- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- e2-10915-949/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04783-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- UAB „Delamode Baltics“
- Atsakovas
- UAB „Transroad Logistics“
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Kristina Balandytė
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,
sekretoriaujant Ramonai Subačinei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Delamode Baltics“ atstovei advokatei Kristinai Balandytei,
atsakovo UAB „Transroad Logistics“ atstovui advokato padėjėjui Dainiui Dargevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovui UAB „Transroad logistics“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Delamode Baltics“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Transroad logistics“ 2601,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 59,00 Eur žyminį mokestį bei 1000,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais argumentais, paaiškino, kad pagal 2015-11-18 tarp šalių sudarytą pervežimo sutartį ieškovas suteikė atsakovui krovinio pervežimo paslaugą ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti sutartą 2601,50 Eur sumą, tačiau atsakovas už suteiktą paslaugą neatsiskaitė ir yra skolingas ieškovui 2601,50 Eur. Taip pat paaiškino, kad ieškovas pristatė visą sutartyje sutarto svorio krovinį, o atsakovo argumentai, kad atsakovas neprivalo atsiskaityti su ieškovu dėl to, kad ieškovas nėra atlyginęs dėl krovinio praradimo padarytus nuostolius nepagrįsti, nes reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ieškovui atsakovas nėra pareiškęs, pats atsakovas nuostolių nėra patyręs ir nėra įrodęs jų dydžio.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad krovinio vežėjas CMR važtaraštyje nurodytas UAB „Donkis“, kuriam buvo pakrautas 6000 kg krovinys, tačiau ne visas šio krovinio kiekis buvo pristatytas gavėjui, be to, prekės buvo sugadintos. Tai patvirtina krovinio svėrimo dokumentai ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga. Ieškovas pristatęs tik pusę krovinio turi teisę reikalauti atlyginimo tik už faktiškai pristatytą krovinio kiekį, tačiau reikalauja atlyginimo už viso pakrauto krovinio pristatymą. Pervežimo paslauga nebuvo tinkamai suteikta, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja atsakovo atsiskaityti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2015-11-18 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pervežimo sutartis Nr. KV01-0009 (6 b. l.), pagal kurią ieškovas įsipareigojo vežti iki 24 tonų atsakovo pateiktą krovinį iš Ispanijos (Girona) į Lietuvą (Panevėžys), o atsakovas įsipareigojo per 30 dienų nuo CMR ir sąskaitos – faktūros originalų gavimo sumokėti už pervežimo paslaugas 2150,00 Eur. Pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį siuntėjas EUREKAKIDS pakrovė 6000 kg krovinį, kurį vežėjas UAB „Donkis“ turėjo pristatyti gavėjui O., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (34 b. l.). Antstolio Tomo Ubarto 2015-12-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2015-11-27 buvo sveriama transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WIELTON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kroviniu ir be krovinio, nustatytas bendras 18750 kg transporto priemonės kartu su kroviniu svoris ir 16000 kg transporto priemonės be krovinio svoris. Taip pat užfiksuota, kad sunkvežimio puspriekabė su priekaba buvo atidarytos, atidarius puspriekabė buvo pakrauta kroviniu (žaislais) beveik pilna, o priekaba buvo pakrauta tik apie ketvirtadalį. Krovinys buvo pakrautas netvarkingai, sumestas. Krovinys (žaislai) buvo iškrautas UAB „Osvalda“ sandėlyje. Beveik visos krovinio (žaislų) pakuotės buvo pažeistos (suplėšytos, sumaitotos) arba atidarytos (37 b. l.). Ieškovas išrašė atsakovui 2016-02-05 PVM sąskaitą – faktūrą serija DB Nr. 1046404 2601,50 Eur (2150,00 Eur + 451,50 Eur (21 proc. PVM)) sumai (7 b. l.), tačiau atsakovas už pervežimo paslaugas su ieškovu visiškai neatsiskaitė. Ieškovas ragino atsakovą apmokėti susidariusią skolą (8, 9 b. l.), tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir nurodytos sumos nesumokėjo.
Įvertinęs byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad tarp šalių rašytinės sutarties pagrindu susiklostė tarptautinio krovinio pervežimo teisiniai santykiai. Tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar krovinio pervežimas buvo tinkamai įvykdytas ir dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už krovinio pervežimą.
CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“, bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“, bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. bendrovei „If P&C Insurance“ AS, bylos Nr. 3K-3-210/2010; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AIRCS“ v. UAB „Baltrim“, bylos Nr. 3K-3-271/2014, ir kt.).
Kaip jau minėta, šiuo atveju sutartį dėl krovinio pervežimo sudarė ieškovas ir atsakovas, jokie kiti tretieji asmenys sutarties sudaryme nedalyvavo, todėl nepriklausomai nuo to, kad pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį 0020968 faktinis krovinio vežėjas buvo UAB „Donkis“, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsakomybė dėl tinkamo pervežimo įvykdymo šiuo atveju tenka būtent ieškovui UAB „Delamode Baltics“, įsipareigojusiam pervežti sutartyje nurodytą krovinį, būtent ieškovas pagal sutartį turi reikalavimo teisę į atlyginimą už krovinio pervežimą.
