Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-58-555/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-04
Bylos Nr.: e2A-58-555/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03067-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Simona Dementavičienė
Ieškovas: I. P., Š. P.
Atsakovas: I. P.

Kategorijos

2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.6.1.4Prievolių vykdymas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-58-555/2024Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03067-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7; 2.4.2.9.2; 2.4.2.13; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-536-374/2023 pagal ieškovo Š. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl kompensacijos už solidarios prievolės įvykdymą ir bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimą ir atsakovės I. P. priešieškinį ieškovui Š. P. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Š. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. P. jo naudai 8 059,02 Eur skolą, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalims nuosavybės teise po ½ priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantys (duomenys neskelbtini) Šio turto įsigijimas ir remontas buvo finansuojamas Luminor Bank, AB, lėšomis: pagal 2008 m. kovo 13 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išduotas 31 858,20 Eur kreditas gyvenamajam namui pirkti, kredito grąžinimo terminas 2037 m. vasario 27 d., negrąžintas kredito likutis – 18 155,41 Eur; pagal 2008 m. kovo 13 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išduotas 11 584,80 Eur kreditas gyvenamajam namui remontuoti, kredito grąžinimo terminas 2037 m. vasario 27 d., negrąžintas kredito likutis – 6 602, 07 Eur. Marijampolės apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-927-374/2016 nutraukė šalių santuoką ir prievolę Luminor Bank, AB, pripažino jų abiejų solidaria prievole. Po santuokos nutraukimo ieškovas mokėjo visas kredito įmokas, sumokėta suma šiai dienai sudaro 10 979, 04 Eur. Ieškovas paaiškino, kad šalių gyvenamojo namo stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu ir buvo kiauras, todėl buvo poreikis jį pakeisti. 2020 m. rudenį, atsakovės prašymu, ieškovas pakeitė gyvenamojo namo stogą. Viso stogo keitimo kaina (medžiagos ir darbas) kainavo 13 800 Eur. Medžiagos (be medienos) stogo keitimui kainavo 5 140 Eur. Darbus atlikę stogdengiai, kurie taip pat pateikė medieną, sąskaitos neišrašė, jiems apmokėta grynais pinigais. Stogo keitimas buvo finansuotas iš Big bank skolintų lėšų pagal 2020 m. birželio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paimtas 16 000 Eur vartojimo kreditas. Ieškovas teigė, kad įvykdė solidarią prievolę Luminor Bank, AB, ir apmokėjo už šalių gyvenamojo namo būtinojo remonto darbus, tačiau atsakovė savo dalies ieškovui nekompensavo. Ieškovas taip pat nurodė, kad ginčo namo stogas buvo tokios būklės, kad reikėjo keisti jo dangą, kad stogas toliau atliktų savo funkciją. Pati atsakovė buvo suinteresuota stogo keitimu tiek dėl senos asbestinės dangos keliamo pavojaus sveikatai, tiek dėl vandenį praleidžiančių stogo pažeidimų. Už stogo medžiagas ieškovas sumokėjo 5 140 Eur, todėl atsakovė, kaip ginčo namo bendrasavininkė, turi pareigą kompensuoti ieškovui ½ šios sumos, kas sudaro 2 570 Eur. Ieškovas nereikalauja kompensacijos už stogo keitimo darbus ir medieną, nes laiko tą savo indėliu į vaikų būsto poreikio tenkinimą.

