vykdyti. Atsakovas nurodė, kad ieškovui aptariamas įvykis nebuvo pirmasis reisas, įmonėje dirbo keletą metų, žinojo visas darbo sąlygas ir reikalavimus. Ieškovas pripažino, kad per visą darbo atsakovo įmonėje laikotarpį tokių priemonių nebuvo gavęs ir jų nereikalavo, nurodydamas, kad krovinio vagystės atvejų jam nebuvo pasitaikę.
Viena pagrindinių materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – kaltė. Ja įprasta laikyti asmens elgesio, veikos ir siekiamų arba galimų žalingų padarinių – žalos atsiradimo psichinį santykį. Paprastai darbuotojo kaltę privalo įrodyti darbdavys. Pagal įsigalėjusią praktiką išimtinais atvejais darbuotojo kaltė yra preziumuojama, tai yra jis laikomas kaltu, kol įrodo savo nekaltumą (DK 246 str.). Tokia praktika taikoma, jei sužalojamas ar prarandamas turtas, kurį darbuotojas paima savo žinion pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, gauna pagal įgaliojimą ar kitokį dokumentą.
Tokiu būdu, nagrinėjamuoju atveju svarbu išsiaiškinti atsakovo kaltės buvimą ar nebuvimą. Pagal teismų praktiką kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Byloje yra duomenys, kad tarp šalių sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 34-36), ieškovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybine instrukcija, kurios 4.6 punkte numatytas pareigas ir pažeidė (nevykdė) (b.l. 87-89), vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (b.l. 90, antra pusė).
Nagrinėjamu atveju, atsakovo kaip vairuotojo pareigas reglamentuoja darbo sutartis, Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, Pareiginiai nuostatai. Vertinant byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad R. R. su jo darbą reglamentuojančiais dokumentais buvo supažindintas pasirašytinai. Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi darbuotojas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys, taip pat už turą, kurį darbuotojas gavo iš trečiųjų šalių (2.1 p.), savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamą turto, perduoto jo pareigoms atlikti, bei turto gauto pareigų vykdymo metu, saugumą (2.2.9). Pareiginiuose nuostatuose apibrėžiant vairuotojo-ekspeditoriaus atsakomybę numatyta, kad vairuotojas materialiai atsako už jam perduotų siuntų bei krovinių ne pristatymą ar pavėluotą pristatymą adresatui, jų saugumą (4.6 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Materialinės atsakomybės pagrindą paprastai sudaro žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir pažeidėjo kaltė. Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytomis išvadomis: egzistuoja visos sąlygos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: 1) atsakovas patyrė materialinę žalą (4481,10 Eur), kuri atsirado dėl krovinio iš automobilio priekabos vagystės, nes transporto priemonė buvo palikta be priežiūros; 2) žala padaryta ieškovo neteisėta veika, pažeidžiant pareiginės instrukcijos 4.6 punktą; 3) ieškovo neteisėti veiksmai turi tiesioginį ryšį su žalos atsiradimu; 4) ieškovas kaltas dėl atsiradusios žalos; 5) ieškovas ir atsakovas žalos atsiradimo momentu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalą ieškovas padarė vykdydamas darbines funkcijas. Tokiu būdu, spręstina, kad žala atsirado dėl ieškovo kaltų veiksmų - neatsargumo dėl nerūpestingumo. Dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių ir nutodytų motyvų ieškinys šioje dalyje laikytiunas pagrįstu ir įrodytu (DK 255 str.).
Atsakovas UAB „Kubiliaus transportas", kaip vežimo sutarties šalis, už netinkamai įvykdytą pervežimą kompensavo nukentėjusiajai šaliai UAB „IT Logistika“ patirtą žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos. Žalą turi atlyginti už tai atsakingas asmuo. Žala, padaryta samdomų darbuotojų, turi būti atlyginama pagal LR CK 6.264 str. Tiesiogiai žalą padaręs darbuotojas arba vykdytojas pagal civilinę sutartį delikto sąlygomis tiesiogiai neatsako, jo atsakomybė regresinė. Tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsakomybės sąlygos - darbo pagal sutartį faktas ir žalos padarymas vykdant darbo funkcijas. Kaltė - įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nebuvimas - žala padaryta pasyviais veiksmais. Atsakovas ir ieškovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria ieškovas įsipareigoja atlyginti visus UAB „Kubiliaus transportas" nuostolius, kurie atsiras dėl jo kaltės, t. y. veikimo / neveikimo.
