Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas Š. P. su ieškiniu sutinka iš dalies. Jo nuomone, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą reikėtų dalinti po ½ dalį. Dėl kitų reikalavimų prieštaravimų nereiškė.

Trečiasis asmuo kreditorius AB DNB bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį ir prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 51-52).

Trečiasis asmuo kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ Credit24 teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį ir prašymas bylą nagrinėti atstrovui nedalyvaujant (b.l. 31).

Nustatyta, kad šalys susituokė 2007-04-05 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 356 (b.l. 6). Santuokoje susilaukė dviejų sūnų - U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas 2007-06-13 pripažino kaip savo sūnų ir suteikė jam savo pavardę (b.l. 10).

Ieškovė nurodo, kad yra visiškai įsitikinusi, kad šiuo metu santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra jos nutraukimas teismo keliu. Ieškovės nuomone, santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jo nepagarbos ieškovei, nesirūpinimo vaikais, netinkamo gyvenimo būdo, atsainaus požiūrio į šeimą ir jos poreikius, fizinio ir psichologinio atsakovo smurto tiek prieš ieškovę, tiek prieš vaikus. 2013 m. kovo mėnesį sutuoktinis panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, šis įvykis užfiksuotas policijoje (b.l. 45). 2013 m. kovo mėnesį dėl šio įvykio šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2015 m. spalio 18 d. atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš vyriausiąjį sūnų A. P.. Dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla. Atsakovui pritaikyta kardomoji priemonė - uždrausta artintis prie namų (b.l. 46).

Ieškovė teigia, kad atsakovas gyvendamas santuokoje visiškai neprisidėjo prie namų ruošos, prie vaikų priežiūros ir išlaikymo. Ieškovei teko vienai suruošti sūnus į mokyklą, kadangi turimų piniginių lėšų neužteko, turėjo imti greituosius kreditus. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas savavališkai be sutuoktinės žinios pardavė santuokoje įgytą transporto priemonę Opel Zafira ir 2015-11-09 įsigijo kitą transporto priemonę savo vardu. Atsakovas taip pat išnešė iš namų mano auksinius papuošalus (2 moteriškus žiedus ir auskarus) ir juos realizavo.

Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji jais rūpinasi, juos lavina, juos sieja glaudus dvasinis ryšys, vaikai su mama jaučiasi saugūs. Dėl šios priežasties ieškovė nori, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų, A. P., U. P. ir V. P., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė teigia, kad atsakovas yra agresyvus ir dėl jo fizinio smurto prieš vieną iš vaikų vyksta baudžiamoji byla, tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pažymint, kad atsakovas galės matytis su nepilnamečiais vaikais ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, vienai dienai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei I. P., ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Ieškovė nurodo, kad 2013-03-05 Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-6763-451/2013 iš atsakovo nepilnamečių vaikų U. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista kiekvienam po 101,37 Eur (b.l. 13). Ieškovės nuomone, nutraukiant santuoką, reikia išspręsti išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. P. iš atsakovo Š. P. priteisimą. Ieškovė prašo teismo priteisti nepilnamečiam sūnui A. P. po 101, 37 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovas Š. P., savo vardu yra įregistravęs šias transporto priemones: keleivinį automobilį AUDI, A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 700 Eur; keleivinį automobilį VW, PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė - 1300,00 Eur. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovė I. P. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b.l.22-24). Po santuokos nutraukimo atsakovui priklausantį keleivinį automobilį AUDI, A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo keleivinį automobilį VW, PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, pripažįstant, kad ši transporto priemonė yra jo asmeninė nuosavybė.

Ieškovė taip pat nurodo, kad santuokoje su atsakovu įsigijo nekilnojamąjį turtą: 0.2046 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini)., pastatą -gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 18-21). Turtui įsigyti šalys sudarė su AB DNB banku kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-102 (b.l.25-27). Pagal 2008-03-13 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-102, kredito suma ir valiuta: 43.443,00 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas - 2037-02-28. Ieškovės nuomone, kadangi nekilnojamojo turto bendra vertė yra 9639,41 Eur, padalinus po ½ kiekvienam bus po 4819,71 Eur, o atsakovo vaikų išlaikymo skola sudaro 5.927,49 Eur, ji pageidauja santuokos nutraukimo aukščiau aprašytą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei I. P. ir pripažinti šį nekilnojamąjį turtą jos asmenine nuosavybe. Pripažinus asmenine nuosavybę visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, 5927,49 Eur skolos, kuri susidarė atsakovui neteikiant priteisto išlaikymo vaikams, ieškovė teigia atsisakysianti.

Po santuokos nutraukimo pareigą grąžinti AB DNB banko suteiktą kreditą, pagal 2008-03-13 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-102, ieškovė prašo pripažinti ieškovės ir atsakovo, Š. P., solidaria prievole. Ieškovė taip pat nurodo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų „CREDIT24“ (UAB „IPF Digital Lietuva), likusi neišmokėta suma - 690,54 Eur, šią prievolę prašo pripažinti ieškovės asmenine prievole kreditoriui.

Atsakovas Š. P. sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad santuoka yra faktiškai iširusi, šalys jau daug laiko kartu negyvena, jokių bendrų interesų jau nebeliko. Tačiau atsakovas įsitikinęs, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Jis pripažįsta savo kaltę, kad kartais nesusivaldo, kad turėtų daugiau kontroliuoti savo emocijas. Tačiau, jo nuomone, ir sutuoktinė, žinodama jo tokį būdą, neturėtų provokuoti konfliktų. Atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta.

Atsakovas taip pat sutinka su ieškovės siūlomu automobilių padalinimo, priteisiant ieškovei automobilį AUDI, A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui - automobilį VW, PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ginčas kyla dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Ieškovė nurodo, kad dėl nesutarimo su atsakovu ir siekiant ateityje išvengti konfliktų, nekilnojamąjį turtą palikti ieškovei, priteisiant iš jos atsakovui piniginę kompensaciją. Atsakovas teigia, kad jis ir šiuo metu negyvena šiame name, nes jam pritaikyta kardomoji priemonė, bet ir ateityje neketina ten gyventi. Tačiau dėl mokamos paskolos bankui jis nenori likti be nekilnojamojo turto. Atsakovo teigimu, išmokėjus kreditą, jis ketina savo nekilnojamojo turto dalį padovanoti vaikams. Visi kiti ieškovės siūlomi variantai – pakeisti paskolos laiduotoją ar pačiam ieškovei išmokėti kompensaciją, atsakovo nuomone, yra nerealūs, šiai dienai neįgyvendinami. Analogiškai savo poziciją šiuo klausimu aiškina ir ieškovė.

Šalys skirtingai supranta šeimos iširimo priežastis. Atsakovo nuomone, dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes paskutiniu metu nerado bendros kalbos, nesutarė jokiais bendro gyvenimo klausimais, todėl tolimesnis bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo nuomone, ji įsitikinusi, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Reikia pažymėti, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą.

Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas sutinka su ieškovės nuomone dėl atsakovo kaltės. Todėl spręstina, jog dėl šeimos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas (CK 3.60 str. 3 d.). Dėl šios priežasties ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

LR CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas privalo šį klausimą išspręsti. LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti.( LAT Nr. 3K-3-307/2006, 2006-05-24). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tai yra 325 Eur. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisimo išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią algą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis). Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.( LAT nutartis 2004-04-26 Nr. 3K-3-259/2004).

Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtinos išlaidos – 101,37 Eur. Ieškovė dirba (b.l. 16), neneigia, kad atsakovas šiuo metu prisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus neneigia. 2013-03-05 Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-6763-451/2013 iš atsakovo nepilnamečių vaikų U. P. ir V. P. išlaikymui priteista kiekvienam po 101,37 Eur (b.l. 13). Ieškovės nuomone, nutraukiant santuoką, reikia išspręsti išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. P. iš atsakovo Š. P. priteisimą. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. P. po 101, 37 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius, sprendžia, kad iš atsakovo priteistina 101,37 Eur išlaikymo suma turėtų tenkinti bent minimalius vieno vaiko poreikius. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas, išlaikymą priteisiant iš atsakovo po 101,37 Eur nepilnamečiam A. P. kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2016-01-26 (CK 3.192 str.). Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str. 1 d.). Šalims išaiškintina, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybės, reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Santuokos nutraukimo bylose be kitų klausimų, išsprendžiamas klausimas ir dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalinimo (CK 3.59 str.). Gyvendami santuokoje šalys įgijo 0.2046 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį adresu(duomenys neskelbtini) pastatą - gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-21).

Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Šioje byloje aktualiausias turto padalijimo būdas. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, be kita ko, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Parenkant turto padalijimo būdą ir padalinant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias pačias svarbias aplinkybes, kokios numatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (pvz., itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir pan.). Tokiu atveju turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Ieškovė teigia, kad su atsakovu gyventi viename name nebus įmanoma dėl jo smurto. Jos nuomone, padalinus namą natūra, neišvengiamai teks šalims susitikti, kas vėl gali sudaryti sąlygas konfliktams. Ieškovė sutiktų, kad atsakovui būtų paskaičiuota 4819,71 eurų kompensaciją, kurią padengtų atsakovo materialinio nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo suma – 5927,49 Eur. Šio įsiskolinimo ieškovė teigia atsisakytų ir iš atsakovo nereikalautų. Atsakovas nesutinka, kad jam būtų išmokėta kompensacija, jis teigia, kad kito gyvenamojo būsto neturi, ginčo name galima puikiai gyventi dviem šeimoms, galima įsirengti atskirą įėjimą, kitas buitines patalpas, kad nebūtų bendro naudojimo patalpų. Be to, jis nesutinka, kad yra tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimą.

Kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ Credit24 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja ieškinyje nurodytam atsakomybės už prievolės įvykdymą paskirstymui tarp šalių (b.l. 31), atsakovas taip pat sutinka su šiuo reikalavimu, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatant, kad po santuokos nutraukimo pareigą grąžinti Credit24 (UAB „IPF Digital Lietuva), suteiktą I. P. vartojimo paskolą, pripažinti ieškovės I. P. asmenine prievole.