- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-311-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Osvalda“
- Atsakovas
- UAB „Brokmida“, UAB „Delamode Baltics“, UAB „Donkis“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-227-1003/2017 pagal ieškovės UAB „Osvalda“ patikslintą ieškinį atsakovėms UAB „Brokmida“, UAB „Delamode Baltics“, UAB „Donkis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovės UAB „Brokmida“ priešieškinį ieškovei UAB „Osvalda“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Ginevičiaus transportas“, Eurokids Brand-DAMERIK SL.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Osvalda“ patikslinusi ieškinį atsakovėms UAB „Brokmida“, UAB „Delamode Baltics“, UAB „Donkis“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių 3000 Eur žalos atlyginimą, 181,50 Eur krovinio sunaikinimo išlaidas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Brokmida“ dėl krovinio pervežimo iš Ispanijos į Lietuvą paslaugos. Pagal užpildytą tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau – CMR) Nr. 0020968 krovinio pervežimą atliko atsakovės surasta vežėja UAB „Donkis“. Buvo pakrautas 6000 kg žaislų krovinys į 90 kubinių metrų tentinę sunkvežimio priekabą, pakraunant pastabų dėl krovinio defektų CMR nenurodyta. Krovinio įsigijimo vertė – 3000 Eur. Krovinio vežėja UAB „Donkis“ krovinio į CMR nurodytą pristatymo vietą adresu nepristatė, priežasčių dėl vežimo sutarties nevykdymo nenurodė, jokių duomenų nepateikė. Krovinį pagal CMR Nr. 279000 2015-12-02 pristatė UAB „Delamode Baltics“. Ieškovės duomenimis, vežėjas UAB „Donkis“ patyrė eismo įvykį Lenkijoje, dėl to nukentėjo ir buvo perkrautas krovinys, o dalis žaislų dingo, galbūt buvo pavogti. Atsakovė UAB „Brokmida“ neužtikrino tinkamo krovinio pervežimo sutarties įvykdymo, o atsakovės UAB „Donkis“ ir UAB „Delamode Baltics“ netinkamai įvykdė pervežimo sutartį, pavogė dalį vežamo krovinio, dalis žaislų buvo sugadinta, o krovinys utilizuotas, todėl ieškovė patyrė 3000 Eur žalą bei 181,50 Eur krovinio sunaikinimo išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Brokmida“ pareikštu priešieškiniu prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės UAB „Osvalda“ 3085,50 Eur skolą už suteiktas pervežimo paslaugas, 169,70 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-11-17 į atsakovę dėl vežimo paslaugų kreipėsi ieškovė, prašydama surasti vežėją parvežti krovinį iš Ispanijos į Lietuvą. Atsakovė UAB „Brokmida“ surado vežėją UAB „Delamode Baltics“. Krovinys ieškovei buvo pristatytas 2015-11-27, pervežimo sutartis įvykdyta tinkamai, tačiau ieškovė neatsiskaitė su atsakove už suteiktas pervežimo paslaugas ir liko skolinga 3085,50 Eur. Praleidus terminą įvykdyti prievolę 11 mėnesių, buvo apskaičiuotos 169,70 Eur palūkanos, kurios priteistinos iš atsakovės.
3. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015-11-18 UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Brokmida“ sudarė Pervežimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Brokmida“ pavedė atsakovei pervežti iki 24 tonų krovinį iš Ispanijos į Lietuvą. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ pervežti iš Ispanijos į Vilnių pasitelkė vežėją UAB „Donkis“, iš Vilniaus į Panevėžį – vežėją UAB „Ginevičiaus transportas“. Krovinys 2015-11-18 buvo pakrautas Ispanijoje, 2015-11-22 pristatytas į atsakovės UAB „Delamode Baltics“ sandėlį Vilniuje, 2015-11-25 perduotas tolimesniam pervežimui UAB „Ginevičiaus transportas“ ir 2015-11-27 pristatytas ieškovei. Krovinys pristatytas tinkamai, nepažeidžiant sutartinių įsipareigojimų. Ieškovės teiginiai, kad pristatytas dėvėtų žaislų krovinys buvo nepataisomai sugadintas ir negalėjo būti naudojamas, yra nepagrįsti, ispanų bendrovės sąskaitoje nurodoma, kad žaislai yra brokuoti, sutepti, be to, nedetalizuojama, kokie konkrečiai žaislai parduodami, kokia konkreti kiekvieno žaislo kaina. Dalis žaislų krovinio buvo kraunama nesupakuota, be papildomų krovinio apsaugos priemonių, dėžės buvo naudotos, kai kurios ir neuždarytos. Taigi, ieškovė įsigijo brokuotas prekes ne vienetais, o kilogramais. Ieškovė neįrodė patikslinto ieškinio, neįrodė patirtų nuostolių fakto, todėl patikslintas ieškinys atmestinas.