2016-07-25 atsakovas gavo UAB „IT Logistika“ pretenziją, kuria reikalavo atlyginti dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro: prarasto krovinio vertė – 4445,97 Eur; vežimo užmokesčio dalis už prarasto krovinio pervežimą – 296,93 Eur; teisinių paslaugų išlaidos – 300 Eur ir 72,60 Eur vertimo paslaugos; viso 5115,50 Eur. Atsakovas UAB „Kubiliaus transportas“ atsakė į pretenziją, kur nurodė, kad su pretenzija sutinka dalinai. Atsakovas sutiko ir Užsakovui atlygino 4481,10 Eur dydžio nuostolius.
Atsakovas, sudarydamas vežimo sutartį, prisiėmė visą atsakomybę už krovinio išsaugojimą, patikėdamas krovinį gabenti ieškovui, tikėjosi, kad šis elgsis kaip apdairus, patikimas darbuotojas, tinkamai atliekantis pareigas, numatytas darbo sutartyje. Tačiau ieškovas elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir aplaidžiai, kas prilyginama tyčiniams veiksmams. Iš pateikto darytina išvada, kad ieškovas elgėsi aplaidžiai neapdairiai, paliko be priežiūros priekabą su kroviniu, kas sudarė sąlygas krovinį prarasti. Dėl ieškovo elgesio UAB „Kubiliaus transportas", sumokėjęs Užsakovui UAB „IT Logistika“ patirtus nuostolius, įgijo regreso teisę reikalauti atlyginimo iš asmens, dėl kurio veiksmų buvo padaryta žala, t. y., iš ieškovo R. R..
Tokiu būdu, aukščiau nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Ieškovas prašo teismo netenkinus prašymo atmesti ieškinį dėl žalos priteisimo, sumažinti atlygintinos žalos sumą iki 1/10, t.y. iki 448,11 Eur ir šią sumą leisti išmokėti atsakovui per 8 mėnesius lygiomis dalimis.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas žalos atsiradimo aplinkybes, spręstina, kad pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį nenustatyta. Kaip minėta, vienas iš atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą – jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). Šiuo atveju reikšmingi du punktai: kai žala padaryta tyčia ir kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Tačiau įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas – vairuotojas, turintis nemažą krovinių pervežimo darbo patirtį, pats nesiėmė jokių krovinio apsaugos priemonių, priekabą paliko niekieno nesaugomoje ir pačiam ieškovui nematomoje teritorijoje – gatvėje, apie susidariusią situaciją neinformavo nei darbdavio, nei įmonės, kurioje krovėsi likusį krovinį, administracijos ar kitų atskingų darbuotojų, tikėdamasis, kad nieko neatsitiks. Be to, nepripažino savo kaltės, visą atsakomybę tikėdamasis perkelti darbdaviui. Įrodymų, kad ieškovas ėmėsi kokių nors veiksmų ar iniciatyvos paraginti darbdavį vykdyti pareigą aprūpinti krovinio saugos priemonėmis ar kitaip užtikrinti vairuotojui patikėto krovinio apsaugą, nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pats ieškovas ėmėsi kokių nors priemonių apsaugoti paliktą be priežiūros priekabą su kroviniu. Todėl ieškovo prašymas sumažinti atlygintinos žalos sumą iki 1/10 dalies atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Ieškovas taip pat reiškė prašymą sumažintą priteistinos žalos sumą leisti išmokėti per 8 mėnesius. Priteistos sumos mokėjimo išdėstymui neprieštaravo ir atsakovas. Tačiau teismui nesumažinus priteistiną sumą, toks išdėstymas tik apsunkins ieškovo materialinę padėtį, todėl šis prašymas netenkintinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis ir teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 134,43 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 43 ct) žyminio mokesčio ir 7,55 Eur (septynis eurus 55 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.