3. Atsakovė I. P., nesutikdama su ieškiniu, kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama priteisti iš ieškovo jos naudai 4 274,39 Eur kompensaciją už bendro turto tvarkymą; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad ginčo turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nepaisant to, kad šalių santuoka buvo nutraukta ir šalys nustojo vesti bendrą gyvenimą, ieškovas ir atsakovė toliau liko gyventi ginčo name. Ieškovas kartu su atsakove gyveno nuo santuokos nutraukimo iki 2022 m. vasario 10 d. Gyvendamos kartu šalys susitarė, kad ieškovas toliau mokės visą paskolą pagal kredito sutartį, o atsakovė mokės mokesčius už visas komunalines paslaugas, kuriomis gyvendami ginčo name naudojosi tiek ieškovas, tiek atsakovė. Atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 10 d. pati sumokėjo komunalinių mokesčių už bendrą 4 902,11 Eur sumą, nors komunalinėmis paslaugomis naudojosi kartu su ieškovu. Šalys taip pat buvo susitarusios bendrai prisidėti prie ginčo namo ir kito turto išlaikymo ir priežiūros (remonto). Atsakovė byloje yra pateikusi čekius, sąskaitas ir kitus mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovė prisidėjo prie ginčo namo išlaikymo bendra 3 646,66 Eur suma. Atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad buvo remontuojamas ginčo namo stogas, nors ieškovas leidimo tokiam remontui atlikti atsakovės niekada neprašė. Šios išlaidos buvo patirtos ne pagal ieškovo pridėtą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. 062542, kuri neatitinka tikrovės ir galimai yra dirbtinai sukurta. Be to, ieškovas nepateikė šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą pagrindžiančio dokumento. Jeigu iš tiesų egzistuotų PVM sąskaitos faktūros Nr. 062542 apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas, ieškovas būtų jo paprašęs pas PVM sąskaitą faktūrą išrašiusią įmonę UAB „Vidara“. Prie ginčo remonto šalys prisidėjo maždaug lygiomis dalimis, tačiau šių išlaidų eurų ar centų tikslumu tarpusavyje neskirstė, o medžiagų ginčo namo stogo remontui įsigijimą pagrindžiančių dokumentų šalys neišsaugojo. Šalys prie šalių turto išlaikymo prisidėjo bendra 7 847,09 Eur suma. Pastaruosius vienerius šalių bendro gyvenimo metus (2021‑2022 m.) ieškovas taip pat nustojo prisidėti prie bendro šalių gyvenimo ir atsakovė viena pirkdavo maistą bei kitas prekes, būtinas kasdieniam pragyvenimui. Ieškovas teisingai nurodo, jog už paskolą pagal kredito sutartį sumokėjo 10 979,04 Eur sumą, t. y. dvigubai didesnę nei atsakovės sumokėtą sumą už komunalines paslaugas, tačiau tokiu būdu ieškovas siekė papildomai prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, o atsakovė pažadėjo nesikreipti į teismą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Ieškovas nebūtų niekada kreipęsis į teismą dėl kompensacijos priteisimo ir iškėlęs šią civilinę bylą, jeigu atsakovė nebūtų inicijavusi civilinės bylos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Kadangi šalys maždaug lygiomis dalimis prisidėjo tiek prie ginčo gyvenamojo namo priežiūros ir išlaikymo, ieškovo ieškinys turi būti atmestas. Kita vertus, ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovė taip pat nurodė, kad bendra už komunalines paslaugas ir ginčo turtui išlaikyti skirtas medžiagas priteistina kompensacija iš ieškovo sudaro 4 274,39 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį – iš dalies: iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 8 059,02 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas 2 682 Eur (2 500 Eur už advokato paslaugas, 182 Eur žyminis mokestis) ir 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo (2022 m. lapkričio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 2 451,06 Eur kompensaciją už komunalinius mokesčius, 48 Eur žyminio mokesčio ir 865 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje priešieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl reikalavimo iš kito bendraskolio – atsakovės įvykdytos prievolės dalies grąžinti kreditą solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui – ieškovui. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pagal 2008 m. kovo 13 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išduotas 31 858,20 Eur kreditas gyvenamajam namui pirkti, pagal 2008 m. kovo 13 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išfduotas 11 584,80 Eur kreditas gyvenamajam namui remontuoti. Šalys sutinka, kad prievolė Luminor Bank, AB, pagal 2008 m. kovo 13 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjų, t. y. ieškovo ir atsakovės prievolė grąžinti kreditą ir su juo susijusias sumas bankui yra solidari. Atsakovė savo, kaip solidarios skolininkės, prievolės bankui neginčijo.

7. Teismas sutiko su ieškovo nurodyta nuomone, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą, todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai. Atsakovės nurodomo susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės dėl dalies sumokėto kredito grąžinimo ieškovas nepatvirtino. Visas prievoles pagal 2008 m. kovo 13 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė ieškovas, ką pagrindė byloje pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas. Sumokėtų įmokų suma sudaro 10 979, 04 Eur. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė turi pareigą padengti ½ ieškovo sumokėtų įmokų, kas sudaro 5 489,02 Eur.