4. Atsakovė UAB „Donkis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pasamdyta atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 2015-11-18 paėmė krovinį iš siuntėjo Damerik SL Ispanijoje ir 2015-11-22 pristatė į atsakovės UAB „Delamode Baltics“ sandėlį (duomenys neskelbtini). Krovinys pristatytas tvarkingas, nepažeistas, jokių pastabų iš UAB „Delamode Baltics“ negavo. Pažymi, kad pervežti buvo pateikti brokuoti, sutepti, dėvėti žaislai, pažeistomis, nepilnomis pakuotėmis ar visai be pakuočių. Į krovinį vežusį automobilį įdiegta nuotolinio sekimo sistema, jos duomenimis, automobilis laiku įvykdė pervežimą, Lenkijoje buvo sustojęs tik 53 minutes. Krovinys nebuvo patekęs į eismo įvykį, nebuvo apvogtas. Pareigos sverti krovinį nebuvo, į CMR važtaraštį įrašytas svoris neatitinka faktiškai pakrauto svorio. Mano, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių fakto.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo UAB „Ginevičiaus transportas“ nurodė, kad žaislų krovinį pasikrovė (duomenys neskelbtini), buvo kraunamos įvairaus dydžio dėžės, neaptrauktos plėvele. Dėžės buvo minkštos, kai kurios – suplyšusios. Kraunant krovinį, dėžės, žaislai nebuvo sudrėkę, tačiau vėliau galėjo sudrėkti, nes automobilyje buvo drėgna, prisnigta. Kraunant dėžes, kai kurios nelaikė, byrėjo žaislų detalės. Matė, kad žaislai nėra nauji. Krovinį nuvežė į Panevėžį, tačiau realizuotojui nepatiko krovinys, buvo atsisakyta krovinį priimti. Iš Šiaulių atvyko ieškovės atstovai, nusprendė vežti krovinį į Šiaulius, į ieškovės sandėlį. Mano, kad vežant krovinio tūris galėjo sumažėti, nes krovinys nuo vibracijos gali sukristi. Tokių žaislų, kokius jis vežė, papildomos 3 tonos nebūtų tilpusios į jo automobilio priekabą ir puspriekabę.
6. Trečiasis asmuo Eurokids Brand-DAMERIK nurodė, kad Ispanijoje trečiojo asmens sandėlyje buvo paruošta 6000 kg ieškovei skirta žaislų siunta, kuri buvo pakrauta į 90 kubinių metrų talpos sunkvežimį. Patvirtina, kad trečiojo asmens darbuotojai siuntą prieš pakraudami pasvėrė, siunta buvo geros būklės, supakuota, su neatidarytomis pakuotėmis, visos dėžės užklijuotos lipnia juosta. Vežėjas nepateikė jokio skundo dėl siuntos būklės ar jos pakrovimo būdo. Mano, kad žala siuntai buvo padaryta pervežimo arba perkrovimo į kitą transporto priemonę metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino visiškai ir priteisė UAB „Brokmida“ iš UAB „Osvalda“ 3085,50 Eur skolą, 169,70 Eur palūkanas, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3255,20 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme (2016-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1073 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė UAB „Donkis“ iš UAB „Osvalda“ 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė UAB „Delamode Baltics“ iš UAB „Osvalda“ 1900 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Atmesdamas ieškovės ieškinį, teismas pasisakė, kad krovinys nebuvo tinkamai supakuotas, tai sudarė sąlygas prekinei išvaizdai blogėti. Ieškovė nebuvo uždraudusi atsakovei UAB „Brokmida“ perkrauti krovinio, todėl, atlikdama perkrovimą, vežėja bendrojo rūpestingumo pareigos nepažeidė. Nenustatęs, kad krovinys dėl vežėjo kaltės būtų sugadintas ar prarastas vežimo metu, teismas priešieškinį tenkino ir priteisė vežėjui sumokėti visą vežimo užmokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Osvalda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 11d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9. 1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad, išskyrus UAB „Brokmida“, kiti vežime dalyvavę asmenys ieškovei nebuvo įsipareigoję savo vardu ir rizika gabenti krovinio, todėl nebuvo sudaryta viena vežimo sutartis CMR Konvencijos 34 str. prasme ir Konvencijos VI skyrius netaikytinas.
