- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-4044-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08138-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“, N. J., uždaroji akcinė bendrovė „Autoarkos“, Fremtind Service AS, uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos, Vokietijos „Quali Tech ir Antanina“, Advokatfirmaet Schjodt AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Oslo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“, N. J., uždaroji akcinė bendrovė „Autoarkos“, Fremtind Service AS, uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos ir Vokietijos „Quali Tech ir Antanina“, Advokatfirmaet Schjodt AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Oslo politidistrikt, Marinh AS, The Norwegian Tax Administration, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, antstolė R. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjui V. J. (toliau – ir pareiškėjas) iškėlė fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskyrė Vitalijų Tichomirovą (toliau – ir bankroto administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 21 d.
Teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtintas V. J. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2025 m. gegužės 29 d. ir 2025 m. liepos 8 d. nutartimis.
Teisėjos rezoliucija 2025 m. liepos 21 d. nemokumo administratoriaus prašymu buvo pratęstas terminas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano pateikimui teismui iki 2025 m. rugsėjo 21 d.
Bankroto administratorius 2025 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 14 d. parengtą patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą (toliau – ir Planas), dėl jo patvirtinimo klausimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Bankroto administratorius nurodė, jog bankrutuojančio V. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui buvo nepritarta 2025 m. rugsėjo 9 d. įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė netvirtinti 2025 m. rugpjūčio 14 d. parengto patikslinto pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano.
Teismas nustatė, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. įvyko pakartotinis bankrutuojančio V. J. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė patikslintam bankrutuojančio asmens V. J. mokumo atkūrimo planui.
Teismas pažymėjo, kad kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrius pateikė pastabas dėl Plano. Kreditorius pastebėjo, jog bankrutuojantis fizinis asmuo kas mėnesį vaikų išlaikymui turėjo skirti 600 EUR, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) 2025 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis, V. J., kaip vaikų išlaikymo įmokų skolininkas, valstybės biudžetui skolingas 1 260 EUR vaikų išlaikymo išmokų, išmokėtų už 2025 m. kovo – liepos mėnesius. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, vykdęs individualią veiką, iki 2025 m. gegužės 2 d. turėjo sumokėti 1 133,28 EUR einamųjų įmokų, tačiau to nepadarė.
Nurodė, kad kreditorius R. B. taip pat pateikė pastabas dėl Plano: pareiškėjas nuo pat bankroto proceso pradžios nesilaiko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutarties nuostatų dėl jo būtiniesiems poreikiams leistinos skirti sumos (nevykdo savo įsipareigojimų skirti lėšas vaikų išlaikymui, neapmoka laivo saugojimo muitinės sandėlyje paslaugų, nemoka einamųjų mokesčių), taip pat jis patiria vis naujas išlaidas, kurios nėra patvirtintos. Pažymėjo, kad kartu su antrajam kreditorių susirinkimui pateiktu svarstyti patikslintu Plano projektu nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad visi pirmiau nurodyti (naujai bankroto proceso metu atsiradę) įsiskolinimai yra padengti, todėl pagrįstai manytina, jog šis Plano projektas nėra realiai įgyvendinamas.
Teismas nurodė, kad iš Plano projekto matyti, jog pareiškėjas nuo 2024 m. balandžio mėn. dirba (duomenys neskelbtini), ir gauna darbo užmokestį, kuris siekia 1 715 EUR neatskaičius mokesčių, į rankas apie 1 120,62 EUR, ir dienpinigius, kurie siekia apie 600 EUR, iš viso pajamos per mėnesį sudaro 1 720,62 EUR. Pareiškėjas Plane prašė patvirtinti jo būtinųjų poreikių tenkinimui 1 467,57 EUR sumą, o 253,05 EUR būtų skiriama bankroto procedūroms, iš jų 70 EUR bankroto administratoriaus atlyginimui ir 183,05 EUR kreditoriams. Nurodė, kad teismas, iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą, atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, kad jis yra darbingas, tačiau nedirbo dėl ligos, jam buvo atlikta menisko operacija, vėliau reabilitacija.