8. Teismas nustatė, kad ginčo namo stogas buvo tokios būklės, kad buvo būtina keisti jo dangą, jog stogas toliau atliktų savo funkciją. Atsakovė teigė, kad ieškovas leidimo tokiam remontui atlikti atsakovės niekada neprašė, tačiau atsakovė, matydama stogo remonto darbus, tam neprieštaravo ir jokių kliūčių remonto vykdymui nedarė. Vadinasi, pati atsakovė buvo suinteresuota stogo keitimu, kaip ir nurodo ieškovas, tiek dėl senos asbestinės dangos keliamo pavojaus sveikatai, tiek dėl vandenį praleidžiančių stogo pažeidimų. Už stogo medžiagas ieškovas sumokėjo 5 140 Eur. Nors UAB „Vidara“ išduotas kvitas apie pinigų sumokėjimą pasirašytas ne ieškovo, o darbus atlikusio darbuotojo, tačiau užsakovas – UAB „Vidara“, neginčijo aplinkybės, jog negavo ieškovo atsiskaitymo už patiektas stogo medžiagas. Atsakovė įrodymų, jog ieškovas nesumokėjo už stogo dangai pateiktas medžiagas, nepateikė, taip pat atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos prisidėjimą prie stogo remonto. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo vardu išrašytas UAB „Vidara“ pinigų priėmimo kvitas patvirtina aplinkybę, jog ieškovas sumokėjo už stogo pakeitimo medžiagas, todėl atsakovė kaip ginčo namo bendrasavininkė turi pareigą kompensuoti ieškovui ½ šios sumos, kas sudaro 2 570 Eur. Ieškovas nereikalavo kompensacijos už stogo keitimo darbus ir medieną, nes laikė tą savo indėliu į vaikų būsto poreikio tenkinimą. Teismas laikė šioje dalyje ieškinį įrodytu ir dėl to priešieškinį toje pačioje dalyje atmetė.

9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo gyveno šalims priklausančiame ginčo name kitoje civilinėje byloje Nr. e2-20598-1163/2022 pripažino pats ieškovas. Ieškovas kartu su atsakove gyveno nuo santuokos nutraukimo iki 2022 m. vasario 10 d. Atsakovė byloje yra pateikusi čekius, sąskaitas ir kitus mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovė prisidėjo prie ginčo namo išlaikymo bendra 2 944,98 Eur suma. Už šią sumą buvo įsigytos statybinės ir apdailos medžiagos, įtempiamos lubos, roletai bei kiti baldai, jais buvo išlaikomas šalims priklausantis ginčo turtas. Teismas pažymėjo, kad didelė dalis atsakovės pateiktų kvitų – čekių yra blogos kokybės – neįskaitomi, dėl blogų saugojimo sąlygų susidėvėję, dalis kvitų rodo, kad prekės apmokėtos iš ieškovo sąskaitos, todėl negali būti tinkamai įvertinti ir laikomi tinkamais rašytiniais įrodymais.

10. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 10 d. pati sumokėjo komunalinių mokesčių už bendrą 4 902,11 Eur sumą, nors komunalinėmis paslaugomis naudojosi kartu su ieškovu. Iš bankinių mokėjimų išrašų teismas nustatė, kad šalims gyvenant kartu po santuokos nutraukimo, atsakovė apmokėdavo visas komunalinių paslaugų išlaidas, t. y. už šias suteiktas komunalines paslaugas: elektros tiekimą, šildymą, atliekų išvežimą ir tvarkymą. Teismas sutiko su atsakove, kad pusę suvartotos elektros išlaidų turi padengti ieškovas, kadangi ieškovas kartu su atsakove gyveno ginčo name po santuokos nutraukimo. Ieškovas iš esmės pripažino aplinkybę, kad tiek atsakovė, tiek pats ieškovas turėjo prievolę apmokėti komunalinių paslaugų mokesčius, be kita ko, už patiekiamą elektros energiją. Nors ieškovas nurodė, kad už šiuos mokesčius duodavo pinigų atsakovei, tačiau atsakovė šią aplinkybę neigė, o ieškovas savo teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Teismas sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 2 451,06 Eur sumą už apmokėtas komunalines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą, atmesti ieškovo ieškinį dėl kompensacijos priteisimo, tenkinti atsakovės priešieškinį pilna apimti ir papildomai priteisti 1 823,33 Eur, paskirti ieškovui 5 000 Eur piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 (penkiasdešimt) procentų iš šios baudos skiriant atsakovei, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pateikti čekiai dėl statybinių medžiagų įsigijimo yra neįskaitomi, taip pat dalį jų apmokėjo pats ieškovas, tačiau teismas nenustatė trūkumų, nenurodė, kad jie būtų neįskaitomi ir priėmė atsakovės priešieškinį kartu su visais įrodymais. Šių dokumentų originalai buvo pateikti į bylą, kurie buvo prijungti prie nagrinėtos civilinės bylos. Atsakovė minėtus darbus detalizavo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Atsakovės priešieškinyje pakankamai išsamiai aprašyti aptarti čekiai bei kvitai, nurodyta, kokiam tikslui buvo patirtos išlaidos. Ieškovas taip pat pasisakė dėl jų pagrįstumo ir netgi nustatė, kam jie konkrečiai buvo skirti. Taigi galima daryti išvadą, kad jie buvo įskaitomi ir suprantami. Net ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, pasisakydamas dėl šių įrodymų, nurodė, kad tik dalis jų nėra įskaitomi. Prastesnis kai kurių čekių ir kvitų įskaitomumas neužkirto kelio ieškovui atsikirtinėti į priešieškinio reikalavimus ir kartu pateiktus įrodymus.