9.2. Teismas darydamas išvadą, kad ieškovė sunaikino krovinį iš karto po pretenzijos pareiškimo, neįvertino, kad byloje yra duomenys apie tai, jog apeliantė laiku pareiškė tinkamą, aiškią ir nedviprasmišką reklamaciją apie pristatyto krovinio trūkumus, darydama atžymą CMR važtaraštyje Nr. 279000. Supainiodamas reklamacijos ir pretenzijos sąvokas, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei tinkamai pareiškus reklamaciją, nė vienas iš byloje dalyvavusių vežėjų jokių veiksmų nesiėmė. Netinkamas CMR Konvencijos 30 str. 1 d. taikymas sąlygojo ne tik nepagrįstą išvadą dėl nebendradarbiavimo, bet ir prezumpcijų netaikymą bei netinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Byloje esančių nuotraukų visuma taip pat patvirtina, kad krovinio būklė labai pablogėjo būtent vežimo metu ir nei tinkamos krovinio būklės pakrovimo metu, nei netinkamos pristatymo metu prezumpcijos byloje negali būti paneigtos. Todėl akivaizdu, kad vežti buvo priimtas nesugadintas krovinys, o gavėjui pristatytas sugadintas ir su trūkumu.
9.3. Apeliantės nuomone, įsigaliojus vežėjo atsakomybės prezumpcijai (CMR Konvencijos 17 str. 1 d.), atsakovai galėjo įrodinėti aplinkybes, atleidžiančias juos nuo atsakomybės. Tokiomis ypatingos rizikos aplinkybėmis šioje byloje nagrinėjamu atveju yra krovinio supakavimas ir paruošimas pervežti, numatytas CMR Konvencijos 17 str. 4 d. b) papunktyje, bei krovinio pakrovimas ir sudėjimas (17 str. c) papunktis). Krovinio pakuotė ir pakrovimo būdas yra tiesiogiai susiję – krovinio siuntėjas tiek pakavo, tiek pakrovė krovinį, o perkrovus krovinį į sandėlį ir į UAB „Ginevičiaus transportas“ automobilį, siuntėjo pakrovimo schemos nebuvo laikomasi, todėl atsakovai negali remtis ne tik b) bet ir c) papunkčiu, nes jų aiškinti ir taikyti atskirai šiuo atveju negalima. Pakuotės tinkamumo klausimu ieškovė laikėsi nuostatos, kad prieš ginčo pervežimą jau keletą kartų pirko krovinius iš to paties siuntėjo (Damerik-SL), visus kitus kartus analogiškai supakuoti kroviniai atvyko nesugriuvę, tinkamos būklės, ieškovė pretenzijų neturėjo. Neatsisakius vežti ir dar daugiau – savarankiškai, nederinant su užsakovu atlikus jo perkrovimą ir 3 parų sandėliavimą atviromis sąlygomis, galimybės atleisti vežėjus nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. 4 d. nėra. Apeliantės įsitikinimu, visi vežėjai yra prisidėję prie krovinio sugadinimo ir nė vienas jų nesielgė pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo standartą, o už juos pagal CMR Konvencijos 3 str. yra atsakinga atsakovė UAB „Brokmida“. Vežėjui neatsisakius tokio krovinio vežimo, nepadarius atžymų važtaraštyje, nėra pagrindo paneigti krovinio sugadinimo vežimo metu prezumpciją ar taikyti CMR Konvencijos 17 str. 4 d. numatytas atleidimo nuo atsakomybės aplinkybes. Teismas visiškai be pagrindo sureikšmina pradinėje pretenzijoje ir patikslintame ieškinyje nurodytų prašomų kompensuoti sumų skirtumą.
9.4. Teismas pateisino atsakovų savivalę elgtis su jiems nepriklausančiomis prekėmis visiškai neatsakingai. Jau vien kartono dėžėse supakuoto krovinio pakrovimas į drėgną ir snieguotą priekabą negali būti laikomas rūpestingu elgesiu, greičiau – sąmoninga tyčia. Šalys nebuvo susitarusios, kad krovinys bus iškraunamas ir pakraunamas vežimo metu. Krovinys buvo tiesiog sumestas į didesnę transporto priemonę ir važiavimo metu laisvai judėjo. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ turėjo vadovautis krovinio išsaugojimo prioritetu ir užtikrinti, kad bus perkrautas tiksliai toks pats krovinio kiekis, ir perkrovimo ir tarpinio sandėliavimo metu krovinys nebus sugadintas. Apeliantės nuomone, pakuotės tinkamumo klausimas sietinas ir su sandėliavimo tinkamumo problema. Teismas be pagrindo konstatavo, kad perkrovimu bendroji rūpestingumo pareiga nepažeista. Nesant duomenų, koks krovinio kiekis buvo priimtas sandėliavimui ir pakrautas į kitokio tūrio transporto priemonę, kitokia tvarka, nei krovė siuntėjas, neleidžia konstatuoti, kad buvo pristatytas visas vežimui priimtas krovinys. Atlikus savavališką perkrovimą ir neįforminus jo jokiais priėmimo į sandėlį, defektų nustatymo aktais, belieka konstatuoti, kad ieškovė krovinio iš viso negavo, t. y. krovinio likutis, kuris buvo pristatytas, dėl netinkamumo naudoti toliau buvo utilizuotas, todėl akivaizdu, kad krovinys buvo prarastas vežimo metu.
