Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-12-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-3174-722/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-11
Bylos Nr.
e2YT-3174-722/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02551-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pareiškėjas
P. Z., J. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-3174-722/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02551-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.5.5; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 11 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. Z. ir J. K. (J. K.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Terismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai P. Z. ir J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo atnaujinti jiems praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, likusį po E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1994 m. gegužės 1 d., mirties (el. b. l. 1–2).

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad 1994 m. gegužės 1 d. mirė pareiškėjos P. Z. motina ir pareiškėjo J. K. senelė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Po E. K. mirties nebuvo likę jokio žinomo jai priklausančio turto, todėl paveldėtojos, mirusiosios dukros – P. Z. ir G. K. (J. K. motina) nesikreipė į notarų biurą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo. P. Z. ir G. K. buvo vienintelės motinos turto paveldėtojos, kadangi daugiau vaikų ji neturėjo, su vyru buvo išsituokusi. 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pareiškėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą, jai buvo pranešta, kad E. K. įpėdiniams yra priimtas Kauno apskrities 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 46-12493 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo jos motinai E. K. yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,77 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 1,52 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, kaip E. K. turto paveldėtojai, turi teisę gauti nuosavybėn šį žemės sklypą, tačiau tik tada, kai pristatys pažymą iš notaro (paveldėjimo teisės liudijimą), kad jie priėmė palikimą, likusį po E. K. mirties. Pareiškėjai šiuo metu yra vieninteliai likę E. K. turto paveldėtojai. Pareiškėjų teigimu, jie praleido terminą palikimui priimti dėl svarbios priežasties, t. y. dėl to, kad atsirado dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl E. K. palikimo priėmimo, kadangi po palikėjos mirties jokio paveldimo turto nebuvo, o apie ateityje jai priklausysiančią turtinę teisę – atkurtas nuosavybės teises į žemę, pareiškėjams nieko nebuvo žinoma. Pareiškėjai negali kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikėjos turtą, nes yra praleidę įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose iš esmės neprieštaravo pareiškėjų prašymui dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra atsižvelgus į atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjams teismui įrodžius, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys neprieštaraus, kad pareiškėjams būtų atnaujintas terminas aplikimui priimti (el. b. l. 25–26, 30–31).

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Pareiškimas tenkinamas, terminas atnaujinamas.

Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1994 m. gegužės 1 d. mirė pareiškėjos P. Z. motina ir pareiškėjo J. K. senelė E. K. (toliau – palikėja). P. Z. ir G. K. (palikėjos E. K. dukros) buvo vienintelės motinos turto paveldėtojos, kadangi daugiau vaikų paveldėtoja neturėjo, su vyru buvo išsituokusi (el. b. l. 4, 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 16, 18, 19, 20). Pareiškėjas J. K. yra G. K. sūnus (el. b. l. 6). G. K. 2010 m. rugsėjo 10 d. mirė (el. b. l. 15). 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pareiškėja P. Z. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą, jai buvo pranešta, kad E. K. įpėdiniams yra priimtas Kauno apskrities 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 46-12493 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo jos motinai E. K. yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,77 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 1,52 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 3, ). Po E. K. mirties paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo Jonavos raj. 3-ajame notarų biure nėra pradėta (el. b. l. 12). Pareiškėja P. Z. dalyvavo E. K. nuosavybės teisių atkūrimo procese: 2003 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja P. Z. Kauno apskrities viršininko administracijos (nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba) Jonavos skyriui pateikė prašymą „Parduoti, išnuomoti, perduoti ar suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį“ N r. 46. 2005 m. vasario 9 d. pareiškėja dalyvavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).., ribų paženklinimo-parodymo metu bei pasirašė, už palikėją E. K., 2005 m. vasario 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo abrise. 2006 m. kovo 9 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus Šilai raštu Nr. 46-47 „Dėl dokumentų pateikimo“ pareiškėja, ryšium su nuosavybės teisės atkūrimu į 1,52 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini).., pakartotinai pakviesta atvykti į Jonavos rajono žemėtvarkos skyrių, pasirašyti nuosavybės teisės atkūrimo byloje. 2007 m. liepos 20 d. pareiškėja P. Z. pasirašė žemės sklypo plane M 1:10000 už palikėją E. K. žemės savininko (naudotojo) skiltyje. Pareiškėjai šiuo metu yra vieninteliai likę E. K. turto paveldėtojai.

Pareiškėjai teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šešių mėnesių terminą palikimui priimti galėjo teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 straipsnis).

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kaip jau minėta, šie veiksmai turi būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 2 ir 3 dalys). Galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (1964 m. CK 588 straipsnis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Dėl pirmosios sąlygos, t. y. ar egzistavo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad mirus palikėjai, paveldimo turto nebuvo, todėl pareiškėjai sąmoningai savalaikiai nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Priešingų aplinkybių byloje nenustatyta.

Dėl antrosios sąlygos, t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Vertinant pareiškėjo elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014;). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai informaciją apie Nacionalinės žemės tarnybos priimtą sprendimą ir E. K. atkurtas nuosavybės teises į 0,77 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 1,52 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).., sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriame buvo informacija apie tai, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu E. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į E. K. tenkančią 0,77 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 1,52 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjai, gavę šią informaciją, kreipėsi į teisininkus, kurie suruošė dokumentus teismui. Kaip matyti, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą palikėjos vardu buvo atkurtos po jos mirties, todėl teismas nemato pagrindo užkirsti kelią pareiškėjams realizuoti savo teises į palikėjos palikimą.

Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių / nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad pareiškėjai yra vieninteliai likę palikėjos įpėdiniai, jokie kiti įpėdiniai po palikėjos mirties nėra padavę pareiškimų dėl palikimo priėmimo ir nėra užvesta paveldėjimo byla.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėjai per 6 mėnesių įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šios sumos iš pareiškėjų nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1994 m. gegužės 1 d., mirties.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turėtų per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1994 m. gegužės 1 d., nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Deksnienė