Teismas, vertindamas Plano projekto tvirtinimo klausimą, atkreipė dėmesį, kad pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjo mokumo atkūrimo planas turi būti subalansuotas taip, kad atitiktų ne vien bankrutuojančio asmens, bet ir kreditorių interesus. Pažymėjo, kad šioje bankroto proceso stadijoje pareiškėjas negali pateikti duomenų, kokios iš tiesų yra jo realios faktinės pajamos ir išlaidos per mėnesį, atskaičius būtinas vaikų išlaikymui skirtas sumas, todėl gali susidaryti tokia situacija, jog jo dabartiniai poreikiai yra didesni nei gaunamos pajamos ir prašoma patvirtinti suma – 1 467,57 EUR. Be to, iš patvirtintos 1 202,72 EUR sumos pareiškėjas kas mėnesį vaikų išlaikymui turėjo skirti 600 EUR sumą, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 6 straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos mokėti mokesčius. Be to, asmuo laiku nemokėjo laivo saugojimo muitinės sandėlyje paslaugų, einamųjų mokesčių, patyrė atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, t. y. asmuo patiria naujų išlaidų, kurios nėra jam patvirtintos, taigi nėra leistinos patirti.
Teismas paminėjo bankroto administratoriaus vertinimą, jog pareiškėjo elgesys visą Plano projekto rengimo ir derinimo su bankroto administratoriumi laiką kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, noro bendradarbiauti ir dėl realių pareiškėjo galimybių (į)vykdyti Plane numatytus finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjas nuo pat bankroto proceso pradžios nesilaikė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties nuostatų dėl jo būtiniesiems poreikiams leistinos skirti sumos, nevykdė savo įsipareigojimų skirti lėšas vaikų išlaikymui.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas sutiko su kreditorių bei bankroto administratoriaus pozicija, kad toks Plano projektas, kuris neatitinka pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyros, neproporcingai ir nepateisinamai suvaržytų kreditorių interesus, neturėtų būti tvirtinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir patvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi, kadangi iki pirmojo kreditorių susirinkimo ne kartą buvo kreiptasi į bankroto administratorių ir pagal jo pateiktas pastabas buvo tikslinamas mokumo atkūrimo plano projektas, o po pirmojo kreditorių susirinkimo planas buvo pakoreguotas atsižvelgiant ir į kreditorių pastabas.
9.2. Patikslintame mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta, kodėl apelianto prašoma patvirtinti būtinųjų išlaidų suma siekia 1 467,57 EUR, įmoka kreditoriams padidinta beveik dvigubai nuo 100 EUR iki 183,05 EUR per mėnesį, o taip pat eliminuota sąlyga, kad jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarys perviršis, pusė jo bus skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti, pusė pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl atlikti korekciniai veiksmai ženkliai pagerino kreditorių interesus. Be to, apeliantas Plane nurodė, kad esamoje darbovietė pagal galimybes prašys padidinti darbo užmokestį, esant didesniam komandiruočių skaičiui, stengsis kiek įmanomą didesnę dalį skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, stebės rinką dėl geresnio darbo pasiūlymo, teiks bankroto administratoriui ir kreditoriams informaciją apie darbo paieškas.
9.3. Kreditorius R. B. buvo kategoriškai nusiteikęs prieš pateiktą Planą ir rėmėsi bankroto administratoriaus išvadoje pateikta informacija, visiškai neatsižvelgdamas į Plane nurodytą informaciją. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius pagrindine plano nepritarimo priežastimi laiko didesnę būtinųjų lėšų sumą ir einamųjų lėšų įsiskolinimo faktą, tačiau visiškai ignoravo pateiktą informaciją dėl susiklosčiusių aplinkybių, kurios įtakojo įmokų nesumokėjimą laiku.
9.4. Apeliantas pabrėžia, kad elgiasi sąžiningai, neslepia pajamų, yra dirbantis ir siekia atkurti savo mokumą, nesiekia nurašyti skolų ar dirbti už minimalų mėnesinį atlyginimą. Einamųjų įmokų įsiskolinimas susidarė dėl ilgai užsitęsusio nedarbingumo, vėluojančio atlyginimo iš darbovietės, ne dėl apelianto nesąžiningumo ar nenoro vykdyti savo pareigas. Deda visas pastangas atkurti savo mokumą ir pagerinti kreditorių interesus, taip pat kreditorių poreikius ketina tenkinti savo būtinųjų poreikių sąskaita, ką šiuo metu ir stengiasi daryti.