Šalies argumentai
9.5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė jokių eismo įvykį patvirtinančių įrodymų, byloje esantis susirašinėjimas šio fakto nei patvirtina, nei paneigia, o nuotolinio sekimo sistemos išrašas rodo, kad ilgo sustojimo Lenkijoje nebuvo.
9.6. Žaislų vertė atitinka jų kainą, nors tai nėra didelės vertės krovinys, tačiau ir negalima teigti, kad „soiled toys“ yra tarsi atliekos ir jokios ekonominės vertės neturintys žaislai.
9.7. CMR Konvencijos 23 str. 4 d. numato, kad, be krovinio vertės, turi būti kompensuojamas ir visas užmokestis už vežimą, jeigu prarastas visas krovinys, arba prarasta dalis krovinio, kompensuojama proporcingai nuostolio dydžiui. Net jei teismas konstatuotų, kad krovinys sugadintas ne visiškai, o iš dalies – vežimo užmokestis turi būti proporcingai kompensuojamas pagal CMR Konvencijos 25 str. 1 d.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Delamode Baltics“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vien tas faktas, kad ieškovės pirkėjui nepatiko iš Damerik-SL įsigytas krovinys – nekondiciniai žaislai dar neįrodo, kad krovinys buvo sugadintas, ir juo labiau neįrodo, kad krovinys pristatytas kitokio svorio, nei pakrautas Ispanijoje. Ieškovė nepateikė nė vieno objektyvaus rašytinio įrodymo, kad koks nors pirkėjas tikrai būtų atsisakęs ginčo krovinio ar, kad būtent atsakovų gabentas ginčo krovinys tikrai būtų buvęs utilizuotas. Apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtų siūliusi atsakovėms apžiūrėti ir įvertinti pristatytą žaislų krovinį, jo būklę, kad būtų atliekama ekspertizė žaislų likutinei vertei nustatyti ir įvertinti padarytos žalos dydį. Ieškovė pirko ne konkrečius, individualiais požymiais, pavadinimais apibrėžtus žaislus, bet jų kiekį, apibrėžtą tūriu, ir neįrodė, kad apeliantei buvo pristatytas ne visas krovinys. Nekondiciniai, vilkikais pardavinėjami žaislai nėra tie patys, t. y. tos pačios kokybės žaislai, kurie pardavinėjami su pažeistomis pakuotėmis ar be pakuočių ir kuriuos galima apžiūrėti ieškovės parduotuvėse, kaip bando įrodinėti ieškovė.
10.2. Ieškovė neįrodė, kokia krovinio nuvertėjimo suma, bei neįrodinėjo, kad dėl tariamai nekondicinių žaislų sugadinimo buvo nuvertinas visas nekondicinių žaislų krovinys. Ieškovei nepranešus nei vienam atsakovui ir staiga utilizavus (tai irgi neįrodyta) ginčo krovinį, yra pagrindas konstatuoti, kad pati apeliantė nesiėmė jokių realių priemonių nuostoliams sumažinti. Ginčo šalys niekada nesitarė, kad atsakovai, kaip vežėjai, bus atsakingi už krovinio pakrovimą, jo tinkamą supakavimą ar sutvirtinimą. Apeliantė neįrodinėja pačių nekondicinių žaislų sugadinimo.
10.3. Ieškovė, užsakydama krovinio pervežimą, nepateikė atsakovei UAB „Brokmida“ jokių papildomų instrukcijų, kurių būtų būtina laikytis gabenant ginčo krovinį, taip pat neuždraudė atsakovei UAB „Brokimida“ krovinį perkrauti.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Donkis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovei UAB „Donkis” vežti perduotą krovinį sudarė brokuoti, sutepti ir dėvėti žaislai. Ieškovė taip pat nedetalizuoja ir neįrodinėja, kurių konkrečiai žaislų ir kokie buvo jų esminiai pažeidimai ir sugadinimai. Krovinys buvo dėvėtas ir brokuotas, tam, kad būtų galima nustatyti, ar krovinys iš tiesų buvo pažeistas vežimo metu, ieškovė turi įrodyti, koks krovinio susidėvėjimo lygis buvo pakrovimo metu ir koks jis buvo po krovinio iškrovimo, tačiau ieškovė tokių aplinkybių pirmos instancijos teisme neįrodinėjo. Nekondicinių, brokuotų, suteptų žaislų krovinys siuntėjo nebuvo tinkamai supakuotas ir pakrautas į priekabą, tai sudarė sąlygas vėlesniam gadinimui, prekinės išvaizdos blogėjimui. Pakrovimo būdas taip pat įrodo, kad Ispanijos bendrovė nesistengė jų pakrauti taip, kad transportavimo metu žaislams būtų padaryta kuo mažesnis neigiamas poveikis.