Kaip jau minėta, teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad krovinys vykdant sutartį buvo pristatytas į paskirties punktą ir išduotas turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Be to, iš pateiktos pervežimo sutarties matyti, kad krovinys turėjo būti pristatytas 2015 metų lapkričio mėnesį į Panevėžį. Krovinio gavėju krovinio transportavimo važtaraštyje nurodyta O.. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad krovinys buvo sveriamas ir apžiūrimas 2015-11-27 dalyvaujant UAB „O.“ direktoriui O. K.. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad pagal ginčo sutartį vežamas krovinys į krovinio gavėjo nurodytą paskirties vietą buvo pristatytas laikantis sutartyje nustatytų krovinio pervežimo terminų ir krovinio gavėjas, nors ir su pastabomis apie krovinio būklę ir kiekį (36 b. l.), tačiau krovinį priėmė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo teigti, jog krovinys nebuvo pristatytas į paskirties vietą. Turint byloje duomenis apie tai, kad krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą, atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už krovinio pristatymą.
Atsakovas, nesutikdamas mokėti už krovinio pristatymą, nurodo, kad buvo pristatytas ne visas krovinys, be to, pristatytas krovinys buvo sugadintas ir ieškovas, kaip krovinio vežėjas nėra atlyginęs padarytų nuostolių. CMR konvencija nustato atvejus kada vežėjui gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir atitinkamai mažinamas arba išvis nemokamas atlygis už pervežimą.
Vežėjo atsakomybę reglamentuoja CMR konvencijos 17 straipsnis, pagal šio straipsnio 1dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad krovinys buvo pristatytas laiku.
Atsakovas, nesutikdamas mokėti atlygį už pervežimą remiasi aplinkybe, kad dalis krovinio buvo nepristatyta, o likusi krovinio dalis buvo sugadinta. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis), todėl būtent atsakovui šiuo atveju tenka pareiga įrodyti, kad dėl nurodytų aplinkybių nekyla atsakovo pareiga mokėti ieškovui už krovinio pervežimą.
Vežėjo atsakomybę krovinio sugadinimo atveju reglamentuoja CMR 25 straipsnis, pagal kurį krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.
Pagal CMR 23 straipsnio 1 ir 4 dalis, kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.
Taigi šiuo atveju atsakovas, siekdamas, kad būtų pritaikyta atsakovo kaip vežėjo civilinė atsakomybė, ir šiuo pagrindu nemokėti ieškovui užmokesčio už vežimą turi įrodyti tiek krovinio (jo dalies) praradimo (sugadinimo) faktą, taip pat ir krovinio (jo dalies) nuvertėjimo faktą. Tačiau atsakovas nagrinėjamoje byloje, nesutikdamas mokėti ieškovui už pervežimą, nors ir remiasi aplinkybėmis dėl nuostolių padarymo ieškovui praradus dalį krovinio, o likusį krovinį sugadinus, tačiau priešpriešinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nereiškė ir aplinkybių dėl galimo krovinio nuvertėjimo neįrodinėjo.
Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad ieškovas, pristatęs į paskirties vietą tik dalį pakrauto krovinio, turėjo pateikti atsakovui apmokėjimui ir PVM sąskaitą – faktūrą su atitinkamai mažesne suma. Tokią išvadą teismas grindžia šalių sudaryta sutartimi, iš kurios matyti, kad ieškovas įsipareigojo nugabenti iki 24 tonų krovinį už fiksuotą pervežimo kainą, todėl už bet kokio krovinio, neviršijančio sutartyje nurodyto svorio, pristatymą ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sutartyje fiksuoto užmokesčio. Kaip jau minėta, mažinti šį užmokestį būtų galima tik įrodžius visas vežėjo civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovui nėra pareikštas ir vežėjo civilinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas aplinkybės, jog dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų ir netinkamo sutarties vykdymo sprendimo priėmimo metu yra patyręs nuostolių neįrodė. Pagal byloje pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad ieškovas savo prievoles pagal krovinio pervežimo sutartį įvykdė tinkamai, pristatė krovinį į paskirties vietą, tačiau atsakovas su ieškovu tinkamai neatsiskaitė. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo mažinti atsakovo ieškovui pagal ginčo sutartį mokėtiną sumą.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.205, 6.256). Todėl iš atsakovo tinkamai neįvykdžiusio piniginės prievolės, ieškovui priteistina 2601,50 Eur skola.
Pagal CK 6.37 straipsnį, 6.210 straipsnio 2 dalį, atsakovas privalo mokėti ieškovui 6 procentų metines palūkanas už priteistą 2601,50 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-05-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 59,00 Eur žyminis mokestis ir 1000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.1 d.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes šių išlaidų suma nesiekia minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Transroad logistics“, į. k. 302699235, ieškovui UAB „Delamode Baltics“, į. k. 300614485, 2601,50 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų vieno euro, 50 centų) skolą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą 2601,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-05-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 59,00 Eur (penkiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį bei 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.