- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1899-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12251-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- J. L.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, T. L., uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja (skolininkė) J. L. pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės Daivos Milevičienės 2015-03-23 patvarkymą dėl turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą arešto. Nurodė, kad antstolė areštavo žemės sklypą, kurio dalis priklauso D. L., kurio turtui negali būti taikomi jokie apribojimai, nes D. L. nėra skolininkas. Be to priimtas patvarkymas nebuvo išsiųstas D. L., o tai pažeidžia jo teises ginti savo interesus. Antstolė negalėjo nustatyti žemės sklypo dalies vertės, nes turto vertę turi nustatyti specialias žinias turintys asmenys, turto vertei nustatyti antstolė turi kviesti ekspertą. Atkreipė dėmesį, jog šalių ginče dar nėra priimtas galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas (b.l.3).
Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė 2015-04-09 patvarkymu Nr. 0012/11/02943 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Antstolė sutiko su skunde išdėstytomis aplinkybėmis dėl D. L. informavimo apie priimtą 2015-03-23 patvarkymą ir šioje dalyje skundą patenkino. Likusius pareiškėjos argumentus, jog turtas jai nepriklauso, todėl negali atsirasti jokių įpareigojimų ar atsakomybės, atmetė. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, actio Pauliana pagrindu, skolininkai įgijo turtines teises į 1694/3388 dalis žemės sklypo, viso sklypo bendras plotas 0,3388 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad areštavo skolininkų turtinės teisės, o ne turtą. Kadangi turtinės teisės gali būti civilinės apyvartos objektu, todėl skolininkams buvo nustatyti įpareigojimai saugoti areštuotas turtines teises uždraudžiant jomis disponuoti (b.l.1-2).
Suinteresuoti asmenys T. L. ir uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skolininkės skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-03 nutartimi netenkino pareiškėjos J. L. skundo dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų. Teismas, įvertinęs tai, kad dovanojimo sutartys Nr. SN43-1293 ir Nr. SN43-1376, kurių pagrindu nuosavybės teisė į 1694/3388 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruota D. L. vardu yra teismo pripažintos negaliojančiomis ir minėtas žemės sklypas grąžintas skolininkų T. L. ir J. L. nuosavybėn, tačiau nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai, priimdama skundžiamą patvarkymą, vadovavosi įsiteisėjusiais teismo sprendimais bei teisėtai areštavo skolininkų turtines teises į žemės sklypą. Skolininkės argumentus dėl netinkamo turto įvertinimo atmetė, kadangi pareiškėja, teigdama, jog turto vertę turi nustatyti specialistai, nepateikė antstolei per nustatytą terminą prieštaravimų dėl antstolės atlikto žemės sklypo įkainojimo bei nepateikė prašymo skirti ekspertizė žemės sklypo vertei nustatyti (b.l.15-17).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė (skolininkė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2015 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti antstolio veiksmus, priimant 2015-03-23 patvarkymą neteisėtais ir antstolės Daivos Milevičienės 2015-03-23 patvarkymą panaikinti. Nurodė, kad antstolė areštavo turtą, kuris de jure priklauso D. L., kuris nėra skolininkas. Pirmosios instancijos teismas nepasiskė dėl skolininkės netinamo informavimo, kadangi skundžiamas patvarkymas nebuvo išsiųstas skolininkei, dėl to ji negalėjo savo pažeistos teisės tinkamai apginti, be to patvarkymas nebuvo išsiųstas D. L. Taip pat antstolė pati sprendė dėl areštuotos žemės sklypo rinkos vertės. Mano, jog teisingai žemės sklypo rinkos kainai nustyti antstolis turi pasitelkti ekspertą. Pažymėjo, kad skolininkei nebuvo suteikta teisė kviesti ekspertą ir ji tokia teise pasinaudoti negalėjo. Atkreipė dėmesį, jog šalių ginče dar nėra priimtas galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas (b.l.26-27).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė patektu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, jog D. L. gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir skolininkė. 2015-04-09 patvarkymu iš dalies tenkintas skolinkės skundas bei 2015-03-23 patvarkymas buvo išsiųstas D. L.. Areštuotas ne turtas, o skolininkams priklausančios turtinės teisės. Areštuotinų turtinių teisių 135 500 Eur rinkos kaina nustatyta remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro teikiamais duomenimis. Prieštaravimų dėl turto rinkos kainos nustatymo, kurių pagrindu gali būti paskirta ekspertizė, antstolei nepareikšta, o iškart skirti turto ekpertizę yra neekonomiška. Prašo atmesti apeliantės skunde nurodytą argumentą, jog šalių ginče dar nėra priimtas galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, nes apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka jau išnagrinėjo, t.y. pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas jau yra įsiteisėjęs (b.l.30-32).