11.2. Krovinio siuntėjas nereikalavo tikrinti krovinio svorio, atsakovė UAB „Donkis”, kaip vežėja, neprivalėjo to daryti ir negali būti laikoma atsakinga už krovinio svorio duomenų, įrašytų CMR važtaraštyje, teisingumą ar tikrumą. Ieškovė nėra pateikusi jokių krovinio pakavimo lapų, krovinio sąskaitos detalizacijų ar kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokius konkrečiai žaislus ieškovė pirko ir koks yra tų atskirų žaislų svoris. Ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Donkis”, privalo įrodyti, kad atsakovė UAB „Donkis” yra kalta dėl krovinio sugadinimo ar praradimo. Ieškovė žinojo reikšmingą krovinio specifiškumą, kaip krovinio pervežimo užsakovė, privalėjo sutartimi labai aiškiai išreikšti pasitelktai vežėjai atsakovei UAB „Brokmida” draudimą perkrauti krovinį arba bent jau informuoti apie papildomas priemones.
11.3. Jei atsakovė UAB „Donkis“ Lenkijoje būtų patyrusi avariją, krovinys nebūtų buvęs pristatytas laiku, t. y. 2015-11-22, ir atsakovė UAB „Donkis” nebūtų Lenkijoje stovėjusi vos 53 minutes, todėl akivaizdu, kad atsakovė UAB „Donkis“ jokios avarijos Lenkijoje nepatyrė.
11.4. Ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo už atvežtą neva pažeistą krovinio dalį, privalo apskaičiuoti ir įrodyti pažeisto krovinio nuvertėjimo sumą, o krovinio vertės atlyginimo gali reikalauti tik už tą krovinio dalį, kuri buvo neva prarasta arba nepataisomai sugadinta. Pateiktame utilizavimo akte nėra nurodyti konkretūs žaislai, kurie neva buvo utilizuoti, akte nėra jokių nuorodų į Eurokids-Damerik SL žaislus.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Brokmida“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė pretenzijų dėl krovinio vagystės niekam nereiškė, neįrodyti argumentai apie UAB „Delamode Baltics“ sandėlyje sugadintą ar prarastą krovinį. Ieškovė neįrodė, kad buvo pakrauta krovinio būtent tiek, kiek yra nurodyta CMR važtaraštyje. Nežinant krovinio sudėties, nėra jokių galimybių apskaičiuoti žalą, juolab kai pati apeliantė krovinį papildomai sunaikino. Atsakovių į žaislų sunaikinimą ieškovė nepakvietė, savarankiškai prisiimdamas verslo riziką, krovinį sunaikino, neleido proceso šalims įsitikinti krovinio sugadinimu. CMR važtaraštyje nurodytas svoris neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir darytina išvada, jog krovinys buvo pristatytas toks, koks ir buvo pakrautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių už sugadintą krovinį atlyginimo ir dėl pareigos atsiskaityti už krovinio pervežimą.
14. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
15. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (1, 2 punktai).Pagal CPM konvencijos 18 straipsnio 2 punktą, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Remiantis CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punktu, pagal 17 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (b papunktis); jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu (c papunktis).
16. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustatymas vien fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, tai pagal CMR konvencijos 17straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, numatytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti perėmusio savo dispozicijon krovinį asmens kaltės prezumpciją. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000 UAB ,,BOS” v. V. R. firma ,,Renesansas“; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007 UAB „SP sistemos“ v. UAB „Transekspedija“; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009 UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“).
17. CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2004; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).
18. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje svarbu įsitikinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su krovinio transportavimo sąlygomis (krovinio pervežimui tinkamo transporto užsakymą, krovinio įpakavimą ir pritvirtinimą transporto priemonėje, krovinio gabenimą, žalos kilimo mechanizmą) ir nusprendė dėl priežastinio ryšio tarp šių aplinkybių ir kroviniui padarytos žalos.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad CMR konvencijos 17 str. 1 d. pagrindu vežėjo (atsakovų) kaltė dėl krovinio sugadinimo vežimo metu yra preziumuojama, todėl, apeliantės nuomone, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bylos šalims. Teisėjų kolegija kategoriškai su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad Ispanijoje buvo pakrauti defektuoti, į prekybos centrus pirkėjų grąžinti ir iš prekybos centrų surinkti žaislai, įvardyti kaip „soiled toys ir baby products“, išvertus į lietuvių kalbą reiškiantys kaip „nekondiciniai, brokuoti, sutepti žaislai ir prekės kūdikiams“. Akivaizdu, kad nekondicinių žaislų pobūdis rodo, jog žaislai nebuvo visiškai nauji, nepriekaištingos išvaizdos ir kokybės.
21. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad krovinį – nekondicinius žaislus pakavo ir pakrovė pats krovinio siuntėjas DAMERIK-SL. Krovinys Ispanijoje buvo pakrautas į vežėjos UAB „Donkis“ transporto priemonę nenurodant pastabų dėl krovinio išorinių ir aiškiai matomų savybių, defektų. Nors apeliantė tvirtina, kad buvo pristatytas ne viso svorio pakrautas krovinys, atsižvelgiant į Pervežimo sutarties Nr. KV01-0009 4 punktą, vairuotojas neturėjo pareigos sverti krovinio. Byloje nėra rašytinių įrodymų, jog pati apeliantė ar trečiasis asmuo Damerik-SL būtų reikalavęs patikrinti svorį, nėra ir įrodymų, galinčių patvirtinti, jog krovinys buvo pasvertas arba bent jau reikalauta pasverti. Teisėjų kolegija vertina krovinio pakrovimo būdą, kad kartoninės dėžės sutvirtintos paprasta buitine lipnia bespalve juosta, dėžės pagal galimybes sukrautos kuo kompaktiškiau, viena ant kitos, su kuo mažesniais tarpais tarp dėžių. Jau tik pakrovus krovinį matyti, kad dalis dėžių nuo svorio deformavosi, yra pakrypusios, dalis žaislų apskritai pakrauta į priekabą nesupakuoti, padėti bet kaip, nesutvirtinti, sukaišioti į matomus tarp kartoninių dėžių tarpus. Pakrovimo būdas taip pat įrodo, kad Ispanijos bendrovė nesistengė jų pakrauti taip, kad transportavimo metu žaislams būtų padaryta kuo mažesnis neigiamas poveikis, nes dalis žaislų apskritai nebuvo supakuoti, sutvirtinti, pačios dėžės nebuvo sudėtos ant „palečių“, sutvirtintos apsaugine plėvele, taip užtikrinant kuo saugesnį transportavimą. Šios pakrovimo aplinkybės iš esmės paneigia apeliantės argumentus, kad siunta buvo geros būklės, supakuota, su neatidarytomis pakuotėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nekondicinių žaislų pobūdis negali patvirtinti krovinio sugadinimo, ir neįrodo, kad krovinys pristatytas kitokio svorio, nei pakrautas Ispanijoje. Teismas vertina ir tai, kad ieškovė pirko ne konkrečius, individualiais požymiais, pavadinimais apibrėžtus žaislus, bet jų kiekį, apibrėžtą tūriu, bei atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB „Ginevičiaus transportas“ paaiškinimus apie krovinį gabenusių transporto priemonių talpą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jai buvo pristatytas ne visas krovinys. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad Ispanijoje pakrauti žaislai nebuvo tinkamai supakuoti, pakuotės sutvirtintos neatsižvelgiant į Lietuvos lapkričio mėnesio klimatines sąlygas, šaltą, drėgną, minusinės temperatūros orą.
22. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsakovė UAB „Donkis“ jau pakrovimo metu matydama, kad krovinys nėra tinkamai supakuotas ir sude?tas puspriekabe?je, turėjo atsisakyti toki? krovini? vežti arba padaryti atitinkamas atžymas važtaraštyje. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ginčo šalys niekada nesitarė, kad atsakovai, kaip vežėjai, bus atsakingi už krovinio pakrovimą, jo tinkamą supakavimą ar sutvirtinimą, kad krovinį – nekondicinius žaislus būtų galima saugiai transportuoti, t. y. pakavimo ir krovinio paruošimo transportavimui darbų nei vienas iš atsakovų nebuvo įsipareigojęs atklikti. Be to, svarbu tai, kad pati ieškovė nebuvo pateikusi kokias nors pastabas ar instrukcijas dėl krovinio specifikos ar krovinio gabenimo sąlygų. Vien tik reklamacijos (pretenzijos) pateikimo faktas, nesant krovinio būklės įvertinimo pakrovimo metu, negali būti pagrindas prezumpcijai dėl atsakovų atsakomybės kilimo ir negali perkelti atsakovams įrodinėjimo naštos dėl netinkamos krovinio būklės pakrovimo metu.
23. Pažymėtina, kad tik nustačius, jog krovinys sugadintas vežimo metu, įsigalioja CMR konvencijos 17 str. 1 d. pagrindu taikoma vežėjo kaltės prezumpcija. Vien krovinio gavėjo subjektyvių pastabų į CMR važtaraštį įrašymas ir konstatavimas, kad nuo šio pastabų įrašymo momento įsigalioja atsakovės, kaip vežėjo, atsakomybės už krovinį prezumpcija, jokiu būdu nereiškia, jog yra preziumuojama ir kita vežėjo atsakomybės taikymo sąlyga – nuostolių faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp krovinio sugadinimo ar praradimo ir vežimo sutarties vykdymo.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 30 str. 1 d., todėl nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškove? neužtikrino tinkamo atsakovu? informavimo apie pristatyto krovinio defektus ir nebendradarbiavo su jais, iš karto po pretenzijos surašymo sunaikindama krovini?. Apeliantės nuomone, šalių bendradarbiavimui konstatuoti turėjo pakakti fakto, kad ieškovė CMR važtaraštyje priimdama krovinį jį pristačiusiam vežėjui trečiajam asmeniui UAB „Ginevičiaus transportas“ nurodė pastabas dėl krovinio kokybės ir tariamo jo trūkumo.