1.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kai kurie atsakovės pateikti kvitai buvo apmokėti paties ieškovo, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas yra apmokėjęs tik du atsakovės pateiktus čekius, kuriuos atsakovė pateikė per klaidą ir to neginčijo. Be to, byloje liudytoju apklaustas S. K., kuris yra ieškovo pusbrolis, patvirtino, kad atsakovė darė ginčo namo remontą. Taigi atsakovė dėl to patyrė išlaidų, o teismas visiškai nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą, susijusį su statybinių medžiagų ginčo namo remontui atlikti įsigijimo išlaidų priteisimu, ir nepagrįstai nevertino atsakovės visų pateiktų įrodymų – čekių ir kvitų. Jeigu teismas neįskaitė dalies atsakovės pateiktų įrodymų, dėl to galėjo išsamiai pasisakyti ir tokių įrodymų nevertinti, tačiau privalėjo vertinti ir remtis likusiais įrodymais, nors tai šalims nesutrukdė pasisakyti dėl šių įrodymų savo procesiniuose dokumentuose bei teikiant žodinius paaiškinimus, kas reiškia, jog įrodymai (ar bent jų dalis) buvo įskaitomi ir tai neapribojo šalių galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat visiškai nepasisakė dėl esminio atsakovės argumento, dėl kurio ieškinys turėjo būti atmestas – šalys po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendrą gyvenimą. Taigi teismas nepasisakė dėl ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo ir ūkio vedimo po santuokos nutraukimo ir nepagrįstai netaikė jungtinės veiklos nuostatų kvalifikuojant šalių santykius. Šalys po santuokos nutraukimo iki 2022 m. vasario 10 d. ne tik gyveno jiems priklausančiame ginčo name, bet ir vedė bendrą ūkį. Kadangi šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ieškovas nemokėjo priteistų periodinių išmokų nepilnamečių vaikų išlaikymui, o atsakovė nesikreipė dėl priverstinio tokių išmokų išieškojimo. Vis dėlto, jeigu ir apeliacinės instancijos teismas nepripažins, kad šalys vedė bendrą gyvenimą ir ūkį, atsakovė bus priversta nesumokėtas periodines išmokas išieškoti priverstine tvarka.

1.4. Gyvendamos kartu, ginčo šalys susitarė, kad ieškovas toliau mokės visą paskolą pagal kredito sutartį, o atsakovė mokės mokesčius už visas komunalines paslaugas, kuriomis gyvendami ginčo name naudojosi tiek ieškovas, tiek atsakovė. Tokia situacija faktiškai ir susiklostė: ieškovas vienas mokėjo įmokas pagal kredito sutartį, o atsakovė viena mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, susijusias su ginčo namu. Nors ieškovo sumokėtų įmokų pagal kredito sutartį bendra suma viršija atsakovės sumokėtas sumas už komunalines paslaugas, tačiau šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą gyvenimą, detaliai neskaičiavo, kad šalių išlaidos sutaptų ir būtų identiškos. Taip pat šalys buvo susitarusios bendrai prisidėti prie ginčo namo ir kito ginčo turto išlaikymo ir priežiūros (remonto). Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos sutartiniai teisiniai santykiai, o visos gaunamos pajamos minėtu laikotarpiu (nuo santuokos nutraukimo iki 2022 m. vasario 10 d.), laikytinos bendru šalių turtu, t. y. laikytina, jog prie kredito įmokų mokėjimo šalys prisidėjo lygiomis dalimis ir atsakovė ieškovui nėra skolinga.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas apmokėjo ginčo namo stogo remonto išlaidas, kadangi ieškovas nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis apmokėjo stogo keitimui reikalingų medžiagų įsigijimą. Ieškovas ginčo namo stogo remonto išlaidas grindė 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija PRS Nr. 062542. Tačiau ieškovas nepateikė šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, dėl ko kilo abejonių, ar ieškovas apskritai patyrė tokias ir tokio dydžio išlaidas. Tik 2023 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus pusmečiui nuo bylos iškėlimo, teismo posėdžio metu ieškovas pateikė neva minėtą PVM sąskaitą faktūrą pagrindžiantį įrodymą – 2020 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitą serija MA Nr. 15834, suma 5 140 Eur. Tačiau pinigų priėmimo kvitas pateiktas praėjus net 5 mėnesiams nuo bylos iškėlimo, kvitas išrašytas anksčiau nei PVM sąskaita faktūra, šių dokumentų datos nesutampa su laikotarpiu, kada buvo atliekami stogo keitimo darbai, pinigų priėmimo kvite prie ieškovo pavardės yra akivaizdžiai ne jo parašas. Tik atsakovei pateikus šį prašymą dėl ekspertizės, 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad šalia jo pavardės yra ne jo parašas, o šį kvitą galėjo pasirašyti vienas iš pačios įmonės darbininkų. Teismas neatsižvelgė į šiuos neatitikimus ir šių įrodymų nevertino kritiškai.

1.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apmokėjimas už medžiagas stogo remontui vis dėlto buvo atliktas, kadangi PVM sąskaitą faktūrą išrašiusi įmonė UAB „Vidara“ neginčijo fakto, kad ją apmokėjo ieškovas. Tačiau šioje byloje UAB „Vidara“ nedalyvavo proceso šalies teisėmis, todėl teikti nei paaiškinimų, nei procesinių dokumentų neturėjo teisinio pagrindo, todėl tokios teismo išvados nėra logiškos ir prieštarauja procesinėms nuostatoms.

1.7. Atsakovė nedavė sutikimo ginčo namo remonto darbams atlikti, o tylėjimas negali būti laikomas sutikimu, o to nenumato nei įstatymas, nei teismų praktika. Ieškovas pats pripažino, kad tokio sutikimo atsakovės niekada neprašė. Taip pat ieškovas neįrodė, kad ginčo namo stogo remontas buvo būtinas ir susijęs su teisės aktuose numatytais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei jų įgyvendinimu. Ieškovas aplinkybę dėl neva prastos ginčo namo stogo būklės grindė vien tik savo paaiškinimais, o jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, t. y. nei fotonuotraukų iki stogo remonto, nei defektacijos akto ar pan. Ieškovas neįgyvendino savo pareigos įrodyti ieškinio pagrindą, todėl šioje dalyje jo ieškinys turėjo būti atmestas.

Atsiliepimas

12. Ieškovas Š. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujai pateikiamus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, esą ieškovas pakeitė šalių namo stogą neturėdamas jos sutikimo, tam nebuvo objektyvios būtinybės ir nėra įrodytos ieškovo išlaidos. Tačiau tai yra melas, atsakovei siekiant išvengti savo prievolių, ką patvirtinta pačios atsakovės duoti parodymai jos inicijuotame ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus I. P. protokolą – pareiškimą, kuriame nurodyta, kad vykstant civilinio teismo procesui Marijampolės apylinkės teisme, buvęs sutuoktinis Š. P. pateikė galimai suklastotą pinigų priėmimo kvitą serija MA, Nr. 15834, 2020 m. spalio 21 d., išduotą UAB „Vidara“, prašė pradėti tyrimą ir nustatyti, ar minėtas dokumentas egzistuoja, ir ant jo yra originalūs parašai. 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

2.2. Ikiteisminio metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių ginčo namo stogas buvo keičiamas šalių sutarimu. Meistrą stogo keitimui surado pati atsakovė, kuri patvirtino, kad už stogo keitimą meistrui sumokėjo ieškovas, kuris savo ruožtu nupirko medžiagas iš UAB „Vidara“ ir už jas apmokėjo. Taigi visame procese bei apeliaciniame skunde atsakovė melavo, kad stogas buvo keičiamas neturint jos sutikimo, siekdama išvengti pareigos atlyginti proporcingą bendraturčio išlaidų dalį. Pateiktame nutarime surinkti įrodymai patvirtina, kad byloje pateikta 5 140 Eur UAB „Vidara“ sąskaita buvo išrašyta už šalių gyvenamojo namo stogo keitimui nupirktas medžiagas, ir kad ją apmokėjo stogą keitęs meistras V. V. iš pinigų, kuriuos gavo iš ieškovo. Pateikta UAB „Vidara“ sąskaita pagrindžia ieškovo išlaidas stogo medžiagų įgijimui ir atsakovės kaip bendrasavininkės pareigą padengti ½ šių išlaidų. Be to, kai buvo keičiamas stogas, atsakovė nebuvo pradėjusi pirmo aukšto remonto ir tarp šalių nebuvo jokių susitarimų, kad atsakovė nemokės už stogą, o ieškovas už vidaus remonto darbus.

2.3. Šalys nevedė bendro ūkio. Šalys gyveno joms abiem bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame name. Tačiau šalys, nutraukę santuoką, negyveno kaip šeima. Jie turėjo atskirus biudžetus, atskirai pirkdavo maistą, rūbus, ir kitas priemones – ieškovas pateikė sąskaitos išrašą, kuriame matyti jo išlaidos šių poreikių tenkinimui. Šalys savo lėšų nekooperuodavo bendriems tikslams įgyvendinti. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas visada mokėjo vaikų išlaikymą, perduodamas atsakovei teismo priteistą sumą, o ne teikdavo išlaikymą kitu būdu kaip teigia atsakovė. Ieškovas patvirtina, kad gyvendamas bendrame name, nudirbdavo tam tikrus darbus, kurie tradiciškai laikomi vyriškais, tačiau vėlgi jis tą darė ne dėl to, kad šalys vedė bendrą ūkį ar, kad tarp šalių buvo kažkoks susitarimas, o tiesiog, kad tai buvo darbai, kuriuos reikėjo atlikti ir ieškovas turėjo tokią pareigą kaip savininkas. Kadangi gyvenamasis namas nėra atidalintas, todėl techniškai komunalinių mokesčių negalima atidalinti ir kiekvienai šalių mokėti atskirai. Mokesčius iki santuokos nutraukimo ir po to mokėjo atsakovė, todėl buvo susitarimas, kad ieškovas kiekvieną mėnesį duos atsakovei 100 Eur mokesčiams ir sumokėdavo namo draudimo įmokas. Kadangi ieškovas mokesčiams skirtus pinigus paduodavo grynais pinigais ir nereikalaudavo iš atsakovės pakvitavimų, ieškovas negali paneigti melagingo atsakovės reikalavimo priteisti ½ namo išlaikymo išlaidų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys vedė bendrą ūkį ir buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį.

2.4. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pateiktų kvitų kaip tinkamų rašytinių įrodymus dėl jų nusidėvėjimo ir nepatikimumo. Esą teismas turėjo konstatuoti trūkumus arba vadovautis kvitais dėl kurių abejonių nekyla. Tačiau nėra aišku, kokius trūkumus teismas turėjo konstatuoti ir kaip juos turėjo pašalinti atsakovė. Jeigu dokumentai dėl jų netinkamo saugojimo yra nusidėvėję, ko pasėkoje negalima tiksliai identifikuoti jų turinio, neaišku kaip atsakovė įsivaizduoja šių trūkumų pašalinimą. Be to, atsakovė įvardindama pateiktus savo tariamų remontų išlaidų įrodymus kaip turinčius trūkumų, šių trūkumų neištaisė pateikdama apeliacinį skundą. Jeigu atsakovė teigia esą teismas turėjo vertinti pateiktus dokumentus dėl kurių nekyla abejonių, ji mažų mažiausiai, turėjo nurodyti konkrečius pateiktus dokumentus dėl kurių nekyla abejonių. Atitinkamai, atsakovė turėjo nurodyti išlaidų dokumentus, kurie konkrečiai susiję su konkrečiais atsakovės nurodytais remonto darbais, pateikti jų apmokėjimo įrodymus, patikslinti reikalavimo dydį.

2.5. Atsakovė reikalauja atlyginti ½ ginčo namo remonto išlaidų, kurios sudaro 1 823,33 Eur. Ieškovas nesutinka su šiuo reikalavimu. Ieškovas sutinka, kad atsakovė atliko tam tikrus darbus pirmame aukšte, tačiau jie buvo atlikti be ieškovo sutikimo, vienašaliu atsakovės sprendimu. Šie darbai akivaizdžiai nėra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimu, o skirti tik estetiškai atnaujinti gyvenamąsias patalpas, kuriomis naudojosi atsakovė. Tai, kad ieškovas neprieštaravo tokių darbų atlikimui, nėra laikoma jo sutikimu. Nors šalys gyveno tame pačiame ginčo name, jie negyveno šeimyninio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio. Ieškovui nedavus sutikimo darbams atlikti ir šiems darbams nesant susijusiems su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimu, ieškovas neturi pareigos atlyginti dalies šių darbų atlikimo kaštų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Ieškovas Š. P. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį prašo prijungti prie civilinės bylos.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-179-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑230‑611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad ieškovas pagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teisme, ši įrodinėjimo priemonė gauta po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nutarimas priimtas pagal atsakovės (apeliantės) I. P. kreipimąsi ir jai nutarimo turinys turi būti žinomas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jį priima. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija dėl priimto įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutuoktinių prievolių solidarumo, tarpusavio atgręžtinių reikalavimų po santuokos nutraukimo aiškinimo ir taikymo.

18. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas Š. P. su atsakove I. P. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo Š. P. kaltės, išspręsti visi kiti klausimai, susiję su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl šalių atsakomybės pagal jų turimas turtines prievoles (CPK 385 straipsnio 1 dalis), be kita ko, išspręstas ir santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas, kuris po santuokos nutraukimo, šalims priklauso dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po ½, be to AB DNB banko (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) suteiktas kreditas pripažintas šalių solidaria prievole.

19. Ieškovas Š. P. byloje įrodinėjo, kad įvykdė solidarią prievolę Luminor Bank AS bei apmokėjo už šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo būtinuosius remonto darbus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė I. P. neginčijo faktinės aplinkybės dėl ieškovo bankui sumokėtų sumų 10 979, 04 Eur dydžio, tačiau, neigdama ieškovo teisę regreso tvarka reikalauti bankinei įstaigai sumokėtų ar namo remontui išleistų sumų, teigia, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kad ieškovas dengs paskolą ir turto-gyvenamojo namo išlaikymo ir priežiūros (remonto) išlaidas, tuo tarpu ji-atsakovė mokės mokesčius bei atsisakys savo teisės reikalauti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I Nr. 3K-3-30/2011).

21. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas Š. P. įvykdė solidarią prievolę Luminor Bank AS, sumokėdamas 10 979, 04 Eur įmokas, šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti įrodymai. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jai priteistos ½ dalies ieškovo sumokėtų įmokos dalies ir kompensacijos už bendro turto remontą, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat nepasisakė dėl esminio atsakovės argumento, jog šalys po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendrą gyvenimą.

22. Nesusituokusių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-7-332/2006). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013, kt.).

23. Pažymėtina, kad kasacinis teismas formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019, 40 punktas ir kt.). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliantė jokiais įrodymais, be savo teiginių, neįrodinėjo, kad po santuokos nutraukimo šalis siejo jungtinės veiklos santykiai. Pažymėtina, kad šalių santuoka nutraukta 2016 m. gegužės 30 d. teismo sprendimu dėl ieškovo kaltės, byloje nėra pateikta įrodinėjimo priemonių, kurios įgalintų spręsti, kad po santuokos nutraukimo, ginčo darbų atlikimo metu šalys susitaikė, vedė bendrą ūkį, gyveno šeimyninį gyvenimą, bendromis, abiejų įgytomis, lėšomis prisidėjo prie turto išlaikymo ar pagerinimo. Ieškovas kategoriškai nesutinka, kad po santuokos nutraukimo šalys vedė bendrą ūkį, šią aplinkybę iš dalies pripažino ir apeliantė, teigdama, kad šalių susitarimu ji iš savo lėšų apmokėdavo bendro turto išlaikymo (komunalinius) mokesčius, tuo tarpu ieškovas savo lėšomis vykdė prievolę bankui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių gyvenimą bendrame būste, kuris po santuokos nutraukimo šalims priklauso dalinės nuosavybės teise, nėra pakankamos išvadai, kad šalys po santuokos nutraukimo vedė bendrą ūkį. Byloje nustatyti šalių veiksmai, kuriais šalys savo, o ne bendromis, lėšomis atskirai vykdė prievolę bankui, išlaikė bendrą turtą ar mokėjo turto išlaikymo mokesčius, paneigia apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl šalis po santuokos nutraukimo siejusius jungtinės veiklos santykius.

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, jog ieškovas apmokėjo stogo keitimui reikalingų medžiagų įsigijimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑903/2003).