9.5. Prieš 2025 m. spalio 29 d. vykstantį posėdį pateikė prašymą dėl papildomų duomenų prijungimo, pateikė duomenis ir išsakė savo poziciją dėl Plano projekto tvirtinimo būtinumo, tačiau 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje visiškai nebuvo atsižvelgta į pateiktą informaciją, dėl ko ir nebuvo patvirtintas Plano projektas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria teismas nutarė netvirtinti 2025 m. rugpjūčio 14 d. parengto patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Dėl Plano (ne)tvirtinimo
Apeliantas pateiktame atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad ji priimta pirmosios instancijos teismui padarius neteisingas bei nepagrįstas išvadas ir tinkamai neįvertinus visų Plano tvirtinimui svarbių faktinių aplinkybių.
Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas).
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė netvirtinti 2025 m. rugpjūčio 14 d. parengto patikslinto pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, priimtą procesinį sprendimą grįsdamas šiais esminiais argumentais: 1) apelianto nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi; 2) einamųjų skolų nemokėjimas; 3) nėra aiškios apelianto per mėnesį gaunamos faktinės pajamos, todėl gali susidaryti situacija, kai išlaidos viršija pajamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, jog yra abejotinos realios apelianto galimybės (į)vykdyti Plane numatytus finansinius įsipareigojimus, todėl toks Plano projektas, kuris neatitinka pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyros, neproporcingai ir nepateisinamai suvaržytų kreditorių interesus, negalėjo būti tvirtinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagos duomenis, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai. Pirmiausia, teismo argumentai, kad apeliantas nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi ir neatsižvelgia į jo teikiamas pastabas, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus pastabas, bankroto administratoriui kelis kartus teikė patikslintą mokumo atkūrimo planą, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto nebendradarbiavimo, Tuo atveju, jeigu apelianto pastangos yra nepakankamos, teismas turėjo konkrečiai nurodyti, kokių administratoriaus nurodymų (rekomendacijų) apeliantas nesilaikė ir kokioms Plano dalims reikalingos korekcijos.
Antra, vertindamas pajamų ir išlaidų santykį bei einamųjų skolų (ne)mokėjimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus (CPK 12, 13 straipsniai) ir netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
Nagrinėjamu atveju apeliantas 2025 m. spalio 28 d. pateikė prašymą prijungti į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, taip pat prašė spręsti dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Bylą nagrinėjanti teisėja 2025 m. spalio 29 d. rezoliucija nutarė prašymą priimti, siųsti kreditoriams ir bankroto administratoriui nustatydama 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą atsiliepimams pateikti, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tą pačią dieną, t. y. 2025 m. spalio 29 d. išnagrinėjo klausimą dėl Plano (ne)tvirtinimo teismo posėdyje ir atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą 2025 m. lapkričio 5 d.. Todėl atitinkamai atsiliepimai į apelianto prašymą dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų prijungimo gauti jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, o vienas iš atsiliepimų – jau priėmus skundžiamą teismo nutartį.
Pagal CPK reglamentavimą ir susiformavusią teismų praktiką, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjui (teisėjų kolegijai) išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir tyrimą, nes suteikdamas šalims terminą atsiliepti, turėjo atidėti 2025 m. spalio 29 d. teismo posėdį ir bylą nagrinėti teismo posėdyje tik pasibaigus terminui atsiliepimams pateikti.
Trečia, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apelianto 2025 m. spalio 28 d. pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių, kartu su juo pateiktų įrodymų bei atsiliepimų į šį prašymą turinio. Teismas, priėmęs į bylą apelianto pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, privalėjo įvertinti juose nurodomas aplinkybes visų byloje esančių aplinkybių kontekste ir nuspręsti dėl jų (ne)pagrįstumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai, remdamasis išimtinai tik bankroto administratoriaus nurodomomis aplinkybėmis, išsprendė Plano (ne)tvirtinimo klausimą, neįvertinęs ir neištyręs apelianto prašyme nurodytų aplinkybių, ir tai galėjo lemti neteisingą klausimo dėl mokumo atkūrimo plano (ne)tvirtinimo išnagrinėjimą.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, neįvertino byloje esančios medžiagos, bylą išsprendė formaliai ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Mokumo atkūrimo plano (ne)tvirtinimo klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje ne tik neatitiktų apeliacijos tikslų, nes būtų nagrinėjami klausimai, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, bet ir apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir klausimas dėl Plano (ne)tvirtinimo yra grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2FB-1816-980/2025, panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano (ne)tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.