25. Visų pirma, byloje nepateikta įrodymų, kad apeliantė pati būtų realiai vertinusi ja pristatyto krovinio – nekondicinių žaislų sugadinimus, juos detalizavusi ir aprašiusi jų defektus ir (ar) konstatavusi negalėjimą jų naudoti. Antra, ieškovė neįrodinėjo, kokia buvo sugadintų nekondicinių žaislų vertė jų priėmimo vežti metu, kiek kainavo apgadintas krovinys jo pristatymo metu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl nekondicinių žaislų sugadinimo buvo prastas visas krovinys. Pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ji įvertinusi sandėliavimo kaštus, krovinio būklę, galimybes jį realizuoti priėmė sprendimą dėl po pervežimo likusių krovinio likučių utilizavimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalaujami priteisti nuostoliai turi būti realūs, t. y. šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Trečia, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtų siūliusi atsakovams apžiūrėti ir įvertinti pristatytą žaislų krovinį, jo būklę, kad būtų atliekama ekspertizė žaislų likutinei vertei nustatyti ir įvertinti padarytos žalos dydį. Papildomai teismas vertina ieškovės poziciją, kad ji krovinį utilizavo ne todėl, kad jai buvo ne ekonomiška sandėliuoti krovinį, o todėl, kad jo atsisakė pirkėjas. Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kad pirkėjas tikrai būtų atsisakęs ginčo krovinio ar, kad atsakovų gabentas ginčo krovinys tikrai visas yra utilizuotas. Utilizavimo tikrumu ir pagrįstumu abejoti teismą verčia ir tai, jog ieškovės pateiktame utilizavimo akte nėra nurodyti konkretūs žaislai, kurie buvo utilizuoti, akte nėra jokių nuorodų į Eurokids-Damerik SL žaislus. Pakuotės tinkamumo klausimu, apeliantė laikos nuostatos, kad prieš ginčo pervežimą jau keletą kartų pirko krovinius iš to paties siuntėjo (Damerik-SL), visus kitus kartus analogiškai supakuoti kroviniai atvyko nesugriuvę, tinkamos būklės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, ieškovė vykusiame procese yra pripažinusi, jog jai ir anksčiau gaudavus krovinius iš Damerik-SL, visada būdavo dalis visiškai nenaudotinų ar sugadintų prekių – žaislų, kurie būdavo utilizuojami. Aplinkybę, kad ieškovė prekiauja dėvėtais ir su pažeistomis pakuotėmis žaislais, patvirtina jos pačios interneto svetainėje pateikiama informacija. Ieškovė, įvertinusi sandėliavimo kaštus, krovinio būklę, galimybes jį realizuoti priėmė sprendimą dėl po pervežimo likusių krovinio likučių utilizavimo. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė iškart po pretenzijos surašymo sunaikindama visą krovinį, neužtikrino, jog atsakovai būtų tinkamai informuoti apie atvežto krovinio defektus, t. y. pažeidė bendradarbiavimo su atsakovais pareigą.
26. Tiek ieškovės UAB „Osvalda“ ir atsakovės UAB „Brokimida“ sudarytoje sutartyje dėl krovinio pervežimo, tiek ir atsakovės UAB „Brokmida“ su atsakove UAB „Delamode Baltics“ sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje nėra įtvirtinta, kad vežėjui draudžiama sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis ir (ar) perkrauti gabenamą krovinį į kitą transporto priemonę, todėl neteisi apeliantė tvirtindama, kad atsakovams buvo draudžiama perkrauti krovinį. Ieškovė žinodama apie jai reikšmingo krovinio specifiškumą, pati privalėjo sutartimi aiškiai išreikšti pasitelktam vežėjui draudimą perkrauti krovinį. Vien tik aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėja savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, t. y. kad vežėjos elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jos sąmoningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo. Byloje nenustatyta, kad vežėja, perkraudama krovinį ir pakraudama papildomą krovinį, būtų sąmoningai ar akivaizdžiai netinkamai juos pakrovusi ir sutvirtinusi, kad pakrovimo metu vežėjai turėjo būti žinoma, jog kroviniui veikiausiai bus padaryta žala, bet ji sąmoningai veikė nerūpestingai, taip pat nenustatyta, kad kokie nors atsakovės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalai kilti, kad atsakovė neatliko kokių nors veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Krovinio perkrovimas nebūtinai turėjo lemti žalą kroviniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-123-219/2017).
