Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis „duomenys neskelbtini)“ elektriku, pradinio išsilavinimo, teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta 2019 m. vasario 15 d.),

kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis, o būtent jis: 2021 m. gruodžio 21 d. apie 12.50 val., duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, kilusio konflikto metu, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankos kumščiu sudavė nemažiau du smūgius A. J. į veidą ir du smūgius į kairį šoną, taip mušdamas nukentėjusiajam A. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį krūtinės sumušimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Kaltinamasis D. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas vyko prieš Kalėdas (2021 m. buvo), tikslios valandos neatsimena, buvo vakaras, gėrė, ten gyveno buvusi jo žmona R. V.. Išėjo parūkyti ir atėjo A. J.. Atėjo ir pradėjo R. V. vadinti negražiais žodžiais. Jis ją užstoti norėjo, dėl to ir gavosi konfliktas. Patalpa, kurioje viskas vyko – koridorius. Apgynė smurtavimo būdu, du sykius su kumščiu trenkė tik į veidą, du sykius, į kairį šoną netrenkė. Negali būti, kad trenkė į kairį šoną, nes tyrėja jam policijoj pasakė, jis ant rytojaus ėjo sniegą kast. Šonkauliai lūžo ir sniegą kasa, nu tai čia logiškai neįmanoma. Jie jau susitaikę, viską atsiskaitę, jau atlygino žalą, kaltę prisiima ir nori greičiau užbaigti bylą. Trenkdamas ranka suvokė ką daro. Dar pasakė jam, kodėl buvusią žmoną negražiais žodžiais vadina. Sakė, ji tau kokia paleistuvė, atsiprašant. Nu ir įvyko tas konfliktas. Viskas įvyko spontaniškai, jis negražiai pradėjo vadinti, jam stresas, norėjo užstoti moteriškę. Supranta, kad trenkė, pasekmes kylančias supranta. Su nukentėjusiuoju dabar bendrauja, viską atsiskaitė ir dar butelį išgėrė – santykiai draugiški. Jis pats pripažino, kad negražiai vadino jo buvusią. Savo poelgį vertina blogai. Daugiau taip nesielgtų, buvusią žmoną vestųsi į kambarį, šnekėtų vienas pats. Jei laiką atgal atsuktų, rastų kitokį sprendimo būdą. Buvo išgėręs, viskas įvyko spontaniškai. Jei būtų nevartojęs alkoholio, būtų pasirinkęs kitą gynimo būdą. Alkoholis turėjo įtakos fizinės jėgos panaudojimui. Atsiprašo, daugiau taip nebus, prašo laisvės neatimti, Vokietijoj dirba, visos pajamos tenai. Jei tektų atlikti laisvės atėmimo bausmę, prarastų darbą. Darbą Vokietijoj susirado po laisvės atėmimo. Išėjęs į laisvę, po savaitės laiko išvažiavo į Vokietiją dirbti. Darbas patinka, dirba pagal profesiją. Turi tikslų, noriu susitvarkyti namus, kaip normalūs žmonės. Nusikalsti minčių nebeturi, nori gyventi ramiai. Vokietijoj gerti nenori. Darbdavys tikrina blaivumą kiekvieną dieną su čipu, taisyklės griežtos, dirba su elektra. Paaiškino, kad aplinkybes geriau atsimena, kai apklausė tyrėja, dėl to gali būti, kad sudavė smūgius į šoną.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka ir kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir jie patvirtina kaltinamojo kaltę.

4. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2021 m. gruodžio 21 d., sudavė smūgius A. J. ir tokiu būdu jam sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pats gyvena ir dirba Vokietijoje. duomenys neskelbtini)bute gyvena jo buvusi sutuoktinė R. V. su dabartiniu sutuoktiniu R. V., taip pat jo nepilnametis sūnus D. R.. Su R. V. ir sūnumi D. R. bendrauja, jų santykiai geri. 2021 m. gruodžio 17 d. sugrįžo iš Vokietijos atostogų į Lietuvą ir laikinam apsistojo viešbutyje Kaune. 2021 m. gruodžio 20 d., atvažiavo į svečius pas savo buvusią sutuoktinę R. V. ir jos sutuoktinį R. V.. Atvyko dėl sūnaus D. R., kurį iš socializacijos centro parsiveš į Prienus pas R. V.. Norėjo sūnų D. R. pasveikinti su šventėmis bei su juo pabendrauti. Pas R. V. ir R. V. apsistojo, kol parsiveš sūnų. Nuo anksčiau pažįsta R. V. ir R. V. kaimyną A. J.. Šis gyvena bute, esančiame priešais R. V. butą. Su A. J. niekada nesipyko, anksčiau bendravę, kartais kartu išgerdavo. Jo ir A. J. santykiai buvo geri, draugiški. 2021 m. gruodžio 21 d. nuo ryto R. V. bute, kartu su R. V. pradėjo vartoti alkoholį, prie jų prisijungė ir A. J.. R. V. buvo namuose, su jais negėrė. Gėrė trise. Išgertuvių metu, tarp jo ir A. J. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad šis buvo negražiai pavadinęs R. V.. Buto kambaryje buvo tik žodinis konfliktas. Vėliau, apie pietus jis, R. V. ir A. J. išėjo parūkyti į bendrą ketvirto aukšto balkoną. Balkone rūkant kalbėjo tarpusavyje, jis toliau konfliktavo su A. J., jam pasakė, kad pyksta, kad šis negražiai pavadino R. V.. A. J. pasakė: „ar tu tokį senį gali iškirst“. A. J. tiesiog jį išprovokavo ir jis šiam rankos kumščiu sudavė keletą smūgių į veidą ir šoną, abu susigrūmė ir voliojosi ant grindų. Daugiau smūgių A. J. nesudavė. Pasivolioję atsikėlė ir išsiskyrė. Nuėjo namo, t. y. jis pas R. V., A. J. į savo butą. Šio įvykio metu buvo vartoję alkoholio, nebuvo girtas. A. J. padėkojo, kad jis šiam išdaužė snukį ir nuėjo namo. A. J. nesiskundė, kad jam ką nors skaudėtų, veidas nebuvo sužalotas. Po šio įvykio dar bendravo su A. J., jį matė, daugiau nekonfliktavo. A. J. buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Visiškai pripažįsta sudavęs smūgius A. J., gailisi. A. J. atsiprašė, šiam atlygino padarytą žalą, su juo susitaikė, jam pretenzijų neturi. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. 2021 m. sausio 8 d. turi išvykti į darbą, esantį Vokietijoje, kadangi tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis (b. l. 89-92, 97-99).

5. Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 10.00 val., jam paskambino kaimynas R. V., kuris pakvietė pas save į butą vartoti alkoholinių gėrimų. Jam nuėjus pas R. V. į butą, bute buvo R. V., R. V., D. R. (buvęs R. V. sutuoktinis) ir jis. R. V. buvo nupirkęs du 0,7 l talpos brendžio butelius. Vyrai, bute vartojo alkoholinius gėrimus, R. V. su jais alkoholio nevartojo. Vartojant alkoholinius gėrimus jis su D. R. nekonfliktavo, bendravimas buvo kultūringas, konfliktinių situacijų nebuvo. D. R. pažįsta kelis metus, nes šis atvažiuoja pas savo sūnų D. R., kuris yra R. V. sūnus. Su D. R. niekada nekonfliktuodavo. Išgertuvių metu buvo žodžiu sukonfliktavę su R. V., nes lyg 2021 m. gruodžio 17 d. su jo sutuoktine R. V. bendravo balkone ir buvo pavadinusi „žiurke“, o jai atsakė, kad „pati pasižiūrėtų į veidrodį, nes panaši į žiurkę“. Po šio pokalbio su R. V. daugiau nesipyko ir jokių konfliktų po tos dienos nebuvo. R. V. apie tris mėnesius buvo Norvegijoje, grįžo 2021 m. gruodžio 19 d. Mano, kad R. V. apie tai pasakė savo sutuoktiniui R. V., todėl šis jam išgertuvių metu vis primindavo, kad negražiai bendravo su jo sutuoktine. D. R. į tą konfliktą nesikišo ir nieko nekomentavo. Išgertuvių metu supratęs, kad R. V. nenurims, nes žino kaip šio ūmų būdą ir greit susinervinantį, iš buto išėjo. Galėjo būti apie 12.50 val. Išėjęs iš buto nuėjo į bendrą balkoną parūkyti. Kol rūkė balkone, į balkoną atėjo D. R.. Šis jam nieko nesakęs rankos kumščiu sudavė iki penkių smūgių į veido sritį bei sudavė du smūgius rankos kumščiu į kairės pusės šoną. Smūgių sudavimo metu skausmo nejautė, gal dėl išgerto alkoholio kiekio, ar dėl stresinės situacijos. D. R. bandė nustumti nuo savęs, tarp jų įvyko grumtynės. Jis pradėjo šaukti, kad kas nors iš butų išeitų. Iš buto išėjo R. V., kuri nuramino D. R.. Nuėjo į savo butą ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Po dviejų valandų jam pradėjo skaudėti kairės pusės šoną, negalėjo atsikvėpti, kosėti, todėl pats nuvyko į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. 2021 m. gruodžio 22 d. pajautė, kad skauda ir nosį. Skausmas atsirado dėl suduotų D. R. smūgių. Po suteiktos medicininės pagalbos buvo išleistas į namus, daugiau niekur nesikreipė ir nesigydė. 2021 m. gruodžio 22 d. jam pasirašytinai buvo įteikta užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau nenuvyko. Po šio konflikto, D. R. jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą, todėl pretenzijų šiam neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereiškia. Su D. R. susitaikė (b. l. 6-14).

6. Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sutuoktiniu R. V. gyvena bute, esančiame duomenys neskelbtini). Turi nepilnametį sūnų D. R., kurio tėvas yra D. R.. D. R. bendrauja su jų sūnumi D. R.. D. R. dirba užsienyje, kai parvyksta iš užsienio atvyksta aplankyti sūnaus. 2021 m. gruodžio 21 d. pas juos į namus buvo atvykęs D. R.. Jis atvyko aplankyti sūnaus D. R., kurį turėjo parsivežti iš socializacijos centro. 2021 m. gruodžio 21 d. sūnaus namuose dar nebuvo. Svečiuojantis pas juos D. R. ir R. V. dienos metu vartojo alkoholį. Ji buvo namuose, alkoholio nevartojo. Netrukus pas juos atėjo kaimynas A. J., kuris su D. R., R. V. pradėjo vartoti alkoholį. Išgertuvių metu D. R. ir A. J. barėsi, dėl ko, nežino, bet ji juos nuramino. Po kiek laiko A. J. ir D. R. išėjo į ketvirto aukšto bendrą balkoną parūkyti. R. V. buvo neblaivus, jis į balkoną rūkyti su D. R. ir A. J. nėjo. Buvo dienos metas, kiek valandų nežino. Ką D. R. su A. J. kalbėjo ir veikė balkone nematė, buvo savo bute. Po parūkymo į butą sugrįžo tik D. R., A. J. daugiau pas juos į butą neatėjo. D. R. sugrįžęs į butą sakė, kad susikibo su A. J., bet ar žodžiu ar mušėsi, nežino, jis nesakė, jai buvo neįdomu, todėl neklausė. A. J. matė tą patį vakarą koridoriuje, jis jai nieko nesakė, atrodė sveikas. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas A. J., ji nežino (b. l. 53-56).

7. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. J. pranešė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 12.50 val. daugiabučio namo laiptinės, bendrame balkone, adresas duomenys neskelbtini), jam iš matymo pažįstamas asmuo D. R., dėl nenustatytų priežasčių, sudavė rankos kumščiu į veido sritį iki penkių smūgių ir du smūgius rankos kumščiu į kairės pusės šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 6-10).

8. 2021 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra duomenys neskelbtini), keturių aukštų daugiabutyje name (b. l. 23-27).

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2455/2021(02) nurodyta, kad A. J. konstatuota krūtinės sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašus daiktas. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas konstatuotas vienas ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą (b. l 40-42).

