- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-345-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22682-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- R. M., ir D
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. M. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 11 d. 8 val. 20 min. iki 2020 m. birželio 12 d. 8 val. 35 min. (2 dienos), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta R. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta R. M. atlikta laisvės atėmimo bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendį dalis.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. S., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. M. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinių medžiagų, t. y. 0,3082 g miltelių su juose esančiu 0,0287 g gryno MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino) ir 0,0136 g gryno metamfetamino, 38 vnt. tablečių, kurų bendra masė 14,5862 g., kuriose yra 1,5607 g. gryno MDMA ir 0,71447 g. gryno metamfetamino, 59 vnt. tablečių, kurių bendra masė 22,5124 g., kuriose yra 2,8141 g. gryno MDMA ir 0,6754 g. gryno metamfetamino, vieną tabletę, kurios masė 0,3877 g., kurioje yra 0,0361 g. gryno MDMA ir 0,0132 g gryno metamfetamino, bei 91,9501 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis), šias psichotropines ir narkotines medžiagas pargabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jas laikė. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis 2020-06-11 apie 6 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė D. S. 9,4900 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalis), kuriose veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 14,1%, o paketus su likusiomis narkotinėmis medžiagomis- kanapėmis (antžeminėmis dalimis), iš kurių vieno masė 81,1990 g., veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,1%, kito masė 1,2611 g., veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 15,3%, laikė savo gyvenamoje vietoje iki 2020-06-11 7 val. 50 min., kol dalinės jo asmens apžiūros metu bei įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. R. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį neįrodžius, jog R. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas. Apelianto nuomone, byloje yra netinkamai surašytas kaltinamasis aktas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad kaltinamajame akte nurodoma, jog psichotropines ir narkotines medžiagas jis (R. M.) pargabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu pagal bylos medžiagą narkotinės ir psichotropinės medžiagos rastos ir paimtos (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, esant tokioms aplinkybėms nėra aiški nusikaltimo padarymo vieta. Pažymi, kad teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodoma nusikaltimo vieta – (duomenys neskelbtini), kas leidžia manyti, jog nuosprendyje perrašytas kaltinamasis aktas, o byla išnagrinėta formaliai.
2.2. Apelianto nuomone, nuosprendyje formaliai išdėstomi liudytojų parodymai, išvardijami byloje esantys dokumentai, tačiau nuosprendžio pagrindimui skiriama labai mažai dėmesio, apsiribojama lakoniškomis formuluotėmis ir visai neanalizuojami byloje esatys prieštaravimai ir neaiškumai – jie liko nepašalinti.
2.3. Pažymi, kad teismas remiasi kito kaltinamojo D. S. parodymais. Atkreipia dėmesį, kad D. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir parodymai duoti teisme iš esmės skiriasi. Apklausiamas teisme D. S. nurodo, kad „traiškyti“ narkotines medžiagas jam siūlė byloje esantis liudytojas G.. R. M., jam jokių narkotinių medžiagų nedavė, nepardavė ar kitaip neperleido. Tačiau pirmos instancijos teismas nemotyvuoja, kodėl remiasi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o ne parodymais duotais teisme. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nei jis (R. M.), nei jo gynėjas neturėjo jokių galimybių užduoti D. S. klausimų, priešingai nei bylą nagrinėjant teisme.
2.4. Skunde nurodo, kad teismas taip pat rėmėsi liudytojos J. M. parodymais, nors ji teisme davė skirtingus parodymus nei buvo davusi ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto nuomone, šios liudytojos parodymų patikimumas, kaip ir J. A., yra mažas. Pažymi, kad šios liudytojos apie narkotinių medžiagų perdavimą, įgijimą ar laikymą nieko neparodė.
2.5. Pažymi, kad įvykio vietos apžiūra fiksuota naudojant filmavimo techniką, vaizdo įraše nesimato ir nepranešama, kurioje patalpoje ir kokiu adresu atliekamas procesinis veiksmas. Be to, šioje apžiūroje nedalyvauja, nei patalpų savininkas ar teisėtas jo naudotojas ar kviestiniai asmenys. Atkreipia dėmesį, kad įraše skaičiuojamos tabletės ir jų bendras skaičius yra 214,5 vnt., kai tuo tarpu 2020 m. birželio 11 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 147 vnt. tablečių, o kaltinimas pateikiamas už 97 vnt. psichotropinių tablečių.