26. Byloje nėra ginčo, kad namo stogo keitimo (remonto) darbai buvo atlikti, aplinkybes apie darbų atlikimą bei stogo būklę patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas S. K.. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka.“, kuri prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Ieškovo teigimu, stogo remonto darbai buvo atlikti atsižvelgiant į tai, kad stogas, kaip bendrojo naudojimo objektas, neatitiko nurodytų reikalavimų ir neužtikrino pagrindinės funkcinės paskirties – užtikrinti minimalius šilumos praradimus ir saugoti gyvenamąjį namą nuo kritulių ir kitų gamtinių veiksnių (sniego, lietaus ar vėjo).

27. Bendrojo naudojimo objektu susijusios išlaidos apmokamos bendraturčių, taikant proporcingumo principą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK4.83 straipsnio 4 dalį aplinkybė, kad savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas nėra absoliuti, vienintelė ar būtina sąlyga, eliminuojanti namo savininko pareigą apmokėti išlaidas. Bendraturčių sutikimas tokiu atveju atitiktų bendruosius bendraturčių nuosavybės teisių į bendrąjį turtą įgyvendinimo principus. Tačiau nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė neprieštaravo dėl stogo remonto, procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad egzistavo tarp šalių susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo dengti įmokas bankinei įstaigai bei išlaikyti turtą, o atsakovė mokėti mokesčius. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, šiuo atveju pagrįstai nesureikšmino faktines aplinkybes dėl fakto, kad atsakovė raštu nėra išdavusi sutikimo išlaidoms stogo remontui ir tinkamai tyrė ir vertino įrodymų visumą, kuriais ieškovas rėmėsi stogo kritinei būklei patvirtinti. Pagal teisinį reglamentavimą stogas yra pagrindinė namo laikančioji konstrukcija.

28. Ieškovas, įrodinėdamas, kad bendro turto išlaikymui patyrė išlaidas, pateikė 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRS Nr. 062542, kurioje detalizuotos ieškovo įsigytos medžiagos. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde neįrodinėjo, kad PVM sąskaitoje faktūroje įvardintos medžiagos nebuvo panaudotos ar nėra susijusius su ginčo namo remonto darbais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad tik 2023 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus pusmečiui nuo bylos iškėlimo, teismo posėdžio metu ieškovas pateikė neva minėtą PVM sąskaitą faktūrą pagrindžiantį įrodymą – 2020 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitą serija MA Nr. 15834 5 140 Eur sumai, kuriame prie ieškovo pavardės yra akivaizdžiai ne jo parašas, nustačius, kad namo stogo keitimo (remonto) darbai buvo atlikti, nesudaro pagrindo išvadai, kad sąskaitoje faktūroje įvardintos medžiagos nebuvo panaudos atliekant ginčo namo stogo remonto darbus.

29. Pažymėtina, kad ieškovo teikiama įrodinėjimo priemonė patvirtina tik dalies išlaidų, panaudotų stogo keitimo darbams, patyrimą. Akivaizdu, kad stogo dangos keitimui kyla būtinybė ne tik įsigyti statybines medžiagas, bet ir būtina atlikti statybos darbus. Šiuo atveju reikalavimas yra pareikštas tik dėl statybinių medžiagų, panaudotų namo stogo keitimui. Byloje pateikti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami išvadai tiek apie poreikį atlikti ginčo namo remonto darbus, medžiagų panaudojimo tikslą, tuo pačiu ir atliktų darbų apimtį.

30. Atsakovė I. P. ginčija ir teismo sprendimo dalį, kuria tik iš dalies tenkintas jos priešieškinis dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog jie būtini daiktui išlaikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, kuriais yra grindžiamas priešieškinis yra ne tik neinformatyvios, kadangi juose nėra įskaitoma nurodyta informacija, tačiau jos taip pat nepagrindžia apeliantės įrodinėjamų aplinkybių, jog išlaidos apdailai (plytelėms, jų klijams, cementui, dažymo juostai, lakui, rozetėms, šviestuvams ir kt. ), darbo įrankiai buvo patirtos ne savo naudojamoms patalpoms pagerinti, o buvo būtinos ir panaudotos bendro turto išlaikymui.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, dėl to jų nekartoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

32. Apeliantė prašo paskirti ieškovui 5 000 Eur piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 (penkiasdešimt) procentų iš šios baudos skiriant atsakovei.

33. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

34. Teismas, nagrinėdamas apeliantės apeliacinį skundą, nenustatė tokių ieškovo procesinių veiksmų, dėl kurių būti galima taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtinta procesinio poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas Š. P. pateikė į bylą įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudaryto 2 600,13 Eur (2 000,10 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės.

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasSimona DementavičienėEgidijus Tamašauskas