Motyvuojamoji dalis

10. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia rankos kumščiu sudavė nemažiau du smūgius A. J. į veidą ir du smūgius į kairį šoną, taip mušdamas nukentėjusiajam A. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį krūtinės sumušimu. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina: nukentėjusysis, liudytoja R. V., pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2455/2021(02)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

12. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino atlikęs jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis davė išsamius parodymus ir nurodė nusikalstamos veikos atlikimo aplinkybes. Kaltinamasis nurodė, jog jis, R. V. ir A. J. išėjo parūkyti į bendrą ketvirto aukšto balkoną. Balkone rūkant kalbėjo tarpusavyje, jis toliau konfliktavo su A. J., jam pasakė, kad pyksta, kad šis negražiai pavadino R. V.. A. J. pasakė: „ar tu tokį senį gali iškirst“. A. J. tiesiog jį išprovokavo ir jis šiam rankos kumščiu sudavė keletą smūgių į veidą ir šoną, abu susigrūmė ir voliojosi ant grindų. Daugiau smūgių A. J. nesudavė. Pasivolioję atsikėlė ir išsiskyrė. Nukentėjusysis A. J. nurodė, jog balkone D. R. jam nieko nesakęs rankos kumščiu sudavė iki penkių smūgių į veido sritį bei sudavė du smūgius rankos kumščiu į kairės pusės šoną. Smūgių sudavimo metu skausmo nejautė, gal dėl išgerto alkoholio kiekio, ar dėl stresinės situacijos. D. R. bandė nustumti nuo savęs, tarp jų įvyko grumtynės. Faktą, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo balkone patvirtina ir liudytoja R. V., kuri nurodė, jog A. J. ir D. R. išėjo į ketvirto aukšto bendrą balkoną parūkyti. Ką D. R. su A. J. kalbėjo ir veikė balkone nematė, buvo savo bute. D. R. sugrįžęs į butą sakė, kad susikibo su A. J.. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus įvykio metu patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. J. konstatuota krūtinės sumušimas. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas konstatuotas vienas ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą. Taip pat pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir 2021 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo duotus parodymus ir taip pat patvirtina kaltinamojo kaltę.

15. Aptarti kaltinamojo tyčiniai, veiksmai A. J. atžvilgiu kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, kaltinimasis, nors ir būdamas neblaivus atlikdamas veiksmus suvokė jų pavojingumą, suprato galimus padarinius, jų siekė ir norėjo, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis veiksmus atliko tyčia. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

16. BK 140 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

17. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi atsižvelgti į teisingumo principo svarbą. Šio principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime, kuriuo, skirdami nuteistiesiems bausmes, rėmėsi teismai, taip pat ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodoma, kad teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; o nustatytos bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms.

18. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

19. Teismas kaltinamajam skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.) Kaltinamasis praeityje teistas (1 t., b. l. 71-78), administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 69–70), dirba, priklausomybės ligų ir psichiatrinis gydymo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 64). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes kaltinamajam už atliktą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės atėmimas.

20. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikoma BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

21. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

22. Atsižvelgiant į kaltinamojo charakteristiką, kaltinamojo kritišką požiūrį į nusikalstamos veikos padarymą, į tai jog jis susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam žalą, kaltinamasis rodo norą keisti gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti, atlieka aktyvius veiksmus gyvenimo būdo keitimo atžvilgiu, t. y. jis dirba, nepiktnaudžiauja alkoholiu, jo paskutinė nusikalstama veika padaryta prieš 7 metus, t. y. 2015 metais, taip pat atsižvelgiant ir į kitus bylos duomenis, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, neizoliuojant asmens nuo visuomenės, todėl kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. BK 75 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Teismas atidėdamas kaltinamajam bausmės vykdymą neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba Vokietijoje (tris dirba Vokietijoje ir vieną savaitę būna Lietuvoje arba atitinkami šešias savaites – Vokietijoje ir dvi savaites – Lietuvoje), pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriami BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punkte numatyti įpareigojimai: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

23. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 ir 92 straipsniuose numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 ir 80 straipsniuose numatytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-143-1073/2020).

V. Kiti proceso klausimai

25. Kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekama galioti vadovaujantis BPK 119 ir 139 straipsniais 2021 m. gruodžio 22 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1. t. b. l. 1 – 102, o jį pradėjus vykdyti, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti D. R. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Palikti galioti D. R. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.