2.6. Apeliantas nurodo, kad apklausus byloje liudytojais policijos pareigūnus bei iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnams Ž. K. ir G. S. atvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir sulaikius asmenis esančius šiame bute, pareigūnai liko tame bute vieni, kaip jie nurodo, laukė atvykstančių kitų kolegų, tačiau lieka abejonės, kad minėtame bute per šį laikotarpį narkotinių medžiagų nebūtų palikę pašaliniai asmenys.
2.7. Apelianto nuomone, byloje įrodymų pagrindžiančių jo kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, o juo labiau pardavimą D. S., nėra. Pažymi, kad pripažino teisme kaltę dėl narkotinių medžiagų rastų jo kišenėje, tačiau nepripažįsta, kad kaltinime nurodomos narkotinės medžiagos rastos bute priklauso jam ir, kad dalį jų pardavė D. S..
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas.
6. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo skundo esmę, jame keliamus klausimus, bylą patikrina skundo ribose, t. y. įrodymų vertinimo aspektu.
7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
8. BK 259 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
9. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.).
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo R. M. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiškai įvertino. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. įgijo psichotropinių medžiagų, pargabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jas laikė. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis 2020-06-11 apie 6 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė D. S. 9,4900 g. narkotinės medžiagos, o paketus su likusiomis narkotinėmis medžiagomis, laikė savo gyvenamoje vietoje iki 2020-06-11 7 val. 50 min., kol dalinės jo asmens apžiūros metu bei įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl R. M. veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad R. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 2 dalį nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Nagrinėjamu atveju, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad R. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklausti nuteistieji R. M., D. S., liudytojai J. M., R. G., R. J., Ž. M., I. M., J. A., S. P., D. B., Ž. K., G. S. (buvusi – L.), taip pat ištirti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
13. Nors nuteistasis nurodo, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių jo kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir D. S., J. M., J. A. parodymai apie medžiagų perdavimą, įgijimą ar laikymą skiriasi ir yra nepatikimi, tačiau su šiais argumentais nesutiktina dėl žemiau nurodomų aplinkybių.
14. D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. G. jį nuvežė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute be jo buvo R. M. ir R. G.. Suprato, kad tai R. M. butas, kai pastarąjį pamatė bute. R. M. pasiūlė jam „traiškyti“ narkotikus, „žolę“ ištraukė iš po stalo, buvo ir tablečių. R. M. nustatė, kad turės atiduoti 80 eurų, ką uždirbs viršaus – bus jo (4 t., b. l. 23-24). Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. M. parodė, kad R. M. gyveno J. A. bute, iš pagarsintų parodymų ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad jai žinoma, kad J. A. į minėtą butą laikinai įleido gyventi R. M. ir jis tame bute gyvena apie dvi savaites. Kol R. M. gyveno J. A. bute, pastaroji paskambindavo ir prašydavo jos nuvažiuoti bei patikrinti ką šis ten veikia, nes kaimynai skųsdavosi, jog R. M. kelia triukšmą (1 t., b. l. 40-41). Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. A. parodė, kad R. M. buvo tame bute, tai suprato, kad draugas išnuomojo butą R. M. (4 t., b. l. 85). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad „žolė“ bute buvo R. M., nes šis ten gyveno. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriais parodė, kad Apie 7 val. jis (R. G.) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir atvežė D. S.. R. M. pastarajam pasiūlė pardavinėti narkotines medžiagas: marihuaną ir ekstazi tabletes. D. S. sutiko ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) greitai išparduos, nes nėra kur normaliai nusipirkti. R. M. padavė D. S. visą pakuotę marihuanos, kuri buvo padėta svetainės kambaryje po stalu, ir liepė pasidaryti „vienetus“ pardavimui pačiam. D. S. pasidarė apie 10 vienetų. D. S. marichuaną davė „ant skolos“, nes šis neturėjo pinigų. R. M. pasakė, kad D. S. jam (R. G.) paduotų pinigus už parduotą marihuaną, o jis atiduos R. M. (4 t., b. l. 57, 2 t., b. l. 54-55). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad apžiūros metu pas R. M. kišenėje buvo rasta tabletė. Tęsiant apžiūrą, rado daugiau uždraustų daiktų. R. M. tada jau nebuvo, po sulaikymo pastarasis buvo išvestas, nes elgėsi agresyviai. Apžiūra buvo filmuojama, Ž. K. surašė protokolą. Apžiūroje dalyvavo 3 policijos pareigūnai. Buvo gavęs duomenų, kad bute nelegaliai prekiaujama alkoholiu ir tabaku. Butas buvo J. A., o gyveno ten R. M.. Pastarasis net buvo išleidęs reklaminį lankstinuką, kad visą parą gali parūpinti alkoholio, jame buvo R. M. telefono numeris. Žinojo, kad ten lankosi asmenys naktimis pirkti alkoholio. Gyventojai skundėsi, kad nėra ramybės, triukšmas. Sulaikymo metu pas R. M. buvo rasta narkotinė medžiaga, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. O pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina atlikti įvykio vietos apžiūrą. Vykdant apžiūrą buvo rasta daugiau daiktų, viskas užfiksuota ir paimta (4 t., b. l. 86-87). Pirmosios instancijos teisme liudytojas Ž. K. parodė, kad įėję į 15 butą, ant stalo pamatė popierėlį, kuriame buvo galimai narkotinė medžiaga – marihuana. Dar buvo pusė tabletės. Kolega R. M. kišenėje rado dar popierėlį su marihuana. R. M. elgėsi neadekvačiai, buvo apsvaigęs, bandė perlaužti savo telefoną. Pastarajam buvo uždėti antrankiai, R. M. buvo sulaikytas. Po to, buto apžiūros metu buvo rasta ir dagiau narkotinių medžiagų. Jis rašė apžiūros protokolą, buvo apžiūrimas 15 butas. D. S. išėjo iš 15 buto, buvo neadekvatus ir buvo nutarta užeiti į tą butą. R. M. sulaikė ir išsivežė pareigūnai D. B. ir G. P.. Jis su G. S. saugojo butą, palaukė kol grįš D. B. ir tada trise pradėjo buto apžiūrą. Laukė iki 10 min., kol grįš D. B.. Per tą laiką bute pašalinių asmenų nebuvo (4 t., b. l. 87-88). Pirmosios instancijos teisme G. S. (buvusi – L.) parodė, kad nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje pamatė iš 15 buto išeinantį D. S.. Bute buvo specifinis kvapas, prilaistyta alkoholio. Ant spintelės matėsi narkotinių medžiagų. Atlikus R. M. apžiūrą, kišenėje buvo rasta tabletė narkotinės medžiagos. Išvežus R. M., buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, rastos narkotinės medžiagos paimtos ir supakuotos. Kažkuris kolega apžiūrėjo R. M. ir rado kišenėje tabletę. R. M. bandė perlaužti savo telefoną ir buvo sulaikytas bei išvežtas. Išvežė D. B. ir G. P.. Ji su Ž. K. saugojo įvykio vietą, laukė kol sugrįš D. B.. R. G. taip pat išvežė (4 t. b. l. 88-89).
15. Iš 2020-06-11 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta: skaitmeninės svarstyklės, maišelis su 97 vnt. įvairių formų tablečių, maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai marihuana, maišelis su 127 vnt. įvairių formų tabletėmis, popierėlį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai marihuana (1 t., b. l. 17–28).
16. Taigi, teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tiek D. S., tiek ir liudytojas R. G. analogiškai parodė, kad atvykus pas R. M. į butą jis pasiūlė D. S. pardavinėti narkotikus, taip pat jis nustatė kiek D. S. turės atiduoti pinigų pardavęs narkotines medžiagas. Iš išdėstytų parodymų visumos taip pat nustatyta, kad R. M. pardavinėjo narkotines medžiagas bute, kuriame gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino ne tik neprieštaringi liudytojų parodymai, kad narkotikus iš R. M. gavo atvykus pas jį į butą, bet ir 2020 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros ir patalpų protokolas bei vaizdo medžiaga. 2020-06-11 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad apžiūros metu buvo rasti R. M. asmeniniai daiktai, drabužiai, dokumentai, kas patvirtina, kad R. M. gyveno minėtame bute. Tai, kad bute buvo leista gyventi R. M., patvirtino ir liudytoja J. A.. Liudytoja J. M. taip pat nurodė, kad yra mačiusi R. M. minėtame bute.
17. Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui tiek apeliaciniu skundu kėlė versiją, jog narkotines medžiagas galėjo pas jį kažkas palikti, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši R. M. versija visiškai neįtikėtina, nes pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo vietas įvykio vietos apžiūros metu, menami asmenys turėjo ne tik atnešti narkotines bei psichotropines medžiagas į butą, bet jas dar ir paslėpti bute (įdėti į išskleidžiamą stalą). Be to, iš bylos duomenų nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių teismas neturėjo tikėti D. S. ir liudytojo R. G. parodymais, kad R. M. davė pardavinėti narkotines medžiagas bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kurie analogiškai parodė, kad R. M. sulaikė ir išsivežė pareigūnai, kiti pareigūnai laukė kol grįš kolega ir tada trise pradėjo buto apžiūrą, per tą laiką bute pašalinių asmenų nebuvo.
18. Pažymėtina, jog visi byloje surinkti ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai dera tarpusavyje ir patvirtina, kad R. M. nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinių medžiagų, šias psichotropines ir narkotines medžiagas laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2020-06-11 apie 6 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė D. S., o likusias narkotines medžiagas toliau laikė iki įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
19. Apeliantas nurodo, kad vaizdo įraše nesimato ir nepranešama, kurioje patalpoje ir kokiu adresu atliekamas procesinis veiksmas. Be to, šioje apžiūroje nedalyvauja, nei patalpų savininkas ar teisėtas jo naudotojas ar kviestiniai asmenys. Atkreipia dėmesį, kad įraše skaičiuojamos tabletės ir jų bendras skaičius yra 214,5 vnt., kai tuo tarpu 2020 m. birželio 11 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 147 vnt. tablečių, o kaltinimas pateikiamas už 97 vnt. psichotropinių tablečių.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-06-11 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad yra apžiūrimas R. M. butas, apžiūros metu randami jo asmeniniai daiktai bei dokumentai. Iš 2020-06-11 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio apžiūros protokole užfiksuotas adresas (duomenys neskelbtini), kur ir buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 17–28). Dėl rastų tablečių kiekio jas ištyrus, kaltinimas buvo reiškiamas tam kiekiui ir dėl tų tablečių, kuriose buvo rasta psichotropinių medžiagų.
21. Dėl ne tikslaus adreso nurodymo atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra padaryta techninė klaida, aprašymo dalyje, nurodant nusikalstamos veikos adresą. Tai yra, aprašant R. M. padarytą nusikalstamą veiką, buvo suklysta, nurodant adresą, – neprirašant prie namo numerio raidės „A“, tačiau, vertinant kitą nuosprendžio dalį, matyti, jog visur kitur: D. S. nusikalstamos veikos aprašyme, įrodymų dėstyme, visur yra nurodytas (duomenys neskelbtini) namas, kur buvo aptikta narkotinės medžiagos, todėl aprašant R. M. padarytą nusikalstamą veiką, buvo suklysta, nurodant adresą, neprirašant „A“ raidės. Kolegija vertinta tai kaip techninę klaidą, kuri nekeičia nustatytų aplinkybių dėl R. M. kaltės, todėl klaida ištaisytina, pažymint, kad R. M. nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinių medžiagų, šias psichotropines ir narkotines medžiagas pargabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį Ž(duomenys neskelbtini), ir jas laikė. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis 2020-06-11 apie 6 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė D. S. 9,4900 g. narkotinės medžiagos, o paketus su likusiomis narkotinėmis medžiagomis laikė savo gyvenamoje vietoje iki 2020-06-11 7 val. 50 min., kol dalinės jo asmens apžiūros metu bei įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.
22. Dėl kitų R. M. apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, kadangi jie grindžiami subjektyvia apelianto nuomone, prielaidomis, kurie neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui, jame padarytų išvadų pagrįstumui ar kaltei pagrįsti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. M. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika, atsižvelgiant į padarinius, teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. lapkričo 23 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-8296, kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. M. 137,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 161-163).
25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
26. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
27. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. M.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. M. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, dirbantis, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. M. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 137,75 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. aprašomojoje dalyje nurodytą adresą į (duomenys neskelbtini).
Iš nuteistojo R. M. valstybės naudai išieškoti 137,75 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus septyniasdešimt penkis centus) už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.