27. Apeliantė remiasi Kasacinio teismo praktika, kad perkrovimo faktas pats savaime nėra bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas, tačiau perkrovęs krovinį, vežėjas netenka galimybės reikalauti atleidimo nuo atsakomybės CMR Konvencijos 17 str. 4 d. c) papunkčio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123- 219/2017). Tačiau pažymėtina, kad CMR Konvencijos 17 str. 4 d. c) papunktyje nurodyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Todėl akivaizdu, kad ši norma šioje situacijoje netaikytina, nes ji taikoma tik tuo atveju, jei krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl perkrovimo, šiuo konkrečiu atveju krovinys nebuvo nei prarastas, nei sugadintas.
28. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė jokių eismo įvykį patvirtinančių įrodymų, o byloje esantis susirašinėjimas šio fakto nei patvirtina, nei paneigia, o nuotolinio sekimo sistemos išrašas rodo, kad ilgo sustojimo Lenkijoje nebuvo.
29. Kaip matyti iš sekimo sistemos išrašo, atsakovė UAB „Donkis“ laiku įvykdė pervežimą, t. y. krovinį pakrovė 2015-11-18, jį pristatė 2015-11-22, o Lenkijoje transporto priemonė šios kelionės metu buvo sustojusi iš viso tik 53 minutes. Akivaizdu, jei atsakovė UAB „Donkis“ Lenkijoje būtų patyrusi avariją, krovinys nebūtų buvęs pristatytas laiku, t. y. 2015-11-22, ir atsakovė UAB „Donkis“ nebūtų Lenkijoje stovėjusi vos 53 minutes. Įvertinus tai, pripažinti, kad atsakove UAB „Donkis“ Lenkijoje patyrė eismo įvykį, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovės pateiktą susirašinėjimą, nes iš jo nėra aišku, nei apie kokio krovinio autoįvykį kalbama, nei kokia transporto priemonė ją patyrė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, t. y. duomenų iš policijos įstaigos, draudimo bendrovių, liudytojų parodymų ir kitos ieškovės teiginiams patvirtinti reikšmingos informacijos.
30. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-10915-949/2016 pagal ieškovės UAB „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei UAB „Brokmida“ dėl atsiskaitymo pagal tą pačią 2015 m. lapkričio 18 d. pervežimo sutartį Nr. KV01-0009 pervežant ginčo krovinį iš Ispanijos į Lietuvą, 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu tenkino ieškinį konstatuodamas, kad ieškovė savo prievoles pagal krovinio pervežimo sutartį įvykdė tinkamai, pristatė krovinį į paskirties vietą, tačiau atsakovė su ieškove tinkamai neatsiskaitė. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-187-440/2017 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą.
31. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės, lemiančios atsakovių atleidimą nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas. Apeliantė neįrodė nei krovinio praradimo, nei visiško krovinio sugadinimo vežimo metu fakto, kas reiškia, kad nepaneigė CMR konvencijos 30 str. 1–2 d. pagrindu įsigaliojusios tinkamo krovinio pristatymo prezumpcijos.
32. Nesutikdama su skolos už krovinio pargabenimą priteisimu, apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog CMR Konvencijos 23 str. 4 d. numato, kad, be krovinio vertės, turi būti kompensuojamas ir visas užmokestis už vežimą, jeigu prarastas visas krovinys, arba – praradus dalį krovinio, kompensuojama proporcingai nuostolio dydžiui. Net jei teismas konstatuotų, kad krovinys sugadintas ne visiškai, o iš dalies – vežimo užmokestis turi būti proporcingai kompensuojamas pagal CMR Konvencijos 25 str. 1 d.
33. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė yra praradusi krovinį ar jo dalį, atsakovei UAB „Brokmida“ tinkamai ir laiku pervežus žaislų krovinį iš Ispanijos į Lietuvą, krovinys buvo pristatytas apeliantei, ieškovė su atsakove už paslaugas tinkamai neatsiskaitė, todėl teismas pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 3085,50 Eur įsiskolinimo atsakovei priteisimo.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimui dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėti, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
35. Atsakovės UAB „Brokmida“, UAB „Delamode Baltics“, UAB „Donkis“ pateikė prašymus priteisti iš ieškovės 750 Eur, 900 Eur, 1089 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nurodyto dydžio, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovėms iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Brokmida“ (juridinio asmens kodas 145300672) iš UAB „Osvalda” (juridinio asmens kodas 245195140) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti UAB „Delamode Baltics“ (juridinio asmens kodas 300614485) iš UAB „Osvalda“ (juridinio asmens kodas 245195140) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti UAB „Donkis“ (juridinio asmens kodas 302786291) iš UAB „Osvalda (juridinio asmens kodas 245195140) 1089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.