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartį nepakeistą. Nurodė, jog atskirajame skunde yra atkartoti tie patys motyvai, išdėstyti skunde dėl antstolės veiksmų. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1241/2014, kasacine tvarka neapskųsta, taip pat suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1597-656/2015, būtų apskųsta kasacine tvarka (kasacinio skundo padavimo terminas suėjo 2015-06-13). Papildomai nurodė, jog apeliantė nėra pateikusi antstolei prieštaravimų dėl nustatytos areštuotų turtinių teisių rinkos vertės. Savo nesutikimą su areštuotų turtinių teisių rinkos verte skolininkė išdėstė tik antstolei pateiktame skunde. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, viso žemės sklypo vertė yra 271 000 Eur, tačiau pareiškėjai priklauso pusė šio žemės sklypo, todėl 135 000 Eur vertė nustatyta pagrįstai. Mano, jog apeliantė, skųsdama antstolės veiksmus, vilkina išieškojimą (b.l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Iš vykdomosios bylos Nr. 12-2943/11 nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo Hipotekos skyriaus 2009-01-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 530V/2008 dėl 1 432 050,60 Lt (414 750,52 Eur) skolos, 126 Lt žyminio mokesčio bei 10 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo 2008-12-03 iki visiško skolos išieškojimo dienos iš skolininko T. L. išieškojimo, priverstinai parduodant iš varžytinių kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, 1.6344 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį T. L. ir J. L. (b.l. 1-2). Iš vykdomosios bylos Nr. 12-1128/12 nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2012-05-10 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5368-691/10 dėl 1 432 050,60 Lt (414 750,52 Eur) skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų J. L. ir T. L. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo Hipotekos skyriaus 2009-01-28 nutartį kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ naudai (b.l. 1). Išieškotojas, vykdomojoje byloje Nr. 12-2943/11, UAB „Medicinos bankas“ 2015-03-23 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė skolos išieškojimą nukreipti į solidariems skolininkams J. L. ir T. L. priklausantį turtą – 1694/3388 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 279). Antstolė, vykdomojoje byloje Nr. 12-2943/11, 2015-03-23 patvarkymu Nr. 0012/11/02943 „Dėl turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą arešto“ areštavo J. L. ir T. L. priklausančias turtines teises į 1694/3388 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (turtas registruotas D. L. vardu); nustatė, kad areštuotų turtinių teisių į 1694/3388 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (turtas registruotas D. L. vardu), rinkos vertė yra 135 500 Eur; uždraudė T. L. ir J. L. disponuoti nurodytomis turtinėmis teisėmis iki atskiro antstolio nurodymo; areštuotų turtinių teisių saugotojų paskyrė T. L. ir J. L. bei išaiškino, kad per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos vykdomosios bylos šalys turi teisę pateikti prieštaravimus dėl areštuotų turtinių teisių nustatytos rinkos vertės (b.l. 285). Vykdomojoje byloje Nr. 12-2943/11 nėra duomenų apie skundžiamo patvarkymo išsiuntimą apeliantei, taip pat nėra patvirtinimo apie jo įteikimą, tačiau apeliantė skunde dėl antstolio veiksmų patvirtino, kad 2015-03-31 gavo antstolės 2015-03-23 patvarkymą Nr. 0012/11/02943 (b.l. 292). Apeliantė J. L., vykdomojoje byloje Nr. 12-2943/11, pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti antstolio veiksmus, priimant 2015-03-23 patvarkymą neteisėtais ir jį panaikinti; sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/02943 iki bus išnagrinėtas skundas (b.l. 291-292). Antstolė 2015-04-09 patvarkymu Nr. 0012/11/02943, J. L. skundą patenkino iš dalies – išsiuntė D. L. 2015-03-23 patvarkymo nuorašą, likusioje dalyje skundą atmetė bei skundą su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui (b.l.294-295).
Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės nurodė tuos pačius motyvus, kurie buvo nurodyti antstolei pateiktame skunde: antstolė areštavo turtą, kuris skolininkams nuosavybės teise nepriklauso, D. L. nėra skolininkas ir į jo turtas negali būti areštuotas, D. L. ir skolininkei antstolės priimti patvarkymai nesiunčiami, dėl to iš jų atimama teisė ginti savo pažeistas teises, antstolė sprendė dėl viso žemės sklypo rinkos vertės, o ne dėl jo dalių, areštuot žemės sklypą rinkos vertę gali nustatyti tik specialių žinių turintis asmuo (ekspertas) ir šalių ginče dar nėra priimtas galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-02-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-727-781/2014, pripažino negaliojančia 847/3388 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2009-05-11 dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovo T. L. ir atsakovo D. L.; pripažino negaliojančia 847/3388 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2009-05-15 m dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovės J. L. ir atsakovo D. L.; taikė restituciją - grąžino 1694/3388 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovų T. L. ir J. L. nuosavybėn. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-10-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1241/2014, paliko Vilniaus apygardos teismo 2014-02-12 sprendimą iš esmės nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-25690-868/2014, pripažino atsakovų D. L. ir L. Š. sudarytą 2014-01-22 sutartinės hipotekos sandorį dėl 1694/3388 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Vilniaus apygardos teismas 2015-03-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1597-656/2015, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimą nepakeistą. Kasacinių skundų šiose išnagrinėtose bylose nepareikšta. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1694/3388 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. L., 2009-05-11 dovanojimo sutarčių Nr. SN43-1293 ir Nr. SN43-1376 pagrindu (b.l. 14). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnis), nes teisinė nuosavybės teisės registracija iš esmės atlieka tik išviešinimo funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kasacinio skundo padavimas bei vėlesnis šio skundo priėmimas patys savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog areštuotos turtinės teisės į 1694/3388 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (turtas registruotas D. L. vardu) nepriklauso apeliantei (skolininkei) J. L., o de jure priklauso D. L.. Tokia išvada darytina, kadangi yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2014-02-12 sprendimas, kuriuo pagrindu dovanojimo sutartys Nr. SN43-1293 ir Nr. SN43-1376, pagal kurias nuosavybės teisė į 1694/3388 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruota D. L. vardu yra pripažintos negaliojančiomis ir minėtas žemės sklypas grąžintas skolininkų T. L. ir J. L. nuosavybėn. Apie šį res judicata galią turintį sprendimą D. L. yra informuotas tinkamai, tai matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-13 sprendimas jam buvo išsiųstas 2014-02-13, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-21 nutartis buvo išsiųsta J. L., D. L., adresu (duomenys neskelbtini). Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su D. L., kurio vardu turtas įregistruotas, neinformavimo apie priimtą skundžiamą patvarkymą, atmestinai kaip nepagrįsti.
Iš apeliantės dėstomų argumentų matyti, kad ji nepritaria antstolės 2015-03-23 patvarkymo daliai, kuria nustatyta, jog areštuotų turtinių teisių į 1694/3388 dalis žemės sklypo, viso sklypo bendras plotas 0,3388, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 135 500 Eur. Tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Antstolė areštuotų turtinių teisių rinkos vertę nustatė pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pateiktus duomenis. Iš vykdomosios bylos Nr. 12-2943/11 matyti, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 271 000 Eur (b.l. 282). Apeliantei (skolininkei) priklauso dalis (pusė) šio žemės sklypo. Taigi, antstolis įvertino ne viso žemės sklypo rinkos vertę, o jo dalies. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė šio žemės sklypo dalies įvertinio, paneigiančio antstolės atliktą įvertinimą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi pareigą būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Antstolės priimtame 2015-03-23 patvarkyme apeliantei buvo išaiškinta, kad per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos ji turi teisę pateikti prieštaravimus dėl areštuotų turtinių teisių nustatytos rinkos vertės. Apeliantė prieštaravimų dėl areštuotų turtinių teisių nustatytos rinkos vertės nepateikė, tačiau šį patvarkymą 2015-04-07 apskundė antstoliui, teigdama, kad areštuotos žemės sklypo dalies rinkos vertė nėra teisinga ir pagrįsta, turto rinkos vertę turi nustatyti ekspertas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolė Daiva Milevičienė 2015-04-09 patvarkyme nurodė, jog prieštaravimų dėl antstolės atlikto turto vertės nustatymo negavo, o nesuėjus terminams prieštaravimus pareikšti, iškart skirti turto ekspertizę nėra nei ekonomiška, nei pagrįsta (b.l. 2). Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantei nepateikus jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, o antstolei teigiant, jog iškart skirti ekspertizę nėra ekonomiška, spręstina, kad šioje vykdymo stadijoje antstolė tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog antstolė Daiva Milevičienė skundžiamu patvarkymu nepažeidė įstatymų reikalavimų, veikė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ribų, dėl to apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bottom of Form
Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą.